Kauno apygardos teismo sprendimas

2015-12-22 · Civilinė byla Nr. 2A-2486-390/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-12-22
Bylos Nr.
2A-2486-390/2015
Teisminio proceso Nr.
2-20-3-00726-2015-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Algimantas Kukalis
Ieškovas
E. G.
Atsakovas
L. G.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-2486-390/2015Teisminio proceso Nr. 2-20-3-00726-2015-0Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.5.2.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 22 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės E. G. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-947-359/2015 pagal ieškovės E. G. ieškinį atsakovui L. G. dėl materialinės paramos pilnamečiui vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė E. G. ieškiniu prašė teismo priteisti iš atsakovo L. G. jai po 100 Eur kas mėnesį išlaikymą (paramą) periodinėmis išmokomis nuo (duomenys neskelbtini) iki ji mokysis Lietuvos sveikatos mokslų universitete dieniniame skyriuje ir bus ne vyresnė nei 24 metų. Ieškovė nurodė, kad iki jos pilnametystės atsakovas L. G. išlaikymui skirdavo po 300 Lt (86,89 Eur) per mėnesį, tačiau jai sulaukus 18 metų paramos nebeteikia. Šiuo metu ieškovei yra 20 metų, ji mokosi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Slaugos fakulteto pirmosios pakopos studijų programos „Slauga“ nuolatinių studijų I kurse, studijuoja dieniniu būdu. Jai yra suteikta valstybės finansuojama vieta, tačiau stipendijos negauna. Ieškovė gyvena su mama V. G. jai priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), Šiaulių r. sav. Ieškovė savo vardu nekilnojamojo ar kilnojamojo registruotino turto neturi. Savarankiškai gyventi ir išlaikyti savęs negali, kadangi yra tik iš dalies darbinga. Jos darbingumo lygis yra 50 proc., gali dirbti tik pagal negalios pobūdį pritaikytoje darbo aplinkoje. Kas mėnesį gauna 270 Lt (78,20 Eur) neįglumo išmoką, tačiau pragyvenimui to neužtenka, todėl jai reikalinga atsakovo parama. Visos (mokymosi, gyvenimo, nuomos, maisto ir kt. išlaidos) mėnesiui sudaro apie 370 Eur. Atsakovas yra sveikas, darbingas žmogus ir turėtų paremti dukrą, kuri siekia įgyti išsilavinimą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 7 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovė studijuoja valstybės finansuojamoje studijų vietoje Lietuvos sveikatos mokslų universitete dieniniame skyriuje pagal pirmosios pakopos studijų programą „Slauga“, ieškovei nustatytas 50 proc. darbingumas iki 2016 m., ieškovė mokosi pažangiai, jai nereikia mokėti už mokslą, tačiau stipendijos ji negauna, taip pat turi specialiųjų poreikių, kurie didina patiriamų išlaidų dydį. Ieškovė neturi nei kilnojamųjų, nei nekilnojamųjų daiktų, ne mokslo metu gyvena kartu su motina (trečiuoju asmeniu) jai nuosavybės teise priklausančiame būste, ten yra deklaravusi ir savo gyvenamąją vietą. Ieškovė vasaromis visada dirbo ir dirba, tačiau mokslo metais jai neįmanoma gauti darbą, nes pagal užsiėmimų paskaitų ir studijų grafiką, kuris yra nepastovus ir besikeičiantis, ji neturi galimybių dirbti, be to, jai reikia mokytis, kadangi yra grupės seniūnė, reikia rūpintis grupės ir universiteto reikalais. Ieškovės mėnesines pajamas sudaro kas mėnesį gaunama 78 Eur neįgalumo pašalpa, kurios nepakanka būtiniausiems minimaliems ieškovės pragyvenimo poreikiams patenkinti, likusią dalį lėšų ieškovės poreikiams patenkinti skiria jos motina V. G.. Teismas nustatė, kad atsakovas yra oficialiai nedirbantis, neturintis pastovių pajamų iš darbinės veiklos, pakankamai reguliariai, nors ir ne tokią pačią sumą kas mėnesį, mokantis išlaikymą nepilnamečiam sūnui ir gera valia teikiantis dalį išlaikymo dukrai, siūlęs dukrai nors ir ne materialinę, tačiau kitokią paramą – apsigyvenimą pas jį, maistą, buitinių rūpesčių nuėmimą. Atsakovas neturi jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad atsakovas neturi jokios galimybės prisidėti prie pilnametės dukters poreikių tenkinimo, kadangi teismui priteisus ieškovei iš atsakovo jos prašomą ar mažesnę materialinę paramą, gali būti pažeistas vaiko poreikių ir jo tėvų materialinės padėties proporcingumo principas ir gali būti padaryta esminė žala atsakovo teisėms bei jo interesams. Be to, priteistos paramos šiuo metu atsakovas neturėtų galimybės mokėti, t. y. materialinės paramos jam apskritai nebūtų įmanoma įvykdyti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai.

Apeliaciniu skundu ieškovė E. G. prašo panaikinti 2015 m. rugsėjo 7 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovo ieškovei paramą kas mėnesį mokamą po 100 Eur iki kol ieškovė mokysis Lietuvos sveikatos mokslų universitete dieniniame skyriuje ir bus ne vyresnė, nei 24 metų, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka (b. l. 114–118).

Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl sekančių argumentų:

Teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog ieškovė nėra išnaudojusi visų protingų galimybių pati pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis. Mokslo metu ieškovė neturi galimybių dirbti dėl paskaitų didelio krūvio. Be to, ieškovė turi sveikatos problemų.

Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovas siūlęs dukrai nors ir ne materialinę, tačiau kitokią paramą – apsigyvenimą pas jį, maistą, buitinių rūpesčių nuėmimą, tačiau ieškovė atsisakė. Ieškovės ir atsakovo santykiai niekada nebuvo artimi. Ieškovė nesutinka gyventi pas atsakovą, kadangi jo visai nepažįsta, atsakovas ieškovei yra svetimas žmogus. Teismas neįvertino tos aplinkybės, kad atsakovo sugyventinė neturi pareigos rūpintis ieškove ir teikti ne tik pastogę, bet ir maistą.

Teismas netinkamai įvertino atsakovo turtinę padėtį ir materialinio išlaikymo galimybes savo vaikams. Atsakovas yra sveikas ir darbingas asmuo. Pagal įgytą profesiją jis yra medienos apdirbimo staklininkas, tačiau gali atlikti ir įvairius apdailos darbus: klijuoti plyteles, glaistyti, dažyti, išvedžioti elektrą bei atlikti santechnikos darbus. Jis turi visas galimybes įsidarbinti ir išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Taip pat prisidėti prie pilnametės dukters išlaikymo. Kitų išlaikytinių atsakovas neturi. Kreditorinių įsipareigojimų taip pat neturi. Atsakovas L. G. į Darbo biržą įsiregistravo tik 2015-05-15, t. y. tik tuo metu, kai prasidėjo teismo procesai. Tai leidžia manyti, jog iki tol jis kažkur dirbo. Atsakovas su savo gyvenimo drauge nuomojasi didelį namą, o ne butą. G. teigia, jog jį išlaiko jo sugyventinė, kuri dirba darželyje virėja. Tačiau darželio virėjos atlyginimas nėra toks didelis, jog būtų galima išlaikyti didelį namą, vyrą ir save. Šį namą atsakovas nuomojasi jau apie 10 metų. Per tą laiką jis pakeitė namo stogą, vamzdyną. Tai kelia įtarimų, ar tikrai atsakovo materialinė padėtis yra tokia sunki, kaip teigia atsakovas. Šiuo metu atsakovas nėra įrašytas į darbo biržą, jis dirba pagal verslo liudijimą. Trečiojo asmens turtinė padėtis šiuo metu yra pasikeitusi, ji neteko darbo, registruojasi darbo biržoje.

Teismas nepagrįstai nurodė, kad moka išlaikymą nepilnamečiui sūnui po 200 Eur, ir iš šios sumos dar remia pilnametę dukrą. Atsakovas dengia susidariusį išlaikymo nepilnamečiam sūnui įsiskolinimą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas L. G. (b. l. 132–133) prašo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo V. G. (b. l. 128) palaiko ieškovės apeliacinį skundą ir prašo jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

Apeliantė apeliaciniu skundu prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodo, kad bylos aplinkybes nori paaiškinti pakartotinai. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Pagal bendrąją CPK 322 straipsnyje įtvirtintą taisyklę, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje pareikšto apeliantės prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkina, kadangi apeliantės argumentas dėl bylos aplinkybių pakartotino paaiškinimo negali būti pagrindu skirti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nagrinėjamu atveju, faktinės bylos aplinkybės iš esmės yra aiškios ir atskleistos, šalių pozicijos išdėstytos procesiniuose dokumentuose, be to, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, šalys davė paaiškinimus žodžiu ir nėra pagrindo daryti išvadą, jog apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą rašytinio proceso tvarka, pagal esamą bylos medžiagą negalėtų dėl šalių ginčo priimti teisingo sprendimo.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis, kurios nagrinėjamoje byloje nenustatytos (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Bylos duomenimis nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovės E. G., kuri yra pilnametė, ieškinio dėl materialinės paramos priteisimo, motyvuodamas tuo, jog atsakovas neturi jokios galimybės prisidėti prie pilnametės dukters poreikių tenkinimo. Teismas darė išvadą, kad priteisus ieškovei iš atsakovo jos prašomą ar mažesnę materialinę paramą, gali būti pažeistas vaiko poreikių ir jo tėvų materialinės padėties proporcingumo principas ir gali būti padaryta esminė žala atsakovo teisėms bei jo interesams. Be to, priteistos paramos šiuo metu atsakovas neturėtų galimybės mokėti, t. y. materialinės paramos jam apskritai nebūtų įmanoma įvykdyti. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo sprendimą panaikinti ir priteisti jai iš atsakovo100 Eur materialinę paramą periodinėmis išmokomis nuo (duomenys neskelbtini) iki ji mokysis Lietuvos sveikatos mokslų universitete dieniniame skyriuje ir bus ne vyresnė nei 24 metų. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino atsakovo turtinę padėtį ir jo galimybes teikti materialinį išlaikymą pilnametei dukrai.

Sprendžiant klausimą dėl tėvų galimybių teikti paramą pilnamečiam vaikui, teismų praktikoje formuluojami tokie kriterijai: tėvai turi realių galimybių teikti išlaikymą; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan. (pvz., žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. P. v. S. P., bylos Nr.3K-3-189/2007; 2012 m. kovo 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje M. M. B.v. R. B. , bylos Nr. 3K-3-119/2012; 2015 m. kovo 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. E. v. S. V., bylos Nr. 3K-3-121-313/2015; kt.).

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovo galimybės teikti paramą pilnametei besimokančiai ieškovei, netinkamai įvertino atsakovo turtinę padėtį, jo galimybes teikti išlaikymą, todėl padarė nepagrįstas išvadas, jog teismui, priteisus ieškovei iš atsakovo jos prašomą ar mažesnę materialinę paramą, gali būti pažeistas vaiko poreikių ir jo tėvų materialinės padėties proporcingumo principas ir gali būti padaryta esminė žala atsakovo teisėms bei jo interesams.

Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas yra darbingas asmuo. Sodros duomenimis nuo 2015-09-02 atsakovas yra įsigijęs verslo liudijimą, todėl darytina išvada, jog atsakovas turi pajamas iš savo veiklos pagal išduotą verslo liudijimą, tačiau teismui duomenų apie konkrečias gaunamas pajamas neteikia. Kad atsakovas gauna pajamas, patvirtina ir ta aplinkybė, jog jis teikia išlaikymą nepilnamečiui sūnui (b. l. 90–91). Kitų išlaikytinių atsakovas neturi. Be to, kaip nurodė ieškovė, atsakovas iki jos pilnametystės ieškovei skirdavo po 300 Lt (86,89 Eur) per mėnesį išlaikymą, tačiau jai sulaukus 18 metų paramos nebeteikia. Atsakovas, teigdamas, jog gyvena nuomojamajame name, nepateikė teismui įrodymų apie mokamą nuomos mokestį. Teismas taip pat įvertina ieškovės motinos teikiamą paramą (ieškovė gyvena jai priklausančiame bute, yra jos išlaikoma) ir turtinę padėtį. Be to, paaiškėjo nauja aplinkybė, jog ieškovės motina nuo 2016-09-16 registruota darbo biržoje, Sodros duomenys patvirtina, jog su V. G. darbo santykiai nuo 2015-09-15 nutraukti, todėl teismas nustatytų aplinkybių pagrindu daro išvadą, kad ieškovė neteko jai teikiamos paramos iš jos motinos. Įvertinus byloje esančius įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes, konstatuotina, kad neįrodyta, jog atsakovas šiuo metu negali teikti savo pilnametei dukrai paramos ( CPK 178 straipsnis). Teismas sprendžia, jog pripažinus, kad ieškovei parama yra būtina, nes jos mėnesines pajamas sudaro kas mėnesį gaunama 78 Eur neįgalumo pašalpa. Nustatyta, kad gaunamos pašalpos nepakanka būtiniausiems minimaliems ieškovės pragyvenimo poreikiams patenkinti. Kaip matyti iš bylos aplinkybių, kad likusią dalį lėšų ieškovės poreikiams patenkinti skyrė jos motina V. G.. Apeliacinio teismo vertinimu, iš atsakovo priteisus 50 Eur per mėnesį periodinių išmokų dydžio paramą ieškovei, parama nelaikytina pernelyg didele, vaiko poreikių ir jo tėvų materialinės padėties proporcingumo principas nebus pažeistas ir nepadarys esminės žalos atsakovo ir jo šeimos narių teisėms ir interesams.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo už valstybės teiktą antrinę teisinę pagalbą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei E. G. buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba pagal Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą 2015-04-09 Nr. SP-1270-(7.1073), pagal kurį ieškovė 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktuose, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų mokėjimo.

CPK 99 straipsnis numato valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą ir išlaidų atlyginimo tvarką. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad asmenims, turintiems teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, ši pagalba teikiama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka, o 2 dalis numato, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmenys, turintys teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, nagrinėjant civilines bylas atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus CPK 88 str. 1 d. 6–8 p. nurodytas bylinėjimosi išlaidas). CPK 96 straipsnio 1 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Pagal CPK 99 straipsnio 2 dalį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.

Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo pateikta 2015-08-28 patikslinta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos Nr. VI-1421(7.1073), patvirtinanti, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidos pirmosios instancijos teisme sudarė 320,32 Eur (b. l. 102). Atsižvelgus į tai, jog apeliacinės instancijos teisme ieškovės apeliacinis skundas, o tuo pačiu ir ieškinys patenkintas 50 proc., vadovaudamasis CPK 99 straipsnio nuostatomis bei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio nuostatomis, teismas sprendžia, kad iš atsakovo valstybei priteistina 160,16 Eur (320,32/2 Eur) išlaidų už ieškovei suteiktą valstybės antrinę teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnis, 94 straipsnis, 96 straipsnis, 99 straipsnio 2 dalis).

Patenkinus iš dalies apeliacinį skundą, iš atsakovo valstybei priteistinas žyminis mokestis už apeliacinį skundą 18 Eur (50x12mėn.)x0,03 (CPK 93 straipsnio 2 ir 3 dalys), tačiau ne mažiau 20 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir spręsdamas klausimą neteisingai pritaikė materialinės teisės normas ( CPK 329 straipsnio 1 dalis, CPK 330 straipsnis, todėl skundžiamas sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, ieškovės ieškinys iš dalies tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nusprendžia:

Apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Ieškovės E. G. ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 50 Eur (penkiasdešimt eurų) kas mėnesį išlaikymą (paramą) periodinėmis išmokomis nuo (duomenys neskelbtini) iki ji mokysis Lietuvos sveikatos mokslų universitete dieniniame skyriuje ir bus ne vyresnė nei 24 metų.

Priteisti iš atsakovo L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 160,16 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt eurų 16 centų) teisinės pagalbos išlaidų į valstybės biudžetą (antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Priteisti iš atsakovo L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 20 Eur (dvidešimt eurų) žyminio mokesčio valstybei, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752), sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, bankas „Swedbank“, AB, banko kodas 73000.

Teisėjas Algimantas Kukalis