- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-19
- Bylos Nr.
- e2S-834-773/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-00149-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mindaugas Šimonis
- Atsakovas
- E. P.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Šančių autoservisas”, Ko
- Advokatai
- Rita Petručionytė
- Kategorijos
- 3.1.10.7Procesinių terminų atnaujinimas
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės E. P. įgaliotos atstovės advokatės Ritos Petručionytės atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Šančių autoservisas” ir Ko ieškinį atsakovei E. P. dėl skolos, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 15 d. sprendimu už akių tenkino ieškovės UAB „Šančių autoservisas“ ir Ko ieškinį ir priteisė iš atsakovės E. P. ieškovei UAB „Šančių autoservisas“ ir Ko 2 505,62 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (2 505,62 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. sausio 14 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 456,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, taip pat priteisė valstybei procesinių dokumentų siuntimo išlaidas
Atsiliepimas
2. Atsakovė E. P. 2020 m. sausio 8 d. pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Nurodė, kad Kauno apylinkės teismo sprendimas už akių atsakovei buvo įteiktas CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t.y. palikus pranešimą jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Nors atsakovė deklaravusi gyvenamąją vietą nurodytu adresu, tačiau specialiųjų poreikių nustatymo pažyma Nr. SP 061140 patvirtina, jog nuo 2014 m. lapkričio 22 d. atsakovei neterminuotai nustatytas specialus nuolatinės slaugos poreikis dėl judėjimo negalios ir atsakovė yra slaugoma dukros K. P., todėl gyvena pas dukrą (duomenys neskelbtini). Atsakovė nėra pripažinta neveiksnia ar ribotai veiksnia, tačiau dėl judėjimo negalios negali savarankiškai gyventi deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, pakeisti deklaruotą gyvenamąją vietą ir turi pasikliauti dukros K. P. gebėjimais. Dėl šių objektyvių ir nuo atsakovės valios nepriklausančių priežasčių, atsakovei nebuvo realiai žinoma apie vykstantį procesą ir atsakovė negalėjo pateikti prašymo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nustatytu terminu. Atsakovė apie teismo sprendimą sužinojo, kuomet jos dukra K. P. informavo, jog jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu pašto dėžutėje rado antstolio atsiųstus dokumentus, kad iš atsakovės pensijos yra vykdomi išskaitymai. Taigi, apie priimtą sprendimą už akių atsakovė sužinojo pasibaigus terminui pateikti prieštaravimą dėl sprendimo už akių. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2019 m, rugsėjo 19 d. sprendimu atsakovei suteikta antrinė teisinė pagalba paskiriant advokatę R. Petručionytę. Atsakovės dukra į paskirtą advokatę kreipėsi 2020 m. sausio 6 d. Atsižvelgiant į tai, būtų socialiai neteisinga, jeigu pasekmės dėl dukros elgesio, siekiant apginti atsakovės interesus, atsakovė patirtų neigiamas pasekmes. Dėl atsakovės atžvilgiu priimto sprendimo už akių pažymėjo, kad sprendime už akių neteisingai nustatytos faktinės aplinkybės, nes iš atsakovės priteista skola už transporto priemonės saugojimą atsakovei 2008 m. vasario 8 d. padarius kelių eismo taisyklių pažeidimą. Ieškovei turėjo būti žinoma, kad kelių eismo taisyklių pažeidimą padarė M. G., kuriam atsakovė pardavė automobilį 2006 m. rugsėjo 2 d., tačiau pastarasis neregistravo daiktinių teisių į šį automobilį. Atkreipė dėmesį, kad ieškovė skolą siekė prisiteisti anksčiau teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-8019-717/2018, tačiau atsakovė tada pateikė prieštaravimus, kartu pateikdama ir automobilio pardavimo sutartį. Taigi, ieškovei iki ieškinio pareiškimo dienos buvo žinoma aplinkybė apie automobilio pardavimą M. G.. Atkreipė dėmesį, kad ieškovė niekada neinformavo atsakovės apie saugomą automobilį. Be to yra pagrindas taikyti ieškinio senatį.
3. Ieškovė UAB „Šančių autoservisas“ ir Ko 2020 m. sausio 29 d. pateikė atsiliepimą į atsakovės E. P. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriame prašė netenkinti atsakovės pareiškimo. Nurodė, kad pagal CPK 287 straipsnio 1 dalį prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos. Šioje civilinėje byloje teismo sprendimas už akių yra priimtas 2019 m. gegužės 15 d., o atsakovė kreipėsi su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo tik 2020 m. sausio 8 d., t. y. praėjus daugiau nei 8 mėnesiams po sprendimo už akių priėmimo, todėl pareiškimas negalėjo būti priimtas praleidus CPK 287 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Be to, atsakovės dukters pasyvumas kreipiantis į advokatę tik praėjus trims mėnesiams nuo jos paskyrimo antrinei teisinei pagalbai teikti negali būti pripažintas svarbia priežastimi atnaujinti praleistą terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių pateikti. Dėl atsakovės argumentų, kad ieškovei buvo žinoma apie saugotos transporto priemonės pardavimą, atkreipė dėmesį, jog ieškovė neturėjo pagrindo vadovautis atsakovės civilinėje byloje Nr. L2-8019-717/2018 pateikta transporto priemonės pardavimo sutartimi, nes akivaizdu, kad sutartis sudaryta fiktyviai. Sugretinus nurodytoje civilinėje byloje 2018 m. kovo 6 d. pateiktus prieštaravimus ir 2006 m. rugsėjo 2 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį vizualiai matyti, kad tai vieno ir to paties asmens surašyti dokumentai, sutartis neatitinka jai keliamų reikalavimų ir ieškovė neatmeta galimybės kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl galimo dokumentų klastojimo. Be to, transporto priemonės perleidimo faktas nebuvo užregistruotas viešame registre. Prašymas taikyti senatį nepagrįstas, nes transporto priemonė buvo saugoma iki 2009 m. sausio 29 d., o ieškinys teismui pateiktas 2019 m. sausio 14 d.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. kovo 5 d. nutartimi nutarė atsisakyti atnaujinti atsakovei E. P. terminą pateikti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. e2-3847-920/2019 ir nutraukti atsakovės E. P. pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nagrinėjimą.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismas nurodė, kad CPK 287 straipsnio 1 dalis nustato, jog šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (toliau – ir pareiškimas). Šis terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos. Teismas nustatė, kad 2019 m. sausio 14 d. priėmus ieškinį, atsakovei procesiniai dokumentai buvo išsiųsti ieškovės nurodytu adresu Kauno r. sav., Vilkijos sen., Daugėliškių k., tačiau grįžo neįteikti su žyma „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“. Siekiant įteikti procesinius dokumentus atsakovei buvo pareikalauti duomenys iš VĮ „Registrų centras“ apie atsakovės deklaruotą gyvenamąją ir procesiniai dokumentai atsakovei išsiųsti deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ((duomenys neskelbtini)), tačiau vėl grįžo neįteikti. Pareikalavus duomenų iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos buvo gauta informacija, kad atsakovė nedirba. Procesiniai dokumentai atsakovei išsiųsti deklaruotos gyvenamosios vietos adresu vadovaujantis CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka ir buvo laikomi įteikti 2019 m. balandžio 26 d. Sprendimas už akių priimtas 2019 m. gegužės 15 d. Atsakovė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir prašymą atnaujinti terminą jam paduoti, pateikė 2020 m. sausio 6 d., t. y. praleidus 3 mėnesių naikinamąjį terminą.
6. Teismas pažymėjo, kad pagal CPK 78 straipsnio 1 dalį asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Sąvoka „svarbios priežastys“ yra vertinamoji, todėl teismas turi šį klausimą spręsti atsižvelgdamas į procesinių terminų instituto paskirtį, ginčo esmę, bylos reikšmę skundo pateikėjui, jo asmenines savybes, jo veiksmus po ginčo išnagrinėjimo bei kitas faktines aplinkybes. Taigi, termino atnaujinimo klausimas kiekvienu atveju turi būti sprendžiamas individualiai, atsižvelgiant į ginčo pobūdį, besiskundžiančios šalies elgesį procese, į jos sąžiningumą naudojantis suteiktomis procesinėmis teisėmis (CPK 42 straipsnio 5 dalis). Spręsdamas, ar nurodytos termino praleidimo priežastys yra svarbios, teismas privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais. Teismas atkreipė dėmesį, kad termino atnaujinimas yra teismo teisė, o ne pareiga, todėl kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, yra palikta teismo diskrecijai. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje konstatuojama, kad CPK 287 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma, jog prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos, gali būti taikomas tik toms procesinėms situacijoms, kai prašymą peržiūrėti sprendimą už akių paduoda asmuo, kuris buvo faktiškai (realiai) informuotas apie teismo procesą (2019 m. kovo 21 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. e3K-7-16-313/2019).
7. Teismas pažymėjo, kad atsakovei apie priimtą teismo sprendimą, o tuo pačiu ir apie teismo procesą tapo žinoma 2019 m. rugsėjo 19 d., todėl atsakovei teisine fikcija grindžiamas procesinių dokumentų (ieškinio ir pranešimo atsiliepti) įteikimas nelaikytinas svarbia priežastimi atnaujinti praleistą terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti. Spręsdamas termino atnaujinimo klausimą, vertindamas atsakovės pateiktus įrodymus bei nurodytas priežastis, teismas nustatė, kad atsakovei apie priimtą sprendimą už akių, vykdomas išskaitas tapo žinoma 2019 m. rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais; iš Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos sprendimo matyti, kad atsakovei teisinė pagalba suteikta 2019 m. rugsėjo 19 d. dėl sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-3847-920/2019 peržiūrėjimo ir susijusių klausimų išsprendimo. Teismo vertinimu, terminas paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir prašymą dėl termino jam paduoti atnaujinimo, turi būti skaičiuojamas nuo 2019 m. rugsėjo 19 d., pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turėjo būti pateiktas iki 2019 m. gruodžio 19 d. Atsižvelgiant į tai, teismas darė išvadą, kad atsakovė buvo faktiškai (realiai) informuota apie jos atžvilgiu iškeltą civilinę bylą ir nuo informavimo momento atsakovei iškilo CPK 42 straipsnio 5 dalies nuostatose numatyta pareiga domėtis bylos eiga. Atsakovės argumentai dėl dukters elgesio yra atmestini, kaip nepagrįsti ir neįrodyti, nes tai, kad šalis procese turi atstovą dar savaime nepaneigia būtent pačios šalies pareigos domėtis civilinės bylos eiga. Atsižvelgiant į tai, teismo vertino, kad CPK 287 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas yra praleistas ne dėl svarbių priežasčių, todėl atsisakė atnaujinti praleistą terminą pateikti teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
8. Teismui konstatavus, kad pareiškimas paduotas praleidus įstatymo nustatytą terminą, ir atsisakius jį atnaujinti, teismas sprendė, jog pareiškimas negali būti nagrinėjamas civilinio proceso tvarka, todėl nutraukė jo nagrinėjimą (CPK 293 straipsnio 1 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Atsakovė E. P., atstovaujama įgaliotos atstovės advokatės R. Petručionytės, atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, t.y. pripažinti, kad terminą pateikti prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo atsakovė praleido dėl svarbių priežasčių ir atnaujinti šį terminą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Aiškiai neteisėto sprendimo priėmimas ir palikimas galioti, nutraukiant procesą, negali būti pateisinamas įsiteisėjusio sprendimo pagrindu atsirandančių teisinių santykių stabilumu. Teisingumą vykdantis teismas visada turi siekti ištaisyti esmines ankstesnių procesų klaidas. Prašyme peržiūrėti už akių priimtą sprendimą, atsakovė nurodė aiškią teisės taikymo klaidą bei aplinkybę, kad į procesą nebuvo įtrauktas tikrasis automobilio savininkas M. G., tačiau teismas dėl šių aplinkybių nepasisakė, apsiribojo konstatavimu, kad procesas nutraukiamas.
Žemesnės instancijos teismas
1.2. Pirmosios instancijos teismas nutartyje konstatavo, jog praleistas trijų mėnesių prašymo peržiūrėti už akių priimtą teismo sprendimą naikinamasis terminas, kurį teismas skaičiavo nuo 2019 m. rugsėjo 19 d. Prašymas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduotas praleidus tik 20 dienų, nes tokiu atveju terminas suėjo 2019 m. gruodžio 19 d. Todėl toks termino praleidimas, atsižvelgiant į atsakovės būklę, privalėjo būti pripažintas svarbia priežastimi atnaujinti terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti.
1.3. Atsakovė byloje pateikė dokumentus, kad yra silpnos sveikatos, priklausoma nuo kitų asmenų dėl judėjimo negalios. Tai reiškia, kad atsakovė yra socialiai silpna ir jai reikalinga didesnė teisinė apsauga. Pats pirmosios instancijos teismas pareigą informuoti atsakovę apie prasidėjusį teismo procesą įvykdė formaliai, nes užklausa Sodrai dėl atsakovės darbovietės yra tik formalumas žmogui, kuriam suėję 83 metai. Todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti visas šias aplinkybes, tačiau to nepadarė, nors ir nurodė, kad spręsdamas šį klausimą privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais. Tuo pirmosios instancijos teismas absoliučiai paneigė teisingumo principo įgyvendinimą.
1.4. Atsakovė yra pensininkė, jos pensija nėra didelė, todėl atsakovei nesant atsakingai už M. G. padarytą kelių eismo taisyklių pažeidimą ir iš to atsiradusias materialines pasekmes – automobilio saugojimą, jai tenkanti materialinė našta sumokėti be pagrindo teismo priteistą virš 3 000 Eur skolą yra pernelyg didelė. Atsakovei yra diagnozuoti tokie susirgimai kaip kraujagyslių demencija, cerebralinė smegenų liga, būklė po insulto, Parkinsono liga. Šias aplinkybes patvirtina kartu su atskiruoju skundu pateiktas ligos istorijos išrašas. Taigi, atsakovė yra visiškai priklausoma nuo kitų asmenų, šiuo atveju dukros veiksmų, todėl negali būti paliktas galioti teismo sprendimas, akivaizdžiai pažeidžiantis mano interesus.
Atsiliepimas
10. Ieškovė UAB „Šančių autoservisas“ ir Ko atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad su atskiruoju skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad terminas pateikti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo praleistas tik 20 dienų. CPK 287 straipsnio 1 dalyje aiškiai nurodyta, kad prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos. Sprendimas už akių byloje priimtas 2019 m. gegužės 15 d., o atsakovė su pareiškimu dėl jo peržiūrėjimo kreipėsi tik 2020 m. sausio 8 d., t.y. praėjus daugiau kaip 8 mėnesiams po sprendimo už akių priėmimo. Taigi, praleistas trijų mėnesių naikinamasis terminas negali būti atnaujintas.
2.2. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad byla išspręsta akivaizdžiai neteisingai, nes vizualiai įvertinus 2018 m. kovo 6 d. civilinėje byloje Nr. L2-8019-717/2018 pateiktus prieštaravimus ir 2006 m. rugsėjo 2 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, akivaizdžiai matosi, kad abu dokumentus surašė tas pats asmuo – atsakovės dukra. Taigi, atsakovė būdama transporto priemonės savininkė atsako už jos saugojimą ir atsakovė nepateikė jokių argumentų ar įrodymų, kurie patvirtintų sprendimo už akių neteisėtumą.
2.3. Neatsakingas atsakovės dukters elgesys laiku nesikreipiant į teismą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nors ir užtraukiantis teisines pasekmes atsakovei, negali paneigti ieškovės teisėtų interesų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
12. Atsakovė kartu su atskiruoju skundu pateikė 2020 m. kovo 10 d. išrašą iš medicininių dokumentų dėl atsakovės sveikatos būklės. Vadovaujantis CPK 314 straipsnio nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti, ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs naujai pateiktą įrodymą, pažymi, kad jis teikiamas siekiant pagrįsti atsakovės sunkią sveikatos būklę, dėl kurios yra apsunkinta jos galimybė savarankiškai naudotis jai suteiktomis procesinėmis teisėmis. Kadangi šie dokumentai susiję su atsakovės atskirajame skunde nurodomomis aplinkybėmis, o vėlesnis šių įrodymų pateikimas bylos nagrinėjimo neužvilkins, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovės pateiktas įrodymas priimtinas ir prijungtinas prie nagrinėjamos bylos medžiagos (CPK 314 straipsnis).
13. Byloje sprendžiamas klausimas dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti, teisėtumo ir pagrįstumo. Atskiruoju skundu atsakovė skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimą tuo pagrindu, kad byloje buvo priimtas neteisėtas sprendimas, nes eismo įvykį sukėlė asmuo, kuriam buvo parduotas automobilis, ir atsisakymas atnaujinti terminą yra neteisingas atsakovės kaip socialiai silpnesnio ir nuo kitų asmenų valios priklausomo asmens atžvilgiu.
14. CPK 287 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad CPK 287 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma, jog prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos, gali būti taikomas tik toms procesinėms situacijoms, kai prašymą peržiūrėti sprendimą už akių paduoda asmuo, kuris buvo faktiškai (realiai) informuotas apie teismo procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019). Šis terminas taikomas ir tuo atveju, kai teismas dėjo visas galimas pastangas tam, kad atsakovas būtų informuotas apie procesą asmeniškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-684/2020).
15. Apeliacinės instancijos teismas, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas iki sprendimo už akių priėmimo išnaudojo visus CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatytus būdus siekdamas informuoti atsakovę apie 2019 m. sausio 14 d. iškeltą civilinę bylą, t. y. ieškinys atsakovei buvo siunčiamas tiek ieškinyje nurodytu, tiek atsakovės deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (e. b. l. 17-18, 22-24). Ieškinys atsakovei buvo išsiųstas paliekant pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, tik po to, kai pirmosios instancijos teismui nustatė, kad atsakovė nėra dirbantis asmuo (e. b. l. 27-30). Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, nustatė, kad papildomų duomenų apie kitus atsakovės galimus adresus teismų informacinėje sistemoje LITEKO taip pat nėra (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Taigi, duomenys apie atsakovės gyvenamąją vietą kitu nei deklaruotos gyvenamosios vietos adresu pirmosios instancijos teismui negalėjo būti žinomi. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas dėjo visas galimas pastangas tam, kad atsakovė E. P. būtų informuota apie procesą asmeniškai iki sprendimo už akių priėmimo, todėl spręstinas klausimas dėl CPK 287 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino taikymo pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti.
16. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovei E. P. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2019 m. rugsėjo 19 d. sprendimu nuspręsta teikti antrinę teisinę pagalbą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 15 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-3847-920/2019 peržiūrėjimo ir susijusių klausimų išsprendimo pagal 2019 m. rugsėjo 16 d. prašymą. Parengti procesinius dokumentus, atstovauti pirmosios instancijos teisme paskirta advokatė R. Petručionytė (e. b. l. 50-51). Atsakovė E. P., atsižvelgdama į savo sveikatos būklę, įgaliojo savo dukrą K. P. atstovauti jos interesus sudarant teisinės pagalbos sutartis su advokatais dar 2019 m. rugpjūčio 19 d. (e. b. l. 55, Pustelninkiene igaliojimas.pdf). Nepaisant to, atsakovės dukra jos interesais kreipėsi į paskirtą advokatę praėjus dar trims mėnesiams, todėl į teismą su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo buvo kreiptasi tik 2020 m. sausio 8 d., t.y. praėjus beveik 8 mėnesiams po sprendimo už akių priėmimo. Tuo tarpu CPK 287 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas suėjo dar 2019 m. rugpjūčio 15 d. Taigi, nėra pagrindo atnaujinti šį terminą, nes jis praleistas net ir po to, kai atsakovė buvo informuota apie sprendimą už akių ir jai buvo suteikta antrinė teisinė pagalba. Nustačius, kad pirmosios instancijos teismas išnaudojo visus įmanomus būdus informuoti atsakovę apie prasidėjusį teismo procesą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė atnaujinti terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti.
17. Apeliacinės instancijos teismas įvertino ir atskirojo skundo argumentus dėl to, kad atsakovės atžvilgiu priimtas sprendimas už akių yra akivaizdžiai neteisingas, nes eismo įvykį, po kurio transporto priemonė buvo perduota saugoti ieškovei, sukėlė kitas asmuo, kuriam buvo parduota nurodyta transporto priemonė. Atsakovė šiomis aplinkybėmis grindžia CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatytą pagrindą dėl sprendimo už akių panaikinimo ir bylos nagrinėjimo atnaujinimo.
18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 33 straipsnio 8 dalį išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu ir saugojimu, atlygina transporto priemonės savininkas ir valdytojas solidariai. Ši teisės norma automobilio saugojimo metu galiojusioje SEAKĮ redakcijoje buvo įtvirtinta 33 straipsnio 6 dalyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas minėtą teisės normą yra nurodęs, kad toks teisinis reguliavimas suponuoja ieškovės teisę nuspręsti, kuriam iš šių asmenų (ar abiem) pareikšti ieškinį dėl transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidų atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-41-1075/2020). Nagrinėjamu atveju ieškovė pasinaudojo teise pareikšti ieškinį atsakovei, nes būtent ji viešame registre buvo nurodyta saugomos transporto priemonės savininke (e. b. l. 7). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad daikto įregistravimas atitinkamame registre savaime nereiškia, jog tik jį įregistravęs asmuo yra to daikto savininkas, tačiau tretieji asmenys, esant teisiniams santykiams su transporto priemonių savininkais, be registro duomenų, dažniausiai neturi daugiau informacijos apie tai, kam nuosavybės teise priklauso transporto priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-41-1075/2020). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė pagrįstai rėmėsi viešame registre esančiais duomenimis reikšdama ieškinį atsakovei, nes atsakovė nepranešė apie transporto priemonės pardavimo faktą, kuris atsakovės teigimu įvyko dar 2006 m. rugsėjo 2 d., vadovaujantis Kelių transporto priemonių registravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2001 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 260 (2006 m. liepos 13 d. įsakymo Nr. 1V-268 redakcija), 73-75 punktais. Taigi, ieškovė viešame registre buvo nurodoma saugotos transporto priemonės savininke iki kol ieškovė kreipėsi į VĮ „Regitra“ dėl duomenų apie transporto priemonės savininką suteikimo 2008 m. vasario 8 d. Atsižvelgiant į tai, atsakovė galėjo ir turėjo numatyti riziką, kad tretieji asmenys turės pagrindą ją laikyti transporto priemonės savininke ir jai kaip savininkei reikšti ieškinį pagal SEAKĮ 33 straipsnį.
19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, pažymi, kad ieškovė turėjo teisę pareikšti ieškinį atsakovei kaip viešame registre nurodytai transporto priemonės savininkei, nes atsakovės pateikta transporto priemonės pardavimo sutartis kelia pagrįstų abejonių dėl jos sudarymo joje nurodytu laiku, t.y. 2006 m. rugsėjo 2 d., realumo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sutartyje nenurodyta transporto priemonės pardavimo kaina, be to, pati atsakovė iki pat eismo įvykio 2008 m. vasario 8 d., t. y. mažiausiai 1,5 metų nesikreipė dėl transporto priemonės duomenų pakeitimo viešame registre, nors turėjo tą padaryti vadovaujantis Kelių transporto priemonių registravimo taisyklėmis. Esant šiom aplinkybėms nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovės atžvilgiu buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas sprendimas už akių (CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Be to, atsakovė turi teisę reikšti ieškinį dėl transporto priemonės saugojimo išlaidų ir žalos atlyginimo jos teigimu transporto priemonę valdžiusiam asmeniui kaip solidariam skolininkui (SEAKĮ 33 straipsnio 8 dalis).
20. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, konstatuoja, kad skundžiamos Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 5 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti, naikinti atskirajame skunde nurodomais argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.