Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėja Emilija Akelienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo I. G. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 8 d. nutarimo I. G. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialistas (toliau – Institucija) surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą I. G. (toliau – pareiškėjas) už tai, kad ji 2011 m. gegužės 14 d., 22 val. 49 min., Kelmės r., kelio Ryga – Šiauliai – Tauragė - Kaliningradas 101,8 kilometre, vairuodama transporto priemonę „Saab 9-5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) esant leistinam iki 50 km/h greičiui, važiavo 108 km/h greičiu (greičio matavimo prietaiso paklaida - ± 4 km/h) ir viršijo nustatytą greitį daugiau kaip 50 km/h, tuo pažeisdama Kelių eismo taisyklių 133 punkto reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

I. G. administracinė nuobauda paskirta už ATPK 124 straipsnio 6 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. ATPK 124 straipsnyje 6 dalyje inter alia įtvirtinta, kad nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip 50 kilometrų per valandą užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vieno iki trijų mėnesių arba septynių parų administracinį areštą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu šešiems mėnesiams.

Ginčo dėl šio pažeidimo nėra ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą, tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, prašoma pakeisti arba panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo nutarimą ir pritaikius ATPK 30 ¹ str. nuostatas paskirti švelnesnę nuobaudą t.y. neskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Pažymėtina, jog ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30 ¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N17‑103/2007, 2007 m. rugpjūčio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1‑1396/2007, 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-3096/2010).

Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta. Į tai, kad pareiškėja prisipažino ir pažeidimą padarė dėl to, kad gavo žinią apie pablogėjusią neįgalaus mažamečio sūnaus sveikatos būklę ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, buvo atsižvelgta administracinės nuobaudos skyrimo procese. Nurodytos pažeidimo padarymo aplinkybės švelnina pareiškėjos atsakomybę ir pagal administracinės nuobaudos skyrimo taisykles, leidžia taikyti minimalią nuobaudą numatytą ATPK 124 straipsnio 6 dalies sankcijoje (ATPK 30 str.). Tai ir buvo padaryta pirmosios instancijos teismo 2011 m. birželio 8 d. nutarimu. Pareiškėjai skirta nuobauda minimali, individualizuota tinkamai, laikantis ATPK 30, 30² straipsnių reikalavimų bei įvertinus padaryto pažeidimo pavojingumą, pareiškėjo asmenybę ir jo materialinę bei socialinę padėtį. Jokių išskirtinių aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali ar visai neskirti nuobaudos.

Apeliaciniame skunde I. G. teigia, kad pažeidimą padarė būtino reikalingumo sąlygomis. ATPK 17 straipsnyje nustatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kituose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala.

Tam, kad būtinasis reikalingumas būtų teisėtas, jis turi atitikti penkias būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlygas. Šios sąlygos – tai 1) gręsiantis pavojus valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai; 2) gręsiantis pavojus turi būti realus; 3) gręsiantis pavojus turi būti akivaizdus; 4) pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis; 5) padarytoji žala turi būti mažiau reikšminga negu išvengtoji žala (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 2 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. N63-884/2010, 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-2211/2010).

Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad bylos medžiagoje nėra objektyvių įrodymų, kad būtent gegužės 14 dieną I. G. greitį viršijo dėl pablogėjusios sūnaus sveikatos. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad G. giminaičius norėjo aplankyti gegužės 8 dieną ir vakare jai paskambinęs vyras informavo apie sūnui prasidėjusį priepuolį. Vyrui ji patarusi skambinti gydytojai D. V. bei kviesti greitąją pagalbą. Atvykusi gydytoja suteikė vaikui medicininę pagalbą. G. greitį viršijo dėl to, kad sužinojo apie pablogėjusią sūnaus sveikatą, todėl skubėjo. Byloje nustatyta, kad administracinės teisės pažeidimas padarytas 2011 m. gegužės 14 d. 22.49 val. o ne kaip nurodoma apeliaciniame skunde gegužės 8 d. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo padarytai išvadai, kad I. G. nurodytos pažeidimo padarymo aplinkybės dėl pablogėjusios neįgalaus mažamečio sūnaus būklės, negali pateisinti padaryto grubaus kelių eismo taisyklių pažeidimo, todėl teigti, jog minėtą pažeidimą pareiškėja padarė būtino reikalingumo būklėje, nėra jokio pagrindo.

Pažymėtina, kad I. G. padarytas ATPK 124 straipsnio 6 dalyje įtvirtintas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, tuo keldamas sau ir kitiems eismo dalyviams didelį pavojų, kas rodo asmens neatsakingą požiūrį į eismo saugumą. Be to, iš byloje esančios informacijos apie asmens baustumą (b. l. 4-5) matyti, kad I. G. yra bausta už administracinės teisės pažeidimus, tame tarpe ir už kelių eismo taisyklių pažeidimus. Tai neigiamai apibūdina pažeidėjos asmenybę, rodo, kad jai taikytos poveikio priemonės nebuvo efektyvios ir ji toliau akivaizdžiai ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles ir leidžia daryti išvadą, jog nagrinėjamas pažeidimas nebuvo atsitiktinis ar vienkartinis. Apeliaciniame skunde įvardintos aplinkybės (augina neįgalų mažametį vaiką, negalės vaiko leisti į ugdymo įstaigą, vežioti pas specialistus, dirbti, turi įsipareigojimų bankui) nėra išimtinės ar ypatingos, todėl nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir sušvelninti pareiškėjai paskirtą administracinę nuobaudą. Nes administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų (ATPK 20 straipsnis), o vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Asmuo turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamus tokio veikimo padarinius.

Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Asmuo, privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį ir galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimiesiems, taip pat kitiems eismo dalyviams dėl vairavimo viršijant leistiną greitį. Administracinės nuobaudos tikslas yra tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo įvykdymą, ir tuo siekiama prevencijos tikslų. Tuo pačiu įstatymas prioritetu laiko visuomenės viešąjį interesą, siekiant prevencinių priemonių taikymu užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio grubų teisės pažeidimą, asmeninį suinteresuotumą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų. Esant tokioms aplinkybėms, pažeidėjai ir jo šeimos interesams negali būti teikiamas prioritetas prieš kitų visuomenės narių interesą, susijusį su transporto eismo saugumu.

Laikytina, kad pareiškėjai dėl administracinės nuobaudos taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo padaryto pažeidimo rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartis byloje Nr. N(248)-1490/2008).

Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog nėra pagrindo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais patenkinti skundą, nes pareiškėjai skirta ATPK 124 straipsnio 6 dalies sankcijos ribose numatyta administracinė nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 8 d. nutarimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹¹, 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja

nutaria:

I. G. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 8 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.