- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-03-29
- Bylos Nr.
- 2A-268-485/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Remeika (pirm.), Gintautas Koriaginas, Arūnas Rudzinskas
- Ieškovas
- UAB „Baubilas“
- Atsakovas
- S. C.
- Trečiasis asmuo
- V. C., I. Š., Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešajai bibliotekai, Lietuvos
- Advokatai
- Dana Žvingilienė, Zenonas Juknevičius
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Remeikos, kolegijos teisėjų Gintauto Koriagino ir Arūno Rudzinsko,
dalyvaujant ieškovės UAB „Baubilas“ atstovui direktoriui Gintautui Lelešiui, advokatui Zenonui Juknevičiui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB „Baubilas“ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-688-584/2009 pagal ieškovės UAB „Baubilas“ ieškinį atsakovei S. C., tretiesiems asmenims V. C., I. Š., Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešajai bibliotekai, Lietuvos Respublikos Vyriausybei, R. M., I. Š., S. C., UAB „Agrobiznis“ ir kt. dėl pažeistų teisių, servituto ir naudojimosi rūsio patalpomis tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė patikslintu ieškiniu (t. 4, b. l. 31-34 ) prašė
1. nustatyti ieškovei servitutą naudotis atsakovei S. C. nuosavybės teise priklausančia patalpa, plane pažymėta indeksu 9-7, esančia pastate adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini));
2. įpareigoti atsakovę S. C. netrukdyti ieškovei naudotis laiptais, esančiais patalpoje 9-7, įpareigojant išgriauti užmūrytą durų, esančių antro aukšto sienoje, angą;
3. įpareigoti atsakovę S. C. netrukdyti ieškovei naudotis įėjimu į rūsį, esančiu patalpoje Nr. 9-7;
4. nustatyti rūsio, esančio name adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką: ieškovei paskirti naudotis rūsio patalpomis, namo plane pažymėtomis indeksais R-3/4.59, R-4/4.70, R-7/4.62, atsakovei – R-2/10.35, R-5/6.14, R-6/2.73, R-8/3.78, o rūsio patalpą, namo plane pažymėtą indeksu R-9/8.53 ieškovei ir atsakovei paskirti naudotis bendrai;
5. priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje ieškovė nurodė, jog 2006 m. kovo 28 d. pirkimo – pardavimo sutartimi įsigijo administracinės paskirties patalpas su rūsiu, esančias (duomenys neskelbtini), bei 18/100 pastogės patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Šių patalpų negali rekonstruoti dėl neteisėtų atsakovės veiksmų, kadangi atsakovės nurodymu buvo užmūrytos antrame aukšte, patalpoje Nr. 9-7 esančios durys, pro kurias laiptais galima patekti į ieškovei antrame aukšte priklausančias patalpas ir palėpę. Butą Nr. 9 atsakovė įgijo 2007-03-08 dovanojimo sutarties pagrindu iš buvusio savininko R. C., kuris minimą butą kartu su patalpa Nr. 9-7 išsipirko pagal butų privatizavimo įstatymą. Atsakovei priklauso tik pusė patalpos 9-7 ploto, o čia esantys laiptai iki palėpės yra skirti visos laiptinės gyventojų poreikiams tenkinti. Patalpoje 9-7 užmūrijusi kultūros paveldo objektu esančias duris, atsakovė pažeidė ieškovės teisę naudotis bendro naudojimo patalpomis. Į jam priklausančias patalpas ieškovė negali įrengti papildomo įėjimo iš kiemo pusės. Ieškinyje nurodoma, jog pagal VĮ „Registrų centras“ duomenis, po namu, esančiu (duomenys neskelbtini), yra nepadalintas ir neregistruotas rūsys. Privatizuodamas butą Nr. 9, R. C. nemokėjo už rūsio patalpas. Ieškovė daro išvadą, kad į sutartį jos buvo įrašytos kaip buto priklausinys. Šių duomenų bei CK 4.19 ir CK 4.14 straipsnių pagrindu ieškovė teigia, kad rūsio patalpos yra tiek atsakovei, perėmusiai butą, tiek ieškovei priklausančių patalpų priklausinys, todėl prašo nustatyti naudojimosi rūsio patalpomis tvarką.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. spalio 5 d. sprendimu (t.5, b. l. 39-43) ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovei 6 860 Lt bylinėjimosi išlaidas bei valstybei 241,80 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
Teismas nurodė, jog tarp šalių kilo ginčas dėl naudojimosi rūsio Nr. 2 patalpomis, esančiomis name adresu (duomenys neskelbtini). Teismas atmetė ieškovės reikalavimą nustatyti rūsio naudojimosi tvarką, kadangi nustatė, jog rūsio patalpos R-2, R-5, R-8, R-6 buvo privatizuotos R. C. vardu ,o dabar yra atsakovės nuosavybė. Teismas taip pat nustatė, jog patalpos, esančios namo (duomenys neskelbtini) rūsyje Nr. 2 namo plane pažymėtos indeksais R-3/4.59, R-4/4.70, R-7/4.62 , R-9/8.53 yra laisvas bendrosios dalinės nuosavybės objektas (neregistruotas valstybės ar savivaldybės vardu), kurio naudojimosi tvarką būtų galima nustatyti, tačiau teismas laikėsi nuomonės, jog toks reikalavimas galėjo būti patenkintas tuo atveju, jei ieškovė būtų pateikusi idealinių dalių paskaičiavimo projektą, kuriuo būtų nustatyta, kokia dalis likusių laisvų ir niekam nesuteiktų rūsio patalpų priklauso naudotis visiems (duomenys neskelbtini) namo patalpų savininkams. Kadangi ieškovė tokio paskaičiavimo nepateikė, nors ši teisė jai buvo išaiškinta 2009-03-12 parengiamojo posėdžio metu, teismas atmetė ieškovės reikalavimą tik jai paskirti naudotis visas laisvas likusias rūsio patalpas. Teismas atmetė ieškovės reikalavimą nustatyti servitutą naudotis atsakovei S. C. nuosavybės teise priklausančia patalpa 9-7, kadangi nustatė, jog ieškovė gali patekti į jai priklausančias patalpas kitu praėjimu iš (duomenys neskelbtini). Teismas darė išvadą, kad ieškovė turi galimybę ir nenustačius servituto įgyvendinti savo, kaip savininkės, teises, bei pagal paskirtį be jokių objektyvių kliūčių naudotis jai priklausančiu turtu. Ieškovės nurodytą aplinkybę, kad naudotis S. C. priklausančiu koridoriumi 9-7 jai yra tikslingiau ir naudingiau, nes patekimas į ieškovės patalpas pro kitą įėjimą yra ilgesnis nei pro atsakovės koridorių, teismas nelaikė objektyviai būtina ir reikalinga nustatant servitutą, nes laikė tai įprastu nepatogumu, su kuriuo kiekvienas savininkas privalo taikstytis. Teismas darė išvadą, kad ieškovės noras patekti į savo patalpas trumpiausiu keliu negali būti įgyvendinamas nepagrįstai ir be pakankamo pagrindo apribojant savininkės S. C. nuosavybės teises (CK 4.93 str. 1 d., 2 d., 4.126 str. 1 d.). Teismas laikė nepagrįstais ieškovės argumentus, kad pagal teisinę registracijos istoriją patalpa 9-7 buvo registruota kaip laiptinė, skirta visiems gyventojams patekti į kitas patalpas, todėl atsakovė nepagrįstai riboja patekimą į ieškovei priklausančias patalpas, kadangi nustatė, jog 1992-07-29 registro duomenimis patalpa 9-7 buvo įvardinta kaip koridorius ir prijungta prie buto Nr. 9, kurį tais pačiais metais R. C. teisėtai privatizavo pagal Butų privatizavimo įstatymą (t. 5, b. l. 23). Atsakovė dovanojimo sutarties pagrindu įgijusi butą Nr. 9 ir tokiu būdu perėmusi R. C. teises ir pareigas, laikytina teisėta buto Nr. 9 savininke, į kurį pagal kadastrinius buto duomenis įskaitytas ir patalpos 9-7 plotas. Teismui atmetus ieškovės reikalavimus dėl naudojimosi rūsio patalpomis tvarkos nustatymo, teismas laikė, jog reikalavimas įpareigoti atsakovę S. C. netrukdyti naudotis įėjimu į rūsį, esančiu patalpoje Nr. 9-7, taip pat yra nepagrįstas. Teismui netenkinus reikalavimo dėl servituto nustatymo, atmestinu teismas laikė ir reikalavimą įpareigoti atsakovę S. C. netrukdyti naudotis laiptais, esančiais patalpoje 9-7, įpareigojant išgriauti užmūrytą durų, esančių antro aukšto sienoje, angą.
Šalies argumentai
Ieškovė apeliaciniu skundu (t. 5, b. l. 64-67) prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nesutinka su teismo sprendimu dėl šių motyvų:
1. atmesdamas ieškinio dalį dėl servituto nustatymo, teismas gynė tik atsakovės interesus ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šiuo klausimu formuojamos praktikos, kad visais atvejais turi būti išlaikoma viešpataujančio daikto ir tarnaujančio daikto savininkų interesų pusiausvyra;
2. teismas nepagrįstai atmetė argumentą, kad patalpa, pažymėta indeksu 9-7 buvo registruota kaip laiptinė, kadangi šiuos duomenis patvirtina Valstybės įmonės „Registrų centras“ Kauno filialo 2009-07 raštas Nr. 3139-2020/09 bei 1992-08-13 techninės apžiūros aktas;
3. teismas privalėjo konstatuoti, kad R. C., be teisėto pagrindo išgriaudamas pertvarą, net 4,52 kv.m. pasididino koridorių, taip atėmė galimybę virš jo buto esančių patalpų savininkei naudotis laiptais ir durimis į rūsį ir tuo pažeidė teisėtus ieškovės interesus;
4. teismo išvada, kad rūsio patalpos R-2, R-5, R-8, R-6 buvo privatizuotos R. C. vardu, o dabar yra atsakovės nuosavybė yra nepagrįsta, kadangi R. C. pagal 1992-08-25 buto privatizavimo sutartį atskirai rūsio patalpų neįgijo, tik jo įgyjamas butas buvo apibūdintas kaip „su rūsiais“;
5. Kauno miesto gamybinės butų ūkio valdybos 1992-08-05 pažymėjimas patvirtina, kad R. C. naudojosi po butu esamomis rūsio patalpomis R 2, R 5, R 8, R 6, todėl laikytina, kad nei R. C., nei atsakovė kitų rūsio patalpų neįgijo;
6. pagal CK 4.82 str. 1 d. rūsiai ir sandėliukai nepriskiriami bendrojo naudojimo patalpoms. Ieškovė su atsakove nėra bendraturčiai, todėl teismo reikalavimas pateikti rūsio patalpų idealinių dalių projektą buvo nepagrįstas;
7. pirmosios instancijos teismas neįvykdė Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 birželio 25 d. nutartyje, priimtoje šioje byloje, išdėstytų nurodymų, o įpareigojo tai padaryti ieškovę.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 5, b. l. 77-80) prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovė nesutinka su apeliaciniu skundu dėl šių motyvų:
Šalies argumentai
1. ieškovė nepagrįstai nurodo, kad ji turi teisę naudotis atsakovei S. C. nuosavybės teise priklausančia patalpa, plane pažymėta indeksu 9-7 – koridoriumi, kadangi šią patalpą kaip 9-ojo buto dalį kartu su butu (bendras plotas 54,89 kv.m.) R. C. 1992-08-25 privatizavimo sutartimi įsigijo iš Kauno miesto savivaldybės (t. 1, b. l. 32, 11) ir 2007-03-08 dovanojimo sutartimi perleido atsakovei S. C. (t. 1, b. l. 107, 97);
2. teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovė jai nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis gali naudotis pagal paskirtį ir nenustačius servituto, kadangi ieškovė turi galimybę patekti į jai priklausančias patalpas, esančias namo antrajame aukšte, iš (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 30, 32) laiptine iki antro aukšto ir toliau per jai priklausančią nuosavybės teise bendrą patalpą 22-1/15,62 (t. 1, b. l. 101), kurią įsigijo 2004-09-23 sutartimi Nr. 177-04 (t. 1, b. l. 10, 124). Ieškovė taip pat turi galimybę patekti į jai priklausančias patalpas per duris, esančias brome tarp pastatų (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 32);
3. ieškovė nepagrįstai nurodė, kad teismas gynė tik atsakovės interesus. Ieškovė, įsigydama patalpas iš buvusio savininko R. V., žinojo, kurios negyvenamos patalpos pardavėjui priklauso, kur yra patekimas į jas, todėl ieškovės pretenzijos po sandorio sudarymo dėl galimybės turėti dar vieną patekimą per svetimą butą į jai priklausančias patalpas prieštarauja protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principams;
4. apeliantė nurodė, kad teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismine praktika, tačiau šiam teiginiui pagrįsti nepateikė jokių įrodymų;
5. teismas pagrįstai atmetė ieškovės argumentą, kad buto dalis - patalpa 9-7 yra laiptinė, kadangi ši patalpa viešajame registre įregistruota kaip 9-ojo buto koridorius, ją kaip buto dalį pagal LR Butų privatizavimo įstatymą R. C. įsigijo iš savivaldybės ir perleido savo motinai S. C.. Ši patalpa (9-7) viešajame registre įregistruota kaip 9-ojo buto koridorius (t. 2, b. l. 41), o šie duomenys nėra pakeisti ar panaikinti;
6. ieškovės argumentai apie koridoriaus pertvaros išgriovimą yra nepagrįsti, kadangi vienintelis pakeitimas tarp patalpos 9-2 ir 9-4 buvo sienos panaikinimas, tačiau ir tai neturi jokios reikšmės šios bylos nagrinėjimui;
7. atsakovės argumentas, kad teismas privalėjo konstatuoti, kad R. C., be teisėto pagrindo išgriaudamas pertvarą, net 4,52 kv.m. pasididino koridorių ir taip atėmė galimybę virš jo buto esančių patalpų savininkei naudotis laiptais ir durimis į rūsį, tuo pažeidė teisėtus ieškovės interesus yra nepagrįstas ir tai patvirtina 2006 metų kovo 22 d. viešajame registre įregistruoti kadastro duomenys (t. 2, b. l. 41, t. 1, b. l. 97);
8. apeliantės teiginys, kad R-2/10,35; R-5/6,14; R-8/3,78 ir R-6/2,73 rūsio patalpų R. C. neprivatizavo yra atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi šių patalpų privatizavimo faktą patvirtina byloje surinkti oficialūs įrodymai (t. 3, b. l. 155-160);
9. ieškovė nepagrįstai teigia, kad ji su atsakove nėra bendraturčiai, todėl teismo reikalavimas pateikti idealinių dalių projektą yra nepagrįstas. Toks apeliantės teiginys prieštarauja CK 4.75 str. 1 d., 4.81 str. 1 d. ir 4.82 str. 1 d.;
10. ieškovės teiginys, kad teismas nevykdė Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 birželio 25 d. nutarties yra nepagrįstas, kadangi ieškovė nesikreipė į Registrų centrą dėl duomenų gavimo, nepateikė įrodymų, kad duomenų negali gauti ir neprašė teismo išduoti liudijimo dėl duomenų išreikalavimo (CPK 199 str. 1 d. 1 p., 4 d., 5 d.). Teismas, vykdydamas apeliacinės instancijos teismo nutartį, į bylos nagrinėja buvo įtraukęs visus asmenims, kurie pagal Registrų centro duomenis (t. 3, b. l. 64) S.Daukanto g. 17 ir priblokuotame kitame name buvo įsigiję patalpas su rūsiu, tuo tikslu ieškovė ir tikslino ieškinį (t. 4, b. l. 31-34). Tačiau parengiamojo teismo posėdžio metu išsiaiškinus aplinkybes ir nustačius, kad ne visi įtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys turi suinteresuotumą šioje byloje ir nepretenduoja į rūsio patalpas, esančias name S.Daukanto g. 17, teismo protokoline nutartimi atsisakyta dalį asmenų laikyti trečiaisiais asmenimis.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str. patikrinimas (CPK 320 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka nustatyta, kad 2009-10-05 Kauno m. apylinkės teisme buvo išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovo UAB „ Baubilas“ ieškinį atsakovei S. C., tretiesiems asmenims V. C., I. Š., Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešajai bibliotekai, Lietuvos Respublikos Vyriausybei, R. M., I. Š., S. C., UAB „ Agrobiznis“ dėl pažeistų teisių , servituto ir naudojimosi rūsio patalpomis tvarkos nustatymo. Minėtos dienos teismo sprendimu ieškovo ieškinys buvo atmestas. Iš ieškovo UAB „ Baubilas“ buvo priteista 6860,00 Lt už advokato teisinę pagalbą ir atstovavimą teisme ir už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą atsakovės S. C. naudai bei 241,80 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei ( t. 5, b. l. 39-43 ). Ieškovas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka. Prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
Apeliantas savo apeliaciniame skunde nurodo, kad LR CK 4.112 str. 1 d. nustato, jog servitutu suteikiamos servituto turėtojui konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės. Šioje byloje – tai ieškovo teisė per atsakovei priklausančią patalpą 9-7 patekti į laiptus, kurie skirti tik tam , kad jais būtų galima patekti į antrą aukštą. Teisėjų kolegija mano, kad šis apelianto argumentas yra nepagrįstas, nes patalpą, plane pažymėtą indeksu 9-7 ( koridorių ) kaip 9-ojo buto dalį kartu su butu R. C. 1992-08-25 privatizavimo sutartimi įsigijo iš Kauno miesto savivaldybės ( t. 1, b. l. 32, 11 ) ir 2007-03-08 dovanojimo sutartimi perleido atsakovei S. C. ( t. 1, gb. L. 97, 107 ). Be to, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog ieškovė jai nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis gali naudotis pagal paskirtį ir nenustačius servituto, kadangi ieškovė turi galimybę patekti į kai priklausančias patalpas , esančias namo antrame aukšte, iš (duomenys neskelbtini) ( t. 2 , b. l. 30, 32 ) laiptine iki antro aukšto ir toliau per jai priklausančią nuosavybės teise bendrą patalpą 22-1/15,62 ( t. 1, b. l. 101) , kurią įsigijo 2004-09-23 sutartimi Nr. 177-04 ( t. 1 , b. l. 10. 124 ). Ieškovė tai pat turi galimybę patekti į jai priklausančias patalpas per duris, esančias brome tarp pastatų (duomenys neskelbtini) ( t. 2, b. l. 32 ).
Be to, apeliantas savo apeliaciniame skunde nurodo, kad atmesdamas ieškinio dalį dėl servituto nustatymo, pirmosios instancijos teismas gynė tik atsakovės interesus ir nesivadovavo Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo teismo formuojama praktika. Teisėjų kolegija šiuos apelianto argumentus pripažįsta nepagrįstais. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovė įsigydama patalpas iš buvusio savininko R. V., žinojo , kurios negyvenamos patalpos pardavėjui priklauso, kur yra patekimas į jas, todėl ieškovės pretenzijos po sandorio sudarymo dėl galimybės turėti dar vieną patekimą per svetimą butą į jai priklausančias patalpas prieštarautų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams. Taip pat teisėjų kolegija laiko nepagrįstu ir apelianto argumentą, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas šią bylą nesivadovavo Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika.
Be to, apeliantas savo apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė argumentą, jog patalpa, pažymėta indeksu 9-7 buvo registruota kaip laiptinė, kadangi šiuos duomenis patvirtina Valstybinės įmonės „ Registrų centras „ Kauno filialo 2009-07 raštas Nr. 3139-2020/09 bei 1992-08-13 techninės apžiūros aktas. Teisėjų kolegija šį apelianto argumentą pripažįsta nepagrįstu, kadangi ši patalpa viešėjame registre įregistruota kaip 9-ojo buto koridorius, ją kaip buto dalį pagal LR Butų privatizavimo įstatymą R. C. įsigijo iš savivaldybės ir perleido savo motinai S. C.. Ši patalpa ( 9-7 ) viešėjame registre įregistruota kaip 9-ojo buto koridorius ( t. 2, b. l. 41 ) , o šie duomenys nėra pakeisti ar panaikinti.
Be to, apeliantas savo apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo konstatuoti, jog R. C., be teisėto pagrindo išgriaudamas pertvarą, net 4,52 kv. m. pasididino koridorių, taip atėmė galimybę virš jo buto esančių patalpų savininkei naudotis laiptais ir durimis į rūsį ir tuo pažeidė teisėtus ieškovės interesus. Teisėjų kolegija šį apelianto argumentą pripažįsta nepagrįstu ir tai patvirtina 2006-03-22 viešąjame registre įregistruoti kadastro duomenys ( t. 1, b. l. 97, t. 2, b. l. 41 ).
Be to, apeliantas savo skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog rūsio patalpos, pažymėtos indeksais R-2, R-5, R-8, R-6 buvo privatizuotos R. C. pagal 1992-08-25 buto privatizavimo sutartį atskirai rūsio patalpų neįgijo, tik jo įgyjamas butas buvo apibūdintas kaip „ su rūsiais „. Teisėjų kolegija šį apelianto argumentą pripažįsta nepagrįstu, nes minėtų patalpų privatizavimo faktą patvirtina byloje surinkti įrodymai ( t. 3, b. l. 155-160 ).
Be to, apeliantas savo apeliaciniame skunde nurodo, kad pagal LR CK 4.82 str. 1 d. rūsiai ir sandėliukai nepriskiriami bendrojo naudojimo patalpoms. Ieškovė su atsakove nėra bendraturčiai, todėl pirmosios instancijos teismo reikalavimas pateikti rūsio patalpų idealinių dalių projektą buvo nepagrįstas. Teisėjų kolegija šį apelianto argumentą pripažįsta nepagrįstu, sutinka su pirmosios instancijos teismo daryta išvada, kad šalys yra bendrasavininkai, todėl pagrįstai buvo reikalaujama pateikti teismui rūsio patalpų idealinių dalių projektą.
Be to, apeliantas savo apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvykdė Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-06-25 nutartyje, priimtoje šioje byloje , išdėstytų nurodymų , o įpareigojo tai padaryti ieškovę Teisėjų kolegija sprendžia, kad ir šis apelianto argumentas yra nepagrįstas, nes ieškovė nesikreipė į Registrų centrą dėl duomenų gavimo, nepateikė įrodymų, kad šių duomenų gauti pati negali ir neprašė teismo išduoti liudijimo dėl duomenų išreikalavimo, kas yra numatyta LR CPK 199 str. 1 d. 1 p; 4 d., 5 d .Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas vykdydamas apeliacinės instancijos teismo nutartį, į bylos nagrinėjimą buvo įtraukęs visus asmenis, kurie pagal Registrų centro duomenis ( t. 3, b. l. 64 ) (duomenys neskelbtini) priblokuotame kitame name buvo įsigiję patalpas su rūsiu, tuo tikslu ieškovė ie tikslino ieškinį ( t. 4, b. l. 31-34 ). Tačiau parengiamojo teismo posėdžio metu išsiaiškinus aplinkybes ir nustačius, kad ne visi įtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys turi suinteresuotumą šioje byloje ir nepretenduoja į rūsio patalpas , esančias name (duomenys neskelbtini), teismo protokoline nutartimi atsisakyta dalį asmenų laikyti trečiaisiais asmenimis. .
Atsižvelgiant į tai teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą, priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, materialinių ir procesinių teisės normų nepažeidė, o jo naikinti apelianto apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Esant tokioms aplinkybėms apelianto apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu.
Be to, iš ieškovo priteistina atsakovės naudai 1200 Lt už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
nutari a:
Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo UAB „ BAUBILAS“ ( Į/K 136034087) 1200 ( Vieną tūkstantį du šimtus ) Lt už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme atsakovės S. C. ( a/k (duomenys neskelbtini) naudai.