- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-04
- Bylos Nr.
- 1N-102/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Kęstutis Jucys
- Nuteistasis
- J. A.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo J. A. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo J. A. skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012 m. birželio 4 d. nutarimo, kuriuo atsisakytas baudžiamosios bylos atnaujinimas ir proceso pradėjimas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, panaikinimo.
Teisėjas, susipažinęs su skundui nagrinėti pateikta bylos medžiaga ir išnagrinėjęs skundą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. sausio 19 d. nuosprendžiu J. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu trejiems metams trims mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su neatlikta bausme, paskirta Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007 m. balandžio 4 d. ir 2007 m. balandžio 23 d. nuosprendžiais bei Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi ir J. A. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams aštuoniems mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.
J. A. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2010 m. balandžio 29 d. apie 14 val. 30 min., stotelėje „S“, esančioje (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini) mieste, veikdamas kartu su R. B. pagrobė nukentėjusiajai V. V. priklausantį turtą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartimi nuteistojo J. A. apeliacinis skundas atmestas.
Šalies argumentai
J. A. kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą, prašydamas pradėti procesą baudžiamojoje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras 2012 m. gegužės 2 d. nutarimu atsisakė pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių baudžiamojoje byloje, kurioje J. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.
Nuteistasis J. A. Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2012 m. gegužės 2 d. nutarimą apskundė Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras 2012 m. birželio 4 d. nutarimu atmetė J. A. skundą.
Nuteistasis Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2012 m. birželio 4 d. nutarimą apskundė Vilniaus apygardos teismui.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi nuteistojo J. A. skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2012 m. birželio 4 d. nutarimo atmetė ir konstatavo, kad atnaujinti baudžiamosios bylos tyrimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių nėra jokio pagrindo.
Šalies argumentai
Nuteistasis J. A. skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartį panaikinti ir atnaujinti baudžiamosios bylos tyrimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.
Skunde nuteistasis nurodo, kad jis nepagrįstai nuteistas pagal Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. sausio 19 d. nuosprendį, nes nepadarė jokios nusikalstamos veikos. Teigia, kad asmens kaltė turi būti įrodyta neginčytinais ir objektyviais įrodymais, kurie nekeltų jokių abejonių. Nuteistojo nuomone, byloje esantys nukentėjusiosios, policijos pareigūnų parodymai yra melagingi ir prieštaringi. Be to, policijos pareigūnai tirdami jo bylą piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi, trukdė ikiteisminiame tyrime atlikti išsamų tyrimą, todėl jo atžvilgiu buvo priimtas neteisėtas apkaltinamasis nuosprendis.
J. A. remiasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 444 nuostatomis ir skunde prašo atsižvelgti į bylos aplinkybes, kurios nagrinėjant baudžiamąją bylą nebuvo žinomos. Pirmiausia, atkreipia dėmesį į tai, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. sausio 19 d. nuosprendyje neteisingai konstatuota, jog įvykio vieta nebuvo stebima vaizdo kamerų. Pažymi, kad Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kriminalinės policijos valdyba 2012 m. birželio 15 d. pateikė raštą Nr. 5-12-S-406, kuriame nurodė, jog 2010 m. balandžio mėnesį, (duomenys neskelbtini) gatvė, esanti (duomenys neskelbtini) mieste, buvo stebima per įrengtas vaizdo stebėjimo kameras, tačiau šiuo metu įrašas dėl ribotų techninių aplinkybių neišliko. Nuteistojo nuomone, šis raštas patvirtina, kad laiku išreikalavus vaizdo stebėjimo kamerų įrašus, būtų nustatyta, jog jis nepadarė jam inkriminuotos nusikalstamos veikos.
Žemesnės instancijos teismas
Taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi nukentėjusios V. V., liudytojų V. Z. ir A. K. parodymais ir konstatavo, jog nukentėjusiajai lipant į autobusą, iš kairės pusės priėjo R. B., o iš dešinės J. A. Tačiau, J. A. prašo atkreipti dėmesį į tai, kad įvykio dieną, (duomenys neskelbtini) mieste, buvo įsigaliojusi nauja tvarka viešame transporte, t. y. į viešąjį transportą buvo galima įlipti tik per priekines duris, kurios labai siauros. Todėl nuteistojo nuomone, tuo pačiu metu visiems trims patekti į transporto vidų buvo neįmanoma. Pasak nuteistojo, būtina gauti raštą iš UAB „V“, kuris patvirtintų arba paneigtų galiojusią tvarką viešame transporte įvykio dieną.
Be to, atkreipia dėmesį į tai, kad nukentėjusioji V. V. apklausų metu parodė, jog vyro, kuris padarė nusikalstamą veiką neįsidėmėjo, nes jis stovėjo jai už nugaros. Tuo tarpu, liudytojai V. Z. ir A. K. apklausų metų parodė priešingai, t. y. lipant nukentėjusiajai į autobusą per vidurines duris, iš kairės pusės priėjo R. B., o iš dešinės J. A.
Skunde pažymi, kad Vilniaus apygardos prokuratūra nagrinėdama jo prašymą pradėti procesą baudžiamojoje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių bei Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra nagrinėdama jo skundą nežinojo apie Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kriminalinės policijos valdybos 2012 m. birželio 15 d. pateiktą raštą.
Nuteistasis J. A. prašo skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo J. A. skundas atmestinas.
Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Apeliacinio teismo nuomone, Vilniaus apygardos teismas tinkamai įvertino visas nuteistojo J. A. skunde nurodytas aplinkybes bei jas motyvuotai atmetė, nurodydamas, jog šių aplinkybių negalima pripažinti naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis. Be to, Apeliacinis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamas skundas yra identiškas jau išnagrinėtam skundui Vilniaus apygardos teisme, kuriuo buvo skundžiamas Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012 m. birželio 4 d. nutarimas.
BPK 443 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įsiteisėjęs teismo nuosprendis ar nutartis gali būti panaikinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nurodytos šio kodekso 444 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalies 1 – 3 punktuose nurodyta, kad tokiomis aplinkybėmis gali būti įsiteisėjusiu nuosprendžiu nustatytas liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų arba ekspertizės akto melagingumas, taip pat kitų įrodymų, kuriais paremtas nuosprendis ar nutartis, netikrumas, bylą nagrinėjusių teisėjų ar ikiteisminio tyrimo pareigūnų nusikalstamas piktnaudžiavimas, dėl ko buvo priimtas neteisingas ir nepagrįstas nuosprendis. Tuo tarpu, BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodomos naujai paaiškėjusios aplinkybės, dėl kurių galima atnaujinti baudžiamąją bylą, t. y. tokios aplinkybės, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atliktas išsamiai, ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią jis nuteistas, taip pat kurios įrodo, kad išteisintasis arba asmuo, kurio byla nutraukta, yra kaltas. Kitomis aplinkybėmis, numatytomis BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte, pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį. Aplinkybės, kurios buvo žinomos priimant nuosprendį, negali būti naujai paaiškėjusios.
Nuteistojo J. A. pagrindiniai argumentai, kuriais remdamasis prašo pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra tai, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, t. y. liudytojų ir nukentėjusiosios parodymus, nebuvo pateikti vaizdo stebėjimo kamerų įrašai bei neatsižvelgta į UAB „V“ galiojusią tvarką viešame transporte, todėl nepagrįstai jį pripažino kaltu už nusikaltimą, kurio nepadarė.
Apeliacinis teismas sutinka su Vilniaus apygardos teismo išvadomis, kad nuteistasis J. A. nuteistas ne vien tik dėl to, jog byloje nebuvo pateiktas įvykio vietos vaizdo įrašas, bet dėl visų Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. sausio 19 d. nuosprendyje nustatytų faktinių aplinkybių visumos, sudarančios BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį.
Pažymėtina, kad šią baudžiamąją bylą nagrinėjęs teismas spręsdamas dėl nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimo J. A. veiksmuose įvertino nusikaltimų padarymo metu buvusias faktines aplinkybes, kurios leido konstatuoti nuteistojo kaltę. Be to, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas buvo patikrintas apeliacine tvarka, tačiau aukštesnės instancijos teismas nenustatė, jog pirmosios instancijos teismas būtų priėmęs neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį J. A. atžvilgiu.
Svarbu pažymėti, kad tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia byloje surinktų įrodymų pakankamumo klausimą bei pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, vertina byloje surinktus įrodymus. Todėl nuteistojo nurodytos aplinkybės, t. y., kad byloje nebuvo pateikti vaizdo stebėjimo kamerų įrašai bei neatsižvelgta į UAB „V“ galiojusią tvarką viešame transporte, neįrodo, jog nuteistasis yra nekaltas. Apeliacinis teismas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas apkaltinamajame nuosprendyje įvertino liudytojų V. Z. ir A. K., nukentėjusiosios V. V. parodymus ir nenustatė, kad šie parodymai prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Tai, kad nuteistasis savaip interpretuoja ne naujai paaiškėjusias aplinkybes, o byloje esančius ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, nėra naujai paaiškėjusi aplinkybė, dėl kurios būtų galima atnaujinti procesą.
Atkreipiamas nuteistojo J. A. dėmesys į tai, kad nagrinėjant jo skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutarties, baudžiamosios bylos įrodymai iš naujo netiriami ir nevertinami, o tik tikrinama, ar nėra BPK 444 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų bylai atnaujinti. Tačiau nuteistasis J. A. jokių naujų aplinkybių nei skunde, nei Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui, sprendusiam klausimą dėl proceso atnaujinimo paaiškėjus naujoms aplinkybėms, nei vėliau jo skundą nagrinėjusiam apygardos teismui, nepateikė. Tai, kad bylos aplinkybių tyrimo rezultatai ir priimti sprendimai netenkino nuteistojo, nėra pagrindas pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Nenustačius bylai atnaujinti pagrindų, konstatuojama, kad Vilniaus apygardos teismas 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi pagrįstai atmetė J. A. skundą dėl 2012 m. birželio 4 d. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo J. A. skundą atmesti.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.