Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. M., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis 8 klasių išsilavinimą, nedirbantis, neįgalus, turintis 50 procentų darbingumą, gyv. (duomenys neskelbtini), vedęs, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. 2009-05-08 apie 18 val. Šiaulių r. Kuršėnų m., Vilniaus g., ties namu Nr. 15, vairuodamas UAB „Krimsk“ priklausantį automobilį „Mercedes Benz 410“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) viršijo leistiną važiavimo greitį (50 km/h), važiuodamas 52 – 56 km/h greičiu, tuo pažeisdamas (duomenys neskelbtini) p. reikalavimus, atsižvelgdamas į važiavimo sąlygas, nepasirinko eismui saugaus važiavimo greičio, kad galėtų suvaldyti transporto priemonę ir neprarastų tiesialinijinio važiavimo stabilumo, neišvažiuodamas už gatvės važiuojamosios dalies ribų, tuo pažeisdamas KET 133 p. reikalavimus, nesuvaldė vairuojamo automobilio, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, užvažiavo ant šaligatvio, tuo pažeisdamas KET 122 p. ir 125 p. reikalavimus, ir atsitrenkė į medį, dėl ko automobilio „Mercedes Benz 410“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleiviui E. S. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Įrodymai dėl kelių transporto eismo saugumo ir transporto priemonių

eksploatavimo taisyklių pažeidimo, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl

Dėl pareikšto kaltinimo V. M. neprisipažino ir parodė, kad 2009-05-08, dirbdamas UAB „Ridvija“ vairuotoju, vežė maršrutiniu mikroautobusu „Mercedes Benz 410“, keleivius iš Šiaulių į Kuršėnus. Šiauliuose prie turgaus į mikroautobusą įlipo E. S., kuris, sumokėjęs už kelionę 4 Lt, ėmė reikalauti grąžos, nors ji jam nepriklausė. Jam duodamo bilieto neėmė, pasiūlydamas juo pasinaudoti tualete. Iš nukentėjusiojo elgesio, kalbos, suprato, kad E. S. yra neblaivus. Nuvažiavus į Kuršėnus, iš mikroautobuso nukentėjusysis atsisakė išlipti, reikalaudamas grąžos. Tuomet jis apsuko mikroautobusą ir ėmė važiuoti link autobusų stoties, kad joje dispečerė E. S. išaiškintų, kiek kainuoja kelionė. E. S. sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Mikroautobusas važiavo leistinu greičiu, be to, jam reikia apie 100 m, kad jis įsibėgėtų iki 70 km/h greičio. Tuo metu kažkas įvyko ir jis atsigavo jau po smūgio į medį. Mano, kad nukentėjusysis apsvaigino jį smūgiu į galvą, todėl įvyko avarija. Su kuo galėjo suduoti, nežino. Kadangi E. S. įvykio metu iš mikroautobuso iškrito, jis tikriausiai stovėjo, nes sėdėdamas nebūtų iškritęs. Vilniaus g. automobilių nestovėjo, todėl jam jokios kliūties apvažiuoti nereikėjo. Prieš įvykį jis važiavo apie 50 km\h greičiu. Avarija įvyko dėl E. S. kaltės, kadangi šis sudavė jam į galvą, dėl ko jis prarado sąmonę. Kuo buvo suduota, jis nematė. Po įvykio keturias paras gydėsi ligoninėje, namuose – pusantro mėnesio, buvo siųstas į Kauno klinikas dėl konsultacijos, neteko uoslės, kartais svaigsta galva.

Nukentėjusysis E. S. parodė, kad 2009-05-08 išvažiavo mikroautobusu iš Šiaulių į Kuršėnus. Sumokėjo 5 Lt, bet vairuotojas grąžos jam neatidavė, be to, nedavė bilieto. Kuršėnuose, išlipus kitiems keleiviams, paprašė vairuotojo atiduoti jam litą grąžos, bet vairuotojas jam pinigų neatidavė, o, uždaręs duris ir apsisukęs, ėmė vėl labai greitai važiuoti link Šiaulių. Tuo metu jis sėdėjo ant priekinės keleivio sėdynės. Dėl kokių priežasčių įvyko eismo įvykis, jis pasakyti negali, nes neprisimena, kadangi eismo įvykio metu prarado sąmonę. Mano, jog vairuotojas norėjo apvažiuoti gatvėje stovėjusį kokį nors automobilį, todėl manevruodamas dėl didelio greičio nesuvaldė automobilio. Jis vairuotojui nesudavė, netrukdė jam vairuoti. Įvykio metu buvo neblaivus.

Iš akistatos protokolo matyti, kad V. M. ir E. S. suvesti akistaton, kurios metu V. M. nurodė, kad važiuojant Vilniaus g., Kuršėnų m., ties nedideliu posūkiu, jis pajuto smūgį į galvą, bet kur buvo suduotas smūgis, jis negalėjo įvardinti. Kas vyko po to, jis nežino, kadangi prarado sąmonę. E. S. parodė, kad vairuotojas Vilniaus g. važiavo apie 70 km\h greičiu, o pavažiavus po apsisukimo kokius 200-300 m, jis pajuto, kad automobilis metėsi į kairę gatvės pusę. Jis suprato, kad vairuotojas nori apvažiuoti, gatvėje stovėjusį, automobilį, bet jis pats nematė, ar stovi koks nors automobilis, ar ne. Po to jis prarado sąmonę. V. M. nurodė, kad tiksliai negali tvirtinti, kad jam buvo suduota ženklu, jis teigia, kad jam galėjo būti smūgiuota ir kumščiu. V. M. taip pat nurodė, kad jokios kliūties, kurią būtų reikėję apvažiuoti, nebuvo, o jis važiavo apie 40-30 km\h greičiu, ką vėliau patikslino, tvirtindamas, kad greitis galėjo būti 40-50 km\h (104-108 b.l., 1 t.).

Civilinio atsakovo UAB „Ridvija“ atstovė parodė, kad dėl įvykio kaltas nukentėjusysis, kuris būdamas neblaivus, neklausė vairuotojo nurodymų, nesisaugojo, sudavė smūgį V. M. į galvą, dėl ko įvyko avarija, todėl UAB „Ridvija“ nėra atsakinga už patirtą nukentėjusiojo žalą.

Civilinio atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ atstovė parodė, kad civilinis ieškinys negali būti priteisiamas iš draudimo bendrovės, kadangi, nei E. S., nei kaltinamasis, nei transporto priemonės valdytojas UAB „Ridvija“ per Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) numatytą vienerių metų terminą į UAB DK „PZU Lietuva“ dėl žalos atlyginimo nesikreipė.

Liudytoja S. J. parodė, kad laukė autobuso Kuršėnų m. centre, kuomet į stotelę atvažiavo mikroautobusas, kuriame pirmoje eilėje dešinėje pusėje sėdėjo E. S.. Mikroautobuso vairuotojas, išlipus visiems keleiviams, prašė E. S. išlipti lauk, bet jis nelipo. Tuomet mikroautobuso vairuotojas apsisuko ir nuvažiavo link autobusų stoties. E. S. buvo neblaivus.

Liudytojas R. V. parodė, kad 2009 m. gegužės mėn. vyko į eismo įvykio vietą Vilniaus g., Kuršėnų m. Įvykio vietoje ant šaligatvio buvo užvažiavęs mikroautobusas, įsirėžęs į medį. Sužeistas vairuotojas sėdėjo už vairo. Jis pasakė, kad važiuojant įvyko konfliktas su keleiviu, kuris konflikto metu trenkė avariniu ženklu jam per galvą, todėl jis prarado sąmonę ir atsitrenkė į medį. Jokių automobilių, stovėjusių gatvėje netoli įvykio vietos dešinėje kelio pusėje, tikrai nebuvo.

Liudytojas A. D. parodė, kad 2009-05-08 nuvyko į eismo įvykio vietą Vilniaus g., Kuršėnų m., netoli autobusų stoties, kur maršrutinis mikroautobusas buvo užvažiavęs ant šaligatvio, nukirtęs medį. Netoli mikroautobuso priekio gulėjo iš jo iškritęs žmogus sužalotu veidu. Mikroautobuso vairuotojas sėdėjo mikroautobuse. Paklausus vairuotojo, kas nutiko, šis atsakė, kad įvyko muštynės su keleiviu.

Liudytojas S. B. parodė, kad jis, gavus pranešimą apie eismo įvykį, nuvyko į vietą Vilniaus g., Kuršėnų m., Šiaulių r., kur rado užvažiavusį ant šaligatvio mikroautobusą, kuris buvo atsitrenkęs į medį. Medikai į savo automobilį kėlė vyriškį ir jį išvežė į ligoninę. Su šiuo asmeniu pabendrauti nepavyko. Vairuotojas sėdėjo savo sėdynėje. Jo galva buvo kruvina. Paklausus, kas nutiko, vairuotojas nurodė, kad konflikto su automobilio keleiviu metu, keleivis jam avariniu ženklu trenkė į galvą, dėl ko jis prarado sąmonę, ir tokiu būdu įvyko avarija. Vairuotojas parodė avarinį ženklą, įdėtą į dėklą.

Liudytojas A. C. parodė, kad dirbo kartu su V. M. vairuotoju UAB „Ridvija“. E. S. pažįsta, kaip dažnai mikroautobusu į Kuršėnus važiuojantį, dažnai neblaivų, konfliktuojantį keleivį. Po kelių E. S. mikroautobuse sukeltų konfliktinių situacijų jis E. S. girto nebeveždavo. Po konfliktų E. S. yra jam grasinęs, jog susidoros su juo.

Liudytojas L. Š. parodė, kad kelis metus važiuodavo mikroautobusu iš darbo Šiauliuose į Kuršėnus. Asmenį, sėdintį salėje (liudytoja parodo į E. S.) žino, kaip asmenį taip pat dažnai važiuojantį mikroautobusu, neretai būnantį neblaiviame stovyje, keliantį konfliktus, priekabiaujantį, besielgiantį įžūliai. Ji žino mikroautobuso vairuotoją, kuris šį vyrą dėl jo netinkamo elgesio atsisakė vežti.

Iš kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad kelių eismo įvykio vieta yra Šiaulių r., Kuršėnų m., Vilniaus g., ties namu Nr. 15, kur užpakaline dalimi kairiojoje važiuojamojoje kelio dalyje (žiūrint link Šiaulių), o priekine dalimi ant šaligatvio stovi automobilis „Mercedes Benz 410“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkęs į medį priekine dalimi, o ant šaligatvio 3,00x6,00 m plote nuo priekinės automobilio dalies link Šiaulių yra išsibarsčiusios automobilio detalės, nuolaužos bei medžio nuolaužos, išbėgę automobilio skysčiai. Įvykio vietoje iš automobilio buvo paimtas avarinis ženklas, kuris gulėjo tarp vairuotojo ir keleivio sėdynės (4-8 b.l., 1 t.).

Iš 2009-05-08 transporto priemonės apžiūros ir techninės būklės patikrinimo protokolo matyti, kad apgadinta automobilio „Mercedes Benz 410“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinė dalis; išdaužtas priekinis stiklas, sugadintas variklio dangtis, radiatoriaus priekinės grotelės, priekinis bamperis, abu priekiniai žibintai, posūkių rodikliai, kairės pusės priekinio rato padanga ir ratlankis, kairės pusės galinė padanga, priekinis valstybinio numerio ženklas, priekinio stiklo valytuvas. Padangos ir stabdžių sistema atitinka techninius reikalavimus, o vairo mechanizmo, rankinio stabdžio būklės, apšvietimo signalinių prietaisų būklės patikrinti dėl sugadinimų nėra galimybės (9-10 b.l., 1 t.).

Iš 2009-05-28 apžiūros protokolo matyti, kad, atlikus papildomą mikroautobuso „Mercedes Benz 410“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūrą, detaliai užfiksuoti automobilio apgadinimai autoįvykio metu. Taip pat apžiūrėtas automobilio salonas, kur užfiksuota, kad yra nukritęs variklio gaubtas, buvęs šalia vairuotojo sėdynės, už vairuotojo sėdynės yra nukritusi vaistinėlė. Prie priekinės sėdynės yra rato diskas, o ant jo guli rankinė. Šalia šoninių durelių yra turėklas įsikibti keleiviams išlipant, kuris yra nulinkęs į priekį (11-23 b.l., 1 t.).

Iš 2009-05-08 greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės matyti, kad, paimant ligonį E. S. iš įvykio vietos Vilniaus g., padarytas felčerio A. D. įrašas, apie tai, kad pasakojo vairuotojas, jog mašinoje susiginčijo su keleiviu, dėl ko įvyko muštynės, ir autobusas atsitrenkė į medį (77 b.l., 1 t.).

Iš 2008-10-20 transporto priemonės nuomos sutarties matyti, kad UAB „Krimsk" išnuomojo UAB „Ridvija“ mikroautobusą „Mercedes Benz 410“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2008-11-01 iki 2010-12-31 už 2 000 Lt nuomos mokestį per mėnesį (118 b.l., 1 t.).

Iš 2009-12-24 nelaimingo atsitikimo darbe akto matyti, kad jame nurodytos įvykio aplinkybės, jog vairuotojas V. M. nesuvaldė mikroautobuso „Mercedes Benz 410“, valst Nr. (duomenys neskelbtini), vežančio vieną keleivį E. S. ir atsitrenkė į medį. Pagal vairuotojo žodžius neblaivus keleivis keikėsi, trukdė vairuoti, o pareikalavus liautis, vairuotojas pajuto smūgį į galvą, dėl ko prarado sąmonę. Nelaimingo atsitikimo priežastys nenustatytos (135-136 b.l., 1 t.).

Iš 2009-05-15 teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad 2009-05-08 19 val., paėmus V. M. kraujo tyrimui, nustatyta, kad jo kraujyje etilo alkoholio nerasta (155 b.l., 1 t.).

Iš 2009-05-15 teismo medicinos specialisto išvados matyti, jog 2009-05-08 18.50 val., paėmus E. S. kraujo tyrimui, nustatyta, kad jo kraujyje rasta 2,03 promilės etilo alkoholio. (156 b.l., 1 t.).

Iš 2009-05-26 teismo medicinos specialisto išvados matyti, jog E. S. yra padaryti kūno sužalojimai: galvos smegenų sukrėtimas, kaktikaulio dešinės pusės lūžis kaktinio ančio išorinės plokštelės srityje, muštinės žaizdos ir nubrozdinimai veide, kraujosruvos dešinės akies obuolio odenoje ir dešinės akies vokuose, nubrozdinimai dešiniame žaste ir dešinėje blauzdoje, dėl ko jam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai padaryti E. S. atsitrenkiant į bukus kietus paviršius, atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui (162-163 b.l., 1 t.).

Iš 2009-05-13 teismo medicinos specialisto išvados matyti, jog V. M. padaryti sužalojimai: krūtinkaulio lūžis, galvos smegenų sukrėtimas, muštinės žaizdos smakre ir kairio kelio priekiniame paviršiuje, poodinės kraujosruvos dešiniame skruoste ir žande, kairėje šlaunyje, krūtinės srityje ir kairėje čiurnoje, pereinant į pėdą, o šie sužalojimai gavosi kontaktuojant su bukais kietais paviršiaus. V. M. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nėra objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad V. M. buvo suduoti smūgiai prieš eismo įvykį avariniu ženklu, ranka, kumščiu ar kitu daiktu. Sužalojimai, atsižvelgiant į jų lokalizaciją ir pobūdį galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto autoįvykio metu. Medicininių dokumentų duomenimis V. M. nesirgo prieš eismo įvykį jokiomis ligomis, kurios galėjo įtakoti jo sveikatos būklės pablogėjimą ar sąmonės netekimą (168-169 b.l., 1 t.).

Iš 2010-08-03 DNR specialisto išvados matyti, kad ant tirti pateikto avarinio ženklo, paimto 2009-05-08 iš mikroautobuso „Mercedes Benz 410“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rasta žmogaus kraujo, tačiau jis nepriklauso E. S.. Ant pateikto tirti avarinio ženklo dėklo rasta sumaišyta ne mažiau kaip dviejų asmenų biologinių pėdsakų, iš kurių identifikuoti galima tik vieną asmenį. Šių biologinių pėdsakų genotipas sutampa su žmogaus kraujo, rasto ant avarinio ženklo dėklo, genotipu (176-177 b.l., 1 t.).

Iš 2009-12-03 eismo įvykio specialisto išvados matyti, kad byloje nėra objektyvių duomenų, įgalinančių nustatyti šio eismo įvykio eigą. Automobilis važiavo ne mažesniu kaip 52-56 km\h greičiu. Automobilio vairavimo sistema yra veikianti. Nėra duomenų, kad iki eismo įvykio automobilio stabdžių sistema buvo neveikianti. Mikroautobuso „Mercedes Benz 410“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas V. M., važiuodamas nedidesniu, kaip leistinu greičiu dešine kelio puse bei atsižvelgdamas į kelio sąlygas, pasirinkęs tokį važiavimo greitį, kad galėtų suvaldyti automobilį ir neprarastų tiesialinijinio važiavimo stabilumo, neišvažiuodamas už gatvės važiuojamosios dalies ribų, turėjo techninę galimybę išvengti šio eismo įvykio kilimo (186-191 b.l., 1 t.).

Iš 2009-11-27 kompleksinio eismo įvykio - teismo medicinos specialistų tyrimo išvados matyti, kad pagal byloje esančius duomenis, įvertinus automobilio „Mercedes Benz 410“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išorinius ir vidaus sugadinimus bei keleivio E. S. kūno sužalojimus, galima teigti, kad betarpiškai prieš eismo įvykį tikėtina, kad E. S. buvo dešinės pusės priekinės sėdynės keleivio vietoje, bet ar jis stovėjo, ar sėdėjo, nustatyti negalima (195-197 b.l., 1 t.).

Iš 2011-03-30 kompleksinės eismo įvykio - medicininės ekspertizės išvados matyti, kad tikėtina, jog eismo įvykio metu, autobusui „Mercedes Benz 410“ atsitrenkus priekine dalimi į medį, į autobuso salono priekį bloškiamas vairuotojas V. M., galva atsitrenkė į vairo viršutinę dalį, dėl ko jam buvo padaryti dešinio skruosto ir žando sužalojimai. Prieš eismo įvykį E. S. buvo priekinėje dešinėje keleivio vietoje. Negalima nustatyti, ar prieš pat eismo įvykį E. S. sėdėjo priekinėje dešinėje keleivio sėdynėje, ar stovėjo už turėklo. V. M. nustatytas galvos smegenų sukrėtimas buvo padarytas dėl poveikio į galvą, o nustatyti, kokio būtent poveikio metu V. M. buvo sukrėstos smegenys, negalima (20-22 b.l., 2 t.).

Iš 2009-05-13 apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėtas avarinis ženklas su dėklu, kurie buvo paimti 2009-05-08 eismo įvykio vietos apžiūros metu, ant kurių, nei sulankstymo, nei sulaužymo žymių nėra (23-26 b.l., 2 t.).

Iš 2009-10-08 daiktų pateikimo protokolo matyti, kad G. B. pateikė automobilio „Mercedes Benz 410“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dvi padangas „Maxmiler WT“ su ratlankiais (27 b.l., 2 t.).

Iš 2009-10-08 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtos priekinės ir galinės automobilio „Mercedes Benz 410“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padangos, kurių protektorių raštas vienodas. Padangos yra be oro, o jų šonuose yra prakirtimų žymės (28-29 b.l., 2 t.).

Kaltinamasis kaltu neprisipažino, tačiau įvertinant kitų byloje surinktų įrodymų visumą – kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo, transporto priemonės apžiūros ir techninės būklės patikrinimo protokolo, teismo medicinos specialistų išvadų, kompleksinės eismo įvykio - medicininės ekspertizės išvadų, tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu iš esmės nuoseklių nukentėjusiojo E. S. parodymų, kuriais jis neneigia buvus konfliktą tarp jo ir kaltinamojo, tačiau nurodo smurto V. M. atžvilgiu nenaudojęs, o eismo įvykis kilęs dėl per didelio mikroautobuso greičio - visumą, teismas laiko, kad kaltinamojo kaltė pilnai įrodyta. V. M. kaltę iš dalies įrodo ir paties kaltinamojo parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu V. M. tvirtino, jog nukentėjusysis tikriausiai avariniu ženklu sudavė jam smūgį į galvą, po ko jis prarado sąmonę, todėl įvyko eismo įvykis. Apie tai jis iš karto po įvykio minėjo liudytojams A. D., R. V., S. B.. Apklausiant kaltinamąjį teisme, nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra jo manymas, nuomonė apie galimas eismo įvykio kilimo priežastis. Kaltinamasis, nesiekdamas palengvinti savo padėties, sąžiningai paaiškino, kad nematė, kada ir kuo nukentėjusysis jam galėjo suduoti, jog jis padarė tokią išvadą, nes kitų priežasčių avarijai kilti nebuvo. Byloje pateikta DNR specialisto išvada, kad E. S. pėdsakų ant avarinio ženklo ir jo dėklo nėra, ženklo apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad ant ženklo, jo dėklo, nei sulankstymo, nei sulaužymo žymių nėra, patvirtina kaltinamojo nuomonės klaidingumą. Eismo įvykio specialistas išvadoje konstatavo, kad V. M. viršijo leistiną važiavimo greitį, jo vairuojamas mikroautobusas važiavo 52 – 56 km/h greičiu, o važiuodamas ne didesniu, kaip leistinu greičiu, pasirinkęs tokį važiavimo greitį, kad galėtų suvaldyti automobilį ir neišvažiuodamas už gatvės važiuojamosios dalies ribų, turėjo techninę galimybę išvengti įvykio kilimo. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad V. M., valdydamas padidinto pavojaus šaltinį, esant konfliktinei su neblaiviu keleiviu situacijai, turėdamas daugiau, nei 40 m. darbo vairuotoju stažą, jos tinkamai neįvertino, nesustabdė automobilio iki konfliktas pasibaigs, be to, neįvertino, kad tai miesto teritorija, pasirinko per didelį greitį, ko pasekoje kilo eismo įvykis.

Kaltinamojo veika pagal BK 281 str. 1 d. kvalifikuota teisingai, kadangi iš kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo, transporto priemonės apžiūros ir techninės būklės patikrinimo protokolo, teismo medicinos specialistų išvadų, kompleksinės eismo įvykio - medicininės ekspertizės išvadų, nukentėjusiojo parodymų matyti, kad V. M. padarė kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimus ir dėl to įvyko eismo įvykis, kuriame nesunkiai sutrikdyta E. S. sveikata.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

V. M. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis Šiaulių rajono apylinkės teismo 2009-07-21 nutarimu baustas pagal ATPK 126 str. 1 d. už vairavimą, esant vairuotojui neblaiviam, 1 000 Lt bauda ir specialiosios teisės atėmimu - teisės vairuoti transporto priemones - atėmimu 12 mėn., tačiau galiojančių nuobaudų neturi, neteistas, nedirbantis, neįgalus, turintis 50 procentų darbingumą, jo mėnesinės pajamos – 392,10 Lt netekto darbingumo pensija. Atsižvelgiant į tai, jam sankcijoje numatyta bauda ar areštas neskirtini, skirtina laisvės atėmimo bausmė ir taikytinas BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtinas bei skirtinas įpareigojimas, nes yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis ir civilinis ieškovas E. S. pareiškė patikslintą civilinį ieškinį, prašydamas priteisti iš civilinio atsakovų UAB DK „PZU Lietuva“ bei UAB „Ridvija“ 20 000,00 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimą. Spręsdamas šį civilinį ieškinį teismas atsižvelgia ir įvertina įstatymo nuostatas, reglamentuojančias žalos atlyginimą, neturtinės žalos nustatymui ir įvertinimui reikšmingas aplinkybes, esamą ir formuojamą teismų praktiką ginant asmens teises. Pagal BPK 109 str. asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. CK 6.283 str. 1 d. pasakyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Neturtinės žalos asmeniui nustatymas baudžiamojoje byloje nėra saistomas Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme nustatytos neturtinės žalos privalomojo draudimo suma. CK 6.270 str. 1d. numato prievolę atlyginti didesnio pavojaus šaltinio (transporto priemonių) padarytą žalą, jei neįrodoma, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiųjų tyčios ar didelio neatsargumo. Dėl tokios žalos padarymo atsakovais pagrįstai, kaip numatyta Lietuvos aukščiausiojo Teismo 2010-12-29 Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalgoje AC-34-1 (toliau apžvalga), įtraukti didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, nagrinėjamoje byloje - UAB „Ridvija“, nuomojusi mikroautobusą „Mercedes Benz 410“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (118 b.l., 1 t., CK 6.270 str. 2 d.) bei draudikas UAB DK „PZU Lietuva“, kurioje 2009-05-08 kelių eismo įvykio metu buvo apdrausta transporto priemonės MERCEDES (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinė atsakomybė privalomuoju draudimu, draudimo sutarties AYAS Nr. 7010180 (122 b.l., 1 t.).

UAB DK „PZU Lietuva“ atsakomybė yra sutartinė, o ne deliktinė, todėl draudimo kompanija atsako tik prisiimtų įsipareigojimų ribose, jos pareiga išmokėti draudimo išmoką kyla draudimo sutarties pagrindu. Draudimo išmokos mokėjimą reglamentuojančio TPVCAPDĮ 16 str. 4 d. numato, jog šio įstatymo nustatyta tvarka atsakingas draudikas moka išmoką, jeigu pretenzija dėl padarytos žalos pareikšta per vienus metus nuo žalos atsiradimo dienos arba per vienus metus nuo dienos, kurią nukentėjęs trečiasis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie padarytą žalą, bet ne vėliau kaip per 4 metus nuo eismo įvykio dienos. Analogišką reglamentaciją numato ir 2008-02-13 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 122 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių (toliau - taisyklės) 24 str. Pažymėtina, kad šie įstatyme numatyti terminai yra naikinamieji ir jiems pasibaigus išnyksta draudiko pareiga išmokėti draudimo išmoką. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008-02-12 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-7672008 yra nurodęs, jog laiku ir tinkamai pareikšti pretenziją ir ieškinį žalą padariusio asmens draudikui reiškia, kad tai turi būti padaryta tol, kol nepasibaigė žalą padariusio asmens draudiko prievolė tenkinti tokius reikalavimus. Reikalavimo pateikimas pasibaigus pretenzijos reiškimo terminams, reiškia draudiko prievolės pasibaigimą.

Iš bylos duomenų matyti, kad apie padarytą žalą nukentėjusysis - civilinis ieškovas E. S. turėjo sužinoti 2009-05-08 kelių eismo įvykio metu. Tačiau per TPVCAPDĮ, taisyklėse numatytą vienerių metų laiko tarpą E. S. į UAB DK „PZU Lietuva“ dėl žalos atlyginimo nesikreipė, ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškė tik teisminio nagrinėjimo metu 2011-08-03. Nukentėjusiojo bei jo atstovo argumentai, kad į draudiką nesikreipė, nes nežinojo, kokioje draudimo bendrovėje apdrausta įvykyje dalyvavusio MERCEDES (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinė atsakomybė, atmestini, kadangi prie baudžiamosios bylos jau 2009-05-12 prijungta draudimo sutarties AYAS Nr. (duomenys neskelbtini) kopija, iš kurios matyti, kad minėtos transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė apdrausta UAB DK „PZU Lietuva“. Su draudimo sutartimi proceso dalyviai turėjo teisę susipažinti nuo jos prijungimo prie baudžiamosios bylos, tačiau šia teise nepasinaudojo. Be to, nukentėjusysis ar jo atstovas dėl minėtos informacijos gavimo turėjo galimybę kreiptis į ikiteisminį tyrimą atlikusį pareigūną ar transporto priemonės valdytoją - UAB „Ridvija“, tačiau to nepadarė.

Pažymėtina, kad kasacinis teismas apžvalgoje akcentavo, kad praleidęs įstatyme nustatytus terminus pretenzijai pateikti nukentėjusysis ir transporto priemonės valdytojas praranda draudimo apsaugą, nebent draudikas apie draudžiamąjį įvykį buvo informuotas kaltininko ar transporto priemonės valdytojo. Iš bylos duomenų matyti, kad UAB DK „PZU Lietuva“ nebuvo gautas, nei kaltinamojo, nei UAB „Ridvija“ pranešimas apie 2009-05-08 įvykusį kelių eismo įvykį. UAB „Ridvija“ atstovė nurodė, kad ji žodžiu buvo informavusi draudiką apie eismo įvykį, tačiau tai patvirtinančių byloje nepateikė. Šiuo remiantis, konstatuotina, jog draudikas neturi teisinės pareigos išmokėti draudimo išmoką žalos atlyginimui, todėl ši prievolė tenka transporto priemonės valdytojui - UAB „Ridvija“, kurios vairuotojas V. M., atlikdamas darbines pareigas, pažeidė KET reikalavimus, dėl ko kilo autoavarija, kurioje buvo sužalotas E. S..

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (CK 6.250 str. 1d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 1 d.). Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Jeigu pasekmės asmens sveikatai yra susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo tiek žalojimo metu, tiek ir po jo, yra susijusios su asmenį persekiojančiu nerimu dėl sveikatos ateityje, jeigu tai susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Iš medicinos specialisto išvados, civilinio ieškinio byloje turinio bei nukentėjusiojo E. S. teisme duoto paaiškinimo matosi, kad nukentėjusiajam dėl eismo įvykio atsirado nesunkus sveikatos sutrikdymas. E. S. buvo padarytas galvos smegenų sukrėtimas, kaktikaulio dešinės pusės lūžis kaktinio ančio išorinės plokštelės srityje, muštinės žaizdos ir nubrozdinimai veide, kraujosruvos dešinės akies obuolio odenoje ir dešinės akies vokuose, nubrozdinimai dešiniame žaste ir dešinėje blauzdoje. Nukentėjusysis dėl patirtų sužalojimų 3 dienas gydėsi ligoninėje, po to buvo nedarbingas iki 2009-06-01 (162-163 b.l., 1 t., 184 b.l., 2 t.), išgyveno fizinį skausmą, nepatogumus, psichologinę įtampą ir kitas neigiamas emocijas, buvo privestas vartoti vaistus. Visas šias aplinkybes teismas pripažįsta pagrįstu nukentėjusiojo A. S. neturtinės žalos turiniu, kurį įvertindamas pinigais teismas atsižvelgia dar ir į tai, kad ši žala buvo padaryta ne tyčia, bet V. M. neatsargumu, byloje duomenų apie galimas pasekmes E. S. sveikatai po įvykio metu patirtų sužalojimų nėra, iš bylos medžiagos matyti, jog civilinis atsakovas UAB „Ridvija“ dirba nuostolingai. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia ir į tai, kad įvykis kilo iš dalies ir dėl nukentėjusiojo E. S. veiksmų, kuris, kaip nurodė liudytoja S. J., kaltinamasis V. M., pats E. S. įvykio metu, būdamas neblaivus, triukšmavo, elgėsi neadekvačiai, trukdė vairuotojui, nepakluso jo nurodymams. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad pirminiame ieškinyje nukentėjusysis prašė priteisti 15 000,00 Lt neturtinė žalos, pateikdamas patikslintą ieškinį (11-13 b.l., 3 t.) žalos dydį padidino iki 20 000,00 Lt, šio ieškinio pakeitimo niekaip nemotyvuodamas. Įvertinęs visą tai bei Lietuvos Respublikos teismų praktiką, taip pat protingumo ir teisingumo kriterijus, teismas civilinį ieškinį tenkina iš dalies, nukentėjusiojo A. S. neturtinę žalą įvertina 4 000,00 Lt suma ir ją priteisia iš civilinio atsakovo UAB „Ridvija“.

BPK 106 str. 2 d. nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato (advokato padėjėjo), kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo, civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti, t.y. teismas turi teisę, bet ne pareigą nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas. Minėtos įstatymo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos nuostatos suponuoja, kad gali būti priteisiamas tik teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 str.) atitinkantis išlaidų advokato (advokato padėjėjo) darbui apmokėti dydis. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas prašo iš kaltinamojo E. S. naudai priteisti iš viso 9 347,29 Lt išlaidų advokato paslaugoms apmokėti. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, atliktų veiksmų apimtį ir turinį, į tai, kad byloje nėra pateikti įrodymai, kad dalis prašomų priteistų išlaidų susijusios su nagrinėjama byla (prašoma priteisti išlaidas už konsultavimą draugo (Juozo) (84-85 b.l., 3 t.), be to, dalis išlaidų susidarė dėl netinkamo civilinio ieškinio parengimo ir būtinybės jį kelis kartus tikslinti (68-69 b.l., 94-97 b.l., 3 t.), taip pat atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį – V. M. neįgalus, turi 50 procentų darbingumą, mėnesinės jo pajamos – 392,10 Lt netekto darbingumo pensija, nuosavybės teise valdomų nekilnojamų daiktų neturi, iš kaltinamojo priteistina 3 000,00 Lt išlaidų advokato (advokato padėjėjo) paslaugoms apmokėti.

Proceso išlaidos už eismo įvykio specialisto tyrimą – 719,60 Lt, kompleksinį eismo įvykio - teismo medicinos specialisto tyrimą – 359,80 Lt, kompleksinę eismo įvykio – medicininę ekspertizę – 878,49 Lt, įvertinus itin sunkią kaltinamojo V. M. turtinę padėtį, nepriteistinos.

V. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - automobilis „Mercedes Benz 410“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dvi padangos su ratlankiais ir avarinis ženklas su dėklu - paliktini automobilio savininkei UAB „Krimsk“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 304 str., 306 str., 307 str.,

nusprendė:

V. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d. dėl kelių transporto eismo saugumo ir transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, ir nubausti jį 10 (dešimčiai) mėnesių laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant V. M. be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Patenkinti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. S. civilinį ieškinį iš dalies ir E. S. iš civilinio atsakovo UAB „Ridvija“ priteisti 4 000 Lt (keturis tūkstančius Lt) neturtinės žalos, iš kaltinamojo V. M. priteisti 3 000 Lt (tris tūkstančius Lt) išlaidų advokato (advokato padėjėjo) paslaugoms apmokėti.

Nepriteisti iš kaltinamojo V. M. proceso išlaidų už eismo įvykio specialisto tyrimą, kompleksinį eismo įvykio - teismo medicinos specialisto tyrimą, kompleksinę eismo įvykio– medicininę ekspertizę.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - automobilį „Mercedes Benz 410“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dvi padangas su ratlankiais ir avarinį ženklą su dėklu - palikti automobilio savininkei UAB „Krimsk“.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių rajono apylinkės teisme.