- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2008-11-12
- Bylos Nr.
- 1-218-175/2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algerdas Urbšys
- Kaltinamasis
- G. K.
- Nukentėjusysis
- R. B.
- Advokatai
- Loreta Daukšienė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algerdas Urbšys, sekretoriaujant Ingai Levinskienei, dalyvaujant prokurorui Rolandui Mackevičiui, kaltinamajam G. K. , jo gynėjai advokatei Loretai Daukšienei, nukentėjusiajai R. B. ,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. K. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Alytuje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 8 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, nesimokantis, be pastovios gyvenamosios vietos, teistas:
1) 2003-11-28 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį 40 parų arešto;
2) 2005-03-03 Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnio l dalį 25 paroms arešto;
3) 2005-07-27 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio l dalį 8 mėnesiams laisvės atėmimo;
4) 2006-12-14 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, 63 straipsnio l dalį, 63 straipsnio 5 dalies l punktą, 2 punktą, l metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo. 2008-05-27 paleistas iš Marijampolės pataisos namų atlikus bausmę, teistumai neišnykę,
- kaltinamas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis G. K. 2008 m. birželio 23 d. apie 19 val. buto, esančio (duomenys neskelbtini), koridoriuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia smogė kirviu mažiausiai dešimt smūgių nukentėjusiajam G. B. , aštuonis iš jų į galvą, o taip pat ir į kitas kūno vietas, padarė jam aštuonias kirstines žaizdas galvoje su įspaustiniais kirstiniais kaukolės lūžiais bei galvos smegenų pažeidimu, kraujosruvą dešinės akies viršutiniame voke, išsivysčiusią dėl kaukolės pamato priekinės daubos lūžio, odos nubrozdinimus ir poodines kraujosruvas abiejų alkūnių priekiniuose vidiniuose paviršiuose bei odos nubrozdinimus dešinio kelio priekiniame paviršiuje, ko pasėkoje nuo sužalojimų galvoje visumos, progresuojant galvos smegenų pabrinkimui ir suspaudimui ūmaus nukraujavimo fone, G. B. 2008 m. birželio 23 d. 23 val. 42 min. ligoninėje mirė, tokiu būdu nužudė G. B. .
Kaltinamasis G. K. kaltu padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką visiškai prisipažino ir paaiškino, kad 2008 metų birželio 23 d. apie 16 val. jis atėjo pas brolį, atsinešė du ar tris 2 litrų talpos, vidutinio stiprumo, butelius alaus, ir pradėjo gerti, tačiau viso neišgėrė. Brolis vėliau išleido vaikus į kiemą. Atėjo R. B. , pradėjo reikšti pretenzijas dėl vaikų. Tada jis pasakė R. B. išeiti, ši jam sudavė, tada jis jai sudavė atgal, sakydamas, kad ramintųsi ir eitų pro duris. Tada R. B. dar kartą sudavė, jis jai sudavė atgal, nuo smūgio ji atsitūpė. Nuo laiptų jis jos nestūmė. R. B. pradėjo gąsdinti, kad jis gaus į galvą, šauktis vyrą, o jis ėmė krautis daiktus. Kai R. B. išėjo, atėjo jos vyras ir pradėjo gąsdindamas eiti link jo. Nusistūmęs nuo G. B. ir nelaukdamas, kad kažkas įvyktų, jis griebė kirvį ar plaktuką, (dabar negali pasakyti, kadangi buvo išgėręs ir nepamena), gulėjusį palei lovą, ir kadangi buvo susinervinęs, sudavė 8 ar 10 kartų. Pirmiausia sudavė į petį, paskui į galvą. Nukritęs nukentėjusysis dar laikėsi įsikibęs, todėl jis, norėdamas pabėgti, nukentėjusiajam sudavė dar apie 4-5 smūgius. Sudavė į krūtinę, petį, galvą, prisimena, kad pradėjo bėgti kraujas. Smūgiavo tol, kol G. B. „atsijungė“. Tuo metu jam atrodė, kad G. B. gali išgyventi, negalvojo, kad gali numirti. Taip jis siekė nutraukti konfliktą. G. B. jis nebijojo, tik norėjo, kad šis jį paleistų, nesilaikytų už jo. Šiems jo veiksmams turėjo įtakos alkoholis, būdamas blaivus taip nebūtų pasielgęs. Konflikto su G. B. metu kambaryje buvo brolis, bet nematė, kaip viskas vyko. Jis iš kito kambario šaukė baigti muštis, o atėjęs pamatė kraupų vaizdą. Virtuvėje, koridoriuke daugiau nieko nebuvo. Po smūgių sudavimo jis grįžo į kambarį, persirengė, susirinko daiktus ir išbėgo į lauką. Laiptinėje jis sutiko laiptais belipančią R. B. , tačiau nieko jai nesakė. Prie Neries išmetė kompaktus, drabužius. Įrankį pametė prie pat namų, kadangi ten iš krepšio pabiro daiktai. Po to, nenorėdamas problemų, išvažiavo į kitą miestą pas draugą. Su pareikštais civiliniais ieškiniais tiek dėl turtinės, tiek dėl neturtinės žalos atlyginimo sutinka.
Iš esmės analogiškus parodymus kaltinamasis davė ir ikiteisminio tyrimo metu. (t. 1, b.l. 105, 106).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo G. K. prisipažinimo jo kaltė įrodyta nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais.
Nukentėjusioji R. B. paaiškino, kad viskas vyko 2008 metų birželio 23 dieną. Ji nuvedė kaimynės N. vaikus į viršų pas juos į butą, kur tuo metu sėdėjo jos broliai ir gėrė alų, bei pasakė pasirūpinti vaikais, nes kitaip ji iškvies Vaiko teisių apsaugos tarnybą, kadangi vaikai visą dieną laksto lauke pusnuogiai. Dėl to įvyko konfliktas. G. K. pradėjo ją gąsdinti „daškiniais“, užstojo jai kelią išeiti iš buto, stumtelėjo į sieną. Tada ji nubėgo žemyn. Vyrui ji pasakė, kad sukonfliktavo, todėl jis nubėgo į viršų aiškintis, kaip viskas buvo. Jai buvo įtartina, kad taip tylu, nes pas juos viskas girdisi. Nusprendė pakilti į viršų, bekildama sutiko G. K. . Pakilusi į viršų, pamatė savo vyrą, gulintį kraujo klane, rėkė, kad kviestų greitąją, nubėgo į apačią marlės ieškoti. Vyras buvo nepiktybinis žmogus, jis tik norėjo pasiaiškinti. Su G. K. nei ji, nei jos vyras nebuvo pažįstami. Su G. K. broliu ir seserimi buvo draugiški, kaimyniški santykiai. Ji pareiškė 310132,70 Lt. civilinį ieškinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti.
Liudytojas V. K. paaiškino, kad yra kaltinamojo brolis. G. K. parėjo namo ir parsinešė 2 butelius alaus – vieną stipraus, kitą vidutinio stiprumo. Jie viską išgėrė, išleido vaikus į lauką ir tada jis nupirko dar vieną butelį 2 litrų talpos stipraus alaus. Begeriant užėjo R. B. su G., mažesniąja mergaite, ir pasakė, kad vaikai nevalgę pusę dienos. Kai ji nusivedė mergaitę perrengti į kitą kambarį, jis nuėjo pašaukti iš kiemo kitų vaikų. Brolis G. K. pradėjo stumdytis su R. B. . Po kiek laiko brolis pradėjo rengtis, sakydamas, kad tuoj bus „mentai“. Tuo metu užėjo nukentėjusysis, brolis pašoko nuo lovos, grėbė kirvuką, skirtą smulkinti malkoms, pradėjo kirsti. Viskas vyko patalpoje, koridoriuke į kambarį. Žmogus užėjo, nespėjo nė žodžio pasakyti. Brolis taip pat nieko nesakė, viskas vyko „be žodžių“. G. B. nukrito, tada jis pradėjo raminti brolį, kad nereikia, tačiau brolio nelietė bijodamas, kad ir jam gali suduoti. Brolio nuo G. B. neatitraukė, nes bijojo dėl savo gyvybės. Broliui nebuvo kilusi grėsmė, jam nereikėjo gintis. Vėliau G. K. pradėjo rinktis daiktus, kirvuką, kuriuo smūgiavo, įsidėjo į „tašę“, išeidamas pasilenkė prie G. B. , dar smūgiavo. V. K. paaiškino, kad tuo metu, kai atėjo pažiūrėti, G. B. sunkiai kvėpavo. Tada ėjo pas R. B. , iškvietė greitąją. G. B. buvo geras, nepiktas žmogus, o brolis – karštas, greitai užsiplieskiantis.
Liudytojas A. R. paaiškino, kad įvykio metu, 2008 m. birželio 23 d., jis buvo namuose, žiūrėjo žinias. Jokio triukšmo, išskyrus vaikų bėgiojimą, negirdėjo. Tada išgirdo gatvėje sireną, pamatė greitąją, policiją. Kieme sužinojo, kas įvyko. Sužinojo, kad G. B. „nukirto“ V. K. brolis G. K. . Jam sakė, kad R. B. nuvedus vaikus į namus, G. K. ją puolė, vėliau G. B. puolė kirviu, išeidamas dar kartą smūgiavo. G. B. buvo ramus, mandagus.
2008-06-23 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Virtuvėje ant grindų buvo rastos raudonos spalvos dėmės. Apžiūros metu paimti šių dėmių pavyzdžiai (t. 1, b.1. 8-13).
M. Romerio universiteto TMI Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. M805/08 (02) konstatuota, kad G. B. mirtis įvyko nuo daugybinių kirstinių galvos žaizdų su kaukolės atvirais įspaustiniais lūžiais bei galvos smegenų pažeidimu progresuojant galvos smegenų pabrinkimui ir suspaudimui ūmaus nukraujavimo fone. Tai patvirtina med. dokumentacijos, autopsijos ir papildomų tyrimų duomenys. G. B. mirė KMUK 2008-06-23 23 val. 42 min. Kūne konstatuoti šie sužalojimai: aštuonios kirstinės žaizdos galvoje su įspaustiniais kirstiniais kaukolės lūžiais bei galvos smegenų pažeidimu (kraujosruva dešinės akies viršutiniame voke išsivystė dėl kaukolės pamato priekinės daubos lūžio, tai yra, nėra susiformavusi nuo tiesioginio smūgio į šią sritį). Šie sužalojimai yra sunkus sveikatos sutrikdymas, šiuo atveju pasibaigęs mirtimi. Taip pat diagnozuoti odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos abiejų alkūnių priekiniuose vidiniuose paviršiuose bei odos nubrozdinimas dešinio kelio priekiniame paviršiuje (t. 1, b.l. 21-31).
M. Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G-2278/08 (02) konstatuota, kad G. K. buvo nustatyti šie sužalojimai: poodinė kraujosruva dešinės akies apatiniame voke, odos nubrozdinimas kairio smilkinkaulio srityje, kurie galėjo būti padaryti kieto buko daikto poveikyje dviejų trauminių poveikių pasėkoje suduodant kumščiu, spiriant ar panašiai dviejų savaičių laikotarpyje iki apžiūrėjimo. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Poodinės kraujosruvos dešinio peties srityje, dešinėje rankoje padaryta kietu buku daiktu ir galėjo gautis suduodant kumščiu, spiriant, ar panašiai trijų trauminių poveikių pasėkoje, galimai užduotyje nurodytu laiku, t.y., 2008-06-23. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. (t. 1, b.1. 35).
2008-07-18 daiktų pateikimo ir daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad 2008-06-30 pateikti G. B. drabužiai (šortai, marškinėliai) ir dekis, kurie po apžiūros kaip daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti, prijungti prie bylos Nr. 25-1-00821-08 ir saugomi Kauno m. VPK (t. l., b.l. 44, 45).
2008-07-08 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad nukentėjusioji R. B. atpažino G. K. kaip asmenį, kuris 2008-06-23 apie 19 val. puolė ją rankomis namo, esančio Zanavykų g. 12-2, Kaune, antrojo aukšto laiptinėje, ir apklausos metu įvardino jį kaip Virgio brolį (t.1, b.1.51, 52).
Liudytojas V. K. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė, kur ir kokiu būdu G. K. smogė kirviu G. B. į galvą (t. 1, b.l. 65-66).
Įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje metu įtariamasis G. K. parodė, kur ir kokiomis aplinkybėmis sudavė smūgius G. B. į galvą, parodė vietą, kur išmetė nusikaltimo padarymo įrankį, o taip pat vietą, kur nusirengė džinsines kelnes, marškinius, batus ir apsirengė kitais rūbais, kadangi ant džinsinių kelnių buvo užtiškę nukentėjusiojo kraujo (t.1, b.l. 108, 109).
Teismo psichiatrijos ekspertizės, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 83TPK-164 konstatuota, kad G. K. inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu jokia psichine liga ar laikinu psichinės veiklos sutrikimu nesirgo. Inkriminuojamos veikos padarymo metu savo veiksmų esmę suprato, galėjo juos valdyti. G. K. nusikaltimo padarymo metu nebuvo riboto pakaltinamumo ar patologinio afekto būsenoje (t. 1, b.l. 164, 165 ).
Išdėstytų įrodymų visuma patvirtina, kad G. B. mirtis įvyko dėl G. K. suduotų smūgių į galvos sritį kirvio ašmenimis. Tarp G. K. veiksmų ir kilusių pasekmių – G. B. mirties, yra tiesioginis priežastinis ryšys. Specialisto išvadoje konstatuota, kad G. B. mirtį sukėlę sužalojimai yra aštuonios kirstinės žaizdos galvoje su įspaustiniais kirstiniais kaukolės lūžiais bei galvos smegenų pažeidimu. Pats kaltinamasis visiškai prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką, nurodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, jo parodymus patvirtino liudytojų V. K. , A. R. , nukentėjusiosios R. B. parodymai, specialisto išvada, kiti aukščiau išdėstyti įrodymai. Kaltinamasis tiksliai negalėjo pasakyti, ar smūgiavo kirviu, ar plaktuku, kadangi įvykio metu jis buvo neblaivus. Tačiau aplinkybę, kad G. B. buvo suduota kirviu, patvirtina liudytojo V. K. parodymai, specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad sužalojimai galvoje padaryti nemažiau kaip 8 smūgiais tiesią aštrią briauną turinčiu daiktu ar įrankiu ir, labiausiai tikėtina, kirvio ašmenimis, sužalojimai padaryti didele jėga. Be to, tai ar smūgiuota plaktuku, ar kirviu reikšmės nusikalstamos veikos kvalifikavimui neturi.
Kaltinamasis G. K. tyčia nužudė G. B. . Tai, kad kaltinamasis nukentėjusiajam sudavė 8 smūgius į galvą – gyvybei svarbų organą, taip pat į kitas kūno vietas, ir kad smūgius sudavė kirviu, tai yra įrankiu, kuris pagal savo savybes kelia žymiai didesnį pavojų žalojamam organui, apsprendžia kaltinamojo tyčios turinį – atliktų veiksmų pobūdžio, pavojingumo ir galimų pasekmių suvokimą. G. K. smūgiavo kirviu nukentėjusiajam net gulint ant žemės tol, kol, pasak kaltinamojo, šis „atsijungė“. Visa tai rodo, kad G. K. veikė tiesiogine tyčia, t.y. jis suprato, kad tokiais savo veiksmais gali atimti žmogui gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir norėjo ją atimti. Esant šioms aplinkybėms ir įrodymams, kaltinamojo G. K. kaltė tyčia nužudžius G. B. įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamojo G. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.
Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors kaltinamasis ir prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, tačiau nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu nepareiškė nuoširdaus gailėjimosi įvykdžius nusikalstamą veiką, neatsiprašė nukentėjusiosios, nebandė atlyginti žalos.
Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje. Kaltinamasis padarė labai sunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą, kurio pasekmės yra negrįžtamos. Kaltinamasis G. K. iki sulaikymo niekur nedirbo ir nesimokė, registruotas narkologinėje įskaitoje. Nors yra jauno amžiaus, tačiau anksčiau teistas 4 kartus, teistumas neišnykęs, nusikaltimą padarė nepraėjus nė vienam mėnesiui po bausmės atlikimo. Tai rodo, kad kaltinamasis savo veiksmų kritiškai nevertina, yra linkusi nusikalsti asmenybė.
Atsižvelgdamas į kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, nusikaltimo padarymo aplinkybes bei kitus pagrindus, numatytus BK 54 straipsnio 2 dalyje, teismas skiria kaltinamajam G. K. bausmę, griežtesnę, nei sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis.
Kaltinamajam į bausmės laiką įskaitytinas laikas, išbūtas suėmime.
Civilinis ieškinys dėl G. B. gydymo išlaidų atlyginimo Valstybinei ligonių kasai tenkintinas, nes iš byloje esančių dokumentų (t.1, b.l. 38, 39) matyti, kad G. B. gydymas VšĮ „Kauno medicinos universiteto klinikose“ kainavo 5146,90 Lt. Ši žala Valstybinei ligonių kasai padaryta kaltinamojo nusikalstamų veiksmų pasekoje, todėl jis ją ir privalo atlyginti (Lietuvos Respublikos CK 6.246 str.).
Nukentėjusiosios R. B. pareikštas civilinis ieškinys (BPK 115 str. 1 d.) dalyje dėl kaltinamojo nusikalstamais veiksmais padarytos 10132,70 Lt turtinės žalos, kurią sudaro laidotuvių išlaidos bei išlaidos paminklo pastatymui, pagrįstos bylos duomenimis, realios (t. 1, b.l. 53-56), tenkintinas. Kaltinamasis šį reikalavimą pripažįsta, todėl nukentėjusiosios naudai iš G. K. priteistina 10132,70 Lt nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusioji R. B. taip pat prašo iš kaltinamojo priteisti 300000 Lt neturtinei žalai atlyginti. LR CK 6.250 straipsnio 2 dalis nustato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai, gyvybei. Nukentėjusioji R. B. neteko artimo žmogaus, savo vyro. Tai jai sukėlė didelius dvasinius išgyvenimus. Teismas, atsižvelgdamas į nusikaltimo pasekmes, į tai, kad kaltinamasis sutinka su jam pareikštu civiliniu ieškiniu dėl neturtinės žalos atlyginimo, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais sprendžia, kad pareikštas reikalavimas 300000 Lt dydžio neturtinei žalai atlyginti yra pagrįstas ir tenkintinas
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veiklai tirti ir nagrinėti, klausimas išspręstinas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-303 straipsniais, 308 straipsniu, teismas
nusprendė:
G. K. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 13 (trylikos) metų laisvės atėmimo bausmę. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2008 m. lapkričio 12 d. Į bausmės laiką įskaičiuoti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2008-07-12 iki 2008-11-12.
Kardomąją priemonę suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.
Iš G. K. priteisti Valstybinei ligonių kasai 5146,90 Lt turtinei žalai atlyginti.
Iš G. K. priteisti nukentėjusiajai R. B. 10132,70 Lt turtinei žalai atlyginti ir 300000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinius įrodymus – G. B. drabužius (šortus, marškinėlius), dekį, saugomus Kauno apskrities VPK, G. B. kraujo, pirštų, nagų, plaukų pavyzdžius, saugomus Kauno apskrities VPK KP NTT Smurtinių nusikaltimų tyrimo skyriuje, sunaikinti, vaizdajuostę, saugomą Kauno apskrities VPK palikti jo žinioje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, nuteistajam šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Kauno apygardos teismą.