Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2A-1064/2013

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2013-12-11
Bylos Nr.: 2A-1064/2013
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Konstantinas Gurinas, Vytas Milius, Marytė Mitkuvienė
Ieškovas: G. Š.
Atsakovas: J. S.

Kategorijos

42.8pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-1064/2013Procesinio sprendimo kategorija: 42.8

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gruodžio 11 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vyto Miliaus, Marytės Mitkuvienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 2 d. sprendimo, kuriuo ieškinys ir priešieškinis atmesti, civilinėje byloje Nr. 2-1803-258/2012 pagal G. Š. ieškinį atsakovui J. S. dėl skolos bei turtinės žalos priteisimo ir atsakovo J. S. priešieškinį ieškovui G. Š. dėl sandorio sąlygų pripažinimo negaliojančiomis.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

2006 m. liepos 10 d. ieškovas iš V. L., atstovaujamos atsakovo J. S., nusipirko 1.4100 ha žemės sklypą (toliau - Sklypas) (duomenys neskelbtini). 2006 m. liepos 10 d. atsakovui išduotas ieškovo įgaliojimas vykdyti visus veiksmus, reikalingus tvarkyti Sklypo dokumentus, gauti leidimą statybai ir kitus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu. 2006 m. liepos 18 d. pasirašyta bendradarbiavimo sutartis, kurios pagrindu atsakovas įsipareigojo: 1) atlikti visus veiksmus pagal 2006 m. liepos 10 d. išduotą įgaliojimą; 2) vykdytojo (atsakovo) sąskaita atlikti visus veiksmus, susijusius su Sklypo žemės paskirties keitimu, geodeziniais matavimais, žemėtvarkos plano paruošimu padalijant sklypą į dvi atskiras dalis ir suteikiant šiems sklypams atskirus kadastrinius numerius; 3) savo sąskaita sutvarkyti visus reikiamus Sklypo bei kitus su bendradarbiavimo sutartimi susijusius dokumentus Trakų rajono žemėtvarkos skyriuje ir įregistruoti padalintus sklypus VĮ „Registrų centras“ ieškovo vardu; 4) neįvykdžius šio susitarimo sąlygų, sumokėti ieškovui 50 000 Lt baudą; 5) gražinti ieškovui 50 000 Lt dydžio skolą. Nuo 2006 m. liepos mėn. ieškovas statybinėms medžiagoms įsigyti bei dokumentams tvarkyti perdavė atsakovui 117 000 Lt. 2007 m. rugsėjo 12 d. šalys sudarė notarinės formos Žemės sklypo nuomos sutartį, papildytą 2007 m. rugsėjo 20 d. susitarimu, kurios pagrindu ieškovas išnuomojo atsakovui Sklypą. 2008 m. kovo 17 d. Sklypo nuomos sutartis buvo papildyta naujais punktais, o atsakovas patvirtino, kad iš ieškovo yra gavęs 117 000 Lt gyvenamojo namo ir pirties statybai. 2010 m. gegužės 19 d. šalys nutraukė žemės nuomos sutartį, o kartu su susitarimu dėl Sklypo nuomos sutarties nutraukimo, notarine tvarka buvo patvirtintas atsakovo pareiškimas, kuriame atsakovas nurodė, jog į Sklype statomus statinius savo asmeninių piniginių lėšų neįdėjo, ir ieškovui jokių pretenzijų neturi ir ateityje neturės. Be to, nuo 2008 metų lapkričio mėnesio atsakovo teritorijoje buvo laikomas ieškovui priklausantis turistinis namelis ant ratų - Fendt Caravan, kuris buvo rastas visiškai sugadintas, o iš namelio taip pat dingo ieškovo asmeniniai daiktai.

Šalies argumentai

Ieškovas G. Š. kreipėsi į teismą ir ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 167 000 Lt įsiskolinimą, 18 000 Lt turtinės žalos, 50 000 Lt netesybų, 10 100 Lt palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad atsakovas nesilaikė sutartinių įsipareigojimų, nepradėjo laiku statyti namo, nesutvarkė su Sklypu susijusių dokumentų, iki nurodytos datos negrąžino ieškovui 50 000 Lt skolos, negrąžino 117 000 Lt vertės namo statybos reikmėms atsakovui perduotų piniginių lėšų/medžiagų, sugadino/pasisavino ieškovui priklausantį turtą - turistinį namelį bei jame esančius daiktus (iš viso – 18 000 Lt vertės), o taip pat turi sumokėti 50 000 Lt baudą už tai, kad neįvykdė 2006 m. liepos 18 d. bendradarbiavimo sutarties 2.1-2.4 punktų reikalavimų (minėtos sutarties 2.5 p.). Be to, nurodė, kad atsakovas turi mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už laiku negrąžintą 50 000 Lt paskolą (CK 6.260 str. 2 d., 6.261 str.), kas nuo 2006 m. lapkričio 1 d. (atsakovas buvo įsipareigojęs grąžinti skolą iki 2006 m. spalio 31 d.) iki ieškinio padavimo teismui dienos (2010 m. lapkričio 15 d.) sudaro 10 100 Lt.

Atsakovas J. S. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti 2006 m. liepos 18 d. bendradarbiavimo sutarties 2.1 ir 2.4 punktus negaliojančiais. Nurodė, kad 2006 m. liepos 18 d. bendradarbiavimo sutarties 2.1 ir 2.4 punktuose nurodyta skola ir jos grąžinimo terminas slėpė visai kitokį žodinį susitarimą tarp šalių, todėl šie sutarties punktai turi būti pripažinti apsimestinėmis sandorio sąlygomis. Perkant Sklypą reali jo kaina buvo 54 000 Lt, tačiau šalys sutarė, kad pirkimo - pardavimo sutartyje bus nurodyta 4000 Lt, o likusius 50 000 Lt ieškovas sklypo pardavėjai V. L. sumokės grynais, kas ir buvo padaryta (ieškovas 50 000 Lt perdavė atsakovui (V. L. įgaliotam asmeniui), o šis minėtą sumą liudytojų akivaizdoje perdavė V. L.). Taigi, nors 50 000 Lt suma 2006 m. liepos 18 d. bendradarbiavimo sutartyje buvo įforminta kaip paskola, tačiau jos paskirtis buvo kita - atsiskaitymas už perkamą žemės sklypą. Kai ieškovas buvo informuotas apie leidimą padalinti Sklypą, šalys laikė, jog sutartas tikslas yra pasiektas, todėl ieškovas niekada neprašė tariamos skolos grąžinti. Be to, nors paskola atsakovui tariamai buvo suteikta prieš ieškovui nutraukiant santuoką, tačiau ieškovo santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje ši prievolė aptarta nebuvo, nors skolinant pinigus, tokia suma turėjo būti mokama iš bendrų sutuoktinių lėšų. Ieškovas pats nenorėjo rodyti realios Sklypo sandorio vertės, nes jo oficialios pajamos sandorio sudarymo metu buvo minimalios.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. birželio 2 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė.

Teismas nurodė, kad ieškovo įsigytas 1,41 ha žemės sklypas Trakų rajone yra prie vandens telkinio, sklype buvo elektra, todėl tikėtina, jog tikroji žemės sklypo įsigijimo kaina turėjo būti ženkliai didesnė, nei nurodyta pirkimo - pardavimo dokumentuose (4 000 Lt). Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad ieškovo vardu gautas Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. rugpjūčio 20 d. įsakymas „Dėl leidimo rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kuriuo leista rengti 1,4100 ha žemės ūkio paskirties sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą, numatant Nekilnojamojo turto registre įregistruoto privačios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo padalinimą į du atskirus sklypus, nekeičiant padalintų žemės sklypų pagrindinės esamos žemės ūkio tikslinės žemės naudojimo paskirties. Vėliau išduotos planavimo sąlygos, pateikta atsakovo J. S. paraiška dėl projekto rengimo, ūkininko pažymėjimas, 2007 m. rugsėjo 12 d. tarp šalių sudaryta žemės sklypo nuomos sutartis, 2007 m. rugsėjo 20 d. tarp šalių pasirašytas susitarimas dėl žemės nuomos sutarties papildymo, 2008 m. balandžio 16 d. J. S. vardu ieškovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype išduotas statybos leidimas, o taip pat vienbučio gyvenamojo namo techninės priežiūros darbų sutartis patvirtina faktą, jog ieškovui buvo reikalingas atsakovas, kuris padėtų ieškovui nupirkti žemės sklypą, sutvarkytų dokumentus, kad ieškovui nuosavybės teise įsigytame Sklype galima būtų statyti gyvenamąjį namą. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad tarp šalių sudaryta bendradarbiavimo sutartis faktiškai pripažintina paslaugų sutartimi. Be to, pažymėjo, jog teismo posėdžio metu liudytojos D. G., G. S. patvirtino, jog 50 000 Lt suma atsakovui ieškovo buvo duota ne kaip paskola ir ne jos pasirašymo dieną (2006 m. liepos 18 d.), bet maždaug dviem savaitėm anksčiau ir paminėta 50 000 Lt pinigų suma buvo skirta žemei ieškovo vardu pirkti, o taip pat už atsakovo suteiktas paslaugas. Teismas darė išvadą, kad bendradarbiavimo sutartyje nurodyta 50 000 Lt suma nelaikytina paskola, bet pripažintina atsakovui mokėtina už nurodytų paslaugų atlikimą suma, o sutarties 2.5 punkte šalių susitarimu nustatyta 50 000 Lt dydžio bauda pripažintina prievolės įvykdymo užtikrinimo būdu.

Kita vertus, teismas pažymėjo, kad žemės naudojimo paskirtis nustatoma administraciniu sprendimu, kuris nepriklauso nuo žemės savininko pageidavimo, kaip naudotis savo nuosavybe. Nustatė, kad Sklypo atidalinimo procedūra iki 2006m. spalio 31d. nebuvo baigta, tačiau ieškovas ne tik nereikalavo atsakovo mokėti sutartą 50 000Lt baudą, bet 2007 m. rugsėjo 21 d. pervedė atsakovui 10 000 Lt avansą namo statybos išlaidoms, 2008 m. kovo 17 d. - dar 10 000 Lt avansą architekto, elektros ir kitoms išlaidoms padengti. Ieškovas Sklypo nuomos sutartimi ir 2007 m. rugsėjo 20 d. susitarimu, papildžius Sklypo nuomos sutartį, sutiko, kad atsakovas 1.4100 ha Sklypą naudotų kaip ūkininko sodybą bei statytų šiame žemės sklype reikiamus statinius, kas patvirtina atsakovo atsiliepime nurodytą aplinkybę jog ieškovo pritarimu žemės sklypų atidalinimo procedūrą buvo nutarta baigti po to, kai pastatytas gyvenamasis namas žemės sklype bus pripažintas tinkamu naudoti. Įgaliojimas, suteikiantis atsakovui teisę rūpintis Sklypo padalinimo į atskirus sklypus procedūra pasibaigė 2009 m. liepos 10 d. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas darė išvada, jog ieškovas nebeturi teisės reikalauti atsakovą sumokėti netesybas (baudą), nes skolininkas nebeatsako už Sklypo atidalinimo prievolės neįvykdymą.

Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad 2008 m. kovo 17 d. susitarimas buvo pasirašytas ieškovui baiminantis pasekmių, jog ligos atveju jo investuoti 117 000 Lt į atsakovo vardu statomo namo statybą pinigai būtų atgauti, ką teismo posėdžio metu patvirtino ir pats ieškovas, kuris 2008 m. kovo mėn. buvo ruošiamas sudėtingai operacijai. Šalys nuo 2010 m. gegužės 19 d. sutikusios nutraukti 2007 m. rugsėjo 17 d. Žemės sklypo nuomos sutartį pareiškė, kad visos teisės ir pareigos nutraukus aukščiau minėtą sutartį nuo sutarties nutraukimo momento yra pasibaigusios ir nuo šios sutarties pasirašymo momento viena kitai jokių pretenzijų neturi. Tokiu būdu teismas, atsižvelgdamas į bylos medžiagą, šalių paaiškinimus bylos nagrinėjimo metu, taip pat į aplinkybę, jog ieškovas šiuo metu yra įgijęs ūkininko statusą ir savo vardu jau yra įteisinęs gyvenamojo namo statybą savo Sklype, darė išvadą, jog nesąžiningai iš atsakovo reikalauja 117 000 Lt nesamos skolos, todėl reikalavimas šioje ieškinio dalyje pripažintinas nepagrįstu.

Teismas pažymėjo, kad atsakovas pripažįsta faktą, jog ieškovas prašė leisti laikyti turistinį namelį atsakovui priklausančioje teritorijoje, nes ieškovo sklypas buvo atviras, tačiau byloje nėra įrodymų, kurie tvirtintų faktą, jog atsakovas įsipareigojo neatlygintinai saugoti ieškovui priklausantį turistinį namelį ant ratų, todėl reikalavimas dėl namelio neišsaugojimu padarytos žalos atlyginimo atmestinas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas G. Š. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 2 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti. Nurodo šiuos argumentus:

Pagal bendradarbiavimo sutartį tarp ieškovo ir atsakovo buvo susiklostę santykiai, susidedantys iš paskolos ir pavedimo teisinių santykių, o liudytojų G. S. ir D. G. parodymai turėjo būti vertinami kritiškai, nes yra prieštaringi (liudytojos nurodė, kad 50 000 lt dydžio suma buvo perduota atsakovui kaip žemės įsigijimo kainos dalis ir tuo pačiu nurodė, kad ši piniginė suma buvo skirta atsakovui kaip atlyginimas už atliktinus darbus pagal bendradarbiavimo sutartį).Jeigu 2006 m. liepos 18 d. bendradarbiavimo sutartyje nurodyta piniginė suma būtų perduota atsakovui kaip perkamo žemės sklypo kainos dalis, sutartimi šalys nebūtų susitarusios dėl 50 000 Lt dydžio piniginės sumos (paskolos) grąžinimo terminų, o atitinkama suma būtų užfiksuota notarine tvarka patvirtintoje žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartyje (bendradarbiavimo sutartis buvo sudaryta vėliau nei Sklypo pirkimo – pardavimo sutartis).Atsakovas pripažino, kad 50 000 Lt jam buvo perduoti, o pripažinus paskolos gavimo faktą, negali kilti abejonių dėl pareigos tokią skolą grąžinti. Vietoj palūkanų pagal paskolos sutartį mokėjimo buvo sutarta atlikti bendradarbiavimo sutartyje numatytus darbus ieškovo G. Š. naudai, todėl paskolos sutartis yra laikytina atlygintine.Faktas, kad sklypų atidalijimo procedūra nebuvo baigta, patvirtina, jog atsakovas nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų pagal 2006 m. liepos 18 d. bendradarbiavimo sutartį (2.1 – 2.3 punktai), todėl ieškovas turi teisę prašyti iš atsakovo priteisti sutartyje numatytas 50 000 Lt dydžio netesybas. Juo labiau, kad atsakovas nuolat delsė vykdyti įsipareigojimus, geodezinius matavimus ieškovas atliko savo lėšomis, o 10 000 Lt avansą pervedė pagal kitus tarp šalių susiklosčiusius santykius.Statybinėms medžiagoms įsigyti bei kitoms gyvenamojo namo dokumentacijos procedūroms vykdyti ieškovas dalimis atsakovui perdavė pinigines lėšas 117 000 Lt sumai, ką patvirtino ir atsakovas, pasirašydamas 2008 m. kovo 17 d. susitarimą, tačiau atsakovas vis atidėliojo gyvenamojo namo statybos pradžios darbus, dėl ko ieškovas pats buvo priverstas organizuoti gyvenamojo namo statybą savo laiko ir piniginių lėšų sąskaita.Ieškovas jokiu susitarimu ar kitokiu rašytiniu dokumentu nėra atsisakęs savo teisės reikalauti iš atsakovo atitinkamo dydžio piniginės sumos (117 000 Lt) grąžinimo, o atsakovo bandymas sieti Žemės sklypo nuomos sutarties pabaigą (2010 m. gegužės 19 d. susitarimas) ir jos pasekmes su 117 000 Lt sumos negrąžinimo ieškovui pasekmėmis yra visiškai nepagrįstas.Atsakovas pripažino, kad jo buvo prašoma saugoti namelį, kuris ilgą laiką stovėjo atsakovo sklype, todėl konstatuotina, jog tarp šalių susiklostė pasaugos, sudarytos konkliudentiniais veiksmais, teisiniai santykiai, dėl ko padaryta žala turi būti atlyginta.Teismas nepasisakė dėl atsakovo į bylą pateikto 2012 m. gegužės 12 d. V. L. pakvitavimo (kuris apskritai neaišku, ar buvo jos pasirašytas), nepasisakė dėl liudytojų A. P. ir K. K. parodymų, nevertino fakto, jog D. G. lankėsi pas atsakovo advokatę bei tokiu būdu pažeidė rungimosi principą.Skundžiamas sprendimas nebuvo tinkamai motyvuotas, o šalys apskritai neprašė pripažinti negaliojančia 2006 m. liepos 18 d. bendradarbiavimo sutarties 1.1 punkto sąlygos, jog ieškovas įsipareigojo paskolinti atsakovui 50 000 Lt iki 2006 m. spalio 31 d. netaikant palūkanų, dėl ko šio reikalavimo nebuvo pagrindo tenkinti, o konkrečiu atveju teismas peržengė nagrinėjamos bylos ribas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas J. S. prašo apeliacinį skundą atmesti ir panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nutartimi atsakovo turto atžvilgiu pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nurodo, kad nei viena liudytoja nepatvirtino, kad J. S. buvo suteikta beprocentė paskola, o ieškovo nurodomos palūkanos, kurios sudarytų 416 Lt, yra aiškiai neadekvati suma už bendradarbiavimo sutartimi atsakovo prisiimtų įsipareigojimų vykdymą. Pažymi, jog ieškovas jokių pretenzijų dėl tariamos paskolos grąžinimo niekuomet nereiškė, o ieškinį pareiškė tik praėjus ketveriems metams po sutartyje nurodyto termino skolai grąžinti pabaigos. Liudytoja G. S. paaiškino, kad po 2006 m. liepos 18 d. bendradarbiavimo sutarties pasirašymo, kai 50 000 Lt suma buvo nuvežta žemės sklypo pardavėjai, sutartis buvo visų suplėšyta, o jos nesuplėšė tik ieškovas, nurodęs, jog suplėšys vėliau. 2006 m. liepos 10 d. įgaliojime numatytų veiksmų, kuriuos atlikti ieškovo vardu buvo įgaliotas atsakovas, įvykdymas nepriklausė vien nuo atsakovo valios (procese dalyvavo valstybės įgaliotos institucijos), todėl jų neatlikus ne dėl nuo įgaliotinio priklausančių priežasčių, reikalauti baudos sumokėjimo nėra jokio teisėto pagrindo. Ieškovas turėjo tikslą pasistatyti gyvenamąjį namą, kas buvo pasiekta atsakovo pastangomis (nors ūkininko sodyba buvo statoma atsakovo vardu, naudojant jo turimą ūkininko pažymėjimą, realiai namas buvo statomas ieškovui. 2010 m. gegužės 19 d. nutraukus žemės sklypo nuomos sutartį ir ieškovo nuosavybėn perdavus atsakovo vardu pastatytą gyvenamąjį namą, 117 000 Lt suma, įdėta į gyvenamojo namo statybą, perėjo ieškovui, o ieškovas patvirtino, kad jokių pretenzijų dėl žemės sklypo nuomos sutarties vykdymo neturi ir ateityje neturės. Ieškovas net nepateikė duomenų, kokia namelio ant ratų rinkos vertė (atsakovo žiniomis, ieškovas tą namelį nupirko už 6000 Lt), o tarp šalių taip pat nebuvo jokio susitarimo, jog atsakovas namelį privalo saugoti ir grąžinti išsaugotą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatyto bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, taip pat sudaryti ir CK nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 str. 1 d.), tačiau kilus ginčui dėl sutarčių aiškinimo, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (CK 6.193 str. 1 d.). Tuo tarpu, nors nagrinėjamu atveju ieškovas, reikalaudamas 50 000 Lt skolos ir 50 000 Lt netesybų pagal 2008 m. liepos 18 d. bendradarbiavimo sutartį iš esmės remiasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (pasak ieškovo, sutartyje parašyta „paskolino 50 000 Lt“, todėl atsakovas turi pinigus grąžinti kaip paskolą; sutarties 2.1 – 2.4 punktuose numatyti įsipareigojimai nebuvo pilnai įvykdyti, todėl atsakovas turi mokėti sutarties 2.5 punkte numatytas 50 000 Lt netesybas), tačiau iš byloje esančių įrodymų darytina išvada, kad minėta bendradarbiavimo sutartis sudaryta tikslu nupirkti 1,41 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), bei parengti su juo susijusius dokumentus, įgalinančius sklype statyti gyvenamąjį namą, o tokio tikslo nepasiekus – atsakovas turėtų grąžinti tiek iš ieškovo gautus 50 000 Lt, tiek ir 50 000 Lt netesybas. Tokią išvadą, teisėjų kolegijos nuomone, leidžia daryti tiek liudytojų D. G. ir G. S., dalyvavusių pasirašant 2008 m. liepos 18 d. sutartį (1 t. 18 b. l.) parodymai (parodė, kad 50 000 Lt buvo skirta nupirkti žemės sklypą ir sutvarkyti dokumentus (1 t. 147 – 148 b. l.), kitos byloje esančios sutartys (2006 m. liepos 10 d. žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis (13 – 16 b. l.), 2007 m. rugsėjo 12 d. žemės sklypo nuomos sutartis su 2007 m. rugsėjo 20 d. papildymu (1 t. 19 – 22 b. l.), patvirtinančios šalių siekį bendromis pastangomis pastatyti namą ieškovui, tiek ir realiai atsakovo, veikusio pagal 2006 m. liepos 10 d. įgaliojimą (1 t. 17 b. l.), pastangomis gauti dokumentai, siekiant įgyvendinti 2006 m. liepos 18 d. sutarties 2.1 – 2.3 punktuose numatytus įsipareigojimus (1 t. 63 – 74 b. l.). Atitinkamai numatytas žemės sklypas buvo nupirktas ir, nors šalys nesutaria, ar namas buvo baigtas statyti (1 t. 171, 174 b. l.), tačiau iš paties ieškovo pateiktų įrodymų (2 t. 80 b. l.) aišku, kad namas buvo realiai statomas, todėl teigti, jog atsakovas neįvykdė savo įsipareigojimų, susijusių su galimybių statyti gyvenamąjį namą sudarymu, nėra pagrindo. Tiesa, ieškovo teigimu, tai buvo įvykdyta nesilaikant 2006 m. liepos 18 d. sutartyje numatytų terminų, o sklypas liko nepadalintas, tačiau pažymėtina, kad įgaliojimą, susijusį su tikslo ginčo žemės sklype statyti gyvenamąjį namą realizavimu, ieškovas atsakovui buvo išdavęs trims metams (1 t. 17 b. l.), o sprendžiant iš paties ieškovo veiksmų (2007 m. rugsėjo 12 d. pasirašė žemės sklypo nuomos sutartį su 2007 m. rugsėjo 20 d. pakeitimu (1 t. 19 – 22 b. l.), neprieštaravo atsakovo pagal minėtą įgaliojimą atliekamoms žemės sklypo formavimo ir dokumentacijos namo statybai tvarkymo procedūroms (1 t. 63 – 74 b. l.), laikytina, kas šalys sutarė dėl įsipareigojimų pagal 2006 m. liepos 18 d. sutartį pakeitimo, t. y. dėl terminų ir įsipareigojimų vykdymo pagal objektyvias galimybes (CK 6.162 str. 1 d., 6.173 str. 1 d.). Atitinkamai, atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes ir tai, kad visos šalių sudarytos sutartys (2006 m. liepos 10 d. žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis, 2006 m. liepos 18 d. bendradarbiavimo sutartis, 2007 m. rugsėjo 12 d. žemės sklypo nuomos sutartis su 2007 m. rugsėjo 20 d. papildymu, 2008 m. kovo 17 d. susitarimas dėl atsakovo iš ieškovo gautų pinigų pastatų statybai) yra tarpusavyje susijusios, nulemtos objektyvių aplinkybių (negalint pakeisti žemės paskirties) siekiant ieškovui pastatyti namą, o 2010 m. gegužės 19 d. susitarimu (1 t. 23 b. l.) šalys patvirtino, jog jokių pretenzijų vykdant žemės sklypo nuomos sutartį viena kitai neturi, teigti, kad ieškovui išliko teisė reikalauti 50 000 Lt skolos ir 50 000 Lt netesybų pagal 2006 m. liepos 18 d. bendradarbiavimo sutartį, teisėjų kolegijos įsitikinimu, nėra pagrindo (CPK 185 str. 1 d.).

Apelianto teiginiai, jog jam iš atsakovo turėtų būti priteista 2008 m. kovo 17 d. susitarime užfiksuota 117 000 Lt suma, kad ieškovas pats buvo priverstas organizuoti gyvenamojo namo statybą savo laiko ir piniginių lėšų sąskaita, o atsakovas namo nestatė, tačiau toks teiginys prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Šiuo atžvilgiu, visų pirma, pažymėtina, kad statinių ieškovo įsigytame sklype statyba (būtent su statinių statyba susijusioms išlaidoms, kaip teigia pats ieškovas, atsakovui per 1,5 – 2 metų laikotarpį (1 t. 172 b. l.) perduota 2008 m. kovo 17 d. susitarime numatyta pinigų suma) buvo numatyta būtent šalių 2007 m. rugsėjo 20 d. susitarimu dėl 2007 m. rugsėjo 12 d. žemės sklypo nuomos sutarties papildymo (1 t. 22 b. l.). Tuo tarpu, kaip jau minėta, 2010 m. gegužės 19 d. susitarimu šalys patvirtino, jog jokių pretenzijų dėl minėtos nuomos sutarties vykdymo šalys neturi (1 t. 23 b. l.). Be to, pats ieškovas teisme parodė, kad atsakovas buvo nupirkęs medienos (1 t. 173 b. l.), o ieškovo prašymu iškviestas liudytojas K. K. (1 t. 7 b. l.), dalyvavęs perduodant pinigus atsakovui, parodė, kad sklype matė pamatus, rąstus, žvyrą (1 t. 174 b. l.), o ir iš paties ieškovo pateikto UAB „Trakuva“ 2008 m. spalio 16 d. rašto (2 t. 81 b. l.) aišku, kad pretenzijos dėl ieškovui statomo namo buvo teikiamos būtent J. S., o ne ieškovui. Tuo tarpu tai, kiek namo statybos buvo finansuotos atsakovo iš ieškovo gautais pinigais, bei tai, kiek dar pinigų už darbus ir namo statyboms įsigytas prekes tiesiogiai sumokėjo pats ieškovas, atsižvelgiant į šalių 2010 m. gegužės 19 d. susitarimą, neturi reikšmės teisingam ginčo išsprendimui.

Ieškovo teigimu, atsakovas turėtų atlyginti 18 000 Lt žalą, atsiradusią dėl atsakovo teritorijoje palikto turistinio namelio sugadinimo ir iš jo dingusių daiktų (1 t. 6 b. l.), tačiau nagrinėjamu atveju rašytinė pasaugos sutartis nebuvo sudaryta (CK 6.831 str.), todėl taikyti atsakovui sutartinę atsakomybę nėra pagrindo. Be to, pats ieškovas pripažino, jog žala (kurios dydžio ieškovas apskritai jokiais įrodymais nepagrindė (CPK 178 str.) atsirado dėl trečiųjų asmenų veikos (1 t. 172 b. l.; CK 6.246 str.), o teigti, jog dėl to kaltas atsakovas (CK 6.248 str.) bei taikyti deliktinę atsakomybę (CK 6.245 str. 4 d.), nėra pagrindo.

Kiti apeliacinio skundo argumentai (dėl su ieškovu gyvenančios liudytojos A. P., parodžiusios apie pinigų nuėmimą iš bankomato ir jų vežimą (1 t. 175 b. l.), vertinimo, atsakovo kaimynės D. G., kuri su atsakovu pažįstama jau 20 metų (1 t. 147 b. l.), lankymosi pas atsakovo advokatę, V. L. pakvitavimo (1 t. 165 b. l) ir kt.), teisėjų kolegijos nuomone, neturi reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, todėl dėl jų nepasisakytina.

Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų (CPK 320 str. 1 d.), nėra pagrindo.

Atmetus apeliacinį skundą, atsakovui iš ieškovo priteistina 1200 Lt išlaidoms advokatės pagalbai atlyginti (2 t. 26, 27 b. l.; CPK 98 str. 1 d.).

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu liko neišspręstas Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nutartimi atsakovo J. S. turto atžvilgiu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo klausimas (CPK 150 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismui paliekant nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo ieškinys atmestas (CPK 279 str. 1 d., 331 str. 6 d.), jo reikalavimų užtikrinimui pirmosios instancijos teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150 straipsnio 2 dalimi, 302 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo G. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1200 Lt (tūkstantį du šimtus litų) atsakovui J. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) advokatės teisinės pagalbos išlaidoms atlyginti.

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nutartimi atsakovo J. S. turtui taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Nutarties kopiją siųsti Centrinės hipotekos įstaigos Turto arešto aktų registrui.

Teisėjai Konstantinas GurinasVytas MiliusMarytė Mitkuvienė