Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Julitos Dabulskytės-Raizgienės (kolegijos pirmininkės bei pranešėjos), Rasos Paužaitės ir Ugniaus Trumpulio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžio, kuriuo D. G. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir D. G. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas aštuoniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dalimi – 20 parų arešto bausme – vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, ir D. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas aštuoniems mėnesiams ir dvidešimčiai dienų. Jei pradėjus vykdyti šį nuosprendį, D. G. bus atlikęs bausmę ar jos dalį pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendį, į galutinę subendrintą bausmę įskaitytina Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendžiu atlikta bausmė (jos dalis).

Nuosprendžiu patenkintas civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys ir iš D. G. priteista UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1 011,11 Eur turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas atmetamas.

4. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kitus bylos aspektus, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas vertina tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamu atveju nuteistasis skundžia pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl, jo įsitikinimu, per griežtos bausmės, prašydamas ją sušvelninti. Kadangi kitų nesutikimo su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu argumentų neišsakoma, o esminių BPK pažeidimų nenustatyta, todėl, vadovaudamasis anksčiau nurodytomis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas skundžiamą nuosprendį patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

5. Spręsdamas skirtinos bausmės klausimą, teismas privalo atsižvelgti į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, jog pagal kasacinio teismo praktiką, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-87-976/2020), todėl bausmę skiriantis teismas privalo nustatyti ir įvertinti visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir jų visumos, o ne pavienių aplinkybių pagrindu nuteistajam skirti bausmę už padarytą nusikalstamą veiką.

6. Iš skundžiamame nuosprendyje išdėstytų bausmės skyrimo motyvų matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas skirtinos bausmės klausimą, nustatė ir pakankamai išsamiai išanalizavo visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Apylinkės teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, jos baigtumą ir kaltininko kaltės formą ir rūšį – D. G. tiesiogine tyčia padarė vieną baigtą nusikalstamą veiką nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskirtiną nesunkių nusikaltimų kategorijai, o pagrobto turto vertė – 1 011,11 Eur, t. y. 20,22 MGL dydžio. Be to, pirmosios instancijos teismas nustatė vieną apelianto atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taip pat buvo įvertinta tai, kad D. G. nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, todėl teismas pagrįstai tai pripažino atsakomybę sunkinančia aplinkybe – nusikaltimą padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Taip pat iš apkaltinamojo nuosprendžio turinio matyti, kad skiriant bausmę buvo analizuojami bei įvertinti ir nuteistojo asmenybę charakterizuojantys duomenys – anksčiau teistas aštuonis kartus, ne vieną kartą už nusikalstamas veikas nuosavybei (1 t., b. l. 98-111), nusikalstamos veikos padarymo metu daug kartų baustas administracine tvarka, informacijos apie paskirtų baudų mokėjimą nėra (1 t., b. l. 124-141). Pirmosios instancijos teismas pažymėjo ir tai, kad po nusikalstamos veikos padarymo buvo priimti trys apkaltinamieji nuosprendžiai dėl D. G., iš kurių vienas buvo įsiteisėjęs skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu. Skundžiamame nuosprendyje nustatyta, kad iš baudžiamojoje byloje esančius duomenų matyti, jog nuteistasis yra nedirbantis daugiau nei aštuonerius metus, praeityje dirbo oficialiai, tačiau tik trumpus laikotarpius (1 t., b. l. 142), o nuo 2020 m. lapkričio 3 d., kai buvo paleistas iš pataisos įstaigos, nebandė ieškoti būdo turėti legalų pragyvenimo šaltinį. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę D. G., visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, numatytas BK 54 straipsnio 2 dalyje, nustatė ir įvertino teisingai.

7. Remiantis bausmių skyrimo taisyklėmis, konkrečią bausmę teismas skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

8. Nagrinėjamu atveju D. G. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje. Už minėtame straipsnyje numatytą svetimo turto pagrobimą asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Svarbu pažymėti, kad spręsdamas skirtinos bausmės klausimą teismas siekia įgyvendinti bausmės paskirtį, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-57-648/2021). Vadovaudamasis bausmių skyrimo taisyklėmis ir bausmės paskirtimi, teismas turi nuspręsti, kuri iš nusikalstamos veikos sankcijoje numatytų bausmių ir koks jos dydis yra pakankamas, kad būtų įgyvendinti bausmės tikslai ir taip užtikrinta jos paskirtis. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad tiek nusikalstamos veikos aplinkybės, tiek ir paties D. G. asmenybę apibūdinančios savybės leidžia daryti išvadą, kad asmuo nusikalto ne atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankių aplinkybių, bet dėl savo paties antivisuomeninių nuostatų, kurios buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo – jo veika buvo nuoseklus tokio gyvenimo būdo ir nuteistojo ankstesnio elgesio padarinys, todėl atsižvelgdamas į tai, taip pat įvertinęs prieš tai aptartas aplinkybes, apylinkės teismas nusprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytinas mažesnis už terminuoto laisvės atėmimo bausmės, kuri gali būti skiriama už BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, vidurkį, t. y. vienerius metus.

9. Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo sušvelninti skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę, tačiau iš esmės nepateikia jokių bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas ir kurios sudarytų pagrindą spręsti dėl paskirtos bausmės rūšies ar dydžio keitimo. Apelianto vertinimu, jam paskirta per griežta bausmė, nes jis pilnai prisipažino dėl padarytos nusikalstamos veikos, nuoširdžiai gailisi ir suprato suklydęs dėl savo nusikalstamų veiksmų, tačiau pabrėžtina, kad šios aplinkybės yra nustatytos ir įvertintos skundžiame nuosprendyje. Apylinkės teismas pripažino tai D. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, todėl nėra pagrindo pakartotinai vertinti šią aplinkybę kaip dar labiau švelninančią nuteistojo padėtį.

10. Analizuojant kitus apeliacinio skundo argumentus pabrėžtina, jog tai, kad nuteistasis yra pasiryžęs keisti savo gyvenimo būdą, dirbti ir sąžiningai gyventi bei susituokti su savo gyvenimo drauge, yra teigiamai D. G. asmenybę charakterizuojančios savybės, tačiau sąžiningas gyvenimo būdas ir šeimos kūrimas nėra išskirtinės aplinkybės, kurios leistų daryti išvadą, kad nuteistajam paskirta bausmė yra aiškiai neteisinga, todėl turėtų būti keičiama ar švelninama.

11. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjamu atveju apeliantas iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo buvo net devynis kartus teistas, tačiau anksčiau paskirtos bausmės, tarp kurių tiek su laisvės atėmimu susijusios, tiek ir nesusijusios bausmės, nuteistojo nepaveikė taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad priimant sprendimą dėl nuteistojo apeliacinio skundo yra įteisėję dar du apkaltinamieji nuosprendžiai, kurie skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu įsiteisėję nebuvo, t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 19 d. ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendžiai. Taigi šios aplinkybės rodo, kad D. G. šiuo metu jau yra teistas vienuolika kartų, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nusikalstamos veikos, dėl kurios apeliantas buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, aplinkybės ir D. G. charakterizuojantys duomenys neginčytinai leidžia daryti išvadą, kad apeliantas net ir po tiek nusikalstamų veikų ir nuteisimų nėra linkęs realiai keisti savo gyvenimo būdo ir elgesio, o daromos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinės, todėl šios aplinkybės leidžia manyti, kad apeliacinio skundo argumentas, jog nuteistasis nori keisti savo gyvenimo būdą, yra labiau deklaratyvus nei realus siekis ir nuoširdus noras iš esmės keisti savo elgesį. Taigi, atsižvelgiant į bausmės paskirtį, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje teisingai konstatuota, kad BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus griežčiausią BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą.

12. Vertinant skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės dydį, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog D. G. nusikalstamą veiką padarė turėdamas nepanaikintą ir neišnykusį teistumą, t. y. būdamas recidyvistas, ir tai pripažino atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Taip pat buvo nustatyta, kad apeliantas prisipažino ir gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos, kas lėmė atsakomybę lengvinančios aplinkybės pripažinimą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaip buvo minėta, teismas bausmės dydį parenka, skaičiuodamas nuo bausmės vidurkio. Nors, nuteistojo vertinimu, jam paskirta bausmė yra per griežta, tačiau matyti, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, D. G. skyrė švelnesnę laisvės atėmimo bausmę nei BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Be to, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, skirta laisvės atėmimo bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė aštuoniems mėnesiams. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokiu vertinimu ir konstatuoti, jog buvo paskirta neteisinga ar aiškiai per griežta bausmė, kadangi ji atitinka tiek nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos, tiek ir jo paties asmenybės pavojingumą.

13. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas anksčiau išdėstytas ir aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad Vilnius miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 8 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nuteistojo D. G. apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo D. G. apeliacinį skundą atmesti.