- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-02-12
- Bylos Nr.
- I-272-394/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-03182-2015-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jarūnė Sedalienė
- Pareiškėjas
- L. Š.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių
- Kategorijos
- 1.15.2.3.2Neturtinė žala
dalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovei Aušrai Galvelei,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas L. Š. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (2-3 b. l.), prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Atsakovas, Šiaulių TI), 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas skunde ir teismo posėdyje nurodė, kad ryšium su laisvės apribojimu buvo laikomas Šiaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2014-06-16 iki 2015-11-09, pažeidžiant galiojančius teisės aktus, perpildytose kamerose, neatitinkančiose higienos normų reikalavimų, netinkamai atitvertas sanitarinis mazgas, nesudaryta galimybė nemokamai išsiskalbti savo asmeninius rūbus, asmens ir daiktų apžiūros atliekamos antisanitarinėmis sąlygomis. Kalinamas netinkamomis sąlygomis patyrė neturtinę žalą, t.y. dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją, pažeminimą.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, atsiliepime (8-16 b. l.) bei atsakovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo" 1.3 punktas nustato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 (Žin., 2009, Nr. 121-5216), numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas skirtingose kamerose vienas arba su dar 1-5 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 1,64 iki 20 kv. m. Toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per tą pačią parą nėra pastovus, dalis kviečiama pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus, etapuojamas į teismus, areštines, pataisos namus ir atitinkamą laiką nebūna kameroje. Atsakovas pabrėžia, kad įstaiga veikia 1911 m. pastatytame pastate nuolatinio perpildymo sąlygomis, Šiaulių TI administracija dėl objektyvių priežasčių ne visuomet turi galimybę užtikrinti vienam asmeniui 3,6 kv. m. ploto, bet tokia situacija nėra pastovi, administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t.y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Pasivaikščiojimo laiku (1 val. per dieną), medicininių apžiūrų metu, prausimosi pirtyje metu asmenys nebūna gyvenamojoje kameroje. Pareiškėjo pretenzijos atsakovui už šį laikotarpį laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnų veiksmus pripažinti neteisėtais. Nenustačius dėl šio laikotarpio Šiaulių tardymo izoliatoriaus neteisėtų veiksmų (vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų), pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo už šį laikotarpį negali būti tenkinamas.
Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo laikymo Šiaulių TI metu kamerose Nr. 77 ir 54 dėl sąlygų atitikimo higienos normų reikalavimams buvo atlikti Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimai, 2014-06-11 patikrinimo metu nustatyta, kad kamera Nr. 77 buvo remontuota. 2015-01-13 patikrinimo akte Nr. EP-5 užfiksuotas kameros Nr. 54 patikrinimas, nustatyta, kad oro temperatūra atitinka nustatytas higienos normas, užfiksuoti nežymūs santykinės oro drėgmės, oro judėjimo greičio ir dirbtinės apšvietos pažeidimai. Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 p. nustato, kad Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. LR Sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laivės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 2 p. įtvirtina analogiško pobūdžio nuostatą: veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Šiaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas dar iki Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 patvirtinimo“ įsigaliojimo, todėl analizuojant pareiškėjo laikymo įstaigoje sąlygas taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tik tie Higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Kadangi Šiaulių tardymo izoliatoriuje dėl pastato statuso negali būti atliekami rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai, Higienos normos HN76:2010 „Laivės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimai, susiję su šiais darbais, netaikytini ir įstaiga negali būti pripažįstama atsakinga dėl nustatomų šių reikalavimų pažeidimų. Atsakovas negali būti atsakingas už tai, kad įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytas pareigas, susijusias su švaros ir tvarkos palaikymu kamerose. Kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus lėšų iš valstybės biudžeto. Visose Šiaulių TI kamerose įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, jie nuo bendros kameros erdvės atskirti mūrine sienele, praėjimas atitvertas durimis arba erdves skiriančia užuolaida, kas atitinkamai užtikrina kameroje kalinčių asmenų privatumą, toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus.
Atsakovas nurodo, kad atvykstantiems ir išvykstantiems suimtiesiems ir nuteistiesiems visa asmens krata įstaigoje pareiškėjo buvimo ŠTI laikotarpiu buvo atliekama administracinės teritorijos pastato rūsyje esančioje apžiūros ir daiktų patikrinimo patalpoje. Vadovaujantis Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 11 p., priimti suimtieji (nuteistieji), kol įforminami dokumentai, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms, uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras. 2014-10-03 patikrinimo akte Nr. EP-406 užfiksuota, kad išvykstančiųjų apžiūros patalpos tvarkingos. Patikrinimo akto turinys paneigia pareiškėjo dėstomas aplinkybes, esą sąlygos apžiūros ir daiktų patikrinimo patalpoje antisanitarinės. 2015-03-13 patikrinimo akte Nr. EP-84 užfiksuotas nežymus kratų atlikimo patalpų pažeidimas: „vonelės daiktams sudėti labai nešvarios“, tačiau iš 2015-08-27 akto Nr. EP-354 matyti, kad kratos atlikimo patalpoje esančios vonelės daiktams sudėti išplautos. Atsakovas atkreipia teismo dėmesį, kad krata nėra ilgai trunkantis procesas, todėl pareiškėjui negalėjo sukelti tokių stiprių neigiamų išgyvenimų, kurie galėtų būti įvertinti kaip neturtinė žala.
Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas buvo laikomas laikino laikymo kamerose Nr. PK-6, PK-4 ir PK-8, kurios buvo patikrintos 2015-03-04, nustatyta, kad visose PK kamerose per maža dirbtinė apšvieta, per žema oro temperatūra, pelėsio nėra, nuo lubų nesilupa ir nebyra.
Atsakovas nurodo, kad suimtųjų patalynės ir apatinių rūbų skalbimo dažnumas reglamentuotas teisės aktuose. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems turi būti suteikta galimybė gauti išskalbtą patalyne ir apatinius rūbus. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 67 punktas nustato, kad lovos skalbiniai ir rankšluosčiai turi būti keičiami atsižvelgiant į jų užterštumą, bet ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Skalbimo organizavimą Šiaulių tardymo izoliatoriuje reglamentuoja 2012 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 1/01-210 patvirtintas Šiaulių tardymo izoliatoriaus skalbinių bei suimtųjų (nuteistųjų) apatinių drabužių ir asmeninės patalynės skalbimo tvarkos aprašas, kurio 4 punktas numato, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus skalbiniai (suimtiesiems (nuteistiesiems), išduodama patalynė ir rankšluosčiai bei darbo rūbai) skalbiami ne dažniau kaip kartą per savaitę. Atsakovas pažymi, kad jokie teisės aktai nenumato, kad laisvės atėmimo vietose kalinamiesiems būtų sudarytos sąlygos skalbtis ir džiovintis rūbus jų gyvenamosiose kamerose. Nuo 2012 m. spalio mėn. įstaigoje esantiems suimtiesiems (nuteistiesiems) taip pat teikiamos ir viršutinių drabužių skalbimo ir cheminio valymo paslaugos už suimtųjų (nuteistųjų) asmeninėse sąskaitose esančias lėšas. Taigi sąlygos skalbtis laisvės atėmimo vietų veikiančiose skalbyklose yra sudarytos, todėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus veiksmai negali būti vertinamai kaip pažeidžiantys galiojančius teisės aktus.
Pareiškėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimą sąlygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus, nebūtinai sąlygotus laikymo sąlygų, ir kurių nepagrindžia jokiais įrodymais. Pareiškėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje sąlygomis. Tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti. Nenustačius bent vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą Civilinio kodekso 6.271 str. pagrindu. Atsižvelgiant į teismų praktikoje pabrėžiamus neturtinės žalos instituto taikymo aspektus, siekiant nustatyti pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pagrįstumą turi būti atsižvelgiama į konkrečias kalinimo sąlygas, turi būti įvertinti įrodymai, pagrindžiantys pareiškėjo patirtą neturtinę žalą o ne prielaidos apie galimą teisių pažeidimą
Atsakovas pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sąraše įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo būdų. To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti. Atsakovas prašo sprendžiant neturtinės žalos priteisimo pareiškėjui klausimą atsižvelgti į tai, kad įstaiga pagal galimybes siekė įgyvendinti galiojančius teisės aktus ir nebuvo neigiamo veikimo, nukreipto išimtinai prieš pareiškėją, pareiškėjo laikymas teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis buvo su pertraukomis ir tik periodinis, neigiamas veikimas buvo mažareikšmis ir nesukėlęs ilgalaikių neigiamų pasekmių.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas L. Š. nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš to, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnio prasmę konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
LR ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Tačiau asmens pažeista teisė teismo gali būti apginta tuo atveju, jei jis konkrečiai įvardija neteisėtus valdžios institucijos veiksmus (neveikimą) ir savo reikalavimą pagrindžia atitinkamais argumentais bei įrodymais. Reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai ar abstrakčiai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, kokio teisės akto reikalavimų nevykdė atitinkamas viešojo administravimo subjektas, ar neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal atitinkamas teisės normas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-1527/2012).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundu siekia, jog jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, būtų priteistas 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, neturtinę žalą iš esmės grindžia tuo, kad laikymo sąlygos neatitiko įstatymuose numatytų reikalavimų kamerų plotui ir higienos normų reikalavimų.
Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktą iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 (Žin., 2009, Nr. 121-5216), numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.
Iš byloje esančios 2015-11-24 pažymos Nr. 60/09-39112 (18-21 b. l.) matyti, kad pareiškėjas L. Š. Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas nuo 2014-06-16 iki 2015-11-09, viso 136 dienas. Kameroje Nr. 45 pareiškėjas buvo laikomas nuo 2014-06-16 iki 2014-06-30 su dar 1-3 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 4,61 iki 9,23 kv. m., kameroje Nr. 77 – nuo 2014-06-30 iki 2014-07-01 ir nuo 2014-09-30 iki 2014-10-09 vienas arba su dar 1-3 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 1,64 iki 6,56 kv. m., kameroje Nr. 17 – nuo 2014-09-29 iki 2014-09-30, nuo 2014-10-09 iki 2014-10-14 ir nuo 2014-12-30 iki 2014-12-31 su dar 1-3 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 4,61 iki 9,23 kv. m., kameroje Nr. 5 – nuo 2014-12-22 iki 2014-12-23 su dar 1-2 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 4,23 iki 6,34 kv. m., kameroje Nr. 43 – nuo 2014-12-23 iki 2014-12-24 su dar 2-3 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 4,58 iki 6,11 kv. m., kameroje Nr. 54 – nuo 2014-12-24 iki 2014-12-30, 2015-01-02, ir nuo 2015-05-06 iki 2015-05-11 vienas arba su dar 1-4 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 3,60 iki 17,98 kv. m., kameroje Nr. 1 – nuo 2014-12-31 iki 2015-01-02 vienas ir jam teko 6,56 kv. m., kameroje Nr. 91 – nuo 2015-01-02 iki 2015-01-07 su dar 3-5 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 3,07 iki 4,61 kv. m., kameroje Nr. 63 – nuo 2015-02-24 iki 2015-02-25 su dar 2 asmenimis ir jam teko 6,05 kv. m., kameroje Nr. 98 – nuo 2015-02-25 iki 2015-02-27 su dar 3 asmenimis ir jam teko 4,96 kv. m., kameroje Nr. 57 – nuo 2015-04-09 iki 2015-04-14 su dar 2-4 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 3,99 iki 6,66 kv. m., kameroje Nr. 13 – nuo 2015-04-14 iki 2015-04-15 su dar 3 asmenimis ir jam teko 3,97 kv. m., kameroje Nr. 9 – nuo 2015-05-11 iki 2015-05-22 su dar 1-4 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 3,25 iki 8,13 kv. m., kameroje Nr. 60 – nuo 2015-05-22 iki 2015-06-03 su dar 2-4 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 3,53 iki 5,89 kv. m., kameroje Nr. 66 – nuo 2015-08-17 iki 2015-08-18 su dar 2 asmenimis ir jam teko 7,53 kv. m., kameroje Nr. 90 – nuo 2015-08-18 iki 2015-09-04 su dar 2-4 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 3,99 iki 6,65 kv. m., kameroje Nr. 64 – nuo 2015-10-13 iki 2015-10-21 su dar 1-5 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 3,72 iki 11,17 kv. m., ir kameroje Nr. 86 – nuo 2015-10-21 iki 2015-11-09 su dar 2-3 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 4,44 iki 5,92 kv. m.
Taigi iš pateiktos pažymos matosi, kad 117 dienų pareiškėjui tenkanti gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius reikalavimus, 9 dienas pareiškėjui pastoviai teko mažiau negu 3,6 kv. m. kameros ploto, o 10 dienų pareiškėjui tenkantis kamerų plotas tik iš dalies atitiko reikalavimus, tačiau iš pateiktos pažymos tiksliai nustatyti, kiek laiko pareiškėjas buvo laikomas per šias dienas nepažeidžiant nustatytos vienam asmeniui kameros ploto normos, nėra galimybių, atsakovas pateikė duomenis tik apie šiose kamerose buvusių asmenų skaičių ryte 7.30 val. ir vakare 19.30 val., todėl 2015-11-24 pažymos turinys vertintinas pareiškėjo naudai (LVAT 2014-12-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-1469/2014) ir konstatuotina, jog laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu pareiškėjas 19 dienų (9 + 10) buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis teisės aktų reikalavimus kamerų plotui. Įvertinęs tai, kad kamerų plotas buvo užstatytas suimtųjų lovomis, kitais baldais ir buitiniais reikmenimis (24-27 b. l.), teismas sprendžia, jog iš tiesų pareiškėjui tenkantis plotas tam tikrais laikotarpiais buvo itin mažas (teko tik 1,64-3,28 kv. m.) ir jo teisė į minimalų gyvenamąjį plotą buvo ženkliai pažeista. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir minimalaus vienam asmeniui kameroje tenkančio ploto neužtikrinimo trukmę, konstatuotina, jog toks pažeidimas sudarė prielaidas patirti pareiškėjui neigiamus išgyvenimus, sukėlė jam dvasines kančias bei nepilnavertiškumo jausmą, o Šiaulių TI administracija neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos duomenimis nustatyta, kad Šiaulių visuomenės sveikatos centras, 2014-06-11 atlikdamas operatyviąją valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę pagal gautus pranešimus dėl galimų higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos LR sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241, pažeidimų, patikrino ir kamerą Nr. 5, kurioje pareiškėjas buvo laikomas nuo 2014-12-22 iki 2014-12-23, kamerą Nr. 13, kurioje pareiškėjas buvo laikomas nuo 2015-04-14 iki 2015-04-15, ir kamerą Nr. 77, kurioje pareiškėjas buvo laikomas nuo 2014-06-30 iki 2014-07-01 ir nuo 2014-09-30 iki 2014-10-09. Iš 2014-06-17 patikrinimo akto Nr. EP-239 (37-40 b. l.) matosi, kad dirbtinis apšvietimas, oro temperatūra ir santykinė oro drėgmė kamerose atitinka higienos normos reikalavimus, kameros remontuotos, tačiau vėl reikalingas paprastasis remontas (pažeidžiamas HN 76:2010 62 p. reikalavimas). 2014-09-25 patikrinimo metu (2014-10-03 patikrinimo aktas Nr. EP-406 – 45-48 b. l.) patikrinta kamera Nr. 54, kurioje pareiškėjas buvo laikomas nuo 2014-12-24 iki 2014-12-30, 2015-01-02, ir nuo 2015-05-06 iki 2015-05-11, ir kamera Nr. 98, kurioje pareiškėjas buvo laikomas nuo 2015-02-25 iki 2015-02-27, nustatyta, kad kamera Nr. 98 remontuojama, kameroje Nr. 54 dirbtinis apšvietimas veikė, grindys valytos drėgnu būdu, kameros sienų, lubų danga vietomis aptrupėjusi (pažeidžiamas HN 76:2010 62 p. reikalavimas), grindys cementinės, nepadengtos lengvai valoma ir dezinfekuojama danga (pažeidžiamas HN 76:2010 28 p. reikalavimas). Kamera Nr. 54 buvo patikrinta ir 2014-12-16 patikrinimo metu (2015-01-13 patikrinimo aktas Nr. EP-5 – 50-53 b.l.), nustatyta, kad kameroje per didelė santykinė oro drėgmė, per mažas oro judėjimo greitis, per maža dirbtinė apšvieta, kamera remontuotina (pažeidžiami HN 76:2010 22 p., 26 p., 62 p. reikalavimai). 2015 m. rugpjūčio 24 d. patikrinimo metu (2015-08-27 patikrinimo aktas Nr. EP-354 – 60-63 b. l.) išmatuota santykinė oro drėgmė, oro temperatūra ir apšvietimas kamerose Nr. 13, Nr. 43, Nr. 60 ir Nr. 64 (kameroje Nr. 33 pareiškėjas buvo laikomas 2014-12-23 – 2014-12-24, kameroje Nr. 13 – 2015-04-14 – 2015-04-15, kameroje Nr. 60 – nuo 2015-05-22 iki 2015-06-03 ir kameroje Nr. 64 – nuo 2015-10-13 iki 2015-10-21), oro temperatūra nustatyta nuo 23,2 – 25,2° C, santykinė oro drėgmė nuo 43,8 iki 64,5 %, dirbtinis apšvietimas nuo 211 iki 246 lx, t.y. atitiko higienos normos reikalavimus.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad ne kartą buvo patalpintas į paskirstymo kameras, kuriose
nėra langų, ventiliacijos. Iš byloje esančios 2015-11-25 pažymos Nr. 69/06-6266 (22 b. l.) matosi, kad L. Š. per laikotarpį nuo 2014-06-16 iki 2015-10-13 į paskirstymo kameras Nr. PK-6, PK-4 ir PK-8 buvo patalpintas aštuonis kartus. Nurodytas paskirstymo kameras Šiaulių visuomenės sveikatos centras patikrino 2015-03-04 operatyviosios valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės atlikimo metu (2015-03-13 patikrinimo aktas Nr. EP-84 – 54-57 b. l.) ir 2015-06-19 kontrolės atlikimo metu (2015-06-26 patikrinimo aktas Nr. EP-289 – 58-59 b. l.). Patikrinimų metu nustatyta, kad kamerose Nr. PK-4, PK-6 ir PK-8 nuo 12,2° C iki 19,8 ° C, dirbtinė apšvieta nuo 4 lx iki 5 lx (HN 76:2010 22 p., 26 p. pažeidimai), santykinė oro drėgmė atitiko reikalavimus, kamerose pelėsio nėra, nuo lubų nesilupa, nebyra, tualetai neatitverti nuo likusios kameros dalies, , ventiliacinės sistemos įrengimas ir su tuo susijęs oro judėjimo greitis nevertinti, nes reikalavimai, susiję su pastato rekonstrukcijos darbais, veikiančioms laisvės atėmimo vietoms netaikomi (HN 76:2010 1 sk., 2 p.).
Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad valstybės valdžios institucijos (Šiaulių tardymo izoliatoriaus) pareigūnai laikė pareiškėją gyvenamosiose kamerose Nr. 54 ir 77, paskirstymo kamerose Nr. PK-4, PK-6 ir PK-8, neatitinkančiose Higienos normos HN 76:2010 reikalavimų, o tai CK 6.271 straipsnio prasme yra pagrindas konstatuoti Šiaulių TI neteisėtus veiksmus.
Pareiškėjas nurodo, kad sanitarinis mazgas nebuvo atitvertas nuo bendros kameros erdvės, dėl to jis patyrė nepatogumus.
Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 21 punkte numatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema, unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). 2009 m. liepos 10 Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ III skirsnio 14.5. papunktyje numatyta, kad tardymo izoliatorių gyvenamosiose patalpose sanitarinio mazgo plotas turi būti atitvertas nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara. Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2015 m. lapkričio 24 d. pažymoje Nr. 62/08-1103 nurodoma, kad sanitarinio mazgo patalpa Šiaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamose patalpose yra atitverta nuo likusio kameros ploto ne mažesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma danga, sanitarinio mazgo plotas kiekvienoje kameroje yra skirtingas, unitazų nėra įrengta, tik sanitariniai įrenginiai grindyse su šalto vandens nubėgimo sistema (24-27 b. l.). Iš byloje esančių Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų matosi, kad nei kamerose Nr. 54 ir 77, nei kitose pareiškėjo laikymo kamerose Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 21 punkto pažeidimai patikrinimų metu nebuvo konstatuoti, taigi byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų buvęs laikomas kamerose, kuriose sanitariniai mazgai būtų įrengti netinkamai, pažeidžiant Higienos normos HN 76:2010 21 punkte numatytus reikalavimus.
Pareiškėjas nurodo, kad Šiaulių TI nebuvo sudaryta galimybė nemokamai skalbti asmeninius drabužius. Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems turi būti suteikta galimybė gauti išskalbtą patalynę ir apatinius rūbus. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 64 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietų veikiančiose skalbyklose turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 107 p. nurodyta, jog ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu, kirpėjo paslaugomis, gauti išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius. Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2012-10-31 įsakymu Nr. 1/10-210 patvirtintame Šiaulių TI skalbinių bei suimtųjų (nuteistųjų) apatinių drabužių ir asmeninės patalynės skalbimo tvarkos apraše bei 2012-11-20 įsakymu Nr. 1/01-236 patvirtintame Šiaulių TI suimtųjų (nuteistųjų) viršutinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkos apraše (30-36 b. l.) nustatyta, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje esantiems suimtiesiems (nuteistiesiems) jų apatiniai drabužiai bei asmeninė patalynė yra skalbiama Šiaulių TI skalbykloje nemokamai, ne dažniau kaip kartą per savaitę pagal asmeninių skalbinių surinkimo grafiką; viršutinių skalbinių skalbimo bei cheminio valymo paslaugos teikiamos už suimtųjų (nuteistųjų) asmeninėse sąskaitose esančius pinigus, viršutiniai skalbiniai skalbti priimami kartą per mėnesį pagal surinkimo grafiką. Pažymėtina, jog aukščiau paminėtose teisės normose nėra įsakmiai nurodyta, kad asmenų drabužiai turi būti skalbiami nemokamai, laisvės atėmimo vietos turi tik pareigą sudaryti galimybę kalintiems asmenims išsiskalbti savo drabužius. Nesant imperatyvaus nurodymo tai daryti nemokamai, bei atsižvelgiant į tai, jog neturintiems pinigų asmenims yra galimybė išsiskalbti viršutinius rūbus kreipusis į įstaigos administraciją dėl paramos skyrimo, spręstina, kad ŠTI administracija, nustatydama atitinkamą viršutinių drabužių skalbimo tvarką, teisės normų nepažeidė. Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl asmeninių drabužių ar asmeninės patalynės skalbimo jis į įstaigos administraciją nesikreipė, byloje nėra duomenų, kad Šiaulių TI buvo atsisakyta skalbti jo asmeninius drabužius ar patalynę, o iš byloje esančių pinigų apskaitos žiniaraščių matosi, kad pareiškėjas lėšų asmeninėje sąskaitoje turėjo, todėl pareiškėjo skundas dalyje dėl to, jog jam nebuvo sudarytos sąlygos skalbti viršutinius drabužius, atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas neturtinę žalą kildina ir dėl asmens apžiūros atvykstant ir išvykstant į / iš Šiaulių TI. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2005 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 4/07-130 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos (toliau – Instrukcija) 145.1 p. numatyta, kad suimtiesiems ir nuteistiesiems visa krata privalomai atliekama atvykus į laisvės atėmimo vietą, taip pat išvykstant iš jos. Instrukcijos 146 punktas detaliai numato visą procedūros atlikimo tvarką: visa asmens krata (išskyrus kratą, atliekamą uždarojoje zonoje, karceryje) atliekama atskiroje patalpoje. Prieš kratą pasiūloma atiduoti daiktus, kuriuos suimtiesiems ir nuteistiesiems turėti draudžiama, po to nurodoma suimtajam (nuteistajam) paeiliui nusiimti kepurę (skarelę), nusiauti avalynę, nusirengti drabužius iki apatinių baltinių, šie daiktai įdėmiai apžiūrimi ir apčiupinėjami. Iš byloje esančio 2014-10-03 Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimo akto Nr. EP-406 matosi, kad išvykstančiųjų apžiūros patalpos įrengtos naujai, jos yra tvarkingos (45-48 b. l.). 2015-03-04 patikrinimo metu užfiksuota, kad laikino laikymo (atvykimo) kratos atlikimo patalpoje esančios 4 vonelės daiktams sudėti labai nešvarios (tiek vidus, tiek išorė) – pažeidžiamas HN 76:2010 X sk. 54 p. reikalavimas, tiriant skunde nurodytą faktą dėl kratos atlikimo patalpoje esančių vonelių daiktams sudėti valymo ir dezinfekcijos, nepateikė pagrindinio valymo registro dokumentų – pažeidžiamas HN 76:2010 X sk. 59 p. reikalavimas (54-57 b. l.). Iš 2015-08-27 patikrinimo akto Nr. EP-354 (60-63 b. l.) matosi, kad 2015-08-24 patikrinimo metu kratos atlikimo patalpoje esančios vonelės daiktams sudėti išplautos. Taigi 2015-03-04 patikrinimo metu nustatytas higienos normos HN 76:2010 pažeidimai kratų atlikimo patalpoje, tačiau iš byloje esančios 2015-11-24 pažymos Nr. 60/09-39112 (18-21 b. l.) matosi, kad pareiškėjas iš Šiaulių TI išvyko 2015-02-27 ir vėl grįžo 2015-04-09, taigi 2015-03-04 kratų atlikimo patalpoje jo nebuvo ir jis nešvariomis vonelėmis nesinaudojo, todėl negalėjo patirti su tuo susijusių nepatogumų, o tuo pačiu ir neturtinės žalos. Taigi byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų pareiškėjo teiginius dėl jo asmens kratos atlikimo netinkamomis sąlygomis, ir nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus Šiaulių TI pareigūnų veiksmus pareiškėjo atžvilgiu.
Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, jog dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose buvusių laikymo sąlygų pablogėjo jo sveikata, ypač psichinė būsena. Iš pareiškėjo L. Š. asmens sveikatos istorijos (71-101 b. l.). matyti, kad pareiškėjas, būdamas Šiaulių TI, keletą kartų skundėsi gerklės skausmu, rėmens graužimu, buvo gydomas vaistais, tačiau jo savijautos pablogėjimai (kaulų laužimas, nemiga, nerimas, prakaito pylimas ir kt.) susiję ne su laikymo sąlygomis Šiaulių TI, o su narkotikų vartojimu, dėl ko jis buvo gydomas medikamentais, vežamas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, taigi byloje esantys medicininiai dokumentai pareiškėjo teiginių nepatvirtina ir nesudaro pagrindo teigti, kad dėl laikymo sąlygų Šiaulių TI pablogėjo jo sveikata.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02). Taigi ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinei žalai atlyginti.
LR CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šiame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Atsižvelgus į kalinimo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sąlygomis trukmę (19 dienų), į pareiškėjo patirtus nepatogumus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingus nepatogumus, sukelia dvasines kančias, į kitus pirmiau minėtus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, darytina išvada, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri negali būti kompensuojama vien tik pareiškėjo teisių pažeidimo pripažinimu, o kalėdamas pas atsakovą aukščiau aptartomis sąlygomis, pareiškėjas patyrė pinigine išraiška apskaičiuotiną neturtinę žalą. Tam tikru laikotarpiu ženkliai pažeista minimalaus vienam asmeniui tenkančio kameros ploto norma, pareiškėjo laikymas kamerose, neatitinkančiose higienos normų reikalavimų, sukėlė pareiškėjui dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Kita vertus, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo visiškai tenkinti pareiškėjo skundą bei priteisti jam visą jo reikalaujamą sumą, nes pažeidimo laikotarpis nebuvo nepertraukiamas, pareiškėjui tenkanti kameros ploto norma nuolat kito, pareiškėjas turėjo galimybę vieną valandą per dieną pabūti gryname ore, bylos duomenimis, pareiškėjas į Šiaulių TI direktorių su skundais dėl laikymo sąlygų nesikreipė (23 b. l.), todėl teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, jog kitos jo laikymo sąlygos atitiko teisės aktų reikalavimus. Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas buvo kalinamas pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį sąlygomis. Tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.
Taigi teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, atsižvelgęs į naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kuomet Šiaulių TI kalinamiems asmenims už vieną kalinimo netinkamomis sąlygomis dieną yra priteisiamas vidutiniškai apie 9 Eur neturtinės žalos atlyginimas (2015 m. gruodžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2474-520/2015, 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1656-858/2015, 2016 m. sausio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2588-624/2015), vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad šiuo atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti pareiškėjo nurodyta suma, o dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 170 Eur. Todėl pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, priteisiant pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, 170 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 5 p. teismas,
nusprendžia:
Pareiškėjo L. Š. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui L. Š. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 170,00 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt Eur) neturtinei žalai atlyginti.
Spendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimą priėmusį teismą.