- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-03-19
- Bylos Nr.
- 1A-60-50-2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Zigmas Pocius (pirm.), Stasys Valužis, Juozapas Surblys
- Nuteistasis
- J. R.
- Nukentėjusysis
- P. R.
- Advokatai
- Vladas Vitk
- Kategorijos
Pranešėjas Juozapas Surblys Baudž. byla Nr. 1A-60-50/2008 Teisėja Ingrida Krušienė Procesinio sprendimo kategorija
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2008 m. kovo 19 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Zigmo Pociaus,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. R., a. k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 31 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 139 str. 1d. vieneriems metams laisvės apribojimo. Iš J. R. priteista 7000 Lt P. R. neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. R. nuteistas už tai, kad 2005-12-11, apie 12 val., prie jo buto, esančio (duomenys neskelbtini), kalbėdamasis su P. R. ir šiam laikant ranką prie buto durų staktos trenkė durimis ir P. R., nespėjusiam atitraukti rankos nuo durų, buvo padarytas kairės rankos II-III-IV-V pirštų sumušimas ir nutrauktos III ir IV pirštų galūnės pirmųjų pirštų sąnarių lygyje, muštinė žaizda kairės plaštakos V piršto galinės falangos priekiniame paviršiuje, atitinkanti III ir IV bigių lygį, kraujosruva po kairės plaštakos V piršto nagu, t. y. nesunkus sveikatos sutrikdymas, dėl to nukentėjusysis prarado nedidelę dalį bendrojo darbingumo - nebegali dirbti mūrininku - tinkuotoju.
Nuteistasis prašo nuosprendį panaikinti ir priimti naują – išteisinamąjį, kadangi teismas neteisingai įvertino įrodymus ir esant abejonėms bei prieštaravimams nepagrįstai pripažino jį kaltu. Teismo nuosprendis paremtas tik P. R. parodymais. Tą dieną P. R. buvo atėjęs pas jį girtas ir reiškė pretenzijas dėl remonto darbų. Su girtu kaimynu nesiaiškinęs ir uždaręs duris. Po kurio laiko grįžusi namo žmona bei jos sesuo jokio kraujo prie durų nematė. Policijos pareigūnas teisme apklaustas kaip liudytojas parodė, kad atvykę prie jo buto taip pat nematė kraujo. Mano, kad P. R. nori pasipelnyti. Taip pat P. R. jam grasino teisme, sugadino automobilį, rašė grasinančius raštelius. Teismas nepagrįstai priteisė neturtinę žalą, nors teismo posėdyje P. R. negalėjo paaiškinti, iš ko susideda jam padaryta žala. Teismas turėjo ieškinį palikti nenagrinėtą. Teismas neteisingai aiškino liudytojų M. R., D. T., V. K. parodymus.
Apeliacijos teismo posėdyje nuteistasis ir gynėjas prašo nuosprendį panaikinti ir nuteistąjį išteisinti, nukentėjusysis ir jo atstovas prašo skundą atmesti.
Pirmosios instancijos teismas ištyrė įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nuosprendį. J. R. kaltė, padarius nusikaltimą, už kurį jis nuteistas, yra įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais: specialisto išvada (t.1, b. l. 61-63), iš kurios matyti, jog P. R. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nukentėjusiojo, liudytojų V. K., B. S. parodymais, kuriais nėra pagrindo netikėti. Nukentėjusysis tiek skunde dėl privataus kaltinimo baudžiamosios bylos iškėlimo, tiek teisme parodė, kad 2005-12-11, apie 12 val., su kaimynu V. K. nuėjo prie kaimyno J. R. buto durų ir paprašė, kad šis išeiginėmis dienomis nekeltų bute triukšmo dėl nuolat vykstančio remonto darbų. P. R. laikė kairę ranką prie staktos, tą turėjo matyti J. R.. Pokalbio metu pasakius, kad sekmadieniais geriau eitų į bažnyčią, J. R. trenkė durimis, prispausdamas rankos pirštus ir padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą (t.1, b. l. 2-3, 46-47). Analogiškus parodymus davė ir liudytojas V. K. (t.1, b. l. 48). Liudytoja B. S. parodė, kad P. R. išėjo pas J. R. su sveikais pirštais, o grįžo – kruvinais (t.1, b. l. 66-67).
Iš byloje esančios specialisto išvados matyti, kad nukentėjusysis dėl pirštų sužalojimų į Klaipėdos ligoninę buvo atvežtas 2005 m. gruodžio 11 d. 13 val. 5 min. Iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo nagrinėtos baudžiamosios bylos (procesas buvo nutrauktas dėl kaltinimo pagal Baudžiamojo kodekso 138 str. 1d.) matyti, kad apie įvykį – pirštų sužalojimą – policijai liudytojas V. K. pranešė 2005 m. gruodžio 11 d. 12 val. 32 min. Iš šių duomenų galima daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje teisingai nurodyta, kad įvykis atsitiko 2005 m. gruodžio 11 d., apie 12 val., ir kad dėl nukentėjusiojo sužalojimo pagrįstai kaltu pripažintas nuteistasis J. R.. Teismo nuosprendyje aplinkybės, susijusios su nukentėjusiojo sužalojimu, įvykio vietos, laiko, kitų faktų požiūriu yra tinkamai įvertintos ir padaryta teisinga išvada, kad įvykio metu nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo padarė nuteistasis. Teismas nusikalstamą veiką teisingai kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 139 str. 1d.
Apylinkės teismas, skirdamas bausmę nuteistajam, vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir nurodė, jog nuteistasis padarė neatsargų nesunkų nusikaltimą, dirba, ir skyrė laisvės apribojimo bausmę, kuri nėra per griežta.
Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, ją kiekvienoje byloje dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, asmens turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 1, 2 d.). Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Pažymėtina, kad teisingumo principas reikalauja atsižvelgti ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į kaltininko interesus, taip pat į tai, kad asmeniui skiriama bausmė būtų proporcinga jo padarytai nusikalstamai veikai. Skunde nuteistojo nurodymas, kad teismas, pripažindamas jį kaltu, turėjo palikti nenagrinėtą klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes nukentėjusysis nenurodė už ką ji, nepagrįstas. Tiek skunde apylinkės teismui dėl privataus kaltinimo baudžiamosios bylos iškėlimo (t.1, b. l. 2), tiek teisiamojo posėdžio metu (t.1, b. l. 88) nukentėjusysis nurodė, jog prašo priteisti neturtinę žalą, kadangi patyrė stiprų fizinį skausmą, dvasinį išgyvenimą ir sukrėtimą. Dėl padarytų sužalojimų nebegali tinkamai atlikti savo tiesioginių pareigų. Iš specialisto išvados matyti, kad nukentėjusysis prarado nedidelę dalį – daugiau nei 5 procentus, bet mažiau nei 30 procentų - bendrojo darbingumo (t.1, b. l. 61 - 63). Apylinkės teismas, sumažindamas reikalaujamos neturtinės žalos atlyginimo dydį iki 7000 litų, tinkamai motyvavo bei nurodė, jog P. R. patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, darbingumo netekimą, tačiau J. R. nusikalstama veika nėra tyčinė. Todėl Apylinkės teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, nuteistojo skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo J. R. apeliacinį skundą atmesti.