Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo D. A. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutarties, kuria kaltinamajam D. A. suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2009 m. gegužės 14 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. A. nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalyje, 147 straipsnio 1 dalyje (LR 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII – 1968 redakcija), 147 straipsnio 2 dalyje., 24 straipsnio 4 dalyje, 147 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

D. A. kaltinamas tuo, kad veikdamas organizuota grupe kartu su organizuotos grupės nariais S. K. , R. S. , R. Š. , R. C. , K. A. ir S. K. bei albanų tautybės asmenimis, gyvenančiais Jungtinėje Karalystėje, vardais A. R. , V. I. , K. I. , N. K. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, surasdamas nusikaltimo padarymo vykdytojus ir nurodydamas kiekvienam iš jų konkrečias nusikaltimo padarymo užduotis, nurodydamas nusikalstamos veikos padarymo būdą – panaudojant apgaulę – nenurodant tikrojo kelionės tikslo, parengė bei vykdė nusikalstamas veikas – 9 nukentėjusių asmenų gabenimą iš Lietuvos Respublikos į Jungtinę Karalystę, Olandiją, Airiją bei jų pardavimą, žinodamas, kad nukentėjusieji asmenys bus įtraukti į prostituciją, o būtent:

D. A. , turint tikslą parduoti žmones, po to, kai 2003 m. pabaigoje Šiaulių mieste netoli autobusų stoties susipažinęs su slapta liudytoja Nr. l S. K. iki 2004 m. balandžio mėn. įkalbinėjo ją važiuoti gyventi į Didžiąją Britaniją, jai sutikus, 2004 m. balandžio 17 d. iš Šiaulių miesto į Latvijos Respublikos Rygos oro uostą automobiliu, o toliau į Londoną lėktuvu, ją lydėjo R. C. , kuris veikdamas pagal S. K. ir D. A. nurodymus, Londono oro uoste ją pardavė už 2000 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų dviems albanų tautybės vyriškiams, vėliau laikotarpiu nuo 2004 m. balandžio mėn. iki 2005 m. vasaros slapta liudytoja buvo įtraukta į prostituciją ir iš šios jos veiklos pelnėsi A. H. ir S. R. .

D. A. padarytoje veikoje yra nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalyje, 147 straipsnio 1 dalyje (LR 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII – 1968 redakcija), požymių.

Tęsdamas nusikalstamą veiklą, po to, kai 2005 m. sausio mėn. Tauragės rajone, Žygaičių kaime, S. K. susipažino su slapta nepilnamete liudytoja Nr. 2, įkalbėjo ją važiuoti į užsienį ir gavus jos tėvų notariškai patvirtintą sutikimą, slapta liudytoja S. K. buvo atvežta į Vilnių ir apgyvendinta D. A. nuomojamame bute. Po kelių dienų, 2005 m. sausio 30 d. iš Vilniaus oro uosto į Londoną slaptą liudytoją lydėjo S. K. ir D. A. . Nuvežęs slaptą liudytoją į Birmingemo miestą, D. A. ją pardavė albanų tautybės vyriškiams, po ko vienas iš jų, vardu Džimis, ją įtraukė į prostituciją.

D. A. padarytoje veikoje yra nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalyje, 147 straipsnio 1 dalyje (LR 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII – 1968 redakcija), požymių.

Tęsdamas nusikalstamą veiklą, po to, kai 2005 m. vasario mėn. Tauragės mieste, S. K. susipažino su G. M. ir pasiūlė jai važiuoti gyventi į Angliją, žadėdamas surasti jai darbą ir apmokėti kelionę, jai sutikus 2005 m. vasario 8 d. G. M. iš Vilniaus oro uosto į Londoną lydėjo K. A. , kuri skrydžio metu žadėjo G. M. surasti darbą ir apgyvendinti savo bute. Londono oro uoste K. A. pardavė G. M. V. I. , kuris su savo pažįstamu vardu Eduardas privertė nukentėjusiąją iki 2005 m. liepos mėn. užsiiminėti prostitucija.

D. A. padarytoje veikoje yra nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalyje, 147 straipsnio 1 dalyje (LR 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII – 1968 redakcija), požymių.

Tęsdamas nusikalstamą veiklą, po to, kai 2006 m. kovo mėn. Raseinių rajone, Skaudvilės kaime D. A. susipažino su G. M. ir įkalbėjo ją važiuoti gyventi ir dirbti į Airiją, jai sutikus, 2006 m. kovo 17 d. D. A. atvežė G. M. į Vilniaus oro uostą, nupirko bilietą lėktuvui ir pasakė, kad Dublino oro uoste ją pasitiks. Apie jos išskridimą D. A. telefonu informavo nenustatytą asmenį. Dublino oro uoste D. M. pasitiko albanų tautybės vyriškiai vardais D. G. ir L. G. , kurie privertė nukentėjusiąją užsiiminėti prostitucija.

D. A. padarytoje veikoje yra nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 147 straipsnio 2 dalyje, požymių.

Tęsdamas nusikalstamą veiklą, po to, kai 2005 m. kovo mėn. prie Gariūnų turgavietės Vilniuje, R. Š. ir R. S. susipažino su D. B. , susitikimo metu R. S. , pažadėjęs paramą, pasiūlė pastarajai dirbti Airijoje, žadėjo surasti jai gerai apmokamą darbą, toliau 2005 m. gegužės 5 d. ji su R. C. ir R. S. nuvažiavo į Kauną, kur susitiko su D. A. ir K. A. ir kartu su jais grižo į Vilnių, pernakvojo išnuomotajame bute ir 2005 m. gegužės 6 d. lydima D. A. išskrido į Londoną. Londono oro uoste, Anglijoje, jas pasitiko 3 albanų tautybės vyriškiai, kurie D. A. sumokėjo nenustatytą pinigų sumą ir vėliau jis D. B. paaiškino, kad turės užsiiminėti prostitucija, D. B. kategoriškai atsisakius būti prostitute ji buvo gražinta į Vilnių, kur S. K. nurodymu R. C. , R. S. , R. S. ir S. K. nuolat jai darė psichologinį poveikį dėl jų prarastų pinigų ir tokiu būdu vėl privertė išvykti į Angliją. 2005 gegužės 12 d. S. K. palydėjo D. B. į Londoną ir perdavė albanų tautybės vyriškiams, kurie nukentėjusiąją įtraukė į prostituciją.

D. A. padarytoje veikoje yra nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalyje, 147 straipsnio 1 dalyje (LR 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII – 1968 redakcija), požymių.

Tęsdamas nusikalstamą veiklą, po to, kai 2005 m. balandžio mėn. kavinėje „EURO“, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, R. C. , R. Š. ir R. S. susipažino su A. P. , susitikimo metu R. Š. , pažadėjęs paramą, pasiūlė pastarajai pailsėti Olandijoje, žadėjo apmokėti kelionės išlaidas. A. P. sutikus važiuoti į Olandiją, 2005 m. gegužės 14 d. R. C. ir R. S. pasiėmė ją iš namų ir atvežė adresu, (duomenys neskelbtini)Vilniuje, kur jų laukė S. K. . 2005 m gegužės 14 d. S. K. tarptautinių reisų autobusu palydėjo A. P. į Olandiją ir perdavė albanų tautybės vyriškiams vardais A. K. ir Babo, kurie nukentėjusiąją kėsinosi įtraukti į prostituciją.

D. A. padarytoje veikoje yra nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalyje, 147 straipsnio 1 dalyje (LR 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII – 1968 redakcija), požymių.

Tęsdamas nusikalstamą veiklą, po to kai 2005 m. gegužės mėn. nenustatytą dieną R. C. ir R. S. susipažino su L. B. , po to apie dvi savaites susitikinėjo su L. B. ir gegužės mėn. 31 d., būnant bute adresu(duomenys neskelbtini), Vilniuje, R. S. įkalbėjo ją važiuoti gyventi ir dirbti Anglijoje konsumatore. L. B. sutikus važiuoti į Angliją, R. C. nuvežė ją į Vilniaus oro uostą, ten ją pasitiko R. C. ir D. A. , kuris nupirko jai bilietą lėktuvui ir kartu skrido į Londono oro uostą, ten L. B. pardavė už ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą pinigų sumą albanų tautybės asmenims ir paaiškino, kad ji turės užsiiminėti prostitucija. 2005 m. birželio ir liepos mėn. Anglijoje albanų tautybės asmenys vardais Toni, Keti ir Marsai organizavo L. B. įtraukimą į prostituciją viešnamiuose. 2005 m. rugpjūčio mėn. R. C. , sutikęs Londone L. B. , pareiškė jai pretenzijas dėl pabėgimo nuo albanų tautybės asmenų.

D. A. padarytoje veikoje yra nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalyje, 147 straipsnio 2 dalyje, požymių.

Tęsdamas nusikalstamą veiklą, po to, kai 2005 m. gegužės – birželio mėn. Klaipėdos mieste prie jūros R. C. ir nenustatytas vyriškis vardu Nerijus susipažino su V. B. , susitikimo metu R. C. , pažadėjęs paramą, pasiūlė pastarajai dirbti Anglijoje, žadėjo surasti jai gerai apmokamą darbą, toliau 2005 m. birželio 10 d. nenustatytas asmuo jai įteikė bilietą lėktuvui ir palydėjo iki Vilniaus oro uosto. R. C. ją pasitiko Londono oro uoste, nuvežė į Birmingemo miestą ir pardavė už ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą pinigų sumą turkų tautybės asmeniui, kuris ją privertė užsiiminėti prostitucija.

D. A. padarytoje veikoje yra nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalyje, 147 straipsnio 2 dalyje, požymių.

Tęsdamas nusikalstamą veiklą, po to, kai 2005 m. birželio mėn. D. A. , K. A. ir S. K. Rygos mieste, Latvijoje susipažino su J. Z. ir apgaulės būdu pakvietė pasisvečiuoti Vilniuje, 2005 m. liepos 9 d. atvykę į Vilnių, D. A. , K. A. , S. K. ir R. C. darė jai psichologinį poveikį ir privertė ją sutikti važiuoti į Angliją. 2005 m. liepos 12 d. R. C. palydėjo J. Z. į Londoną ir perdavė albanų tautybės vyriškiams, kurie nukentėjusiąją įtraukė į prostituciją.

D. A. padarytoje veikoje yra nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalyje, 147 straipsnio 2 dalyje, požymių.

Tęsdamas nusikalstamą, veiklą, po to, kai 2005 m. birželio – liepos mėn. nenustatyti asmenys vardais Donatas, Žygis ir Darius privertė V. S. važiuoti gyventi ir dirbti Anglijoje, 2005 m. liepos 23 d. ji lydima dviejų nenustatytų asmenų buvo atvežta į Vilnių ir apgyvendinta bute nenustatytu adresu. 2005 m. liepos 25 d. R. C. palydėjo V. S. iš Vilniaus oro uosto į Londoną ir pardavė V. B. bei albanų tautybės vyriškiams V. I. ir Luan už 2200 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų, kurie nukentėjusiąją įtraukė į prostituciją.

D. A. padarytoje veikoje yra nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalyje, 147 straipsnio 2 dalyje, požymių.

D. A. 2007 m. lapkričio 14 d. buvo sulaikytas Lietuvos Respublikos BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 16 d. nutartimi jam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurios terminas vėlesnėmis to patiems teismo nutartimis buvo tęsiamas.Vilniaus apygardos teismas 2008 m. lapkričio 6 d. nutartimi suimtajam D. A. suėmimo terminą pratęsė trims mėnesiams, kurio terminas vėlesnėmis to patiems teismo nutartimis buvo taip pat tęsiamas.

Pratęsdamas kaltinamojo D. A. suėmimo terminą dar trims mėnesiams, Vilniaus apygardos teismas nutartyje nurodė tokio sprendimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte (bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo), 2 punkte (trukdys procesui) ir 3 punkte (darys šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus).

Kaltinamojo teigimu, apygardos teismo argumentai neturi jokio pagrindo, nes nukentėjusiosios jau buvo apklaustos ikiteisminio tyrimo metu, kitų nukentėjusiųjų apklausa teisme nebuvo atlikta, byla baigiama nagrinėti. Taip pat nurodoma, jog prokuroras klastoja kaltinimus prieš suimtąjį ir kitus kaltinamuosius.

Kaltinamojo nuomone, byloje nėra jokių duomenų, jog jis turi ryšių su nusikalstamo pasaulio atstovais užsienyje, nepagrįstai nurodoma, jog praeityje buvo teistas, kadangi su šia baudžiamąja byla jo teistumas nėra susijęs. Vokietijoje Federacinėje Respublikoje nepagrįstai paskelbta jo paieška, nes jis Vokietijoje atliko bausmės dalį, buvo deportuotas, todėl Europos arešto orderio pagrindu negali būti jam paskirta paieška.

Skunde nurodoma, jog suimtasis turi šeimą, mažametį vaiką, pastovią gyvenamąją vietą, pastovias pajamas ir pragyvenimo šaltinį, jis yra pagrindinis šeimos maitintojas šeimą, todėl ilgalaikis jo įkalinimas neigiamai atsiliepia jo mažamečiui vaikui ir šeimai.

Pažymi, kad be teismo nuosprendžio nėra jokio pagrindo suvaržyti jo laisvės ir pažeisti šeimos suverenitetą.

Taip pat skunde nurodoma, jog kardomoji priemonė – suėmimas jam taikoma metus ir septynis mėnesius, o su jam inkriminuojamoms nusikalstamoms veikoms jis neturi nieko bendro. Kaltinamojo nuomone jam inkriminuojamų nusikaltimų jis nepadarė, o pareikšti kaltinimai neatitinka tikrovės.

Teismo posėdyje kaltinamojo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo D. A. skundas atmetamas.

Kaltinamasis D. A. nesutinka su Vilniaus apygardos teismo motyvais dėl kardomosios priemonės – suėmimo - termino pratęsimu, todėl aukštesnysis teismas patikrina skundžiamos nutarties pagrįstumą.

Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą kaltinamajam D. A. , Lietuvos Respublikos BPK 121 str., 122 str., 127 str. reikalavimų nepažeidė.

Griežčiausia kardomoji priemonė taikoma esant Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnyje numatytiems pagrindams ir sąlygoms. Pratęsdamas kaltinamojo D. A. suėmimo terminą dar trims mėnesiams, Vilniaus apygardos teismas nutartyje nurodė tokio sprendimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte – bėgs (slėpsis) nuo teismo, 2 punkte – trukdys procesui ir 3 punkte – darys šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

D. A. kaltinamas devynių sunkių ir labai sunkių nusikalstamų veikų padarymu, už kurias baudžiamasis įstatymas numato ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę. Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 2 dalis nustatyta, kad kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punkte išaiškinta, jog „nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu“. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.

Vilniaus apygardos teismas, darydamas išvadą, jog nurodytas pagrindas pratęsti suėmimo terminą nėra išnykęs, teisingai įvertino ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, t. y. kad kaltinamasis praeityje teistas tris kartus, niekur nedirbantis, neturintis legalaus pragyvenimo šaltinio, turintis pažįstamų asmenų užsienyje, su kuriais nuolat palaiko glaudžius ryšius. Šios aplinkybės pagrįstai leidžia manyti, kad būdamas nesuimtas D. A. bėgs (slėpsis) nuo teismo. Nors kaltinamojo skunde nurodyti asmeninio pobūdžio argumentai, kad jis turi šeimą, mažametį vaiką, pastovią gyvenamąją vietą, pastovias pajamas ir pragyvenimo šaltinį, yra pagrindinis šeimos maitintojas, todėl ilgalaikis jo įkalinimas neigiamai atsiliepia jo mažamečiui vaikui ir šeimai, nėra pakankama priežastis panaikinti paskirtą kardomąją priemonę.

Išdėstytos aplinkybės leidžia teigti, kad šį Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo taikymo pagrindą pirmosios instancijos teismas nustatė pagrįstai.

Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo įtariamas (kaltinamas) bent vieno iš Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 10 punktas išaiškina, jog pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.

Iš bylos duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismo nutartyje nurodytas pagrindas, jog kaltinamasis D. A. būdamas laisvėje galimai darys naujas nusikalstamas veikas, yra pagrįstas.

Veikos, kurių padarymu kaltinamas D. A. , yra priskiriama sunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijai, jos numatytos Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 4 dalyje, kurioje nurodoma, jog kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis (įtariamasis) darys naujus nusikaltimus, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog asmuo, kaltinamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus.

D. A. kaltinamas nusikalstamas veikas padaręs organizuotoje grupėje. Veikos, kurių padarymu jis kaltinamas, buvo vykdomos ilgą laiką, t. y. nuo 2003 m. iki 2007 m. Kaltinamasis praeityje teistas tris kartus, niekur nedirbo, neturėjo legalaus pragyvenimo. Be to, byloje yra oficialūs duomenys, kad D. A. (ankstesne pavarde Kakta), dėl grupinių vagysčių sunkinančiomis aplinkybėmis Vokietijos Federacinės R. B. Kroicnache buvo suimtas ir nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams trims mėnesiams, tačiau 2004 m. birželio 30 d. jis buvo deportuotas iš Vokietijos. Todėl šiuo metu Vokietijoje paskelbta nacionalinė D. A. (Kaktos) paieška siekiant jo suėmimo, kad jis atliktų likusią laisvės atėmimo bausmė dalį 288 dienų.

Šios aplinkybės davė teismui, priėmusiam skundžiamą nutartį, pagrįstą pagrindą manyti, kad D. A. ir ateityje gali daryti sunkius nusikaltimus.

Pratęsiant suėmimą Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu, manymas, kad kaltinamasis trukdys procesui, turi būti pagristas duomenimis, rodančiais, jog jis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, kaltinamuosius ar nuteistuosius, sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 9 punkte nurodyta, kad Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu skirdami suėmimą arba pratęsdami jo terminą, teisėjai privalo vadovautis BPK 122 straipsnio 3 dalies 1 ar 2 punkte nurodytomis aplinkybėmis, kurios turi būti pagrįstos bylos duomenimis.

Dėl šio nurodyto pagrindo jau buvo pasisakyta ankstesnėse Apeliacinio teismo nutartyse (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. rugpjūčio 13 d., 2008 m. gruodžio 16 d. ir 2009 m. kovo 20 d. nutartyse). Apeliacinis teismas dar kartą pažymi, kad Vilniaus apygardos teismas, nenustatęs pakankamo pagrindo, konstatavo, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali trukdyti procesui. Ši teismo išvada nepagrįsta jokiais faktiniais bylos duomenimis ir nutartyje visiškai nemotyvuota. Byloje nėra duomenų, jog būdamas laisvėje D. A. gali trukdyti procesui, t. y. pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus asmenis, trukdyti byloje tinkamai panaudoti dokumentus ir daiktinius įrodymus.

Todėl pirmosios instancijos teismo išvada apie suėmimo taikymo pagrindo, numatyto Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte (trukdys procesui), buvimą, laikytina nepagrįsta. Tačiau, pažymima, jog pratęsiant paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nebūtinai turi būti nustatyti visi trys suėmimo skyrimo pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalyje, pakanka nustatyti bent vieną iš jų.

Atmestini yra kaltinamojo skundo argumentai dėl jam nepagrįstai pareikštų kaltinimų ir įrodymų vertinimo. Sprendžiant kardomosios priemonės paskyrimo ar jos termino pratęsimo klausimus, įrodymai nėra vertinami ( LR BPK 20 str. ), tačiau faktinių duomenų buvimo apie padarytą nusikalstamą veiką konstatavimas yra retrospektyvinis kardomosios priemonės skyrimo pagrindas. Pagrįstas įsitikinimas apie faktinių duomenų buvimą nėra galutinis kaltumo patvirtinimas ir nepažeidžia įtariamo asmens nekaltumo prezumpcijos, tačiau nesant duomenų apie galimą asmens padarytą nusikalstamą veiką, suėmimo skyrimo klausimas iš viso negali būti svarstomas.

Šiuo metu byla nagrinėjama pirmosios instancijos teisme ir yra jo žinioje. Bylos nagrinėjimas yra baigiamojoje stadijoje.

Pratęsdamas kaltinamajam suėmimo terminą, teismas baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų nepažeidė. Skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia teismo išvadų. Pirmosios instancijos teismo nutartis iš esmės teisėta ir pagrįsta

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo D. A. skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.