Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Valužis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Klaipėdos teritorinės muitinės viršininkės Ritos Kunickienės apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 1 d. nutarimo, kuriuo Klaipėdos teritorinės muitinės 2012-11-27 nutarimas, kuriuo A. G., gim. (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos ATPK 209³ straipsnio 4 dalį nubaustas 200 litų dydžio bauda, panaikintas ir byla nutraukta,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. Klaipėdos teritorinės muitinės viršininko pavaduotojos A. V. 2012-11-27 nutarimu buvo nubaustas pagal ATPK 209³ straipsnio 4 dalį už tai, kad 2012-10-31 18 val., vykdamas per Panemunės muitinės kelio postą iš Rusijos Federacijos Kaliningrado srities į Lietuvos Respubliką automobiliu „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) raštu deklaravo, kad gabena 70 litrų dyzelinio kuro, tačiau, atlikus muitinį patikrinimą mobilia kuro kiekio matavimo įranga, buvo nustatyta, kad A. G., pažeisdamas 2009-11-16 Tarybos reglamento (EB) Nr. 1186/2009, nustatančio atleidimą nuo muitų 1186/2009 XXVIII skyriaus 107–110 straipsniuose numatytas kuro gabenimo sąlygas, kuro talpykloje gabeno 96 litrus dyzelinio kuro. Vairuotojas bandė įvežti 26 litrais dyzelinio kuro daugiau nei deklaravo, atsisakė už gabenamą kurą sumokėti 171 Lt mokesčių.

Klaipėdos teritorinės muitinės 2012-11-27 nutarimą A. G. apskundė Tauragės rajono apylinkės teismui.

Apeliaciniame skunde Klaipėdos teritorinės muitinės viršininkė R. Kunickienė tvirtina, kad muitinė nekonstatavo ir nerinko įrodymų apie A. G. vairuojamo automobilio „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tipinį kuro baką, nes teisinio reglamentavimo prasme buvo svarbus kuro įvežimo faktas, viršijantis visų to paties tipo motorinių transporto priemonių gamintojo techninėje dokumentacijoje numatytoje kuro talpykloje kiekį ir priskaičiuotų mokesčių nemokėjimas. Teigia, kad teismas pasitelkė tik lingvistinį teisės aiškinimo metodą, pamiršdamas loginį, todėl neteisingai interpretavo teisinį reglamentavimą, nustatantį esminius reikalavimus kuro bakams, kad juose įvežamas kuras būtų atleistas nuo muitų ir kitų mokesčių, t. y. kuro bakas turi būti ne tik stacionarus, bet ir atitikti stacionaraus bako duomenis. Apeliantė nurodo, kad 2013-01-11 rašte oficialus „Volkswagen AG“ koncerno atstovas Lietuvoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodė, kad automobilio „Volkswagen Passat“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) , pagaminto 1996-09-24, kuro bako talpa yra 70 litrų. Be to, visuose 1993–1997 metų „Volkswagen Passat“ automobiliuose, nepriklausomai nuo kėbulo rūšies, buvo montuojami vienodo tūrio – 70 litrų – kuro bakai, „gamykla ar gamintoja didesnio ar mažesnio tūrio kuro bako nėra pagaminusi.“ Automobilio fotonuotrauka taip pat parodo, kad kuro lygio matuoklyje aukščiausia padala yra 70, o ne 96 litrai. Apeliantė pažymi, kad aplinkybė, „ar asmuo padidino kuro baką, ar su padidintu kuro baku įsigijo transporto priemonę,“ administracinio teisės pažeidimo kvalifikavimui reikšmės neturėjo.

Klaipėdos teritorinės muitinės viršininkė R. Kunickienė prašo skundžiamą nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo apylinkės teisme.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnyje numatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje organas (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio nuostatų galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

2009 m. lapkričio 16 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1186/2009, nustatančio Bendrijos atleidimo nuo muitų sistemą, 110 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog pagal reglamento 107, 108, 109 straipsnius muitais neapmokestinti degalai negali būti naudojami kitoje transporto priemonėje nei toji, kurioje jie buvo įvežti, ir negali būti iš tos priemonės išpilti ir sandėliuojami, išskyrus tos transporto priemonės būtino remonto metu; jų taip pat negali perleisti už atlygį ar nemokamai, asmuo, kuris juos įvežė be muitų. 110 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog, jei 1 dalies reikalavimų nesilaikoma, atitinkamiems produktams pritaikomi importo muitai tuo tarifu, kuris galiojo nuostatų pažeidimo dieną, atsižvelgiant į krovinio rūšį ir tą dieną kompetentingų institucijų nustatytą ar pripažintą jų muitinę vertę.

Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 21 punkte numatyta, kad importo PVM neapmokestinami kuras ir tepalai, esantys automobilių transporto priemonėse, reikalingi tų priemonių eksploatavimui.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-04-16 nutarimo Nr. 438 „Dėl importuojamų prekių neapmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčiu” importuojamų prekių neapmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčių taisyklių 18 punkte nurodyta, kad Pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) įstatymo 40 straipsnio l dalies 21 punkte nustatyta importo PVM lengvata taikoma ta pačia tvarka ir tomis pačiomis sąlygomis, kaip ir šių prekių, jeigu jos būtų importuojamos į Europos Bendrijų muitų teritoriją, atleidimas nuo importo muitų, kaip nustatyta Tarybos reglamente. Taikant Tarybos reglamente nustatytus apribojimus, importo PVM neapmokestinamas kuras (kuro kiekis nustatomas pagal degalų kiekio rodiklio duomenis), esantis transporto priemonių stacionariose gamintojo techninėje dokumentacijoje numatytose kuro talpyklose, iš kurių šis kuras patenka tiesiogiai į stacionarias transporto priemonės kuro tiekimo sistemas.

Paaiškinime Klaipėdos teritorinės muitinės viršininkui A. G. tvirtino, kad įvykio metu jo vairuoto automobilio „Volkswagen Passat“ kuro bakas yra gamyklinis, nėra perdarytas ar remontuotas. Mano, kad, prieš įpilant kurą, kuro bake buvo likęs kuro likutis (b. l. 9–11).

Teismo posėdyje A. G. parodė, kad degalinėje į automobilio kuro baką įpylė 70 litrų degalų, šį kiekį deklaravo muitininkams. Tvirtino, kad jo automobilio kuro bakas yra standartinis, automobilį įsigijo Vokietijoje, jis yra pirmasis automobilio savininkas, todėl garantavo, kad automobilio kuro bakas padidintas nebuvo. Teigė, kad techninės apžiūros tarnyba apžiūrėjo jo automobilio kuro baką ir pasakė, kad bakas yra originalus – 100 litrų talpos (b. l. 22).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ serviso vadovas G. M. į Klaipėdos teritorinės muitinės paklausimą atsakė, kad automobilio „Volkswagen Passat“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), spalva ((duomenys neskelbtini)), pagaminto 1996-09-24, su 1,9 litro darbinio tūrio 81 kW turbodyzeliniu varikliu Nr. (duomenys neskelbtini), kuro bako talpykla, remiantis gamyklos gamintojos literatūra, yra 70 litrų. Gamyklos gamintojos duomenimis, visuose „Passat B4“ (Typ (35i)/3A) nuo 1993 iki 1997 metų automobiliuose nepriklausomai nuo kėbulo rūšies (sedanas 4 durų, prailgintas „Variant“ 5 durų) montuojami taip pat vienodo tūrio 70 litrų kuro bakai. Gamykla gamintoja didesnio ar mažesnio tūrio kuro bakų nėra pagaminusi (b. l. 21).

Iš aptartų duomenų matyti, kad tarp A. G. paaiškinimų ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ serviso vadovo G. M. rašte nurodytos informacijos yra prieštaravimų. A. G. įsitikinęs, kad jo automobilio originaliame kuro bake telpa 100 litrų dyzelino.

Skundžiamame nutarime apylinkės teismas nurodė, kad automobilio gamintojas indo geometrinio tūrio neskelbia, todėl, teismo nuomone, į standartinį baką galima pripilti daugiau kuro nei nurodyta gamintojo techninėje charakteristikoje, bei konstatavo, kad „asmenys, neturintys specialios įrangos kuro kiekio bake nustatymui, neturi galimybės kiekvieną kartą tiksliai įsitikinti, koks kuro likutis jo automobilio bake yra prieš pilant į jį kurą, taigi, net įsipylę kuro kiekį, kuris, Institucijos teigimu, galimas standartiniame bake, jie rizikuoja būti apmokestinami atvykdami į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją. Institucija, surašiusi administracinės teisės pažeidimo protokolą, nenustatė, kad A. G. vairuoto automobilio kuro bakas būtų buvęs kokiu nors būdu padidintas, kad jis būtų neoriginalios konstrukcijos, kad jis būtų buvęs nestacionarus“.

Aplinkybės, ar A. G. savo automobiliu „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją kurą įvežė šio automobilio gamintojos deklaruojamame standartiniame 70 litrų talpos bake, apylinkės teismas netyrė, bet padarė išvadą, kad apmokestinti A. G. bei skirti jam administracinę nuobaudą pagal ATPK 209³ straipsnio 4 dalį nebuvo teisinio pagrindo. Kad tokia aplinkybė nebuvo tirta nei administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu, nei bylą nagrinėjant teisme, patvirtina ir Klaipėdos teritorinės muitinės viršininkės apeliacinis skundas.

Tam, kad būtų pašalinti byloje esantys prieštaravimai – ar automobilio „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuro bakas įvykio metu buvo originalus ar perdirbtas, turi būti ištirta. Esami prieštaravimai tarp A. G. paaiškinimų ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ serviso vadovo G. M. rašte nurodytos informacijos turi būti panaikinti. Šios aplinkybės nustatymas turi esminės reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl apylinkės teismo priimtas nutarimas naikintinas, o byla grąžinama apylinkės teismui rinkti papildomus įrodymus (ATPK 256 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjas

nutaria:

Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 1 d. nutarimą panaikinti ir A. G. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutartis neskundžiama.