Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Aleksandras Prygunkovas, sekretoriaujant Jurgitai Juškuvienei ir Ievai Mišeikienei, dalyvaujant prokurorams Dainai Songailienei ir Vytautui Budriui, kaltinamajam V. A. ir jo gynėjui advokatui Algirdui Zakrasui, nukentėjusiajam L. Č. ir jo atstovei – advokatei Lionei Musteikienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. A., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, baigęs 8 klases, nevedęs, nedirbantis, pensininkas, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. A. neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė šaunamąjį ginklą, o būtent: 2010 metais, tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, Kelmės r., Užvenčio miestelio turgavietėje, neturėdamas leidimo, iš tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo savadarbį lygiavamzdį neautomatinį vienšūvį, tinkamą šaudymui šaunamąjį ginklą, skirtą šaudyti kraštinio skėlimo statybiniais-montažiniais šoviniais bei 6,5-7 mm skersmens sviediniu, ir šį ginklą parsigabeno į namus adresu (duomenys neskelbtini), bei laikotarpiu nuo 2010 metų, tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, iki 2012 m. lapkričio 19 d. 11.00 val., neturėdamas leidimo, minėtą šaunamąjį ginklą laikė savo gyvenamosiose patalpose.

V. A. buvo kaltinamas tuo, kad 2012 m. lapkričio 18 d. apie 16.51 val. viešoje vietoje (duomenys neskelbtini) įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir dėl menkavertės dingsties S. V. akivaizdoje sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: pakišo nukentėjusiajam L. Č. koją ir taip jį pargriovė ant žemės; L. Č. gulint ant žemės, ne mažiau kaip 4 k. smogė kumščiu bei spyrė koja į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas L. Č. nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus – poodines kraujosruvas kairėje kaktos pusėje, kairėje alkūnėje ir kairiame dilbyje, odos nubrozdinimą nosies nugarėlėje; po to, eidamas link (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos, šovė į jį besivejančio nukentėjusiojo L. Č. dešinę ranką pramoninės gamybos 6 mm kalibro graižtviniu „ALFA model 620“ „C“ kategorijos šaunamuoju ginklu Nr. 3620047497, tuo padarydamas šautinę žaizdą dešiniame dilbyje, sukėlusią nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis V. A. dėl neteisėto disponavimo šaunamuoju ginklu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad ginklą įsigijo 2010 m. Užvenčio miestelio turgavietėje. Pirko savigynai, nes gyvena vienkiemyje. Vėliau įsigijo antrąjį ginklą iš ginklų parduotuvės. Abu ginklus nuvežė ir atidavė policijos pareigūnams.

Nukentėjusiojo L. Č. sužalojimą kaltinamasis pripažino, bet teigė sužalojęs nukentėjusįjį besigindamas. Kaltinamojo teigimu, likus savaitei iki įvykio L. Č. užmušė kaimynės S. V. kačiuką. V. A., susitikęs L. Č., pasakė: „Ką, valkata, darai? Kam kačiuką užmušei?“. Pas L. Č. senelį K. G. su S. V. nėjo ir apie kačiuką nesikalbėjo; nesakė K. G., kad užmuš, „patvarkys“ L. Č.. Po savaitės, t. y. 2012 m. lapkričio 18 d. atėjęs pas kaimynę S. V., kieme pamatė nukentėjusįjį. Šis puolė kaltinamąjį, t. y. pradėjo eiti link jo, sakydamas, jog užmušė kačiuką, užmuš ir jį (V. A.); pasiėmė iš malkų krūvos pagalį. V. A. irgi pasiėmė pagalį. Jie susikibo. Gal ir pakišo L. Č. koją. Nukentėjusysis nugriuvo ant žemės. Gulinčio nukentėjusiojo nespardė, smūgių rankomis nesudavė. Tiesiog užgriuvo ant viršaus ir laikė prispaudęs prie žemės, kad šis aprimtų. Griūdamas ant nukentėjusiojo, susitrenkė į jo kelį šoną. Galėjo netyčia kliudyti nukentėjusiojo veidą, nes norėjo atimti iš jo pagalį. Atsikėlęs, atidarė vartelius ir išbėgo į gatvę. Pamatė, kad nukentėjusysis atsikėlė, vėl pasiėmė pagalį ir bėga paskui jį iš kiemo. Kaltinamasis irgi pradėjo bėgti. Nukentėjusysis laikė pagalį rankose, juo mojavo, tačiau nieko jam nesakė. Kaltinamasis išsigando, todėl išsitraukė pistoletą ir 3 kartus iššovė. Tuo metu tarp jo (V. A.) ir nukentėjusiojo buvo beveik 4 metrų atstumas; iki kaltinamojo namų buvo likę apie 50 m. Taikė į žemę, tačiau pataikė į nukentėjusiojo ranką.

Nukentėjusysis L. Č. parodė, kad likus savaitei iki įvykio tarp jo ir kaltinamojo V. A. buvo pokalbis dėl S. V. katino, kurio L. Č. nepastebėjo ant laiptų ir užmynė. Kaltinamasis tada pasakė L. Č.: „Tu man atsakysi“. 2012 m. lapkričio 18 d. atėjo pas kaimynę S. V. grąžinti skolos. Buvo girtas (išgėrė apie 2 l stipraus alaus). Kaltinamojo nebuvo. Išeidamas iš S. V. namų, kieme sutiko V. A.. Kaltinamajam negrasino, nesakė, kad užmušė kačiuką, užmuš ir jį (V. A.). Kaltinamasis S. V. kieme, prie vartelių, netoli malkų krūvos pakišo jam koją ir nukentėjusysis nugriuvo ant nugaros. Kaltinamasis užgriuvo ant jo ir ėmė kumščiuoti. Rankomis V. A. tikrai sudavė smūgius, o ar spyrė kojomis – nepamena, nors besimuistydamas galėjo ir įspirti. Neneigia, kad teismo medicinos specialisto nustatyti nubrozdinimai jo (L. Č.) kūne galėjo atsirasti griūnant galva ant malkų. Nukentėjusysis rankose jokio pagalio neturėjo; pagalio neturėjo ir kaltinamasis. Jie ritosi. Nukentėjusysis atstūmė kaltinamąjį. Šis atsikėlė ir pradėjo bėgti link savo namų. Nukentėjusysis bėgo paskui V. A., norėdamas išsiaiškinti, kodėl kaltinamasis jį užpuolė. Bėgdamas galėjo išsakyti V. A. atžvilgiu kokius nors nepadorius ir užgaulius žodžius. Kaltinamasis į jį šovė jau prie sankryžos. L. Č., manydamas, kad ginklas dujinis, užsidengė akis ir pajuto, kad šovinys pataikė į rankos dilbį. Jei nebūtų užsidengęs rankomis, būtų sužalota akis. Kai kaltinamasis pradėjo šaudyti, atstumas tarp L. Č. ir V. A. buvo apie 15 m; po šūvių nukentėjusysis vis tiek bėgo paskui kaltinamąjį. Likus 3-4 m, kaltinamasis į jį iššaudė visą apkabą, taikydamas tiesiai į galvą. Reiškia civilinį ieškinį dėl 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Patyrė šoką, įvykis labai paveikė psichologiškai. Buvo pažemintas, ranką skauda iki šiol.

Liudytoja S. V. parodė, kad likus savaitei iki nagrinėjamo įvykio L. Č. suspardė jos kačiuką. Tą padarė tyčia, būdamas neblaivus. Supykusi, atėjo pas L. Č. senelį K. G. ir pasakė, jog kreipsis į policiją. Prisiskambinti į policiją nepavyko, o po to atėjo L. Č. ir jos atsiprašė, o ji atleido L. Č.. V. A. apie tai žinojo, bet L. Č. nepriekaištavo. Už savaitės pas ją į namus atėjo L. Č. grąžinti skolos. Tuo metu, kai L. Č. buvo jos namuose, atėjo V. A.. Pamačiusi, kad V. A. įėjo į kiemą, ji išėjo į lauką ir atsistojusi ant laiptų liepė V. A. išeiti, nes L. Č. buvo girtas ir galėjo būti agresyvus. Jai sugrįžus į vidų, L. Č. išėjo. Ji irgi išėjo į lauką, bet vėliau už L. Č., nes avėsi batus. Išėjusi, pamatė kieme prie šulinio ant žemės nugriuvusius L. Č. ir V. A.. Kiek pamena, abu turėjo pagalius, nors tuo nėra tikra, kadangi nuo įvykio praėjo daug laiko. Matė, kad V. A. laiko nukentėjusįjį. Kokių nors žodžių negirdėjo. Dėl ko kilo konfliktas ir kodėl jie susikibo, nežino. Ji ketino bėgti pas nukentėjusiojo senelį, kad šis juos išskirtų. Pamačiusi, kad V. A., kuris laikė nukentėjusįjį, jį paleido, pas L. Č. senelį nebebėgo. Paleidęs nukentėjusįjį, V. A. pradėjo bėgti. Nukentėjusysis nubėgo jam iš paskos. Kai L. Č. pasivijo kaltinamąjį, ji išgirdo 3-4 šūvius. Pas kaltinamąjį ginklo nėra mačiusi.

Liudytojas K. G. parodė, kad likus savaitei iki įvykio pas jį atėjo S. V. su V. A. ir pasakė, kad jo anūkas (L. Č.) sumindė S. V. kačiuką. S. V. išėjus, V. A. pradėjo sakyti, kad „sutvarkys“ Liną, jį užmuš, „padarys“. K. G. anūkui L. Č. apie S. V. grasinimus nesakė. Praėjus savaitei, eidamas per kiemą, netoli šulinio pamatė Liną, kuris, atsikėlęs nuo žemės, ėjo link namų; rankose nieko neturėjo. K. G., įėjęs į kambarį, laukė sugrįžtančio Lino. Šis sugrįžo po kelių minučių. Buvo kruvinas. Papasakojo, kad buvo pas S. V.. Išeidamas, prie vartų sutiko V. A.. Kaltinamasis pakišo koją ir Linas nugriuvo. Po to V. A. prie sankryžos šovė į Liną. Sakė, kad kaltinamasis buvo supykęs ant jo dėl S. V. kačiuko. Liudytojo nuomone, kaltinamasis pavydėjo jo anūkui S. V.. Linas lankosi pas S. V., padeda jai darbuose. V. A. galvoja, kad S. V. yra jo moteris, todėl Linui nėra reikalo pas ją lankytis. V. A. nuolat konfliktuoja su jaunimu, su kaimynais; yra pasakojęs, kaip keršijo kaimynams. (duomenys neskelbtini) jį vadina šunų nuodytoju. Ginklo pas kaltinamąjį nėra matęs, bet iš jo paties žino, kad turi „instrumentą“ apsiginti. Po įvykio K. G. šulinyje atsirado žiurkė, nunuodytas šuo. Linas pas K. G. apsigyveno prieš 3 metus, mirus motinai. Išgėręs, Linas nėra agresyvus.

Liudytojas D. G. parodė, kad jam paskambino kažkas iš kolegų ir pasakė, kad pas juos yra asmuo, kuris pageidauja atiduoti ginklą, susijusį su (duomenys neskelbtini) įvykiais. Tas asmuo (kaltinamasis V. A.) buvo pristatytas į policijos komisariatą Purienų g. 48, Šiauliuose, ir atidavė ginklą, kuriuo (duomenys neskelbtini) sužalojo žmogų. D. G. surašė daiktų paėmimo protokolą. Iš kur ginklą gavo ir kur jį laikė, kaltinamojo neklausė.

2012 m. lapkričio 18 d. įvykio vietos apžiūros protokole (4-6 b. l.) užfiksuota įvykio vieta – namo kiemas (duomenys neskelbtini).

2012 m. lapkričio 20 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1924/12(04) (39-40 b. l.) nurodyta, kad L. Č. padaryti šie sužalojimai: šautinė žaizda dešiniame dilbyje, poodinės kraujosruvos kairėje kaktos pusėje, kairėje alkūnėje ir kairiame dilbyje, odos nubrozdinimas nosies nugarėlėje. Teigiama, kad poodinės kraujosruvos kairėje kaktos pusėje, kairėje alkūnėje ir kairiame dilbyje, odos nubrozdinimas nosies nugarėlėje galėjo būti padaryti tiek tiesioginiais trauminiais poveikiais, tiek griuviminės traumos metu. L. Č. padaryti sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. 2012 m. lapkričio 18 d. 19.07 val. L. Č. nustatytas 2,64 promilių girtumas.

2012 m. lapkričio 26 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1984/12(04) (56 b. l.) nurodyta, kad V. A. kūne sužalojimų nėra.

2013 m. sausio 16 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokole (65, 66 b. l.) užfiksuota, kad VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės slaugytoja V. B. pateikė svetimkūnį, išimtą iš L. Č. kūno 2012 m. lapkričio 18 d.

2013 m. vasario 8 d. kratos protokole (77-78 b. l.) nurodyta, kad kratos metu iš V. A. gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) buvo rasta ir paimta plastikinė dėžutė su lipduku, ant kurio užrašyta „ALFA 620.1 Nr. 146933“. Tą pačią dieną ši dėžutė apžiūrėta, apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti 2013 m. vasario 8 d. apžiūros protokole (79-82 b. l.).

2012 m. lapkričio 19 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokole (57 b. l.) nurodyta, kad V. A. pateikė metalinį, savadarbį įrenginį bei vieną šovinį.

2012 m. gruodžio 7 d. specialisto išvadoje Nr. 40-25-IS1-1296 (59-61 b. l.) nurodyta, kad 2012 m. lapkričio 19 d. V. A. pateiktas įtaisas yra savadarbis lygiavamzdis neautomatinis vienašūvis, tinkamas šaudymui šaunamasis ginklas, skirtas šaudyti kraštinio skėlimo statybiniais-montažiniais šoviniais bei 6,5-7 mm skersmens sviediniu. Savadarbiai šaunamieji ginklai priskiriami prie draudžiamų ginklų kategorijos. Tirti pateiktas šovinys yra šaudmuo, o būtent pramoninės gamybos, 6 mm kalibro kraštinio skėlimo, tinkamas šaudymui, sportinis „Flobert“ šovinys, kuris skirtas 6 mm kalibro sportiniams revolveriams. Tirti pateiktą šovinį iššauti iš tirti pateikto įtaiso negalima.

2013 m. sausio 24 d. specialisto išvadoje Nr. 40-25-IS1-111 (69-71 b. l.) nurodyta, kad tirti pateikta kulka (išimta iš L. Č. kūno) yra pramoninės gamybos, 6 mm kalibro, „Flobert“ sportinio šovinio sudėtinė dalis. Ji galėjo būti iššauta iš pramoninės gamybos revolverių, tokių kaip Alfa mod. 620, mod. 640, ME 38 Magnum-6R, Kora Brano ir kt. Tirti pateikta kulka yra iššauta ne iš tirti pateikto savadarbio įtaiso.

2013 m. vasario 15 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokole (85 b. l.) užfiksuota, kad V. A. pateikė šaunamąjį ginklą „Alfa model 620“.

2013 m. kovo 7 d. specialisto išvadoje Nr. 40-25-IS1-227 (90-93 b. l.) nurodyta, kad tirti pateiktas revolveris yra pramoninės gamybos, 6 mm kalibro, C kategorijos, tinkamas šaudymui, „Alfa model 620“ šaunamasis ginklas, kuris skirtas šaudyti 6 mm kalibro „Flobert“ šoviniais. Tikėtina, kad tirti pateikta kulka (specialisto išvada Nr. 40-25-IS1-111) yra iššauta iš tirti pateikto revolverio „Alfa model 620“ Nr. 3620047497. Šovinį, kurio tyrimo rezultatai pateikti specialisto išvadoje Nr. 40-25-IS1-1296, galima iššauti iš tirti pateikto revolverio „Alfa model 620“ Nr. 3620047497.

2013 m. kovo 14 d. UAB „Sidabrinė kulka“ ginklų parduotuvės „Ginklai“ pranešime (100 b. l.) nurodyta, kad V. A. UAB „Sidabrinė kulka“ ginklų parduotuvėje „Ginklai“ 2004 m. birželio 15 d. įsigijo revolverį „Alfa 620“, kurio Nr. 3620047497.

Šiaulių apskrities VPK Viešosios tvarkos biuro Licencijavimo poskyrio specialisto A. J. 2013 m. kovo 18 d. tarnybiniame pranešime Nr. 40-12-PR5-10 (103 b. l.) nurodyta, kad „C“ kategorijos revolveriui „Alfa model 620“ 6 mm kalibro („Flobert“) Nr. 3620047497, šaudmenims (6 mm „Flobert“) įsigyti ir nešioti reikalingas leidimas (LR Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 5 str., 12 str., 13 str. 4 p. ). Pažymėta, kad jeigu fizinis asmuo, turintis paminėtą ginklą, kurį įsigijo iki 2011 m. kovo 1 d., pageidauja šį ginklą užregistruoti, turi kreiptis į policijos įstaigą iki 2014 m. sausio 1 d.

Dėl viešosios tvarkos pažeidimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį

Kaltinamasis viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad ne jis, o būtent nukentėjusysis užpuolė jį S. V. kieme (ėmė grėsmingai artintis, išsitraukė pagalį, sakė, jog užmuš V. A., kaip užmušė S. V. katiną); kaltinamasis gynėsi, pargriovė nukentėjusįjį ant žemės ir laikė prispaudęs, kad šis aprimtų. Pasak kaltinamojo, L. Č. smūgių nei rankomis, nei kojomis nesudavė; sužalojimai (išskyrus šautinę žaizdą dešiniame dilbyje) galėjo būti padaryti tuo metu, kai kieme mėgino išmušti medinį pagalį nukentėjusiajam iš rankų. Atrėmęs nukentėjusiojo kėsinimąsi, išbėgo iš kiemo, tačiau L. Č. bėgo paskui jį, todėl tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo likus 4 m atstumui, gindamasis iššovė; taikė į žemę, bet pataikė nukentėjusiajam į ranką ir jį sužalojo.

Nors nukentėjusysis šias aplinkybes neigė, tvirtindamas buvus priešingai, t. y. kad būtent kaltinamasis jį užpuolė ir sumušė S. V. kieme, o po to gatvėje į jį šovė, teismas tiki kaltinamojo V. A. nurodytomis įvykio aplinkybėmis, nes jas iš dalies patvirtina liudytojos S. V. parodymai ir byloje nustatyti nukentėjusiojo veiksmai įvykio metu.

Nustatyta, kad prieš pat įvykį S. V., pamačiusi į kiemą įėjusį V. A., jį įspėjo, kad šis išeitų, nes pas ją yra girtas nukentėjusysis, kuris gali elgtis agresyviai (šis, būdamas neblaivus, tyčia spardydamas užmušė jos katiną ir dėl to kaltinamasis priekaištavo nukentėjusiajam likus savaitei iki įvykio). Nors liudytoja nematė, kaip kieme prasidėjo konfliktas ir kuris (kaltinamasis ar nukentėjusysis) pirmasis puolė, tačiau liudytoja nurodė mačiusi, kaip V. A. ir nukentėjusysis L. Č. buvo nugriuvę ant žemės ir kaltinamasis laikė nukentėjusįjį (kas atitinka kaltinamojo parodymus ir ko, beje, nepaneigia teismo medicinos specialisto išvada, pagal kurią poodinės kraujosruvos nukentėjusiojo kaktoje, kairėje alkūnėje ir kairiame dilbyje, odos nubrozdinimas nosies nugarėlėje galėjo atsirasti ir griuviminės traumos metu). Liudytoja, be kita ko, nepaneigė kaltinamojo parodymų, kad abu (ir kaltinamasis, ir nukentėjusysis) turėjo medinius pagalius (nukentėjusysis šią aplinkybę neigė). Liudytoja S. V. taip pat nurodė mačiusi, kaip kaltinamasis, paleidęs nukentėjusįjį, pradėjo bėgti iš kiemo, jam iš paskos nubėgo nukentėjusysis. Be to, nurodė, jog kai nukentėjusysis pasivijo kaltinamąjį, ji išgirdo 3-4 šūvius. Tai patvirtina V. A. parodymus, kad į nukentėjusįjį jis šovė šiam beveik pasivijus kaltinamąjį (likus ne mažiau kaip 4 m atstumui) ir paneigia nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes, kad šaudyti į jį kaltinamasis pradėjo, kai tarp jų buvo apie 15 m atstumas ir kad kaltinamasis į jį iššaudė visą apkabą.

Įvertinus tai, kad liudytojos S. V. parodymai atitinka ne nukentėjusiojo, o kaltinamojo parodymus, tai, jog kaltinamasis buvo nuoseklus viso proceso metu ir kad, be nukentėjusiojo parodymų (pastarasis, teismo nuomone, gali būti suinteresuotas nepagrįstai pasunkinti kaltinamojo padėtį nenurodydamas tikrųjų įvykio aplinkybių, kadangi prieš pat įvykį tarp V. A. ir L. Č. tvyrojo tam tikra įtampa – V. A. priekaištavo L. Č. dėl užmušto katino), byloje nėra jokių kitų objektyvių duomenų, kurie paneigtų V. A. nurodytas nukentėjusiojo sužalojimo aplinkybes, teismas remiasi nuosekliais kaltinamojo parodymais ir pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju pavojingą kėsinimąsi sukėlė ne kaltinamasis, o nukentėjusysis, kuris, būdamas girtas (įvykio metu L. Č. nustatytas 2,64 promilių girtumas) ir fiziškai pranašesnis (įvertinus amžiaus skirtumą tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo), S. V. kieme savo veiksmais kėlė realų pavojų V. A. (grėsmingai artinosi prie V. A., išsitraukė iš malkų krūvos medinį pagalį, sakydamas, kad užmuš V. A., kaip užmušė katiną), o kai pastarasis, atrėmęs nukentėjusiojo kėsinimąsi, bėgo link namų, nubėgo paskui jį, ketindamas susidoroti. Nukentėjusiojo parodymai, kad bėgo paskui kaltinamąjį, norėdamas pasikalbėti ir išsiaiškinti, kodėl V. A. jį užpuolė, nelogiški. Susidariusios aplinkybės (nukentėjusysis buvo neblaivus ir pranašesnis amžiumi; savo ketinimo susidoroti su V. A. neatsisakė ir po to, kai kaltinamasis, atrėmęs jo kėsinimąsi kieme, nubėgo link namų) pagrįstai leido V. A. manyti, kad pavojus tiesiogiai gresia, todėl kaltinamasis turėjo teisę gintis. Kadangi dėl užpuolimo kieme buvo patyręs staigų emocinį išgyvenimą, todėl, panaudodamas ginklą prieš jį besivejantį nukentėjusįjį (kieme atremdamas nukentėjusiojo kėsinimąsi ginklo net nebuvo išsitraukęs), būtinosios ginties ribų neperžengė. Jo gynyba aiškiai neviršijo kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Byloje nėra objektyvių duomenų, kurie paneigtų kaltinamojo parodymus, kad į besivejantį nukentėjusįjį specialiai nesitaikė, šaudė į žemę ir neturėjo tikslo tyčia jo sužaloti.

Kadangi nustatyta BK 28 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė, V. A. baudžiamoji atsakomybė pagal BK 284 straipsnio 1 dalį negalima. Esant BK V skyriuje numatytai baudžiamąją atsakomybę šalinančiai aplinkybei, V. A. atžvilgiu baudžiamasis procesas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį nutraukiamas BPK 3 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu pagrindu.

Dėl neteisėto disponavimo šaunamuoju ginklu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį

Byloje nustatyta, kad V. A. 2010 m. Kelmės r., Užvenčio miestelio turgavietėje, nusipirko ginklą, kuris, remiantis specialisto išvada, yra savadarbis lygiavamzdis neautomatinis vienšūvis, tinkamas šaudymui šaunamasis ginklas, skirtas šaudyti kraštinio skėlimo statybiniais-montažiniais šoviniais bei 6,5-7 mm skersmens sviediniu; šį ginklą parsigabeno į namus (duomenys neskelbtini) bei laikotarpiu nuo įsigijimo 2010 m. iki 2012 m. lapkričio 19 d. 11.00 val., šį šaunamąjį ginklą laikė savo gyvenamosiose patalpose.

LR ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 2 punktas nustato, jog civilinėje apyvartoje draudžiami bet kokie savadarbiai šaunamieji ginklai. Pagal specialisto išvadą kaltinamojo 2010 m. Užventyje įgytas ir laikytas ginklas yra savadarbis šaunamasis ginklas, todėl kaltinamojo veiksmai (savadarbio šaunamojo ginklo įgijimas, jo pargabenimas iš įgijimo vietos į namus ir laikymas) buvo neteisėti, nes susiję su ginklu, kurio civilinė apyvarta yra visiškai draudžiama.

V. A. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 253 straipsnio 1 dalį.

Teismas šalina iš kaltinimo V. A. inkriminuotą savadarbio šaunamojo ginklo gabenimo 2012 m. lapkričio 19 d. laikotarpiu nuo 11.00 val. iki 11.45 val. iš kaltinamojo namų (duomenys neskelbtini) į policijos komisariatą Purienų g. 48, Šiauliuose, požymį. Ginklą kaltinamasis gabeno ne tam, kad perkeltų iš vienos vietos į kitą ir toliau neteisėtai laikytų, o tam, kad atiduotų policijos pareigūnams. Atiduoti neteisėtai laikomo ginklo kitaip, nei jį atgabenant iš laikymo vietos (nagrinėjamu atveju – namų) į policijos komisariatą neįmanoma, todėl tokie veiksmai asmeniui negali būti inkriminuoti.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. V. A., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė apysunkį nusikaltimą, anksčiau neteistas (144 b. l.), administracine tvarka nebaustas (145 b. l.), pensininkas. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo laikoma tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir, ją padaręs, nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 str. 1 d. 2 p.); atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinus šias aplinkybes, V. A. už padarytą nusikaltimą skiriama sankcijoje numatyta švelnesnė bausmės rūšis – areštas, jo dydį nustatant minimalų (BK 49 str. 3 d.).

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo V. A. taikytina ta pati kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (138, 139 b. l.).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, savadarbis šaunamasis ginklas (saugomas Šiaulių apskrities VPK saugykloje) perduotinas Ginklų fondui prie LR VRM; „Flobert“ sportinio šovinio kulka ir šovinys „Flobert“ (saugomi Šiaulių apskrities VPK saugykloje) sunaikintini (BPK 94 str. 1 d. 2 p.); CD laikmena su telefoninio pranešimo apie 2012 m. lapkričio 18 d. įvykį garso įrašu (105 b. l.) paliekama saugoti baudžiamojoje byloje.

V. A. revolverį „Alfa-Proj Brno“ Nr. 3620047497 įsigijo teisėtai. Kadangi dėl šio ginklo registracijos į policijos įstaigą galima kreiptis iki 2014 m. sausio 1 d. (103 b. l.), šis revolveris (saugomas Šiaulių apskrities VPK saugykloje) ir šaunamojo ginklo dėžutė, paimta iš V. A. 2013 m. vasario 8 d. kratos metu bei saugoma Šiaulių apskrities VPK saugykloje (77-78 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinami V. A..

Dėl civilinių ieškinių ir proceso išlaidų atlyginimo

Valstybinė ligonių kasa prie SAM pareiškė civilinį ieškinį dėl 115,88 Lt žalos atlyginimo už L. Č. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas priteisimo (Sveikatos draudimo įstatymo 4, 9, 15, 29-34 str., Socialinio draudimo įstatymo 3, 24, 34 str., CK 6.290 str.) (44-45 b. l.).

V. A. iki bylos išnagrinėjimo teisme visiškai patenkino Valstybinės ligonių kasos reikalavimą, todėl civilinio ieškinio procesas nutraukiamas (BPK 107 str.).

Nukentėjusysis L. Č. pareiškė civilinį ieškinį dėl 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo (23 b. l.)

BPK 115 straipsnis reglamentuoja civilinio ieškinio išsprendimą teismui priėmus apkaltinamąjį arba išteisinamąjį nuosprendį, tačiau minėta įstatymo norma nereglamentuoja civilinio ieškinio išsprendimo nutraukus bylą baudžiamąją atsakomybę šalinančiais aplinkybių pagrindais, taip pat ir BK 28 straipsnio pagrindu. Tačiau BPK 113 straipsnyje nurodyta, jog kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimų BK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Sutinkamai su CK 6.269 straipsnio 1 dalimi, asmuo, padaręs žalos teisėtai gindamasis ar gindamas kitą asmenį, neatsako už užpuolikui padarytą žalą. Šiuo atveju nustatyta, kad dėl žalos nukentėjusiajam padarymo V. A. nekaltas, todėl nukentėjusiojo civilinis ieškinys atmetamas.

Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013 m. sausio 24 d. sprendimu Nr. SP-265-(7.0223) (21-22 b. l.) L. Č. buvo teikiama antrinė teisinės pagalba pirmosios instancijos teisme. Pagal Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013 m. rugpjūčio 28 d. pažymą Nr. VI-934(7.0223) antrinės teisinės pagalbos išlaidos už L. Č. suteiktą teisinę pagalbą sudaro 460 Lt. Kadangi baudžiamasis procesas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį nutraukiamas, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš V. A. nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

baudžiamąją bylą V. A. atžvilgiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį nutraukti, esant BK V skyriuje numatytai baudžiamąją atsakomybę šalinančiai aplinkybei (BK 28 str. 2 d.).

V. A. pripažinti kaltu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį ir nuteisti 15 (penkiolikos) parų arešto bausme, ją atliekant areštinėje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo V. A. sulaikymo, vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo V. A. taikyti tą pačią kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti

Civilinio ieškinio procesą pagal Valstybinės ligonių kasos prie SAM ieškinį nutraukti.

Nukentėjusiojo L. Č. ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, savadarbį šaunamąjį ginklą perduoti Ginklų fondui prie LR VRM; „Flobert“ sportinio šovinio kulką ir šovinį „Flobert“ sunaikinti; CD su telefoninio pranešimo apie 2012 m. lapkričio 18 d. įvykį garso įrašu palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Revolverį „Alfa-Proj Brno“ Nr. 3620047497 ir šaunamojo ginklo dėžutę, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti V. A..

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.