- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-07-25
- Bylos Nr.
- 2A-1158-125/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-12554-2012-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Bronius Valius (pirm.), Irma Čuchraj, Alona Romanovienė
- Ieškovas
- S. T.
- Trečiasis asmuo
- S. T.
Pranešėjas Bronius Valius Civilinė byla Nr. 2A-1158-125/2013
Teisėja Larisa Šimanskienė (Proceso Nr. 2-06-3-12554-2012-3)
2013 m. liepos 25 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Valiaus, kolegijos teisėjų Irmos Čuchraj, Alonos Romanovienės rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovės kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-03-15 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. T. ieškinį atsakovei kredito unijai „Mėmelio taupomoji kasa“ dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo S. T.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei, prašydama pripažinti negaliojančiu ab initio 2009-12-21 paprastąjį neprotestuotiną vekselį, pagal kurį ieškovė įsipareigojo besąlygiškai sumokėti atsakovei 10000,00 EUR sumą, bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pasirašė su atsakove paskolos sutartį, pagal kurią atsakovė jai suteikė 10000,00 EUR vartojimo paskolą, suteiktos paskolos grąžinimas buvo užtikrintas ieškovei ir jos sutuoktiniui priklausančio nekilnojamojo turto hipoteka, taip pat atsakovė pareikalavo ieškovės pasirašyti vekselį tai pačiai 10000,00 EUR sumai. Paaiškino, kad pasirašydama vekselį jokiais būdais nesiekė sukurti naujos skolinės prievolės, tik norėjo suteikti atsakovei užtikrinimą, kad tinkamai įvykdys savo prievolę pagal paskolos sutartį. Kadangi ieškovė laiku neįvykdė prievolės pagal paskolos sutartį, atsakovė vienašališkai nutraukė sutartį ir 2010-11-23 kreipėsi į notarą dėl vykdomojo įrašo pagal minėtą vekselį išdavimo, be to, 2011 metų balandžio mėnesį atsakovė pateikė Klaipėdos miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl priverstinio skolos, atsiradusios pagal paskolos sutartį, išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto, buvo išduotas vykdomasis dokumentas dėl hipoteka įkeisto turto pardavimo iš varžytinių, abu vykdomieji dokumentai buvo pateikti vykdyti skirtingiems antstoliams, taigi atsakovė reikalauja prievolių įvykdymo ir pagal paskolos sutartį, ir pagal vekselį.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime į pareikštą ieškinį nurodė, kad su ieškovės ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiasis asmuo S. T. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškovės ieškiniu sutinka, prašė jį tenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-03-15 sprendimu ieškinį tenkino ir pripažino negaliojančiu ab initio 2009-12-21 paprastąjį neprotestuotiną vekselį, pagal kurį ieškovė S. T. įsipareigojo besąlygiškai sumokėti atsakovei kredito unijai „Mėmelio taupomoji kasa“ 10000,00 EUR dydžio sumą; priteisė ieškovei S. T. 3456,00 Lt bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“; priteisė iš atsakovės kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“ 18,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą. Nagrinėjamoje byloje 2009-12-21 tarp šalių buvo pasirašyta paskolos sutartis, sutartyje šalims susitarus dėl vekselio pasirašymo ir tą pačią dieną pasirašius vekselį tai pačiai sumai, kaip ir numatytai paskolos sutartyje, vekselis sukūrė naują, savarankišką, abstrakčią prievolę pagal vekselį, kuri iš esmės teisiškai nepriklauso nuo to teisinio santykio, kurio pagrindu ji buvo sukurta, t. y. tarp šalių pasirašytos paskolos sutarties, taigi tokio vekselio pasirašymas negali būti pripažįstamas pagrindinės prievolės pagal paskolos sutartį įvykdymo užtikrinimo priemone. Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu iš esmės suklydus, teismas padarė išvadą, kad ieškovės suklydimas turi esminės reikšmės, nes buvo suklysta dėl paties sandorio (vekselio) esmės – ieškovės suklydimas pasireiškė tuo, kad ieškovė suklydo, manydama, jog prievolės grąžinti paskolą neįvykdymo atveju iš jos skola nebus išieškoma pagal paskolos sutartį ir pagal vekselį kartu, taip neproporcingai suvaržant jos teises, t. y. pateikiant du vykdomuosius dokumentus skirtingiems antstoliams, areštuojant keliskart didesnės vertės turtą, negu būtų reikalinga skolos sumai pagal paskolos sutartį padengti, mokant vykdymo išlaidas dviem antstoliams už jų atliktus vykdymo veiksmus. Vertinant, ar buvo suklysta, teismas atsižvelgė į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo ir kitas svarbias aplinkybes. Atsakovė yra specifinis subjektas, t. y. kredito įstaiga, kuri verčiasi indėlių ir kitų grąžintinų lėšų priėmimu iš neprofesionalių rinkos dalyvių ir jų skolinimu, taip pat kitų finansinių paslaugų teikimu ir prisiima su tuo susijusią riziką bei atsakomybę, taigi ieškovė pagrįstai pasitikėjo atsakove ir pasirašė jos pateiktus dokumentus, nesikreipdama papildomų konsultacijų į kitus specialistus. Be to, trečiasis asmuo S. T. apklaustas teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovė yra medikė, teisinių žinių neturi, kredito unijos nare tapo tik tą dieną, kai pasirašė su atsakove paskolos sutartį, todėl ji negalėjo žinoti visų atsakovės ketinimų ir suteikiamai paskolai keliamų sąlygų. Įvertinus nustatytas aplinkybes, kadangi, ieškovės pasirašytas 2009-12-21 vekselis negali būti laikomas prievolių pagal 2009-12-21 paskolos sutartį įvykdymo užtikrinimo priemone, o atsakovė vekselio išrašymu siekė būtent prievolių užtikrinimo, teismas pripažino, jog ieškovė pagrįstai prašo pripažinti 2009-12-21 vekselį negaliojančiu pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.90 straipsnio nuostatas. Taip pat teismas nustatė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis, bei atsižvelgiant į kasacinio teismo formuojamą praktiką, atsakovė visų pirma turėjo kreiptis dėl priverstinio skolos išieškojimo iš ieškovei ir trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausančio įkeisto nekilnojamojo turto, pateikti teismo nutartį išieškoti skolą, parduodant iš varžytynių įkeistą turtą, vykdyti pasirinktam antstoliui, ir tuo atveju, jeigu pardavus įkeistą turtą gautų lėšų neužtektų visam ieškovės įsiskolinimui padengti, tos pačios nutarties parduoti už skolą iš varžytynių įkeistą turtą, pagrindu antstolis turėtų tęsti skolos išieškojimą iš ieškovės, nukreipiant išieškojimą į kitą ieškovei priklausantį turtą bendra tvarka kartu su kitais kreditoriais.
Šalies argumentai
Atsakovė pateikė apeliacinį skundą ir prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-03-15 sprendimą ir priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti. Atsakovė nurodo, jog paskolos sutartyje nurodyta, kad paskolos gavėjas laisva valia išdavė atsakovei paprastąjį neprotestuotiną vekselį kaip užtikrinimą savalaikio įsipareigojimų pagal sutartį įvykdymo ir supaprastinto paskolos išieškojimo proceso ir ši aplinkybė leidžia pagrįstai teigti, kad būtent paskolos sutartis buvo pagrindas atsirasti prievolei pagal 2009-12-21 paprastąjį neprotestuotiną vekselį. Tokiu būdu atsakovei suteikta papildoma garantija, kad skola atsakovui bus grąžinta. Tai, kad vekselis šioje byloje atlieka paskolos grąžinimo užtikrinimo funkciją buvo konstatuota Klaipėdos apygardos teismo 2011-11-17 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2S-1705-460/2011, todėl vekselio paskirties šioje byloje įrodinėti nebereikia (CPK 182 str. 2 p.). Todėl negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog vekselis negali būti pripažintas pagrindinės prievolės užtikrinimo priemone. Atsakovė taip pat nurodo, jog atsižvelgiant į ieškovės brandų amžių, aukštąjį išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes, ieškovės veiksmai nesudaro pagrindo konstatuoti suklydimo, nes kiekvienas asmuo turi būti pakankamai apdairus bei atsargus ir neatsakingai nepasirašinėti dokumentų. Suklydimą paneigia ir aplinkybės, jog ieškovė neskundė jokių antstolės B. Palavinskienės veiksmų, o vekselį ginčijo praėjus dviem metams nuo reikalavimo sumokėti vekselyje nurodytą pinigų sumą ir vykstant vykdymo procesui. Dėl atsakovo tyčinių veiksmų ieškovės nenaudai, atsakovė nurodo, kad ieškovei vengiant grąžinti skolą ir žinant, kad išieškojus iš ieškovės turto skola nebus padengta, atsakovė ėmėsi atitinkamų veiksmų: 2010-11-24 pateikė vekselį vykdyti antstolei B. Palavinskienei, 2011-02-14 pateikė pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto ir 2011-11-30 pateikė antstoliui atlikti vykdymo veiksmus. Ieškovei grąžintas išieškotų sumų perviršis. Taigi nėra pagrindo pripažinti atsakovę esant nesąžininga ir veikusia tyčia. Atsakovė nurodė, jog teismas, pasisakydamas dėl vykdymo veiksmų teisėtumo, išieškant iš ieškovės ir trečiajam asmeniui priklausančio įkeisto nekilnojamojo turto, peržengė byloje pareikštų reikalavimų ribas (CPK 265 str. 2 d.).
Atsiliepimas
Ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą ir prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-03-15 sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodo, kad atsakovė pripažįsta, jog vekselis skirtas pagrindinės prievolės užtikrinimui, todėl išduotas pažeidžiant vekselio, kaip vertybinio popieriaus, paskirtį ir prigimtį, todėl atsakovė negali būti laikoma sąžininga jo turėtoja. Dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011-11-17 nutartyje nustatytos aplinkybės, kad vekselis atlieka paskolos grąžinimo užtikrinimo funkciją, nurodo, jog nėra pagrindo ja vadovautis, nes byloje nebuvo nagrinėjamos vekselio išdavimo aplinkybės. Dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu ieškovė nurodo, kad ji kryptingai gynėsi nuo nepagrįsto atsakovės mėginimo gauti dvigubą skolos išieškojimą: skundė Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį dėl priverstinio išieškojimo iš įkeisto turto, pateikė ieškinį dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu. Antstolės veiksmų skųsti nebuvo pagrindo, nes antstoliai nevertina vekselio išdavimo pagrindo. Atsakovė apie paskolos užtikrinimą vekseliu nenurodė rašant prašymą dėl paskolos suteikimo, dokumentus ruošė taip pat atsakovė. Dėl atsakovės tyčinių veiksmų ieškovė nurodo, jog atsakovė nesąžiningai naudojosi paskolos užtikrinimo priemonėmis, kurių pagrindu ieškovei buvo taikyti neproporcingo dydžio suvaržymai, skaičiuojami dvigubos vykdymo išlaidos ir pnš.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovės 2009-12-21 sudaryta paskolos sutartis Nr. 09-00042 EUR, pagal kurią atsakovė suteikė ieškovei 10000,00 EUR vartojimo paskolą, nustatytas galutinis paskolos grąžinimo terminas 2010-12-15, paskolos grąžinimas užtikrintas poilsio pastato dalies, unikalus numeris 2198-8004-6110, plotas 18.92 kv. m., žemės sklypo dalies, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), plotas (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), įkeitimu, taip pat numatyta papildoma sąlyga – siekiant užtikrinti savalaikį įsipareigojimų pagal sutartį įvykdymą ir supaprastinti paskolos išieškojimo procesą, ieškovė pasirašo paprastąjį neprotestuotiną vekselį 10000,00 EUR sumai (b. l. 10-12). Ieškovė 2009-12-21 pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį 10000,00 EUR sumai, pagal kurį įsipareigojo atsakovei sumokėti 10000,00 EUR, atsakovei pateikus vekselį (b. l. 28). Atsakovė 2010-11-05 pranešimu informavo ieškovę, jog nuo 2010-11-05 vienašališkai nutraukta 2009-12-21 paskolos sutartis Nr. 09-00042EUR, ir įpareigojo ieškovę ne vėliau kaip iki 2010-11-22 sumokėti atsakovei įsiskolinimą, susidariusį iki 2010-11-05: 10000,00 EUR paskolą, 336,99 EUR palūkanas ir 355,58 EUR delspinigius (b. l. 13). Antstolė Brigita Palavinskienė 2010-11-25 patvarkymu priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti vykdomojoje byloje Nr. 0171/10/16524/PRV pradėjo išieškojimą pagal Klaipėdos miesto 2-ojo notaro biuro 2010-11-23 išduotą vykdomąjį įrašą Nr. GB-6708 dėl 34722,10 Lt ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės S. T. išieškotojos kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“ naudai (b. l. 14). Antstolė Brigita Palavinskienė 2011-02-08 turto arešto aktu areštavo 56/100 dalis poilsio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), 257/1937 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančius S. T. (b. l. 18-19). Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-07-11 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-5705-144/2011 nutarė pagal 2009-12-21 paskolos sutartį Nr. 09-00042EUR išieškoti kreditorės kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“ naudai iš skolininkės S. T. 10000,00 EUR skolą, 336,99 EUR priskaičiuotas palūkanas, 355,58 EUR delspinigius, iš viso 10692,57 EUR (36977,05 Lt) skolą ir 135,00 Lt žyminį mokestį, bei už skolą parduoti iš varžytynių įkeistą daiktą: 56/100 dalis pastato – poilsio pastato, kurio bendras plotas 33.79 kv. m., unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančias S. T. ir S. T. (b. l. 15-16). Antstolis Jonas Petrikas 2012-05-16 patvarkymu dėl turto pardavimo iš pirmųjų varžytynių vykdomojoje byloje Nr. 0172/11/01419 paskelbė pirmąsias nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), varžytynes (b. l. 17). Trečiasis asmuo S. T. 2012-11-14 mokėjimo nurodymu Nr. 118 pervedė atsakovei 37112,05 Lt, mokėjimo paskirtis – S. T. atsiskaitymas pagal 2009-12-21 paskolos sutartį Nr. 09-00042EUR (b. l. 45). Ieškovė 2012-11-14 pareiškimu informavo atsakovę bei antstolius Joną Petriką ir Brigitą Palavinskienę apie prievolės įvykdymą (b. l. 46).
Tarp šalių kilo ginčas dėl 2009-12-21 ieškovės pasirašyto paprastojo neprotestuotino vekselio paskirties ir galiojimo. Ieškovė nurodo, kad pasirašydama vekselį suklydo dėl pačios tokio sandorio esmės ir pobūdžio – suklydo manydama, jog neįvykdymo atveju skola nebus išieškoma ir pagal paskolos sutartį, ir pagal vekselį kartu, o tik pagal vieną dokumentą. Atsakovė nurodo, kad tarp šalių pasirašytas vekselis nėra sutartis, jis pasirašytas paskolos sutarties pagrindu, išieškojimas vekselio pagrindu nėra susijęs su išieškojimu iš hipoteka įkeisto daikto, nes vekselis šiuo atveju atlieka paskolos grąžinimo užtikrinimo funkciją.
Atmestinas atsakovės argumentas, kad vekselis ieškovei buvo išduotas kaip pagrindinės prievolės pagal paskolos įvykdymo užtikrinimo priemone. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiu atsakovės argumentu. Kaip jau nurodė pirmosios instancijos teismas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nustatęs, jog įstatymo nustatytas reikalavimas, kad vekselyje turi būti besąlyginis įsipareigojimas sumokėti jame nurodytą pinigų sumą (CK 1.105 straipsnio 1 dalis, ĮPVĮ 2 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio 2 punktas, 77 straipsnio 2 punktas) reiškia tai, kad vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iš jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobūdžio. Taigi vekselyje įtvirtintos prievolės abstraktumas reiškia tai, kad ši prievolė nesusijusi teisiniu ryšiu su vekselio išdavimo pagrindu, t. y. tuo teisiniu santykiu (tam tikru sandoriu), dėl kurio vekselis buvo išrašytas. Tai reiškia, kad skolininkas (vekselio davėjas), išduodamas vekselį, sukuria kreditoriaus (vekselio turėtojo) naudai jau visiškai kitą, negu jo įsipareigojimas pagal tą teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio išduodamas vekselis, prievolę – prievolę pagal vekselį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė kolegija 2007 m. spalio 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007 yra nurodžiusi, kad teisinė vekselio prigimtis lemia tai, kad vekselis gali atlikti ir tam tikrą prievolės pagal tą šalių teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio vekselis buvo išrašytas, įvykdymo užtikrinimo funkciją: vekselyje įtvirtintos prievolės specifika, t. y. jos abstraktumas ir besąlygiškumas suteikia kreditoriui papildomą garantiją dėl to, kad skola jam bus grąžinta. Taigi plačiąja prasme vekselis atlieka prievolės pagal sandorį, iš kurio kilusių santykių pagrindu buvo išduotas vekselis, užtikrinimo funkciją dėl to, kad viena prievolė pakeičiama kita, daugiau formalia, be to, kuri vykdoma pagal vekselių teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Tačiau, atlikdamas nurodytą užtikrinimo funkciją, vekselis netampa garantija ar laidavimu. Taigi nagrinėjamu atveju, ieškovė, išduodama vekselį atsakovės naudai, sukūrė visiškai kitą prievolę, kuri nėra susijusi su paskolos sutartimi, t. y. prievolė pagal vertybinį popierių – 2009-12-21 vekselį. Dėl šių priežasčių šis vekselis negali būti vertinamas kaip paskolos sutarties prisiimtos prievolės užtikrinimo priemone.
Apeliacinės instancijos teismas atmeta ir atsakovė argumentus, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė vekselį pasirašė dėl suklydimo. Pagal LR CK 1.90 str. 1d. dėl suklydimo sudarytą sandorį teismas gali pripažinti negaliojančiu, jeigu nustatomos dvi sąlygos: pirma, turi būti konstatuotas suklydimo faktas; antra, turi būti nustatyta, kad suklydimas buvo esminis. Suklydimas laikomas esminiu, kai neteisingai suvokiamas sudaromas sandoris. Taigi suklydimas laikomas esminiu, kai buvo suklysta dėl sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis (LR CK 1.90 str. 4 d.). Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus (LR CK 1.5 str.), t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesį būtina vertinti atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis panašiomis aplinkybėmis. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovės suklydimas pasireiškė tuo, kad ieškovė suklydo, manydama, jog prievolės grąžinti paskolą neįvykdymo atveju iš jos skola nebus išieškoma pagal paskolos sutartį ir pagal vekselį kartu, taip neproporcingai suvaržant jos teises, t. y. pateikiant du vykdomuosius dokumentus skirtingiems antstoliams, areštuojant keliskart didesnės vertės turtą, negu būtų reikalinga skolos sumai pagal paskolos sutartį padengti, mokant vykdymo išlaidas dviem antstoliams už jų atliktus vykdymo veiksmus. Šis suklydimas pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo pripažintas esminiu. Vertinant tai, kad ieškovė yra brandaus amžiaus ir turinti aukštąjį išsilavinimą, negalima teigti, kad ji nebuvo pakankamai apdairi ar atsargi ir neatsakingai pasirašė dokumentus. Atsižvelgiant į šalių paaiškinimus bei byloje pateiktus įrodymus, ieškovė apie vekselio pasirašymą buvo informuota pasirašinėjant pačią paskolos sutartį ir atsakovei nepaaiškinus vekselio, kaip vertybinio popieriaus, paskirties. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog atsakovė, kaip specifinis subjektas, t. y. kredito įstaiga, užsiimanti finansinių paslaugų teikimu, prisiima su tuo susijusią riziką bei atsakomybę, o ieškovė pagrįstai pasitikėjo atsakove ir pasirašė jos pateiktus dokumentus.
Atsakovės argumentas, kad dvi vykdomosios bylos užvestos pagrįstai, kadangi jos buvo užvestos laikantis CPK normų ir atsižvelgiant į ieškovės finansinę padėtį. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo argumentu. Pirmosios instancijos teismas nurodė teismų suformuota praktiką vykdymo bylose ir teisingai nurodė, jog esant paskolos užtikrinimui skolininko turto įkeitimu, pirmiausia skola išieškoma būtent iš šio turto ir kreditorius įgyja teisę savo reikalavimus iš šio turto patenkinti pirmiau už kitus kreditorius. Tuo atveju, jei iš varžytinių parduoto turto gauta suma yra mažesnė už įsipareigojimų sumą, antstolis išieškojimą toliau gali vykdyti iš kito skolininko turto. Nagrinėjamu atveju, atsakovė pirmiausi pateikė vykdymui vekselį, o tik vėliau kreipėsi dėl išieškojimo iš įkeisto turto ir vykdomąjį dokumentą pateikė kitam antstoliui. Tokie atsakovės veiksmai negali būti pripažinti sąžiningais ir atliekami ieškovės naudai. Be to, pirmosios instancijos teismas vertindamas atsakovės veiksmus vykdymo procese, neperžengė ieškinio reikalavimų ribos, kadangi teismas juos nagrinėjo tik vertindamas pačios atsakovės veiksmus ir jų pagrįstumą ieškovės atžvilgiu, o ne teisėtumą.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pateikė prašymą priteisti jai iš atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje, kurias sudaro 726,00 Lt už teisines paslaugas (b. l. 125-126) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Apeliacinį skundą atmetus, ieškovei iš atsakovės priteistina 726,00 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, byloje pateiktus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas reikšmės bylai turinčias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai ištyrė visus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, tinkamai aiškino ir taikė proceso ir materialinės teisės normas. Kadangi pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“ 726,00 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei S. T..