Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-06-13 · Byla Nr. N-444-1050-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-06-13
Bylos Nr.
N-444-1050-11
Teisminio proceso Nr.
4-61-3-00371-2010-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis, Virgilijus Valančius (pran.)
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N444-1050/2011Teisminio proceso Nr. 4-61-3-00371-2010-8Procesinio sprendimo kategorijos 39.2; 45.4.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. birželio 13 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. K. (V. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutarties V. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2010 m. kovo 2 d. nutarimu V. K. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124¹ straipsnio 1 dalį skirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams už tai, kad jis 2010 m. vasario 25 d., apie 14 val., vairuodamas automobilį nesustojo prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėją ir nepraleido į perėją išėjusių vaikų, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 37 punkto reikalavimus.

Šalies argumentai

V. K. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas pakeisti Institucijos 2010 m. kovo 2 d. nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą – piniginę baudą.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. balandžio 16 d. nutartimi V. K. skundą tenkino iš dalies – pakeitė Institucijos 2010 m. kovo 2 d. nutarimą ir už ATPK 124¹ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sumažino iki 3 mėnesių. Teismas nustatė, kad asmens nurodytos aplinkybės, dėl kurių jam ir jo šeimos nariams tektų patirti nepatogumus, jei teisė vairuoti būtų atimta, negali būti priešpastatytos V. K. padarytam pažeidimui, dėl kurio kiti asmenys gali patirti nepatogumus ir dėl kurio gali atsirasti sunkios pasekmės. Pažymėjo, kad asmuo baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus ne vieną kartą, turi galiojančių nuobaudų, atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat atsižvelgęs į tai, jog specialiosios teisės atėmimas V. K. skiriamas pirmą kartą, teismas sprendė, jog skirtinas tesės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams.

II.

Apeliaciniu skundu V. K. prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartį ir vietoj teisės vairuoti transporto priemones atėmimo skirti piniginę baudą. Taip pat prašo jo nuoširdų gailėjimąsi pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Nurodo, kad turi 30 metų vairavimo stažą, nuo administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo naujų pažeidimų nepadarė. Teigia, kad jo šeimos materialinė padėtis sunki, jam nustatytas 40 proc. nedarbingumo lygis. Pažymi, kad dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo neteks darbo ir būdamas neįgalus negalės susirasti naujo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariatas prašo V. K. apeliacinio skundo netenkinti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 124¹ straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi inkriminuojamo pažeidimo padarymo metu) numatyta, kad važiavimas esant draudžiamam šviesoforo signalui arba reguliuotojo gestui, nesustojimas prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalauja taisyklės, taip pat sustojimas (stovėjimas) neapšviestuose kelių ruožuose tamsoje arba esant blogam matomumui be gabaritinių arba stovėjimo šviesų, arba avarinės šviesos signalizacijos (avarinio sustojimo ženklo) , užtraukia baudą vairuotojams nuo 100 iki 200 litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 iki 6 mėnesių.

Apeliantui V. K. skirta administracinė nuobauda už ATPK 124¹ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. Ginčo dėl šio pažeidimo nėra, teisėjų kolegija patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, neturi pagrindo abejoti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kalte dėl inkriminuoto pažeidimo padarymo. Apeliaciniu skundu V. K. prašo vietoj specialiosios teisės atėmimo skirti piniginę baudą.

Nustatyta, kad sankcija už apelianto padarytą administracinį teisės pažeidimą yra alternatyvi – bauda arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Pažymėtina, jog kai sankcijoje yra numatytos alternatyvios nuobaudos įstatymas konkrečių kriterijų, kuri nuobauda turėtų būti skiriama, nenustato, tačiau teismų praktika patvirtina, jog tokiais atvejais parenkama turi būti tokia nuobauda, kuri būtų efektyviausia siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų, taip pat būtina vadovautis ATPK 27 straipsnio 1 dalies nuostata, numatančia, jog teisės vairuoti transporto priemones atėmimas skiriamas už šiurkštų arba sistemingą naudojimosi šia teise tvarkos pažeidimą.

ATPK 20 straipsnis nustato, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. ATPK 30 straipsnio 2 dalis nustato, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad nuoširdus gailestis nėra savitikslis dalykas – jis turi rodyti aiškų asmens požiūrį (smerkimą) į padarytą pažeidimą, kaltės pripažinimą, be to, nuoširdus gailėjimasis gali būti pripažintas lengvinančia aplinkybe tik tada, kai asmuo tai atlieka savo noru iki pažeidimo nagrinėjimo, o ne po to, kai kaltė patvirtinama surinktais įrodymais ar tik apeliacinės instancijos teisme (žr. biuletenį „Administracinių teismų praktika“ Nr. 4(14), 2008 m., 11 psl.). Nagrinėjamu atveju nors apeliantas teigia, jog dėl padaryto pažeidimo prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, tačiau administracinio teisės pažeidimo protokole paaiškinimą rašyti atsisakė ir priimant Institucijos nutarimą gailėjimosi dėl padaryto pažeidimo taip pat neišreiškė (b. l. 15, 16). Pirmosios instancijos teismo posėdyje V. K. nurodė prisipažįstantis dėl padaryto pažeidimo, tačiau taip pat nurodė, jog vaikai nebuvo įžengę į pėsčiųjų perėję, todėl jis nesustojo (b. l. 30). Nurodytos aplinkybės leidžia apelianto išreikštą gailėjimąsi dėl padaryto pažeidimo vertinti kaip deklaratyvų ir jo nepripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagal ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Be to, kaip matyti iš bylos duomenų, inkriminuojamą pažeidimą V. K. padarė turėdamas galiojančią administracinę nuobaudą už tos pačios rūšies pažeidimo padarymą (b. l. 20), kas neigiamai charakterizuoja administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantui skirta administracinės nuobaudos rūšis – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – atitinka apelianto padaryto pažeidimo pavojingumą ir konkrečiu atveju yra efektyvesnė priemonė, siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų, nei alternatyvi sankcijose numatyta administracinė nuobauda – bauda. Vien apelianto nurodytos aplinkybės, susijusios su neigiamomis pasekmėmis ir nepatogumais, kilsiančiais dėl skirtos administracinės nuobaudos vykdymo, nesudaro pagrindo neskirti specialiosios teisės atėmimo, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Tad, teisėjų kolegija sprendžia, kad V. K. skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai ir yra efektyviausia nuobauda, siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

V. K. (V. K.) apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiAntanas AblingisRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius