Panevėžio apylinkės teismo nutartis

asmeniui, kuriam prašoma skirti priverčiamąsias medicinos priemones, D. P. ir jos gynėjui advokatui Justinui Juozapui Stauskui,

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, aukštesniojo išsilavinimo, išsiskyrusi, nedirbanti, Užimtumo tarnyboje neregistruota, neįgali, gyvenanti ir gyvenamąją vietą deklaravusi adresu (duomenys neskelbtini), neteista (teistumas išnykęs),

teismui perduota dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo už baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. P. 2018 m. balandžio 20 d. apie 18.10 val. daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), antroje laiptinėje, antro aukšto aikštelėje kilusio konflikto su A. T. metu sugriebė šią už kaklo, rankos kumščiu sudavė jai vieną smūgį į kairį smilkinį bei vieną smūgį į kairės rankos nykštį, taip padarė A. T. minkštųjų audinių patinimą ir poodinę kraujosruvą kairės plaštakos pirmame piršte, tokiu būdu nukentėjusiajai A. T. nežymiai sutrikdė sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą.

Nukentėjusioji A. T. parodė, kad įvykio dieną vakare jai grįžinėjant su šunimis namo (duomenys neskelbtini), lipant iš antro aukšto į trečią aukštą, išėjo kaimynė D. P., kuri pradėjo spjaudytis. Tada ji – nukentėjusioji perspėjo, kad ši baigtų spjaudytis ir paleido į D. P. su savimi turėtą skardinę, kuri atsitrenkė į sieną, į ją nepataikė. Taip kilo konfliktas. Nukentėjusiajai nebeprisimenant kitų įvykio aplinkybių, teismui BPK 276 str. pagrindais pagarsinus jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, A. T. juos patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji parodė, kad 2018-04-20 apie 18.10 val. adresu (duomenys neskelbtini) antrojoje laiptinėje, antro aukšto aikštelėje, jai grįžtant į namus iš kiemo pavedžiojus savo nedidelį šunelį, iš paskos laiptais užlipusi šio namo gyventoja, kurios vardo, pavardės nežino, užsipuolė ją reikšdama pretenzijas dėl vedžiojamo šuns. Moteris buvo labai supykusi, spjovė į jos šunį, o paskui į ją. Ji kaimynės paklausė, kas yra. Tada kaimynė pradėjo ją kolioti necenzūriniais žodžiais. Kilo žodinis konfliktas. Ji į kaimynės pusę metė rankoje laikytą tuščią skardinę, kurią atsinešė iš lauko, skardinė buvo naudojama kaip peleninė, bet tuo metu kai skardinę metė, skardinė buvo tuščia. Specialiai į kaimynę netaikė. Jos mesta skardinė atsitrenkusi į sieną, nukrito už koridoriaus durų. Tada kaimynė labai susinervino ir puolė ją mušti. Kaimynė kaire ranka sugriebė ją, gerai neprisimena, bet atrodo už maikutės ties kaklu. Jai bandant nuo kaimynės išsisukti, kaimynė dešinės rankos kumščiu vieną kartą trenkė į kairį smilkinį. Kada ji norėjo atplėšti kaimynės ranką, kuria laikė ją už maikutės, kaimynė ją dar kartą trenkė dešinės rankos kumščiu į veidą, bet jai spėjus abiem rankomis užsidengti veidą, kaimynė kumščiu pataikė į kairės rankos nykštį ir pirštą sužalojo. Po šio suduoto smūgio kaimynė pati paleido ją ir dar žodžiais iškoliojusi nuėjo namo, o ji taip pat nuėjo namo, kur buvo sutuoktinis ir dukra, kurie matė, kokia ji grįžo pavedžiojusi šuniuką. Viso konflikto metu ji pati kaimynės nei karto nebuvo nei už niekur sugriebusi. Ji tik viso konflikto metu bandė kaimynę nuo savęs atstumti. Konflikto metu kaimynė jai sudavė du smūgius dešinės rankos kumščiu. Jos kairysis veido smilkinys buvo paraudęs ir patinęs, skaudėjo, taip pat buvo paraudęs ir skaudėjo kairės rankos nykštį. Jos ir kaimynės konflikto niekas nematė, tuo metu laiptinėje daugiau žmonių nebuvo. Civilinio ieškinio byloje nereikš. Dėl susijaudinimo patirto šoko, kvietė greitąją medicinos pagalbą. Ši namo gyventoja nebe pirmą kartą užsipuola, spjaudo, dėl jos neadekvataus elgesio yra nukentėję ir kiti namo gyventojai, kurie laiko šunis (b.l. 19-21, 29-33). Papildomai nukentėjusioji A. T. teisme parodė, kad visi kaltinime išvardinti veiksmai jos atžvilgiu buvo atlikti. Įvykio metu D. P. savo veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą. Po įvykio ji jautėsi prastai, patyrė šoką. Šiuo metu su D. P. nukentėjusioji susitinka, bet ši jos neužkliudo.

Liudytojas G. B. parodė, kad A. T. yra jo sugyventinė, kartu gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio dieną vakare A. T. parėjo namo, ji buvo streso būsenoje, iš pradžių tylėjo, o po to pasakė, kad vedžiojant šunis susipyko su kaimyne. Jis suprato, kad konfliktas įvyko būtent su D. P.. Konfliktas įvyko dėl to, kad moteriškė yra savotiška, užkabinėja žmones, o šiuo atveju jos susistumdė ir jis konkrečiai nebeklausinėjo, viskas įvyko laiptinėje dėl šunų. Liudytojas parodė, kad jų šuo yra kambarinis, neagresyvus, o jo žmona tikrai nėra linkusi kabinėtis ir yra neagresyvi. Jis nepaklausė Astos, kokius veiksmus prieš ją atliko kaimynė, matydamas, kad jai blogai, išsikvietė policiją. Nepamena, ar policiją iškvietė jis, ar dukra. Liudytojas dar prieš įvykį pastebėjo, kad D. P. buvo agresyvi, o dabar jis jos nesutinka. Liudytojas G. B. patvirtino BPK 276 str. tvarka pagarsintus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur jis parodė, kad streso būsenoje į namus grįžusi Asta parodė, kad ją dėl šuns užpuolė kaimynė, kuri trenkė Astai į veidą, matėsi paraudimas, taip pat pasakė, kad sužalojo kairės rankos nykštį, kuris gal po poros valandų jau buvo ganėtinai ištinęs. V. A. ant nykščio buvo uždėta langetė (b.l. 73-75).

Iš BPK 276 str. tvarka pagarsintų liudytojos E. B. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, jog ji paaiškino, kad A. T. yra jos mama. 2018 m. balandžio 20 d. po 18.00 val., tikslaus laiko neprisimena, jai būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), namo grįžo mama. Mama atrodė susijaudinusi, todėl iš karto paklausė, kas nutiko ir mama pasakė, kad ją primušė kaimynė, kurios nei vardo, nei pavardės ji nežino, žino kaimynę tik iš matymo. Kadangi mama buvo labai susijaudinusi, buvo negera, ji pasakė, kad mama kviestų greitąją medicininę pagalbą, ką mama ir padarė. Kol laukė greitosios, mamos paklausė konkrečiau kas nutiko, tai mama tik pasakė, kad kaimynė ją užsipuolė dėl šuns. Vėliau jau vakare mama parodė, kad po įvykio paraudęs kairės rankos nykštys, kuris sekančią dieną po įvykio jau buvo patinęs, matėsi, kad pirštas yra sumuštas. Kitų kažkokių muštinių pėdsakų, pasekmių ant mamos nei įvykio dieną, nei sekančią dieną ji nematė. Apie patį įvykį ji nieko papasakoti negali, nes įvykio nematė, o mama jai detaliau nieko nepapasakojo (b.l. 81-82).

Liudytoja L. T. parodė, kad prisimena, kad buvo šiltas metų laikas, vyko su kolega A. Š. į iškvietimą (duomenys neskelbtini) gatvėje, tikslaus namo numerio nepasakys, dėl konflikto tarp moterų. Nuvykus pas pranešėją, namuose rado nukentėjusiąją kartu su dukra. Nukentėjusioji buvo susijaudinusi, jai pasijutus blogai, buvo iškviesta greitoji medicininė pagalba. Liudytoja pati asmeniškai su įtariamąja nebendravo, su pastarąja bendravo jos kolega. Nustatė, kad tarp moterų laiptinės aikštelėje įvyko konfliktas. Kažkuri į kažkurią metė skardinę, į kurią buvo metamos nuorūkos. Tikslai neatsimena, kas į ką metė skardinę. Liudytoja patvirtino, kad byloje esančiame jos surašytame tarnybiniame pranešime teisingai yra nurodytos aplinkybės. Parodė, kad kaip tarnybiniame pranešime surašyta, taip ir buvo. Jai kolega pasakė, kad D. P. sudavė smūgį. Vizualiai matėsi paraudimai, veidas buvo raudonas ir ranka buvo paraudusi.

Liudytoja N. T. parodė, kad ji gyvena tame pačiame name, kaip A. T. ir D. P., su pastarąja liudytoja nebendrauja, jų santykiai neutralūs. Įvykio dieną liudytoja sutiko kažkurią kaimynę, kuri nurodė, kad A. T. sumušė. Jai nuėjus pas A. T., ši visa drebėjo, buvo streso būsenoje. A. T. nurodė, kad ją sumušė D. P., kuri trenkė į veidą ir ranką. Viskas vyko tarp antro ir trečio aukšto, laiptinėje, A. T. ranka užsidengė, tai teko ir į ranką. Ranka buvo raudona, o veide lyg nieko. A. T. minėjo, kad viskas įvyko dėl šuns. Liudytoja parodė, kad dar iki A. T. sumušimo D. P. tuo metu buvo labai agresyvi. Prieš sumušimą D. P. bute būdavo triukšmas. Ji – liudytoja pabeldė į radiatorių, kad apsiramintų, bet D. P. atlėkė ir spyrė jai į duris, dėl ko ji parašė pareiškimą policijoje. Paskui kaimynai skundėsi, kad D. P. juos apspjaudė. Po kelių dienų D. P. išvežė į ligoninę, po ligoninės liudytoja ją matė, buvo ir dabar yra ramios būsenos.

Liudytojas D. T. parodė, kad D. P. yra jo sesuo, ji turi sunkumų dėl sveikatos, anksčiau dėmesio skirdavo ir padėdavo jai daugiau, dabar ji gyvena atskirai, turi vaikučių. Ją aplanko, stebi, bendrauja su ja. Ji yra iš tų asmenų, kuris stengiasi medicinos pagalba tą problemą išlyginti iki to lygio, kad netrukdytų. Sesuo nėra pripažinta neveiksnia. Ji ligą ir poreikį gydytis pripažįsta, tai daro, pati labai stengiasi. Visi šeimos nariai dalyvauja stebėjime, dar yra 2 seserys, mama. Kartą ar du į savaitę ji yra matoma giminaičių ir jų pastebėjimus reaguoja. Liudytojo žiniomis, sesuo lankosi pas gydytojus. Ji pati gali savimi pasirūpinti ir gydytis namuose, ji tai ir daro. Ji žino, kad vaikučiai yra ne juokas ir juos greit gali prarasti. Būna paūmėjimas, ją pakalbini, ji pabendrauja su medikais, būna pakoreguojami kokie nors vaistai. Ji suvokia tikrai, kada reikia gydytis. Ji nėra tempiama per prievartą pas gydytoją. Smurto šeimoje nėra buvę. Apie sesers ankstesnį kaimynišką bendravimą liudytojas nieko negirdėjo. Mano, kad konfliktas tarp sesers ir kaimynės nukentėjusiosios galėjo būti dėl šuniukų. Jam sesuo sakiusi, kad jos sūnų yra išgąsdinęs vienas šuniukas ir jam dabar paniška baimė šuniukams atsirado, kas buvo konflikto priežastimi.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) daugiabučio bendrabučio, pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), antros laiptinės patalpose, 2 aukšto laiptinės aikštelėje. Koridoriaus dešiniajame kampe ant grindų yra padėta metalinė skardinė dėžutė nuo šuns ėdalo, ir ant jos yra šuns atvaizdas. Dėžutė yra tuščia (1 t., b.l. 23-27).

2018-06-26 Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyrius pateikė 2018-04-20 18:17:41 val. Centro informacinėje sistemoje užfiksuoto pranešimo iš telefono numerio 8 675 32212 garso įrašo kopiją (1 t., b.l. 57-58).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad jame apžiūrėtas bei užfiksuotas iš Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) gautas 2018-04-20 18.17.41 val. pranešimo garso įrašas. Jame užfiksuotas A. T. prisistačiusios moters pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) gatvė namas (duomenys neskelbtini), butas (duomenys neskelbtini), skambinusiajai einant su šunimi namo ne visai adekvati kaimynė spjovė, puolė ant jos, apstumdė, priekaištavo dėl šuns vedžiojimo, trenkė iš rankos į smilkinį, va ranka visa pamėlusi, nykštys, skauda smilkinys (1 t., b.l. 59-61).

Viešoji įstaiga „Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos stotis“ pateikė 2018-04-20 18.22 val. kvietimo adresu (duomenys neskelbtini), garso įrašą ir kvietimo kortelės kopiją (1 t., b.l. 64-67).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad jame apžiūrėtas bei užfiksuotas VĮ „Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos stotis“ pateiktas garso įrašas. Jame užfiksuotas BPC operatorės pranešimas GMP operatorei (toliau – GMP) apie tai, kad gautas pranešimas, jog kaimynė apstumdė, trenkė, tai sakė ant smilkinio mėlynė ir ant piršto (1 t., b.l. 68-70).

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. T. nustatyta minkštųjų audinių patinimas ir poodinė kraujosruva kairės plaštakos pirmame piršte. Sužalojimas padarytas mažiausiai vienu kieto buko daikto trauminiu poveikiu, galimai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku smūgiuojant kumščiu ar panašiai. Dėl nustatyto sužalojimo A. T. sveikata sutrikdyta nežymiai. Galimybė A. T. susižaloti pačiai griūnant yra mažai tikėtina, tam prieštarauja sužalojimo pobūdis ir lokalizacija. Tikėtina, kad nustatyto sužalojimo padarymo metu A. T. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas (1 t., b.l. 45).

Iš Panevėžio apskr. VPK Panevėžio m. ir r. PK VS tyrėjos L. T. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2018-04-20 apie 18.21 val. dirbant ekipaže „1163“ kartu su vyresn. tyrėju A. Š. buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), laiptinėje pranešėją grįžtant su šunimi užpuolė neadekvati kaimynė, apstumdė, apspjovė, trenkė ranka į smilkinį. Nuvykus pareiškimu dėl sužalojimo bei fizinio skausmo sukėlimo kreipėsi A. T., kuri nurodė, kad ją užpuolė iš matymo pažįstama moteris, to paties namo gyventoja, gyvenanti toje pačioje laiptinėje, antrajame aukšte, butas kairėje pusėje. Nustatyta, kad A. T. laiptinėje užpuolė D. P., su kuria pabendravus, ji neneigė, kad laiptinėje su namo gyventoja įvyko abipusis konfliktas dėl šuns, kurio metu ji spjovė į šunį bei sudavė smūgį šunį vedusiai moteriai. Besiaiškinant situaciją paaiškėjo, kad D. P. augina du mažamečius vaikus, kurių ji neturi galimybės niekam palikti prižiūrėti, todėl įvykio vietoje ji nebuvo sulaikyta. Namo pirmininkė N. T. patvirtino, kad D. P. augina viena du nepilnamečius vaikus, tačiau jai yra žinoma, kad ši moteris elgiasi neadekvačiai. (1 t., b.l. 53).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtus duomenis, nustatė, kad įrodymai byloje surinkti Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu.

Aukščiau aptartų bylos įrodymų, kurie yra sutampantys, neprieštaraujantys, atitinkantys bylos faktines aplinkybes ir jais teismas abejoti neturi pagrindo, visuma patvirtina, kad D. P. 2018 m. balandžio 20 d. apie 18.10 val. daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), antroje laiptinėje, antro aukšto aikštelėje kilusio konflikto su A. T. metu naudojo fizinį smurtą A. T. atžvilgiu: sugriebė šią už kaklo, rankos kumščiu sudavė jai vieną smūgį į kairį smilkinį bei vieną smūgį į kairės rankos nykštį, taip padarė A. T. minkštųjų audinių patinimą ir poodinę kraujosruvą kairės plaštakos pirmame piršte, tokiu būdu nukentėjusiajai A. T. nežymiai sutrikdė sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą. Šios išvados neįtakoja ir nekeičia D. P. veiksmų A. T. atžvilgiu motyvai, priežastys.

Nėra abejonių, kad nurodyti D. P. smurtiniai veiksmai, nukreipti į nukentėjusiosios kūną, sukėlė jai nepageidaujamą fizinį skausmą, o specialisto išvada neginčytinai konstatuotas ir nežymus nukentėjusiosios A. T. sveikatos sutrikdymas. Šiuos padarinius patvirtina ne tik pačios nukentėjusiosios parodymai, bet tai atsispindi ir kituose objektyviuose bylos duomenyse – specialisto išvadoje, liudytojų G. B., N. T., L. T. parodymuose, kurie esminėse detalėse sutampa, atitinka faktines bylos aplinkybes ir jais abejoti teismas neturi pagrindo. Tokie D. P. veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje aprašytos veikos objektyviuosius požymius.

Dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo

BK 17 straipsnyje nurodyta, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas BK uždraustą veiką jis dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų. Asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal BK už padarytą pavojingą veiką. Jam teismas gali taikyti BK 98 str. numatytas priverčiamąsias medicinos priemones.

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini)2018 matyti, kad D. P. diagnozuotas lėtinis psichikos sutrikimas, t.y. šizoafektinis sutrikimas, mišrus tipas. Šis sutrikimas gali įtakoti savo veiksmų suvokimą ir jų valdymą, todėl tikslinga atlikti kompleksinę ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę (b.l. 115).

Iš byloje esančio teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad D. P. įstatymo uždraustos veikos padarymo metu konstatuojamas lėtinis psichikos sutrikimas – šizoafektinis sutrikimas, mišrus tipas. Įstatymo uždraustos veikos padarymo metu D. P. negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti. D. P. šiuo metu konstatuojamas lėtinis psichikos sutrikimas – šizoafektinis sutrikimas, mišrus tipas. Ji negali suprasti savo veiksmų esmės ar juos valdyti. D. P. šiuo metu dėl psichikos sutrikimo gali būti pavojinga visuomenei. D. P. nesugeba būti pilnaverte teismo proceso dalyve, jos dalyvavimas teisiamajame posėdyje nėra prasmingas. D. P. reikalinga taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą (b.l. 150-153).

Teisiamajame posėdyje dalyvavęs ekspertas teismo psichologas G. B. patvirtino ekspertizės akto išvadas ir papildomai paaiškino, kad D. P. nepakankamai kritiška savo ligos atžvilgiu, tačiau stacionaro jai nerekomenduoja, nes tai būtų perteklinė priemonė. Eksperto nuomone, D. P. tikslinga taikyti ambulatorinį gydymą, kuris susideda ne tik iš medikamentinio gydymo, bet vyksta ir socialinis ugdymas, dirba psichiatrai ir psichologai, ugdo tą supratimą, tai būtų kompleksas tų priemonių, kurios užtikrintų išvengimą nusikalstamų veikų ateityje. Medikams stebint ją, iš jos elgesio galima matyti, ar asmuo vartoja medikamentus, ar jų reikia toliau vartoti, ar priverčiamąsias medicinos priemones galima vėliau panaikinti.

Byloje liudytoju apklaustas D. P. brolis D. T. taipogi parodė, kad jo sesuo stengiasi pati gydytis, vartoja vaistus, lankosi pas gydytojus, jis ir kiti jos giminaičiai taip pat stebi ją, jos būklę.

Bylą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo abejoti pirmiau išdėstytais įrodymais dėl D. P. būsenos baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymo metu ir po jų padarymo, dėl ko sprendžia, jog šioje baudžiamojoje byloje yra neginčijami nustatyta, jog D. P. padarė įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, būdama nepakaltinama. Byloje nesant jokių ekspertės akte nurodytai išvadai dėl priverčiamosios medicinos priemonės rūšies taikymo priešingų objektyvių duomenų, teismas pritaria ekspertizės akte nurodytai bei teismo posėdyje eksperto patvirtintai rekomendacijai, todėl D. P. taikytina specialistų rekomenduota priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą (BK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl civilinio ieškinio ir kitų klausimų išsprendimo

Byloje civilinį ieškinį 76,87 Eur sumai dėl turtinės žalos atlyginimo už nukentėjusiajai A. T. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas yra pareiškusi Panevėžio teritorinė ligonių kasa.

Teismas pažymi, kad baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys gali būti visiškai ar iš dalies tenkinamas tik priimant apkaltinamąjį teismo nuosprendį, t. y. tuomet, kai kaltininkas yra pripažįstamas kaltu. Šioje byloje baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką D. P. padarė būdama nepakaltinama, o pagal BK 17 str. 2 d. toks asmuo neatsako pagal baudžiamąjį kodeksą. Todėl šioje byloje priteisti iš D. P. žalos atlyginimą, kaip to prašo civilinis ieškovas, nėra teisinio pagrindo. Pareikštas civilinis ieškinys gali būti nagrinėjamas civilinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į išdėstytas nuostatas, minėtas civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu.

D. P. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuo nutarties įsiteisėjimo dienos panaikintina (1 t., b. l. 187-189).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsniu, 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 2 dalies 1 punktu,

nutaria:

D. P., kuri būdama nepakaltinama padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą visuomenei pavojingą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje, taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.

D. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuo nutarties įsiteisėjimo dienos panaikinti.

Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo asmens, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovo pagal įstatymą, šeimos narių ar artimųjų giminaičių, gynėjo, nukentėjusiosios (jos atstovo) ir prokuroro gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams.