- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-06-19
- Bylos Nr.
- e2S-1821-861/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01139-2025-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Donata Kravčenkienė
- Ieškovas
- I. B.
- Atsakovas
- M. A.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Donata Kravčenkienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės I. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės I. B. ieškinį atsakovui M. A. (M. A.) dėl laikino tėvo valdžios apribojimo nepilnamečio vaiko atžvilgiu, vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo priteisimo, institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė I. B. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui M. A. (M. A.) (toliau – ir atsakovas), prašydama laikinai apriboti atsakovui tėvo valdžią sūnaus D. A. (D. A.) (toliau – ir vaikas) atžvilgiu, pakeisti vaiko gyvenamąją vietą, nustatant ją su ieškove ir priteisti iš atsakovo vaikui išlaikymą, mokamą po 327 Eur periodinėmis išmokomis per mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant įstatymų nustatyta tvarka, paskiriant ieškovę tvarkyti vaikui teikiamą išlaikymą uzufrukto teise. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną vaiko gyvenamąją vietą su ieškove ir priteisti iš atsakovo vaikui laikiną išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 327 Eur per mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos iki teismo procesinio sprendimo priėmimo dienos, pavedant vaikui priteistą išlaikymą uzufrukto teise tvarkyti ieškovei.
2. Nurodė, kad nei vaiko tėvas (atsakovas), nei vaiko močiutė H. A. geranoriškai neperduoda vaiko motinai (ieškovei). Pažymėjo, kad atsakovas sistemingai vartoja alkoholį, būna pastoviai neblaivus ir jo aplinka nėra saugi nepilnamečiui. Vaikas 2025 m. kovo 21 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) buvo perduotas močiutei, kuri gyvena toje pačioje nesaugioje aplinkoje su neblaiviu vaiko tėvu. Vaikui nustačius laikinąją priežiūrą, motina aktyviai bendradarbiavo su šeima dirbančia mobiliąja komanda. Vaiko laikinoji priežiūra buvo nutraukta ir sūnus perduotas motinai, tačiau faktiškai vaikas liko pas tėvą su močiute (nesaugioje aplinkoje), kadangi pastarieji atsisako gera valia perduoti motinai nepilnametį vaiką. Todėl ieškovė prašo nustatyti vaiko laikinąją gyvenamąją vietą su ja. Nustačius vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, ieškovė prašo priteisti ir išlaikymą vaikui.
3. Tarnyba pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad neprieštarauja vaiko laikinos gyvenamosios vietos nustatymui su ieškove bei palaiko ieškovės prašymą dėl laikino išlaikymo – po 327 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis priteisimo iš atsakovo.
4. Atsakovas teismo nustatytu terminu pozicijos dėl ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus regiono apylinkės teismas prašymą tenkino, nustatė, kad nepilnamečio vaiko D. A. (D. A.) laikinoji gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo priėmimo yra su ieškove I. B. jos gyvenamojoje vietoje, priteisė iš atsakovo M. A. (M. A.) laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui po 327 Eur mokamų periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos (2025 m. kovo 24 d.) dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Paskyrė ieškovę priteisto iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.
6. Teismas nurodė, kad įvertinus byloje esančius duomenis apie vaiko aplinką jo močiutės gyvenamojoje vietoje, t. y. ten pat, kur gyvena, bylos duomenimis, alkoholiu piktnaudžiaujantis atsakovas, sprendė, kad vaiko gyvenamosios vietos palikimas minėtoje gyvenamojoje vietoje neatitiktų geriausių vaiko interesų. Byloje nėra duomenų apie tai, kad šiuo metu ieškovės namuose vaikui būtų nesaugu ar būtų neužtikrintos tinkamos gyvenimo sąlygos. Teismas sprendė, kad yra pagrindas nustatyti laikiną nepilnamečio vaiko D. A. gyvenamąją vietą kartu su jo motina ieškove I. B..
7. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šioje proceso stadijoje nėra galimybės išsamiai nustatyti reikšmingas šalių turtinę padėtį ir vaiko poreikius patvirtinančias aplinkybes, tačiau remdamasis byloje esančiais įrodymais, taip pat vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, prioritetiniu vaikų teisių apsaugos principu, formuojama teismų praktika tokio pobūdžio bylose, pagal kurią pripažįstama, kad priteisiant vaikams išlaikymą, orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio yra minimalios mėnesinės algos dydis, o šiuo atveju ieškovė prašo iš atsakovo priteisti netgi mažesnio dydžio išlaikymą nepilnamečiui vaikui nei pusė minimalios mėnesinės algos, darė išvadą, jog yra pagrindas tenkinti ieškovės prašymą priteisiant iš atsakovo vaikui laikiną išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 327 Eur per mėnesį iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Šalies argumentai
8. Atsakovas M. A. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. kovo 31 d. nutartį ir klausimą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
8.1 teismas turėjo pareigą vertinti, ar atsakovas savo veiksmais daro realią žalą savo nepilnamečio vaiko interesams.
8.2 Vien tai, kad šalių santykiai yra konfliktiški, savaime negali įrodyti ieškovės prašymo pagrįstumo.
8.3 Teismas turėjo atsižvelgti, kur vaikas šiuo metu gyvena, kokia yra nusistovėjusi, saugi ir jam įprasta gyvenamoji vieta. Teismas šių aplinkybių netyrė ir nesiaiškino, jokių papildomų duomenų nereikalavo, bylą formaliai išnagrinėjo teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, kas niekaip negali užtikrinti tinkamų nepilnamečio interesų.
8.4 Užfiksuoti bei pateikti atsakovo neblaivumo atvejai nesukėlė absoliučiai jokios žalos šalių nepilnamečiui vaikui D. A. ir niekaip nėra susiję su vaiko priežiūra, kadangi atvykusios institucijos tokių faktų nustatyta nebuvo. Vaikas turi savo kambarį, yra aprūpintas absoliučiai viskuo, jo sveikata rūpinasi išimtinai atsakovas bei jo šeima (močiutė). Berniukas lanko mokyklą, nuolatiniu vaiko ugdymu rūpinasi atsakovas.
Atsiliepimas
8.5 Atsakovas pripažįsta ir neginčija aplinkybės, jog šiuo metu turi problemų su alkoholiu, tačiau nurodo, jog šios problemos yra laikinos. atsakovas nuo 2025-04-03 savanoriškai pradėjo gydytis nuo galimos priklausomybės alkoholiui.
8.6 Pirmosios instancijos teismas visiškai nesiaiškino nepilnamečio vaiko nuomonės dėl gyvenamosios vietos nustatymo su motina.
8.7 Šeimai teikiant socialines paslaugas, vaiko priežiūros trūkumai bus pašalinti, dėl to atsakovas, vertindamas bylos medžiagą, sprendžia, kad nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada poreikiu pakeisti laikiną šalių sūnaus gyvenamąją vietą.
9. Ieškovė I. B. atsiliepimu į atskirąjį skundą nurodė, jog su atskiruoju skundu nesutinka dėl sekančių priežasčių:
9.1 atskirojo skundo motyvais atsakovas koncentruojasi ne į geriausius vaiko interesus, o į praeityje patirtas savo paties asmenines nuoskaudas.
9.2 Ieškovė dalyvavo vaiko gyvenime bei ugdymo procese, domėjosi sūnaus sveikata, gyvendama atskirai nuo sūnaus, bendravo su vaiku pagal susitarimą kiekvienos savaitės šeštadieniais. Motinos ir sūnaus ryšys niekada nebuvo nutrūkęs, vaikas visada gerai ir saugiai jautėsi motinos šeimoje, jį sieja stiprus emocinis ryšys ne tik su motina, bet ir su vyresne seserimi P. Vaikas gerai sutaria ir su motinos sutuoktiniu M. B..
9.3 Nagrinėjant ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo vertinamos aktualios konkrečios situacijos aplinkybės, susijusios su šalių nepilnamečiu vaiku, kadangi jo gyvenamoji aplinka pas tėvą tapo nebesaugi dėl paties atsakovo kaltų veiksmų.
9.4 Ieškovė neturi tikslo konfliktuoti su alkoholiu piktnaudžiaujančiu vaiko tėvu, kadangi jos prioritetas pasirūpinti sūnumi, kad nebūtų pažeidžiamos vaiko teisės ir jis augtų saugioje aplinkoje su motina, o ne močiutės priežiūroje, kuri gyvena toje pačioje nesaugioje aplinkoje.
9.5 Nors vaiko gyvenamoji aplinka su tėvu ir močiute buvo įprasta nuo vaiko gimimo, tačiau ši aplinka tapo augančiam sūnui visiškai nebesaugi, kadangi sistemingai alkoholiu piktnaudžiaujantis tėvas su savo sutuoktine daro žalingą įtaką vaikui, jis mato tokį šeimos modelį, kuris neatitinka geriausių mažamečio interesų. Netinkamai elgiasi ir vaiko močiutė H. A.: iš vienos pusės ji neneigia sūnaus ir marčios priklausomybės, iš kitos pusės, mylėdama ir norėdama auginti vaikaitį, teisina ir gina savo sūnų.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados
10. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir laikinos gyvenamosios vietos su ja nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.
11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra įprasto civilinės bylos nagrinėjimo proceso išimtis, kuri taikoma tik tokiu atveju, kai egzistuoja būtinosios sąlygos jai taikyti. Laikinosios apsaugos priemonės yra skirtos bylos šalių reikalavimams užtikrinti bei atskirais atvejais gali atlikti laikino tam tikros situacijos sureguliavimo funkciją. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bylose, kylančiose iš šeimos teisinių santykių, pasižymi tam tikra specifika, kadangi jomis siekiama iki ginčo išnagrinėjimo momento laikinai sureguliuoti šeimos teisinius santykius maksimaliai apsaugant sutuoktinių nepilnamečių vaikų teises ir teisėtus interesus, nepažeidžiant sutuoktinių interesų.
Dėl atskirojo skundo
12. CPK 384 straipsnio 5 dalis tiesiogiai numato galimybę teismui, kol bus priimtas sprendimas, atsižvelgiant į sutuoktinių, vaikų, taip pat vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodytas CK 3.65 straipsnyje. Viena iš laikinųjų apsaugos priemonių – laikino materialinio išlaikymo vaikui priteisimas (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas; CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas). Ši priemonė taikoma, iki byloje bus priimtas teismo sprendimas (CK 3.65 straipsnio 1 dalis).
13. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.
14. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Dėl vaiko poreikių kriterijaus kasacinis teismas ne vienoje byloje yra nurodęs, kad turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai. Sprendžiant dėl vaiko išlaikymo dydžio konkrečiu atveju reikia atsižvelgti į protingus vaiko poreikius, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2013; 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016).
15. Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016).
16. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės išsamiai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių, nustatyti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio bei realių tėvų galimybių teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turi galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla yra išnagrinėjama iš esmės.
17. Spręsdamas prašymą dėl laikino išlaikymo vaikui priteisimo, teismas turi preliminariai nuspręsti laikino išlaikymo dydį, kuris būtų proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrintų bylos nagrinėjimo metu sąlygas, būtinas vaikui vystytis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju, atsakovas atskiruoju skundu nurodo, jog gauna 1090 Eur nedarbo išmoką ir neturi problemų išlaikyti sūnų; dėl priteisto laikino išlaikymo pagrįstumo/nepagrįstumo nepasisako, todėl apeliacinės instancijos teismas laiko, kad laikinas išlaikymas pirmosios instancijos teismo yra priteistas pagrįstai ir protingo dydžio.
18. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad nepilnamečio vaiko laikinas gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove iš esmės atitinka geriausių vaiko interesų principą.
19. Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktą teismas šeimos bylose, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas, iš jų – nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų.
20. Ši laikinoji apsaugos priemonė skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, o teismas, spręsdamas šį klausimą įvertina, ar egzistuoja aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kaip savo nutartyje pažymėjo pirmosios instancijos teismas, kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, taip pat ir tuomet, kai toks gyvenamosios vietos nustatymas yra laikinojo pobūdžio ir taikomas kaip apsaugos priemonė, iki teismas išnagrinės bylą iš esmės, būtina įvertinti aplinkos, kurioje vaikas gyvena procesinio sprendimo priėmimo metu, tinkamumą jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai ir priimti pamatuotą sprendimą, ar vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, visa tai yra išsamiai išnagrinėta skundžiamoje nutartyje.
21. Nors vaikui įprastos aplinkos keitimas kiekvienu atveju yra susijęs su emociniais išgyvenimais ir gali sukelti didesnę ar mažesnę socialinę bei psichologinę žalą, vertintina tai, kad vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, tad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose pirmiausia yra siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai ir turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Būtent dėl to asmeniui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga įrodyti jų taikymo būtinybę ir kad jų nepritaikius bus pažeisti vaiko interesai. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad vaiko gyvenamosios aplinkos pakeitimas, nors ir laikinas, yra pateisinamas ir būtinas, jeigu esanti aplinka vaikui tapo nesaugi, ir saugi aplinka vaikui yra užtikrinama pakeitus vaiko gyvenamąją vietą, nustatant ją su kitu iš jo tėvų.
22. Nagrinėjamu atveju ieškovė teismo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti vaiko D. A. gyvenamąją vietą su ja, nurodydama, kad atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu, daro vaikui žalą savo amoraliu elgesiu, jo gyvenamoji aplinka vaikui nėra saugi. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad iš esmės fakto, jog atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu ir turi priklausomybę, neginčijo ir jis pats.
23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš bylos duomenų nustatyta, jog Tarnybos turima informacija rodo, kad atsakovas dėl priklausomybės alkoholiui negali tinkamai pasirūpinti savo nepilnamečiu sūnumi ir užtikrinti jam saugios aplinkos; tai pagrindžia ir kartu su išvada pateikti Tarnybos pagalbos šeimai ir (ar) vaikui poreikio vertinimo klausimynas Nr. (duomenys neskelbtini) Tarnybos mobiliosios komandos rekomendacijos atvejo vadybininkui dėl tolimesnio darbo su šeima organizavimo Nr. (duomenys neskelbtini) Tarnybos vaiko situacijos vertinimo sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) Tarnybos vaiko situacijos vertinimo sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini)
24. Tuo tarpu bylos duomenimis, ieškovė nepiktnaudžiauja alkoholiu, bendrauja su vaiku, juo rūpinasi, o pati ieškovė nurodė, kad ji palaiko ryšį su vaiku, dalyvauja jo auginime ir auklėjime, domisi sūnaus ugdymu, teikia vaikui išlaikymą, bendradarbiauja su šeima dirbančia mobiliąja komanda. Ir priešingai, įvertinus byloje esančius duomenis apie vaiko aplinką jo močiutės gyvenamojoje vietoje, kur gyvena ir alkoholiu piktnaudžiaujantis atsakovas, spręstina, kad vaiko gyvenamosios vietos palikimas minėtoje gyvenamojoje vietoje neatitiktų geriausių vaiko interesų. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad yra pagrindas nustatyti laikiną nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą kartu su jo motina.
25. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo nutartį naikinti ar pakeisti; kiti išdėstyti argumentai neturi esminės reikšmės, todėl dėl jų nepasisakoma. Nurodytų motyvų pagrindu pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atsakovo M. A. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. kovo 31 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.