Kauno apylinkės teismo sprendimas

2014-02-03 · Civilinė byla Nr. 2-583-748/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-02-03
Bylos Nr.
2-583-748/2014
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-13584-2013-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Snieguolė Vilutienė
Ieškovas
A. M. K.
Atsakovas
D. M.
Trečiasis asmuo
BTA Insurance Company SE
Advokatai
Justina Ramašauskaitė, Loreta Kraujutaitienė
Kategorijos
  • 44.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.5.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.5.2.16pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-583-748/2014Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13584-2013-7Procesinio sprendimo kategorijos: 44.8; 44.5.2.4; 44.5.2.16; (S) 44.5.2.1; 37; 99.5; 99.7; 99.9; 114.4; 114.11; 116.1.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. vasario 3 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Snieguolė Vilutienė, sekretoriaujant Ievai Mikalauskaitei, dalyvaujant ieškovei A. M. K., ieškovės atstovei advokato padėjėjai Justinai Ramašauskaitei, atsakovui D. M., jo atstovei advokatei Loretai Kraujutaitienei, nedalyvaujant trečiajam asmeniui BTA Insurance Company SE, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. M. K. ieškinį atsakovui D. M., trečiajam asmeniui BTA Insurance Company SE, vykdančiam veiklą per filialą Lietuvoje, dėl skolos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą, nustatė:

Ieškovė kreipėsi su ieškiniu į teismą ir prašė priteisti iš atsakovo 8.000 Lt neturtinės žalos ir 3.808 Lt turtinės žalos atlyginimą. Ieškinyje nurodė, kad 2012 m. rugpjūčio 13d. Kaune, Kalvarijos g. ieškovės vairuojamas automobilis Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis ieškovės tėvui V. M., susidūrė su atsakovo vairuojamu automobiliu Mercedes Benz ML 270, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykis įvyko dėl to, jog ieškovei važiuojant pagrindiniu keliu Kalvarijos g., nuo Europos pr. link Tirkliškių g., atsakovas išvažinėjo iš šalutinio kelio (t.y. kiemo) ties Kalvarijų g. 36 namu ir nepraleido ieškovės vairuojamo automobilio. Iškart po eismo įvykio ieškovei prireikė medikų pagalbos, ieškovė patyrė įvairių sužeidimų ir šoką. Dėl patirtų sužalojimų ieškovė ilgą laiką buvo nedarbinga. 2012 m. lapkričio 12 d. Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyrius dėl įvykio pradėjo ikiteisminį tyrimą. 2013 m. birželio 12 d. specialistai nustatė, jog ieškovė traumos metu patyrė kūno sužalojimą, pasireiškusį bendru organizmo sukrėtimu. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. 2013 m. birželio 28 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto LR BK 281 str. požymių. 2012 m. lapkričio 27 d. draudikas „BTA Insurance Company" SE filialas Lietuvoje informavo ieškovę, jog yra priimtas sprendimas išmokėti jai 2.475,78 Lt dydžio draudimo išmoką, iš kurių išmoka už patirtą neturtinę žalą sudarė 1.640,00 Lt. 2012 m. rugpjūčio 16d. draudikas nustatė, jog avarijos metu sugadinto automobilio vardinė vertė 16.000 Lt, likutinė vertė – 3.808 Lt. 2012 m. gruodžio 12d. draudikas atlygino dalį ieškovės patirtos neturtinės žalos ir dalį V. M. patirtos turtinės žalos. 2013 m. rugpjūčio 8d. ieškovė ir V. M. pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį. Nebuvo atlyginta visa patirta neturtinė žala, likęs neturtinės žalos dydis priteistinas iš atsakovo. Ieškovės patirti fizinio pobūdžio padariniai pasireiškė tuo, jog ieškovė dėl atsakovo neteisėtais veiksmais sukeltų padarinių nuolat jautė ir iki šiol jaučia skausmą kaklo srityje, sukeliantį nepatogumus kasdieniniame ieškovės gyvenime. Dėl nuolatinio skausmo kaklo srityje, ieškovė patyrė dvasinių išgyvenimų, jautėsi nepilnavertiška ir sugniuždyta, nuolat jautė baimę, jog gali nepasveikti, o kaklo situacija - pablogėti. Ieškovės patirti dvasinio pobūdžio išgyvenimai pasireiškė tuo, jog ieškovei išsivystė baimė vairuoti transporto priemonę, pašlijo santykiai ieškovės šeimoje, ieškovė negalėjo normaliai judinti galvos, dėl to pasikeitė natūralūs kūno judesiai, sumenko ieškovės socialiniai įgūdžiai, nukentėjo visuomeninis gyvenimas, tai įtakojo pasitikėjimo savimi kritimą, gilų liūdesį ir nepasitenkinimą esama padėtimi. Automobilio likutinės vertės dydis yra V. M. patirta žala, kurios reikalavimo teisė ir perduota ieškovei pagal reikalavimo perleidimo sutartį, ir dėl to ji priteistina iš atsakovo. Automobilio vardinė vertė yra 16.000 Lt, tuo tarpu likutinė vertė siekia 3.808 Lt. V. M. nesiekė ir negalėjo pasinaudoti sugadinto automobilio likučiais, todėl ieškovo turto netekimas yra lygus ne 12.192 Lt, o 16.000 Lt. Dėl to turėtų būti atlyginta automobilio likutinė vertė 3.808 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje ieškovė ieškinį palaikė ir papildomai paaiškino, kad po autoįvykio lankėsi pas psichiatrą, vartojo vaistus, teko atidėti šeimos planavimą. Jautė kaklo skausmą apie du mėnesius, dėl kaklo įtvaro buvo diskomfortas. Prieš 4 mėnesius pagimdė vaiką. Tėtis buvo pirkęs automobilį Audi A4 už 7.000 Lt. Sudaužyto automobilio neapsimokėjo taisyti, todėl jį pardavė ir gavo 3.000 Lt. Dėl likusių pasekmių - kaklo ir galvos skausmų ji lankėsi pas gydytojus, tačiau tiksli skausmų priežastis ir diagnozė nenustatyta. Pergyveno ir dėl to, kad automobiliui pirkti buvo paimtas kreditas ir ji kas mėnesį moka po 500 Lt kredito įmokų padengimui.

Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad autoįvykio metu ieškovei padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kitų objektyvių ieškovės sveikatos būklės pakitimų nenustatyta. Ieškovė iki autoįvykio sirgo įvairiomis ligomis, tai nurodyta teismo medicinos išvadoje Nr. KG 32/13. Prašoma priteisti 8.000 Lt neturtinė žala yra aiškiai per didelė ir neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų. Draudimo kompanijos sumokėta suma 1.640,00 Lt neturtinei žalai atlyginti yra adekvati neturtinių teisių ir interesų pakenkimo mastui, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus. Šiuo metu atsakovas yra Kauno kolegijos studentas, studijuojantis nefinansuojamoje grupėje, todėl reikia atsižvelgti ir į jo, kaip žalą padariusio asmens, turtinę padėtį. Reikalavimas kompensuoti automobilio likutinę vertę šiuo atveju prilygintinas neteisėtam praturtėjimui.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje atsakovas su ieškiniu nesutiko ir paaiškino, kad autoįvykis įvyko dėl jo neapsižiūrėjimo. Po autoįvykio ieškovės sužalojimų nesimatė, tačiau ji išvažiavo su greitosios pagalbos automobiliu. Automobiliai buvo sudaužyti. Nesutinka, kad ieškovei yra neatlyginta žala, kadangi išmokėta draudimo išmoka ir suma, gauta pardavus sudaužytą automobilį, viršija sumą, už kurią buvo automobilis pirktas. Jo nuomone, ieškovė nori iš jo pasipelnyti, nes draudimas ieškovei apmokėjo ir už sveikatos sužalojimą. Jis pajamų neturi, jį išlaiko tėvai, jam reikia mokėti 3.600 Lt per metus už mokslą.

Trečiasis asmuo „BTA Insurance Company“ SE, vykdanti savo veiklą per filialą Lietuvoje, pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad nesutinka su pareikštu ieškiniu ir mano, kad jis yra nepagrįstas. Trečiasis asmuo nurodė, kad atlygino 13.027.78 Lt turtinės žalos (iš jų 12.192 Lt už automobilio sugadinimą, 835,78 Lt - negautos pajamos, medicininių priemonių įsigijimas) ir 1.640 Lt neturtinės žalos. Tokiu būdu iš viso yra atlyginta 14.667,78 Lt. Be to, pagal pateiktas pretenzijas pagal šį įvykį yra sumokėta Valstybinei ligonių kasai prie SAM - 564,06 Lt ir VSD Fondo Valdybai prie SAM – 2.710,61 Lt. Draudikas pilnai įvykdė prievolę, todėl nėra jokio pagrindo atlyginti ieškovės prašomą 3.808 Lt sumą už automobilio likučius. Toks sprendimas buvo priimtas įvertinus patirtus sužalojimus, pakenkimo sveikatai laipsnį ir pobūdį, sveikatos sutrikdymo trukmę.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, kad 2012-08-12 20 val. 15 min. Kaune, Kalvarijos g. ties namu Nr. 27 susidūrė automobilis Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis V. M., vairuojamas A. M. M. (K.), ir automobilis Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis R. M., vairuojamas D. M. (t.1, b.l.11-15). Dėl įvykio buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, nustatyta, kad D. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 107 p. reikalavimus tuo, kad įvažiuodamas į kelią iš šalia esančios teritorijos, nedavė kelio juo važiuojančiam automobiliui ir su juo susidūrė, o eismo įvykio metu buvo sužalota pastarojo automobilio vairuotoja. Tačiau 2013-06-28 Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės V. Š. nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nustačius, kad įvykio metu A. M. M. (K.) buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, todėl buvo įvertinta, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto LR BK 281 str., požymių ( t.1, b.l.19-21).

Pagal ieškovės prašymą draudimo bendrovė BTA Insurance Company SE priėmė sprendimą atlyginti jai turtinę ir neturtinę žalą 2.475,78 Lt, kurią sudarė: 1.640 Lt išmoka neturtinei žalai atlyginti, 670,95 Lt negautos pajamos už laikotarpį nuo 2012-08-16 iki 2012-11-02, 164,83 Lt sveikatos sutrikimą atitinkančių vaistų įsigijimo išlaidų kompensavimas (b.l. 22). Ieškovei išmokėtas neturtinės žalos dydis yra apskaičiuotas įvertinus, kad pagal draudimo įmonei pateiktus dokumentus įvykio metu patirtą traumą ieškovė gydėsi 82 dienas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintų „Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių" 12.1 str., kad už kiekvieną nedarbingumo dieną išmokama po 20 litų, kol mokama suma neviršija galimos pagal įstatymą maksimalios sumos dėl nukentėjusiam trečiajam asmeniui padarytos neturtinės žalos. Įvertindama turtinės žalos dydį dėl automobilio Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio V. M., sužalojimo draudimo bendrovė BTA Insurance Company SE vadovavosi VšĮ „Emprekis“ duomenimis apie atitinkamo automobilio vidutinę vertę ir nustatė, kad įvykio metu tokio automobilio vidutinė rinkos vertė buvo 16.000 Lt, todėl, įvertinus jo sugadinimo laipsnį, nustatė, jog likutinė vertė sudaro 3.808 Lt (t.1, b.l. 23, 24). 2012-12-12 mokėjimo nurodymu į V. M. banko sąskaitą draudimo bendrovė BTA Insurance Company SE išmokėjo draudimo išmoką dėl minėto įvykio ieškovei ir jos tėvui V. M. bendroje 14.667,78 Lt sumoje (t.1, b.l. 25). Iš transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarčių matyti, kad V. M. pirko automobilį Audi A4 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2011m. birželio 2 d. už 7.000 Lt , o pardavė šį automobilį 2012m. rugpjūčio 30 d. už 3.000 Lt (t.2, b.l. 5, 6).

Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2012-11-08 pažymos Nr. 8.46-2508 matyti, kad ieškovei laikotarpiu nuo 2012-08-16 iki 2012-11-02 buvo mokama ligos pašalpa, bendra išmokėtos pašalpos suma per šį laikotarpį 2.141,37 Lt ( t.1, b.l.16-17).

CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką civilinės atsakomybės draudiko ir žalą padariusio asmens prievolė atlyginti žalą yra solidari, tačiau draudiko prievolė yra ribojama, o žalą padaręs ar už ją atsakingas asmuo privalo atlyginti visą žalą. CPK 6.254 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog jei draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą.

Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1d.). Šiuo atveju konstatuojama, kad atsakovas pažeidė Kelių eismo taisyklių 107 p. reikalavimus (įvykdyti neteisėti veiksmai), pažeidimą padarė neatsargiais veiksmais ( kaltės pasireiškimo forma), dėl jo neatsargių veiksmų buvo sudaužytas ieškovės tėvo automobilis ir sužalota ieškovė (priežastinis ryšys), dėl to jam kyla civilinė atsakomybė atlyginti žalą.

Šioje byloje ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 8.000 Lt neturtinės žalos ir 3.808 Lt turtinės žalos atlyginimą.

Dėl turtinės žalos atlyginimo

Žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 str.). Nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją.

Iš Reikalavimo teisės perleidimo sutarties matyti, kad 2013 m. rugpjūčio 8d. ieškovė ir V. M. pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį, kuria V. M. perleido ieškovei reikalavimo teisę dėl žalos atlyginimo iš kalto dėl žalos atsiradimo asmens, todėl laikoma, kad ieškovė įgijo reikalavimo teisę (t.1, b.l. 28-29). Kadangi Reikalavimo perleidimo sutartyje nėra nurodyta konkretus perleidžiamo reikalavimo dydis, teismo vertinimu, ieškovė turi reikalavimo teisę į žalos atlyginimą tokioje apimtyje, kiek turtinė žala nėra atlyginta sprendimo priėmimo dienai. Pagal CK 6.101 str.1 d. nuostatą, kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimas iš esmės neturi įtakos skolininko teisėms, nes pastarajam ir po reikalavimo perleidimo išlieka teisė reikšti visus atsikirtimus į perleistąjį reikalavimą, kuriuos jis turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui (CK 6.102 str.).

Žemesnės instancijos teismas

Atmestinas atsakovo atsikirtimas, kad ieškovė nepatyrė žalos, imant domėn, kad buvo išmokėta draudimo išmoka 12.192 Lt ir kad pirktas automobilis tebuvo už 7.000 Lt kainą. Teismas sprendžia, kad negali būti atsižvelgiama į automobilio pirkimo kainą, nes sprendžiant, kokia žala buvo padaryta dėl automobilio sugadinimo, automobilio vertė turi būti nustatyta ne įsigijimo dienai, bet eismo įvykio dienai, o automobilio vertės nustatymo metodika yra patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 122 patvirtintomis „Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklėmis“. Kaip matyti iš bylos dokumentų, tokio automobilio, kaip Audi A4 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertės eismo įvykio dienai buvo 16.000 Lt.

Ieškovės nuomone, turėtų būti atlyginta automobilio likutinė vertė 3.808 Lt, nes tai yra automobilio likutinė vertė, o jos tėvas nesiekė ir negalėjo pasinaudoti automobilio likučiais.

Kaip matyti iš nustatytų faktinių aplinkybių, po Reikalavimo teisės perleidimo sutarties sudarymo ieškovės tėvas V. M. automobilį Audi A4 pardavė už 3000 Lt. Nors ieškovė ieškinyje nurodė, kad jos tėvas nesiekė ir negalėjo pasinaudoti sugadinto automobilio likučiais, tačiau faktiškai automobilio likučiais buvo pasinaudota. Lėšos, gautos už parduotą automobilį, įskaitytinos į padengtos žalos dalį, todėl likusi neatlyginta turtinės žalos dalis yra 808 Lt, kurią privalo atlyginti atsakovas ieškovei.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Fizinį asmenį suluošinus ar kitaip sužalojus jo sveikatą, už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius bei neturtinę žalą (CK 6.283 str. 1d.). Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos piniginio dydžio ribų. Tai priskirta teismo kompetencijai. Tačiau teismas nėra visiškai laisvas, nes, nustatant neturtinės žalos dydį, įstatymas įpareigoja atsižvelgti į tam tikrus kriterijus, kurių sąrašas nėra išbaigtas. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo analogiškose bylose yra akcentuojama, kad žalos atlyginimo teisiniai santykiai lemia būtinybę ne tik atlyginti padarytą žalą, bet ir tai, kad, nustatant neturtinės žalos dydį, būtų laikomasi lygiateisiškumo principo, t. y. kad analogiškos bylos būtų sprendžiamos panašiai, taip pat proporcingumo principo. Dėl šios priežasties nustatydami neturtinės žalos dydį teismai turi remtis įstatymų nustatytais ir teismų praktika suformuotais ir taikomais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais bei atsižvelgti į teismų analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos dydžius, taip įgyvendindami teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus. (CK 1.2, 1.5 straipsniai, CPK 4 straipsnis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2013).

Ieškovė tvirtina, kad jai nebuvo atlyginta visa patirta neturtinė žala, nurodo, kad iš atsakovo priteistina 8000 Lt todėl, kad tokio dydžio sumą ji sugalvojo (nurodė: „pirma suma, šovusi į galvą“). Nurodė, kad iki šiol jaučia skausmą kaklo srityje, patyrė dvasinių išgyvenimų, nuolat jautė baimę, jog gali nepasveikti, o kaklo situacija – pablogėti, išsivystė baimė vairuoti transporto priemonę, pašlijo santykiai ieškovės šeimoje, sumenko ieškovės socialiniai įgūdžiai, nukentėjo visuomeninis gyvenimas, tai įtakojo pasitikėjimo savimi kritimą, gilų liūdesį ir nepasitenkinimą esama padėtimi. Jos nuomone, gal būt jai dar reikės gydymo procedūrų, už kurias reikės apmokėti.

Byloje nustatyta, kad atliekant ikiteisminį tyrimą dėl autoįvykio, ieškovės sužalojimo laipsnis buvo nustatytas tik trečią kartą ją ištyrus, atliekant komisijinį medicininį tyrimą, ir 2013-06-12 teismo medicinos specialistų išvadoje įvertintas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Buvo konstatuota, kad po autoįvykio nebuvo fiksuota jokių objektyvių traumos požymių, ilgalaikis gydymas buvo taikomas remiantis tik subjektyviais tiriamosios nusiskundimais, traumos metu A.M. M. (K.) patyrė kūno sužalojimą, pasireiškusį organizmo bendru sukrėtimu, kurį galėjo paūminti ir labai įvairūs bei dažni jos nusiskundimai įvairiomis somatinėmis problemomis. Teismo medicinos specialistai išvadoje pažymėjo, kad 2010-08-17 ieškovė skundėsi, kad skauda dešinę kaklo pusę, daugiau sukiojant į šonus, konsultuota neurologo, diagnozė – galvos sukamojo raumens miozitas, dėl galvos skausmų konsultuota, nustatyta cefalgija ( t.1, b.l. 19-21). Šios medicinos specialistų išvados, užfiksuotos prokuroro nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą, atitinka byloje esančius kitus rašytinius įrodymus - ieškovės asmens sveikatos istorijos įrašus (t.1, b.l. 76-91), bei liudytojos B. M. parodymus, kuri patvirtino, kad dėl kaklo, rankų skausmų bei nemigos dukra lankosi pas gydytojus iki šiol, bet skausmų ir nemigos priežastis nenustatyta.

Teismas vertina, kad bylos medžiagoje esanti ieškovės pateikta specialisto išvada Nr. G2706/12(02) dėl savo nepagrįstumo neįrodo, jog jai įvykio metu buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kaip matyti iš paties dokumento, A.M. M. (K.) sveikatos tyrimas buvo atliktas 2012-10-15 (t.1, b.l. 92-94). Atliekant ikiteisminį tyrimą dėl autoįvykio ir nustačius šios specialisto išvados trūkumus dėl jos nepagrįstumo, po to medicinos tyrimas buvo atliekamas pakartotinai (kitoje specialisto išvadoje Nr. PG 87/13(02) nurodyta, kad sveikatos sutrikdymo mastas nenustatomas), o vėliau medicinos specialistų komisija dar vieną kartą ištyrė ieškovės traumą ir davė išvadą dėl ieškovės sveikatos sutrikdymo, įvertinusi kad jai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas dėl bendro organizmo sukrėtimo.

Ieškovės medicininių dokumentų įrašai apie 2012m. gruodžio 17d. ir 2013m. lapkričio mėn. apsilankymus pas gydytojus ir nusiskundimus dėl savo sveikatos neįrodo šių nusiskundimų sąryšio su atsakovo veiksmais. Tai, kad ieškovės sveikata yra sutrikusi dėl autoįvykio metu patirto sužalojimo, tėra ieškovės spėjimas. Šalys turi įrodyti savo nurodomas faktines aplinkybes, tai yra jų pareiga, o ieškovė tokių įrodymų nepateikė. (CPK 178 str.).

Teismas atmeta kaip nepagrįstus ieškovės argumentus, jog atlygintina žala už jos dvasinių pergyvenimų kančias, kad po autoįvykio ji vis dar turėjo mokėti kredito įmokas už sudaužytą automobilį ir dėl to atsakovas privalėtų atlyginti jai neturtinę žalą. Ieškovės įmokų mokėjimas nepagrįstas jokiais įrodymais, netgi paneigtas liudytojos B. M.. Teismo vertinimu, išgyvenimai dėl kredito įmokų mokėjimo nėra susiję priežastiniu ryšiu su atsakovo veiksmais. Įstatymas nenumato, kad dėl tokio pobūdžio pergyvenimų gali būti atlyginama neturtinė žala ( CK 250 str.2d.).

Ieškovė taip pat nepateikė jokių įrodymų savo nurodytoms aplinkybėms, kad dėl autoįvykio pašlijo santykiai jos šeimoje, sumenko jos socialiniai įgūdžiai, nukentėjo visuomeninis gyvenimas. Teismas vertina, kad tokia ieškinio argumentacija yra deklaratyvi ir negali būti pagrindu tenkinti ieškinį priteisiant jos prašomą neturtinės žalos dydį iš atsakovo. Įstatymas įpareigoja ieškovę nurodomą neturtinės žalos dydį pagrįsti ir motyvuoti (CPK 178str.).

Liudytojas R. M. parodė, kad sūnus D. M. mokosi, nedirba. Šeimoje dar yra žmona ir 10 metų amžiaus dukra. Jis vienas dirba ir visus išlaiko. Iš Kauno kolegijos pažymos matyti, kad atsakovas D. M. studijuoja Kauno kolegijos nuosekliosiose nuolatinėse studijose valstybės nefinansuojamoje studijų vietoje (t.1, b.l. 38, 39). Byloje yra pateikta darbo ieškančio asmens atmintinė, kuri patvirtina, kad atsakovo motina E. M. bedarbė (t.1, b.l. 40), o atsakovo tėvo R. M. darbo pajamos per mėnesį tėra 1058 Lt (t.1, b.l. 41).

Šie įrodymai patvirtina, kad atsakovo turtinė padėtis yra sunki, kadangi dėl besitęsiančio mokymosi jis tebėra išlaikomas tėvų. Ieškovė nepateikė priešingų įrodymų, kad atsakovas turėtų pajamų ir jo turtinė padėtis būtų geresnė, negu jis įrodinėja.

Teismas ima domėn, kad atsakovo kaltais veiksmais buvo padaryta žala Konstitucijos ginamai vertybei – žmogaus sveikatai ir, siekiant atlyginti nukentėjusiosios patirtą dvasinį bei fizinį skausmą. Teismas įvertina ieškovės nurodytą kompensuojantį neturtinės žalos dydį esant nepagrįstu bei vadovaujasi lygiateisiškumo bei proporcingumo pricipus atitinkančiais neturtinės žalos atlyginimo kriterijais taip, kaip taikoma nusistovėjusioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. V.-K. v. Vilniaus universiteto Eksperimentinės ir klinikinės medicinos institutas, bylos Nr. 3K-3-416/2009; 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. P. ir kt. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-539/2012; 2013 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. Z. ir kt. v. Alytaus rajono savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-90/2013; kt.).

Pagal teisės doktriną, pagrįstą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, už nesunkų sveikatos sutrikdymą, kuris pasireiškia iki 20 proc. darbingumo netekimu, nežymiu, trumpalaikiu, nesunkiai išgydomu ir didesnių padarinių nesukėlusiu fizinės ir psichinės sveikatos sutrikimu, žalos dydis vertintinas nuo 1000 Lt iki 10 000 Lt. Nagrinėjamu atveju ieškovei sveikatos sutrikdymas nesukėlė nei fizinių, nei psichinių ilgalaikių padarinių, buvo įvertintas lengvesniu laipsniu - nežymus sveikatos sutrikdymas. Byloje nėra duomenų, kad ieškovės nežymus sužalojimas gali ateityje turėti neigiamą įtaką bendrai jos sveikatos būklei. Dėl tyčiniais arba neatsargiais veiksmais padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo neturtinės žalos atlyginimo suma teismų praktikoje vertinama 500Lt - 3000 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose 3K-3-202/2012, 3K-3-151/2013, 3K-3-515/2013).

Nustatant ieškovei dėl atsakovo neteisėtų veiksmų padarytos neturtinės žalos dydį atsižvelgiama, kad ieškovės sveikata buvo sutrikdyta nežymiai, žala padaryta dėl neatsargumo, stacionare ieškovė visiškai nesigydė, o ilgalaikis ambulatorinis gydymas buvo taikomas ne dėl sužalojimo, o dėl jos subjektyvių nusiskundimų, yra darbinga, neatlygintos turtinės žalos suma (808 Lt) palyginti nedidelė, atsakovas yra studentas, savarankiškų pajamų neturi. Teismo vertinimu, ieškovei padarytos neturtinės žalos dydis atitinka 1.640 Lt sumą, kuri buvo apskaičiuota draudimo įmonės „BTA Insurance Company“ SE vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintų „Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklėmis" (CPK 185 str.).

Dėl ieškovės patirtos neturtinės žalos už sveikatos sužalojimą trečiasis asmuo draudimo įmonė „BTA Insurance Company“ SE išmokėjo 1.640 Lt draudimo išmoką, kurią ieškovė pripažįsta gavusi, todėl laikoma, kad neturtinė žala yra jai visiškai atlyginta. Reikalavimas priteisti iš atsakovo 8.000 Lt neturtinei žalai atlyginti atmetamas.

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas

Ieškovė pateikė prašymą su išlaidų paskaičiavimu ir pagrindimu, prašydama priteisti 3146 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir pateikė tokias išlaidas pagrindžiančius dokumentus (t. 2, b.l. 46-52). Be to, ieškovė yra sumokėjusi 114 Lt žyminio mokesčio, paduodant ieškinį (t.1, b.l. 30). Iš viso ieškovės bylinėjimosi išlaidas šioje byloje sudaro 3260 Lt. Ieškovei bylinėjimosi išlaidos atlyginamos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, priteisiant iš atsakovo. Ieškinys patenkintas iš dalies – 10,5 proc. (reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo – 21 proc., reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo – 0 proc.), todėl iš atsakovo ieškovei priteisiama 330,33 Lt bylinėjimosi išlaidų (98str., 93str. 2d.).

Atsakovas pateikė advokatės Loretos Kraujutaitienės sąskaitą už teisines paslaugas 1500 Lt sumai, kurioje nėra informacijos apie konkrečias paslaugas, valandų skaičių, kainą, paskaičiavimo (t.2, b.l. 41). Nėra pateiktas prašymas su išlaidų paskaičiavimu ir pagrindimu ir nėra pateikti įrodymai, kad sąskaita už teisines paslaugas buvo apmokėta, todėl atsakovui išlaidos advokato pagalbai apmokėti nepriteisiamos (CPK 98str.1d.).

Valstybės patirtos išlaidos procesinių dokumentų įteikimui sudaro 37,55 Lt ir yra padalinamos šalims proporcingai jų atžvilgiu patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Valstybei priteistina iš ieškovės 33,61 Lt proceso išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnis). Likusi proceso išlaidų dalis 3,94 Lt iš atsakovo nepriteistina, nes yra mažesnė už minimalią valstybei priteisiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 93, 96, 98 straipsniais, nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei A. M. Kazakevičienei, a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo D. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 808 Lt (aštuonis šimtus aštuonis litus) turtinei žalai atlyginti ir 330,33 Lt (tris šimtus trisdešimt litų trisdešimt tris centus) bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti valstybei iš ieškovės A. M. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 33,61 Lt (trisdešimt tris litus šešiasdešimt vieną centą) proceso išlaidų. (Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti apskųstas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Snieguolė Vilutienė