Telšių apylinkės teismo įsakymas

susipažinusi su Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Mažeikiai) prokurorės Editos Ročytės pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. J., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, 2018 m. rugsėjo 10 d. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. J. 2020 m. sausio 10 d. apie 7.30 val., Mažeikių mieste, prie Draugystės g. 36 namo, vidurinės laiptinės, veikdamas kartu su E. G. ir E. Š., kuriems nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo suėjęs amžius, nuo kurio jie atsakytų pagal baudžiamuosius įstatymus, tyčia sudavė rankomis ne mažiau kaip tris smūgius J. L. į galvos sritį: nosį ir kairį smilkinį, padarydamas nosies sumušimą, taip mušdamas sukėlė J. L. fizinį skausmą.

Už šią nusikalstamą veiką atsakomybė numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje.

liudytojo E. Š. parodymais, kuris apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 metų sausio mėnesio viduryje, tikslios datos nepamena, buvo ryto metas, prieš aštuonias jis buvo su E. G., T. J., E. M.. Tikrai atsimena, kad buvo šie keturi asmenys, kitų nebuvo. Jie stovėjo prie A.laiptinės, netoli prekybos centro Maxima, Žemaitijos gatvėje, tiksliai nežino. Stovėjo prie antros, vidurinės laiptinės ir laukė A., kuris gyvena to paties namo, tik šoninėje laiptinėje. E. ar E. su S. buvo susisiekę ir jie jo laukė. Praėjo kažkoks berniukas su elektronine cigarete, ją rūkė. E. jam pasakė, kažką panašaus duok „pagarinti“, tas berniukas kažką pasakė, jam, atrodo, kad neduos ar kažką ir jį pripuolę pradėjo daužyti. Jį daužė E. G. ir T. J.. E. stovėjo šalia jų, E. ir T., o jis liko prie laiptinės, net nėjo, stovėjo vienas, S. dar nebuvo išėjęs. Nepamena kas pirmas, bet jam, atrodo, kad E. pirmas mušė, daužė iš kumščio į galvą ar į pilvą, tiksliai nežino, neskaičiavo kiek kartų, bet normaliai, gal kokius tris, keturis kartus jis daužė. J. daužė du kartus iš kumščio į galvą. Berniukas bandė priešintis, bet nelabai išėjo, nuvirtęs jis nebuvo. Negirdėjo ar ką tam berniukui sakė, stovėjo toliau, kai mušė. Jie patys nustojo mušti, niekas nesikišo, matė, kad buvo suaugusių žmonių gal du ar trys, bet niekas nesikišo. Nustojus mušti berniukas nubėgo į Maximos pusę, o jie toliau laukė A. Jis nematė mušamo berniuko veido, bet Tomas jam nuėjus sakė, kad iš nosies tam berniukui bėgo kraujas. Jis to berniuko nepažinojo, kiti nežino ar pažįsta. Tas berniukas gal kokių dvylikos metų, kaip apsirengęs nepamena, metus jo sprendžia pagal ūgį, nes žemo ūgio apie 154 cm, jo paties toks ūgis, tai jis irgi panašiai kaip ir jis tokio pat ūgio. Nieko iš to berniuko nepaėmė, suprato, kad jį mušė dėl to, kad nedavė „pagarinti“, tai reiškia parūkyti elektroninę cigaretę. Jis nebuvo gėręs, nuo E., T. ir E. juto, kad sklido alkoholio kvapas;

liudytojo A. S. parodymais, kuris apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 metais, tikslios datos nepamena, buvo labai ankstus rytas, gal 7 ar 8 val. Buvo jis, E. G., T. J., E. M., E., žemo ūgio, jo pavardės nežino. Atrodo, kad daugiau nieko nebuvo. D. V. pažįsta, nepamena ar jis buvo, ar ne. Jie visi buvo prie jo laiptinės, kuri yra trečia, paskutinė, Draugystės g. 36, Mažeikiai. Ėjo kažkoks vaikas, 14-16 metų, atrodė pagal ūgį, veido išvaizdą, kokių penkiolikos metų, jis ėjo vienas. Tiksliai nepamena, kuris pirmas prisikabino prie to vaiko, bet jaučia, kad E. E. norėjo atimti iš to vaiko elektroninę cigaretę, kurią vaikas eidamas „garino“ t. y. rūkė, turėjo rankoje. E. prie to vaiko pirma vienas priėjo ir pasakė duok cigaretę, nepamena ar sakė, ką tas vaikas, arba tyliai sakė, arba iš vis nieko nesakė. Tada prie jų priėjo T. J. ir iš kart priėjo E. M.. Dar T. nepriėjus, E. vieną kartą ranka trenkė tam vaikui į veidą. T. J. priėjęs iš kart tris ar keturis kartus ranka trenkė į nosį ir matė, kad per veidą tam vaikui bėgo kraujas, iš kur konkrečiai bėgo kraujas nematė. Ernestas priėjo paskutinis ir vieną kartą iš nugaros stovėdamas spyrė į nugarą. M. vaikui netrenkė, pasitraukė, kai nieko negavo. Elektroninės cigaretės nepaėmė. Negirdėjo, kad kas sakytų, kad to vaiko nemušti. Jis buvo prie laiptinės nuo jų maždaug 4,5 metro atstumu, jie vaiką mušė ant šaligatvio prie jo namo. Nematė, kad aplinkui būtų kitų žmonių. Jie patys nustojo mušti, vaikas pasilenkęs nuėjo link Maximos, pasilenkęs ėjo, mano, kad dėl to, kad varvėjo kraujas. Prisiminė, kad tas įvykis buvo tą patį rytą po apvogtos cepelininės, E. jam paskambino ryte, kad išeitų į lauką, jie jau prieš eidami vogti į cepelininę jam sakė, kad eis vogti, ėjo visi tie patys jo išvardinti asmenys. Nesuprato ar jie buvo gėrę alkoholio;

2020 m. sausio 10 d. J. L. protokole-pareiškime nurodyta, kad 2020 m. sausio 10 d. apie 7.20 val., ėjo pro Draugystės 36 namą, Mažeikiuose. Prie vidurinės laiptinės stovėjo 6 jaunuoliai, 16-18 metų amžiaus, paprašė parūkyti ir pradėjo jį mušti į veidą, sudavė ne mažiau penkių smūgių, pajuto fizinį skausmą, pradėjo bėgti iš nosies kraujas. Nuo jaunuolių sklido alkoholio kvapas;

2020 m. sausio 10 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra prie Draugystės g. 36, Mažeikiai. Namas penkių aukštų, trijų laiptinių;

2020 m. sausio 10 d. Mažeikių ligoninės gydytojo išraše nurodyta, kad J. L. nustatytas nosies sumušimas, veido sumušimas, nosies nugarėlėje patinimas.

BK 140 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą, ši nuskalstama veika objektyviai pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, smaugimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais.

Byloje surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma rodo, kad T. J. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą, nes jo kaltė yra visiškai įrodyta jo paties prisipažinimu bei kitais byloje esančiais įrodymais ir nukentėjusiojo parodymais. Padaryta nusikalstama veika kvalifikuota tinkamai pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, jog už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką gali būti skiriamos alternatyvinės bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų, žalos nėra, todėl prokuroras pagrįstai galėjo T. J. pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam T. J. sutikus, 2020 m. balandžio 17 d. apie tai buvo surašytas pranešimas, kuriame nurodyta, jog T. J. suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, sutiko su bausmės rūšimi ir dydžiu, sutiko baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, jam suprantama šio proceso tvarka ir pasekmės.

BK 41 straipsnis, numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus nusikaltimas), kaltės formą ir rūšį (nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia), veikos motyvus, tikslus, nusikalstamų veikų stadiją (baigtinė veika), kaltininko asmenybę – neteistas, baustas administracine tvarka, nedirbantis, nesantis psichiatrinio gydymo įskaitoje.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi dėl jo padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, individualizavęs nusikalstamą veiką bei ją įvykdžiusį asmenį, daro išvadą, kad už padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajam gali būti skiriama prokuroro pareiškime siūloma bausmė – viešieji darbai, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai išdirbti 20 val. visuomenės labui.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis pripažino savo kaltę, kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Vadovaujantis 82 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktais, ir 83, 87 straipsniais paskirti auklėjamojo poveikio priemones - įspėjimą ir elgesio apribojimą 6 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 21.00 val. iki 8.00 val., ir tęsti mokslą arba dirbti.

Kaltinamajam T. J. išaiškintina viešųjų darbų bausmės vykdymo tvarka ir jos neatlikimo pasekmės, numatytos BK 46 straipsnio 4, 5–8 dalyse.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 46 straipsniu, 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsniu, 140 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

T. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti viešųjų darbų bausme 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai išdirbti 20 val. visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir T. J. paskirti 2 (du) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai išdirbti 20 val. visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktais, ir 83, 87 straipsniais paskirti auklėjamojo poveikio priemones - įspėjimą ir elgesio apribojimą 6 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 21.00 val. iki 8.00 val. ir tęsti mokslą arba dirbti.

Teismo baudžiamąjį įsakymą T. J. įteikti pasirašytinai.

Išaiškinti T. J., kad darbą nuteistajam parenka bausmę vykdanti institucija kartu su savivaldybių vykdomosiomis institucijomis. Jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

Išaiškinti T. J., kad jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas.

Išaiškinti T. J., kad jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešųjų darbų bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba areštu. Viešieji darbai keičiami bauda arba areštu pagal BK 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles. Jeigu asmuo po nuosprendžio įsiteisėjimo nesutinka atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu pakeičia viešuosius darbus bauda arba areštu pagal šio kodekso 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Teismo baudžiamąjį įsakymą pasirašytinai įteikti kaltinamajam T. J..

Informuoti kaltinamąjį, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jam, o jeigu jis laikinai išvykęs – nuo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.