Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-09-05 · Civilinė byla Nr. 2-2120/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-09-05
Bylos Nr.
2-2120/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjas
Artūras Driukas
Pareiškėjas
DNB bankas
Kategorijos
  • 126.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 126.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-2120/2013Procesinio sprendimo kategorijos: 126.3, 126.5, 126.8. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. rugsėjo 5 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens (kreditoriaus) D. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 13 d. nutarties, kuria išspręstas atsakovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Gertauta“ 2013 m. vasario 18 d. kreditorių komiteto nutarimo dėl atlyginimo administratoriui nustatymo pripažinimo negaliojančiu klausimas.

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Įmonės bankroto byloje yra kilęs kreditorių komiteto nutarimo dėl atlyginimo administratoriui nustatymo teisėtumo ir jo pripažinimo negaliojančiu klausimas.

Šalies argumentai

Tretysis asmuo (kreditorius) AB DNB bankas kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu nuo priėmimo atsakovo BAUB „Gertauta“ kreditorių komiteto 2013 m. vasario 18 d. nutarimą antru darbotvarkės klausimu. Nurodė, jog ginčijamu nutarimu buvo nutarta nuo 2010 m. sausio 20 d., t.y. nuo nutarties pripažinti įmonę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto priėmimo dienos, administratoriui mokėti 14 160 Lt su PVM atlyginimą per mėnesį iki BUAB „Gertauta“ likvidacinio balanso patvirtinimo (įmonės pabaigos). Šiuo nutarimu patvirtintas administratoriaus atlyginimas yra nepagrįstas, neteisėtas, nustatytas neatsižvelgiant į faktinį BUAB „Gertauta“ bankroto procesą, dėl ko turi būti panaikintas. BUAB „Gertauta“ bankroto administratoriaus veiklos ataskaita nėra patvirtinta iš esmės nuo 2009 m. kovo 28 d., kadangi kreditorių komiteto nutarimai dėl administratoriaus veiklos ataskaitų patvirtinimo laikotarpiais nuo 2009 m. kovo 28 d. iki 2010 m. kovo 24 d., nuo 2010 m. liepos 29 d. iki 2011 m birželio 7 d., nuo 2011 m. birželio 8 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. ir 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. buvo pripažinti negaliojančiais teismo. Tokiu būdu kreditoriai yra pritarę administratoriaus ataskaitoms laikotarpiu nuo 2010 m. kovo 24 d. iki 2010 m. liepos 29 d., tačiau šiuo laikotarpiu administratorius nebuvo atlikęs kokių nors sudėtingų, daug sąnaudų reikalaujančių veiksmų, o minėto laikotarpio ataskaitoje apsiribojama teismo ir kitų kompetentingų institucijų priimtų sprendimų aprašymu. Administratoriaus atlyginimo nustatymas už praeitą ilgesnį nei trejų metų laikotarpį (nuo 2010 m. sausio 20 d. iki 2013 m. vasario 18 d.), nors administratoriaus veikla buvo pripažinta netinkama ir žalinga įmonei, neatitinka teisingumo ir protingumo principų. Vien už šį laikotarpį administratoriui susidarytų 523 920 Lt atlyginimas. Nurodė, jog priimant skundžiamą nutarimą visiškai nebuvo atsižvelgta į faktinius bankroto administratoriaus atliktus veiksmus per administravimo laikotarpį. Nebuvo vertinamas ne tik jų teisėtumas, tinkamumas ir atitikimas bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesams, bet ir tokių veiksmų apimtis, sąnaudos. Didžiausią administratoriaus darbo apimtį sudarė jo veikla pradinėje bankroto stadijoje. Nuo 2010 m. sausio 20 d. administratorius nėra atlikęs veiksmų, viršijančių įprastas bankrutavusios įmonės turto pardavimo procedūras. Atsakovo turto vertinimas atliekamas nebuvo. Todėl administratoriaus veikla apsiribojo paskelbimu apie atsakovo turto pardavimą ir kreditorių komiteto posėdžių organizavimu, kadangi nuo 2010 m. liepos 29 d. kreditorių susirinkimai nebešaukiami. Kreditorių komiteto posėdžių sušaukimas reikalauja žymiai mažiau materialinių ir darbo sąnaudų. Kaip matyti iš paties administratoriaus ataskaitos, turto realizavimo stadija pasibaigė 2012 m. sausio 31 d. Bankroto byla nėra užbaigiama tik dėl teismuose vykstančių ginčų. Iki šiol nėra baigta nagrinėjimas dviejų pagal AB DNB banko ieškinius pradėtų civilinių bylų, kuriose ginčijami BUAB „Gertauta“ turto perleidimo sandoriai, sudaryti vykdant teismų sprendimais pripažintus neteisėtais ir negaliojančiais kreditorių komiteto nutarimus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2013 m. birželio 13 d. nutarimu tenkino trečiojo asmens AB DNB banko skundą bei pripažino negaliojančiu BAUB „Gertauta“ kreditorių komiteto 2013 m. vasario 18 d. nutarimą antru darbotvarkės klausimu, kuriuo nutarta nuo 2010 m. sausio 20 d. administratoriui mokėti 14 160 Lt su PVM atlyginimą per mėnesį iki BUAB „Gertauta“ likvidacinio balanso patvirtinimo. Nesant byloje įrodymų, kad būtų patvirtinta administratoriaus veiklos ataskaitos nuo 2010 m. liepos 29 d., nutarimas skirti jam atlyginimą nuo 2010 m. sausio 20 d. yra nepagrįstas. Nustatant atlyginimo administratoriui dydį, nebuvo atsižvelgta į administratoriaus atlyginimo dydį apsprendžiančius veiksnius – į veiklos sąnaudas, įmonės vykdomą veiklą, įmonės turtą, bylų teismuose skaičių, jų sudėtingumą ir pan. (ĮBĮ 26 str. 5 d.). Skundžiamu nutarimu nustatyto atlyginimo dydis atitinka buvusį iki įmonės pripažinimo bankrutavusia ir jos likvidavimo, nors atliekamų veiksmų apimtys yra sumažėjusios. Įmonės turto realizavimo procedūra iki 2012 m. sausio 31 d. buvo pasibaigusi. Todėl neproporcingai didelio administratoriaus atlyginimo nustatymas iki nežinia kada įvyksiančio įmonės likvidacinio balanso patvirtinimo, neatitinka teisingumo, sąžiningumo principų bei pažeidžia kreditorių interesus. Be to, atsižvelgiant į tai, kad pagal ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalį administratoriaus atlyginimas yra sudėtinė administravimo išlaidų dalis, jį nustatant būtina žinoti ir kitas administravimo išlaidų sudėtines dalis. Tik taip galima nustatyti subalansuotas administravimo išlaidas, padaryti taip, kad išlaidų atskiros dalys nesidubliuotų viena su kita. Nagrinėjamu atveju administravimo išlaidų sąmata nebuvo svarstoma.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Tretysis asmuo D. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 13 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – kreditoriaus AB DNB banko skundą atmesti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Ginčijamu kreditorių komiteto nutarimu nustačius administratoriui 14 160 Lt su PVM atlyginimą per mėnesį, kuris buvo ir iki įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, buvo atsižvelgta į tai, jog administruojamų bankroto procedūrų sudėtingumas ir darbo apimtis iš esmės buvo nepasikeitusi. Todėl buvo siekiama išlaikyti status quo.

2. Nors kreditorių komiteto sprendimai dėl administratoriaus veiklos ataskaitų nuo 2010 m. liepos 29 d. patvirtinimo buvo panaikinti teismo nutartimis, tačiau su šiomis ataskaitomis jų nagrinėjimo metu kreditoriai buvo susipažinę. Jų pagrindu kreditoriams buvo žinoma, kad esminių bankroto procedūrų vykdymo pasikeitimų, kurie sudarytų pagrindą sumažinti administratoriaus atlyginimo dydį, nebuvo.

3. Administratoriaus ataskaitų nuo 2010 m. liepos 29 d. nepatvirtinimas lemia administratoriaus pareigą įrodyti savo teisę į nustatytą/sulygtą atlyginimą, o ne draudimą kreditoriams nustatyti administratoriui atlyginimą.

4. Kreditoriai nevertino teismo nurodytų administratoriaus atlyginimo dydį apsprendžiančių veiksnių, nes jie buvo įvertinti priimant vėliau teismų revizuotą ir įgijusį prejudicinę reikšmę kreditorių sprendimą dėl administratoriaus atlyginimo nustatymo nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą BUAB „Gertauta“ įsiteisėjimo iki BUAB „Gertauta“ likvidavimo (2010 m. sausio 19 d.) (Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. B2-404-343/2009, Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1534/2009). Kreditoriai rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 14 d. nutarties rekomendacijomis ir vertino esminius bankroto procedūrų vykdymo pasikeitimus.

5. ĮBĮ nenumatyta kreditorių pareiga administravimo išlaidų sąmatą tvirtinti in corpore. Svarstant administratoriaus atlyginimo klausimą, neprivalu vertinti kitų administravimo išlaidų, o tvirtinant administravimo išlaidų sąmatą, galima remtis nustatytu administratoriaus atlyginimo dydžiu.

Atsiliepimas

Tretysis asmuo AB DNB bankas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 13 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

Kreditorių komiteto nutarimas buvo ginčijamas ne tuo pagrindu, kad kreditorių komitetas nustatė atlyginimą administratoriui, o dėl to, kad administratoriui nustatytas nepagrįstai didelis atlyginimas, neįvertinus jo darbo apimčių pasikeitimo nuo bankroto bylos iškėlimo iki paskutinio laikotarpio.Teismas, padarydamas išvadą, jog administratoriui nustatytas atlyginimas yra per didelis, tinkamai ją argumentavo, nurodydamas, kas visi turto realizavimo sandoriai sudaryti iki 2012 m. sausio 31 d., gautos lėšos paskirstytos, visi bankroto veiksmai atlikti. Vykstantys teisminiai procesai nesudaro pagrindo nustatyti didžiausią atlyginimą. Atsakovo kreditorių komiteto 2013 m. vasario 18 d. posėdyje vykęs svarstymas dėl vykdomų bankroto procedūrų pasikeitimų ir konstatavimas, kad esminių pasikeitimų nėra, kaip matyti iš posėdžio protokolo, buvo formalus, nepagrįstas jokiais faktiniais duomenimis. Nors ataskaitos nepatvirtinimas nereiškia, kad administratorius apskritai netenka teisės į atlyginimą, tačiau ataskaitos nepatvirtinimas sukuria situaciją, kai administratoriui tenka pareiga įrodyti ir pagrįsti, kokio dydžio atlyginimas jam būtų pagrįstas. 2013 m. vasario 18 d. kreditorių komiteto posėdžio metu administratorius nebuvo pateikęs konkrečių duomenų apie jo atliktą darbą per visą laikotarpį, už kurį prašoma nustatyti atlyginimą, jokie tokio pobūdžio faktiniai duomenys nebuvo svarstomi.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atsakovo BUAB „Gertauta“ bankroto proceso metu kreditorius AB DNB bankas apskundė kreditorių komiteto 2013 m. vasario 18 d. nutarimą, kuriuo įmonės administratoriui nustatytas atlyginimas, mokėtinas nuo 2010 m. sausio 20 d., ir keliamas jo pripažinimo negaliojančiu klausimas. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme objektas yra Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 13 d. nutarties, kuria ginčijamas kreditorių komiteto nutarimas pripažintas negaliojančiu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Atsakovo BUAB „Gertauta“ bankroto procese teisė nustatyti atlyginimą administratoriui bei jo mokėjimo tvarką yra suteikta kreditorių komitetui. Kreditorių komiteto 2009 m. balandžio 14 d. nutarimu buvo nustatytas 14 160 Lt dydžio, įskaitant PVM, atlyginimas, mokėtinas administratoriui kas mėnesį iki įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Byloje nustatyta, jog atsakovas BUAB „Gertauta“ pripažintas bankrutavusiu ir likviduojamu dėl bankroto Kauno apygardos teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2010 m. sausio 19 d. Todėl nuo teismo nutarties pripažinti įmonę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto įsiteisėjimo dienos atsakovo BUAB „Gertauta“ kreditorių komitetui atsirado pareiga priimti naują nutarimą dėl administratoriui mokėtino atlyginimo dydžio ir jo mokėjimo tvarkos nustatymo. Šias aplinkybes yra pripažinęs ir konstatavęs Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. birželio 14 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-788/2012.

Pažymėtina, jog kreditorių komitetas, spręsdamas atlyginimo administratoriui nustatymo klausimą, yra varžomas ĮBĮ nustatytų ir teismų praktikoje suformuluotų atlyginimo administratoriui nustatymo kriterijų. Kreditorių komiteto nutarimas, priimtas administratoriui mokėtino atlyginimo nustatymo klausimu, gali būti skundžiamas teismui laikantis bendros kreditorių komiteto nutarimų apskundimo tvarkos reikalavimų. Tokiu atveju teismas turi atlikti kreditorių komiteto nutarimu nustatyto administratoriaus atlyginimo teisingumo, jo atitikties darbo apimčiai, sudėtingumui ir kitiems kriterijams kontrolę. Jei teismas nustato, kad tokie kriterijai pažeisti, jis naikina kreditorių komiteto nutarimą ir perduoda klausimą kreditorių komitetui svarstyti iš naujo, nurodydamas pažeidimus.

Įmonių bankroto įstatymo 36 straipsnio 5 dalyje nurodyti kriterijai administratoriaus atlyginimo už teikiamas paslaugas dydžiui nustatyti, t. y. administratoriaus atlyginimo suma nustatoma atsižvelgiant į tai, ar bankrutuojanti (bankrutavusi) įmonė tęsia (vykdo) veiklą, į parduodamo įmonės turto rūšį ir jo kiekį, taip pat į įmonei iškeltų bylų ir pareikštų civilinių ieškinių sudėtingumą bei jų kiekį. Kadangi nuo kreditorių ir administratoriaus susitarimo priklauso administratoriaus atlyginimo dydis, tai jis turėtų būti nustatomas toks, kad skatintų administratorių tinkamai atlikti bankroto procedūras, kartu nepažeistų kreditorių interesų, skiriant įmonei administruoti per didelę sumą. Kreditorių susirinkimo nustatytas atlyginimo administratoriui dydis turėtų atitikti protingumo, teisingumo, sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis) ir užtikrinti tiek administratoriaus, tiek bankrutuojančios įmonės kreditorių interesų pusiausvyrą.

Įvertinus skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas dėl ginčijamu kreditorių komiteto nutarimu administratoriui nustatyto atlyginimo atitikimo ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalyje įtvirtintiems kriterijams bei bendriesiems teisės principams, o taip pat atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog teismas skundžiama nutartimi pagrįstai sprendė dėl ginčijamu kreditorių komiteto nutarimu administratoriui nustatyto atlyginimo neatitikimo jo darbo apimčiai ir sudėtingumui. Teismo išvadų, padarytų įvertinus atsakovo administratoriaus darbo krūvį, teisingumą patvirtina administratoriaus veiklos turinį apibūdinančios aplinkybės. Byloje nustatyta ir apeliantas neginčija tos aplinkybės, jog, pripažinus įmonę likviduojama, įmonei priklausančio turto realizavimo procedūra buvo pabaigta iki 2012 m sausio 31 d. Nustatyta, kad nuo 2010 m. liepos 29 d. atsakovo kreditorių susirinkimai nebešaukiami, o administratoriaus veikla apsiriboja kreditorių komiteto posėdžių organizavimu. Byloje taip pat nustatyta, jog atsakovo bankroto procesas nėra pasibaigęs ir teismo sprendimas dėl įmonės pabaigos nėra priimtas vien dėl to, jog teismuose buvo inicijuoti atsakovo likviduojant bankrutavusią įmonę sudaryti turto pardavimo sandoriai dėl jų prieštaravimo imperatyvioms teisės normoms (apeliacinio proceso metu Lietuvos apeliaciniame teisme šioms civilinėms byloms suteikti numeriai – 2A-1767/2013 ir 2A-1849/2013). Atsakovas šiose civilinėse bylose dalyvauja atstovaujamas profesionalaus teisininko – advokato. Nei ginčijamame atsakovo kreditorių komiteto nutarime, nei atskirajame skunde nėra nurodyta jokių argumentų, kurie įtikinamai pagrįstų ir pateisintų 14 160 Lt dydžio, įskaitant PVM, per mėnesį mokėtino atlyginimo administratoriui nustatymą. Atkreiptinas dėmesys, jog, įvertinus bankroto proceso trukmę nuo įmonės likvidavimo pradžios iki šios dienos bei ginčijamu kreditorių komiteto nutarimu nustatytą atlyginimo administratoriui dydį, atsakovas būtų skolingas administratoriui daugiau nei 600 000 Lt. Ši už įmonės administravimo paslaugas mokėtina atlyginimo suma, įvertinus įmonės ūkinės komercinės veiklos specifiką iki bankroto bylos jai iškėlimo, teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų dydį, atsakovui priklausiusį turtą, jo vertę neatitinka ne tik ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų atlyginimo administratoriui nustatymo kriterijų, bet ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus atskirojo skundo argumentus, jog nuo 2010 m. sausio 20 d., nustatant administratoriui mokėtino atlyginimo dydį, pagrindinis lemiamas kriterijus turėjo būti administratoriaus veiklos apimties įvertinimas, lyginant su tuo laikotarpiu, kai galiojo kreditorių komiteto 2009 m. balandžio 14 d. nutarimu nustatytas 14 160 Lt dydžio, įskaitant PVM, atlyginimas. Pažymėtina, jog Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. birželio 14 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-788/2012, pasisakė dėl administratoriui nustatyto ir pavedimo sutartyje įtvirtinto atlyginimo keitimo galimybių per nustatytą laikotarpį. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju nustačius, kad kreditorių komiteto 2009 m. balandžio 14 d. nutarimu nustatyto atlyginimo dydžio galiojimas laike buvo apibrėžtas ir pasibaigė įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, atlyginimo administratoriui nustatymas vėlesniu laikotarpiu turėjo remtis ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų administratoriaus atlyginimo dydį lemiančių kriterijų įvertinimu. Pažymėtina, jog bankroto proceso stadijų iki įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto ir po šios stadijos pasibaigimo iki įmonės pabaigos vienodas traktavimas administratoriaus atliekamų darbų apimties aspektu kelia pagrįstų abejonių, kadangi abi šios stadijos administravimo veiksmų prasme skiriasi tiek kiekybiškai, tiek kokybiškai. Jei įmonės bankroto procesui iki įmonės likvidavimo būdingas įmonės kreditorių reikalavimų tvirtinimas ir netgi galimybė įmonei verstis ūkine komercine veikla, tai įmonės likvidavimui būdingas įmonės turto pardavimas ar jo perdavimas kreditoriams, taip pat įstatymo nustatyta tvarka patvirtintų kreditorių reikalavimų patenkinimas. Todėl ginčijamą kreditorių komiteto nutarimą priėmusio atsakovo kreditorių komiteto posėdžio protokole bei kreditoriaus atskirajame skunde nurodyti argumentai, jog atlyginimo administratoriui dydžio pasikeitimą nuo 2010 m. sausio 20 d., lyginant su ankstesniu laikotarpiu, galėjo lemti tik aplinkybių, dėl kurių iš esmės pasikeistų bankroto procedūrų vykdymas, nustatymas, yra pagrįstas netinkamu Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-788/2012, padarytų teismo išvadų aiškinimu bei netinkamu minėtos nutarties prejudicinės reikšmės vertinimu. Atkreiptinas dėmesys taip pat į tai, jog teismo nutartį dėl kreditorių komiteto nutarimo ginčijamu administratoriaus atlyginimo dydžio nustatymo teisėtumo klausimu skundžia ne administratorius, t. y. subjektas, dėl kurio atlyginimo dydžio yra kilęs ginčas ir su kuriuo yra sudaroma šiuo klausimu pavedimo sutartis, o bankrutuojančios įmonės kreditorius.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, konstatuodamas teisinių bei faktinių prielaidų administratoriaus atlyginimo nustatymui nebuvimą. Šią savo išvadą pirmosios instancijos teismas grindė administratoriaus veiklos ataskaitų nepatvirtinimo nuo 2010 m. liepos 29 d. faktu ir tuo, jog administratoriui mokėtino atlyginimo nustatymo klausimas negali būti sprendžiamas atskirai nuo kitų bankroto administravimui skirtų išlaidų sąmatos patvirtinimo klausimo. Pažymėtina, jog administratoriaus veiklos sąmatos patvirtinimas yra atlyginimo administratoriui mokėjimo, o ne jo nustatymo sąlyga. Be to, atlyginimas administratoriui tiek savo turiniu, esme, tiek paskirtimi skiriasi nuo kitų administravimo išlaidų, dėl ko tam, jog būtų galima nustatyti administratoriui mokėtiną atlyginimą, nėra būtinas visų administravimo išlaidų rūšių sąmatos patvirtinimas. Tačiau, konstatavus ginčijamu kreditorių komiteto nutarimu nustatyto administratoriui mokėtino atlyginimo neatitikimą įstatyme įtvirtintiems kriterijams ir bendriesiems teisės principams, šios nepagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados bei atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės bylos baigčiai ir skundžiama Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 13 d. nutarties rezoliucine dalimi įtvirtintam teisiniam rezultatui.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog skundžiama Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 13 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, dėl ko ją keisti ar naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Artūras Driukas