Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant Valstybinės darbo inspekcijos atstovui vyriausiajam darbo inspektoriui darbo teisei Justui Vytautui Paulioniui,

administracinėn atsakomybėn traukiamam D. O., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą, kurioje

D. O., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis nekilnojamojo turto agentūros „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, administracine tvarka nebaustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. O. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad D. O., būdamas nekilnojamojo turto agentūros „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, nekilnojamojo turto agentūroje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), nuo 2011 m. gruodžio 7 iki 2012 m. sausio 18 d. leido dirbti K. K., o nuo 2011 m. gruodžio 27 d. iki 2012 m. sausio 18 d. - M. O. nekilnojamojo turto agentės padėjėjų pareigose, nesudaręs su jomis darbo sutarties, esant šalių susitarimui dėl darbo vietos, darbo funkcijų bei darbo užmokesčio, ir nepranešęs apie jų darbą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui (Sodra), nelegaliai įdarbino bei leido joms dirbti minėtoje agentūroje. Tuo D. O. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalyje, 99 straipsnio 2 dalyje numatytas darbo sutarties sudarymo taisykles.

Valstybinės darbo inspekcijos atstovas Justas Vytautas Paulionis paaiškino, kad Klaipėdos darbo inspekcijoje buvo gautas pranešimas dėl atlyginimo nemokėjimo ir darbo santykių neįforminimo teisės aktų nustatyta tvarka. Tokia informacija buvo gauta iš policijos, kurioje buvo apklaustos K. K. bei M. O.. Šios merginos policijos pareigūnams nurodė, kad jos dirba nekilnojamojo turto agentūroje vadybininkės padėjėjomis D. O. pavedimu. Šie darbo santykiai įforminti nebuvo, Sodrai apie įdarbinimus nepranešta. Išanalizavus K. K. bei M. O. policijoje duotus paaiškinimus, D. O. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje. K. K. nekilnojamojo turto agentūroje dirbo nuo 2011 m. gruodžio 7 d. iki 2012 m. sausio 18 d., tačiau tuo laikotarpiu su ja darbo sutartis sudaryta nebuvo, taip pat nebuvo pranešta Sodrai apie jos įdarbinimą. Dėl darbo vietos, darbo funkcijų, darbo užmokesčio ji tarėsi su D. O.. Už visą K. K. darbo laikotarpį jai buvo išmokėtas 800 Lt dydžio darbo užmokestis. Jos darbo funkcijos buvo padėti agentūros agentams ieškoti informacijos, bendrauti su klientais, jos darbo vieta buvo aiškiai apibrėžta – Herkaus Manto g. 31, 3 aukšte, Klaipėdoje. M. O. D. O. pavedimu dirbo nekilnojamojo turto agentūroje nuo 2011 m. gruodžio 27 d. iki 2012 m. sausio 18 d., su ja taip pat nebuvo sudaryta darbo sutartis, apie jos įdarbinimą nebuvo pranešta Sodrai. Su ja dėl darbo funkcijų, darbo vietos, atlyginimo tarėsi D. O., už darbą minėtu laikotarpiu M. O. gavo 300 Lt. Pagrindinės M. O. darbo funkcijos buvo padėti agentėms ieškoti informacijos internete, bendrauti su klientais, dėti skelbimus į internetą, rodyti klientams butus. M. O. darbovietė buvo Herkaus Manto g. 31, 3 aukšte, Klaipėdoje. Neįdarbinus šių piliečių teisės aktų nustatyta tvarka buvo pažeisti Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 straipsnio 2 dalies ir 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimai. Atsakomybė už šį pažeidimą numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje. Administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas D. O., kuris su protokolu buvo supažindintas pasirašytinai, tačiau D. O. pasirašyti protokolą atsisakė. Abi merginos du kartus buvo iškviestos į darbo inspekciją duoti paaiškinimų ir jos šiuos abu kartus davė analogiškus bei nuoseklius paaiškinimus, tokius pačius paaiškinimus jos davė ir policijos pareigūnams. Esant šioms aplinkybėms prašo teismo D. O. skirti nuobaudą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje, nes byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių D. O. kaltę dėl nelegalaus darbo nekilnojamojo turto agentūroje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas D. O. padaręs teisės pažeidimą neprisipažino ir parodė, kad nei K. K., nei M. O. pas jį oficialiai nedirbo, t.y. įdarbintos nebuvo. Su šiomis merginomis jis yra kalbėjęs, jos jam sakiusios, kad norėtų dirbti nekilnojamojo turto agentūroje. Jo manymu, merginos buvo girdėjusios, kad agentūroje neblogai uždirbama, todėl siekė įvairiais būdais įsidarbinti, jis matęs, kaip jos kalbėjusios su agentūros agentais. Teigia, kad merginos jo prašydavusios paskolinti pinigų kurui, tai jis ir paskolinęs, kiek konkrečiai, neprisimena, bet gal paskolino apie 300 Lt. Toms merginoms skolino pinigus gal tris kartus, paskutinį kartą paskolino, kiek prisimena, gal 200 Lt. Išvykęs į JAV, jis sužinojęs, kad merginos visai nesiruošia dirbti, ir kiek jam žinoma, jos norėjusios tik pasipelnyti, ir jį apgavusios. Vienos iš bendradarbių jis paprašęs paskambinti merginoms ir pasakyti, kad grąžintų skolas, po ko merginos pagrasino, kad kreipsis į policiją. Po kurio laiko jis buvo iškviestas į darbo inspekciją. Tos merginos buvo atėjusiosios tik pasižiūrėti, kaip yra dirbama. Ankščiau taip pat ateidavo žmonės, norėdami pasižiūrėti ir pasimokyti darbo specifikos nekilnojamojo turto agentūroje. Atvejų, kad ankščiau nepažįstamiems skolintų pinigus, nebuvo, tačiau tomis merginomis jis pasitikėjęs. Jokia T., apie kurią kalba abi liudytojos, pas jį niekada nedirbo, jis ją pažįsta tik kaip agentūros klientę, įsigijusią turto iš jo vadovaujamos nekilnojamo turto agentūros.

Apklausta teisme liudytoja M. O. parodė, kad vieną dieną susitikus su K. K., pastaroji jai pasakiusi, kad dirba nekilnojamojo turto agentūroje ir, kad reikia dar vienos darbuotojos. Ji panorusi taip pat dirbti, todėl K. K. pakalbėjo su agente T., dirbusia toje agentūroje. Pirmą kartą į agentūrą ji atėjusi 2011 m. gruodžio 11 d., o 2011 m. gruodžio 12 d. ji pradėjusi dirbti agentės Tamaros padėjėja. Dėl darbo vietos, darbo pobūdžio, darbo užmokesčio ji kalbėjusi su D. O.. Pokalbio metu D. O. paminėjo, kad, jei ji norinti dirbti legaliai reikia turėti specialius dokumentus, skirtus agentėms, kurių išėmimas kainuoja apie 70 Lt. D. O. paminėjo jai, kad ji turėsianti padėti T. Jos darbo funkcijos buvo ieškoti informacijos internete dėl butų pirkimo - pardavimo, bendrauti su klientais, kviesti juos atvykti į biurą, važiuoti su jais ir parodyti jiems perkamus ar parduodamus butus. 2011 m. gruodžio 23 d., kalėdinės šventės metu, kuri vyko „Pramogų banke“, jai ir K. D. O. asmeniškai davė po 100 Lt, tai buvo kaip kalėdinė dovana ar kaip avansas, tiksliai ji nežinanti. Kiek jai žinoma, kiti darbuotojai tuo metu gavo apie 200 Lt. 2012 m. sausio 10 d., praėjus mėnesiui, ji atėjo pas D. O. pakalbėti dėl darbo užmokesčio. Tada D. O. davė dar 100 Lt. Be to, tądien bekalbant apie darbo užmokestį, jis jai pasakęs, kad jos darbo užmokesčio dydis priklausys nuo agentės Tamaros vertinimų. Ją Tamarą įvertino teigiamai, ji dariusi viską, ką paliepusi minėtoji agentė, darbas jai patikęs. Darbo sutartis su ja sudaryta nebuvo. Jos darbo laikas agentūroje savaitės dienomis buvo nuo 14 val. iki 21 val., kartais reikėdavo dirbti šeštadieniais bei sekmadieniais. 2012 m. sausio 17 d., prieš D. O. išvykstant į JAV, jai buvo sumokėta dar 400 Lt, iš kurių 100 Lt buvo skirta kurui, kurį sunaudojo važinėjant į butų parodymus klientams. Pravažiuotą atstumą darbo reikalais ji D. O. turėdavo nurodyti pati, todėl ji pati užsirašinėdavo, kada, kur ir kiek pravažiuodavo. Prieš duodant pinigus už kurą, D. O. neprašė užrašų, tiesiog davė K. 200 Lt ir liepė pasidalinti su ja. Jai visas darbo užmokestis sumokėtas nebuvo. Nuo 2012 m. sausio 20 d. jai pradėta grasinti - agentūros sekretorė jai rašinėjo SMS žinutes, liepdama grąžinti gautus pinigus, priešingu atveju, teks grąžinti 650 Lt, t.y. 300 Lt, kuriuos už darbą gavo ji, ir 350 Lt, kuriuos gavo K. Tuomet, ji ir K. dėl grasinimų kreipėsi į policiją. Į darbo inspekciją jos nesikreipė. Pinigų iš D. O. ji nesiskolinusi, su juo kalbėjosi tik dėl darbo užmokesčio. Su D. O. apie darbo sutarties sudarymą nekalbėjo, neklausė, ar su ja bus sudaryta darbo sutartis, o D. O. apie darbo sutartį taip pat neužsiminė. Jai yra žinoma, kad su K. K., nors ji buvo pradėjusi dirbti savaitę ankščiau, nei ji, darbo sutartis taip pat nebuvo sudaryta. Kartas nuo karto, paprastai savaitgaliais, buvo rengiami kursai H. Manto g. 31, 3 aukšte, Klaipėdoje, kuriuos vesdavo pats D. O.. Prieš pradedant dirbti D. O. įtikinėjo ją, kad darbas labai įdomus, be to, jis jai pasakęs, kad, jei ji gerai dirbsianti, tai po trijų-keturių mėnesių, jis sumokės 70 Lt, ir jai bus išduota pažyma. Po 2012 m. sausio 18 d. į darbą ji nebeatėjo, apie tai pranešė agentei T. Atsisakė dirbti, nes jos netenkino itin mažas atlyginimas.

Apklausta teisme liudytoja K. K. parodė, kad ji užpildė internete CV bankas savo anketą dėl darbo paieškos. Po kurio laiko, 2011 m. gruodžio 2 d. ar 3 d., tiksliai neprisimena, jai paskambino iš nekilnojamojo turto agentūros ir pranešė, kad ji yra kviečiama 2011 m. gruodžio 4 d., 12 val., H. Manto g. 31, Klaipėdoje, pokalbiui dėl darbo. Jai nuvykus nurodytu laiku ir nurodytu adresu į biurą, pamatė, kad biure laukia pokalbio dėl darbo ir daugiau merginų. Visoms belaukiančioms merginoms D. O. trumpai apibūdino darbo specifiką. 2011 m. gruodžio 5 d. jai paskambino minėtos agentūros atstovas ir pasakė, kad ji yra priimta į darbą ir, kad ji turėsianti dirbti agentei T. 2011 m. gruodžio 6 d. ji atvyko į biurą, be jos dar buvo trys merginos, kurios turėjo dirbti T. Tądien jai dirbti nieko nereikėjo ir po dviejų valandų jos visos buvo išleistos namo. 2011 m. gruodžio 7 d. ji pradėjusi dirbti T. Jai buvo pavesta internete surasti skelbimus, susijusius su butų pardavimu ir tuos numerius surašyti bei pateikti T. 2011 m. gruodžio 23 d. ji gavo 100 Lt, kaip premiją už darbą, 2012 m. sausio 15 d. ji gavusi 50 Lt už kurą, nes tądien labai daug vežiojo Tamarą bei sekretorę Ainą. 2012 m. sausio 17 d. nuėjo pas D. O. paprašyti pinigų už kurą, kuriuos ji išleido, jai buvo sumokėta 100 Lt. 2012 m. sausio 18 d. T. ji pasakiusi, kad ji išeinanti iš darbo, kadangi jai nebuvo mokama nei už darbą, nei už kurą. 2011 m. gruodžio 6 d. pokalbio metu jai D. O. pažadėjo, kad kiekvieno mėnesio gale ji gausianti 1000 Lt, be to paaiškino, kad darbo metu ji turėsianti vežioti agentes savo automobiliu, o kuro išlaidos bus padengtos agentūros sąskaita. Vėliau jai buvo pasakyta, kad darbo užmokestis priklausys nuo jos darbo kokybės ir bus mokamas procentas nuo buto pardavimo, kuris bus padalintas trims asmenims, t.y. jai, T. ir Margaritai. Darbo sutartis su ja pasirašyta nebuvo. Jai buvo nustatytas trijų mėnesių išbandymo laikotarpis, o po to, kaip teigė jai D. O., ji turėsianti išsiimti specialų pažymėjimą už tam tikrą užmokestį. Kadangi agentūroje buvo ieškoma naujų merginų, ji pasiūliusi darbą agentūroje savo draugei M. O.. Ji M. O. papasakojo, kad darbas yra neblogas, darbo grafikas laisvas, pagrindinė funkcija – bendrauti su klientais, vežioti Tamarą, be to jai bus sumokėta už kurą, kurį sunaudos darbo reikmėms, taip pat pasakė, kad atlyginimas bus mokamas mėnesio gale, atlyginimo dydis – 1000 Lt. Pinigų iš D. O. niekada nesiskolinusi. Pamena, kad 2012 m. sausio 10 d. ji su M. O. buvo atėjusios pas D. O. paprašyti darbo užmokesčio. D. O. jų tada paklausęs, kiek jos gavusios kalėdinės premijos, į ką jos atsakiusios, kad po 100 Lt. Tada D. O. joms paaiškinęs, kad visos kitos agentės gavusios po 200 Lt, todėl joms dar davė po 100 Lt. 100 Lt kalėdinę premiją D. O. jai davė kalėdinio vakarėlio metu, kuris vyko „Pramogų banke“. Iš viso ji iš D. O. gavusi 350 Lt, kodėl protokole buvo parašyta, kad gavusi apytiksliai 800 Lt, ji nežinanti. Labai daug kartų važiavusi klientams parodyti butų, tai darydavo kartu su kita agente. Kartais ji į butus eidavusi kartu su agente, kartais – likdavo automobilyje. Visas išlaidas kurui ji rašėsi į sąsiuvinį. Išėjusi iš darbo, pradėjo gauti iš sekretorės A. SMS žinutes, vėliau A. jai skambinusi, sakydama, kad ji privalanti grąžinti pinigus, kurie jai buvo sumokėti, priešingu atveju, sugrįžus D. O., ji turėsianti sumokėti 650 Lt, kuriuos sudaro 300 Lt, išmokėti M. O. ir 350 Lt - jai. Šiuo metu ji agentūroje nebedirba, išėjo savo noru dėl to, kad nebuvo sumokėtas darbo užmokestis.

Apklausta teisme liudytoja T. S. parodė, kad pas D. O. kaip darbuotoja ji niekada nėra dirbusi. Kadangi nekilnojamojo turto srityje dirba apie 20 metų, tai D. O. pažįsta, kadangi jie kartu dirbo viename pastate. K. K. ir M. O. ji pažįsta, tačiau jos negalėjo jai padėti, nes visiškai neturėjo šitame darbe patirties. Ji ieškojosi sau buto, todėl kreipėsi į D. O., nes jis šioje srityje turi daugiau patirties. Ji mačiusi tas merginas pas D. O. biure, esančiame Herkaus Manto g. 31, Klaipėdoje, todėl ir žinanti, kad jos neturi visiškai jokios patirties. Prisimena, kad viena iš tų merginų, ją yra vežusi apsižiūrėti buto, esančio Debreceno g., Klaipėdoje. Jai mergaitės sakiusios, kad norėtų dirbti nekilnojamojo turto agentūroje, ir, kad šiuo metu tik mokosi dirbti. Ar ji davusi merginoms telefono numerį, ji nežinanti.

Administraciniu teisės pažeidimų protokolu nustatyta, kad D. O. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis nuo 2011 m. gruodžio 7 d. iki 2012 m. sausio 18 d. leido dirbti K. K. ir nuo 2011 m. gruodžio 27 d. iki 2012 m. sausio 18 d. – M. O. nekilnojamojo turto agentės padėjėjų pareigose, nesudarius su jomis darbo sutarčių, nepranešus Sodrai apie jų įdarbinimą. Tiek K. K., tiek M. O. dėl darbo funkcijų, darbo vietos, atlyginimo tarėsi su D. O.. K. K. už darbą buvo sumokėta 800 Lt, o M. O. – 300 Lt. Pagrindinės darbo funkcijos buvo padėti agentėms ieškoti informacijos bei bendrauti su klientais, dėti skelbimus į internetą, rodyti klientams butus, jų darbo vieta buvo Herkaus Manto g. 31, 3 aukšte. Protokole taip pat nurodyta, kad D. O. protokole pasirašyti atsisakė. D. O. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalį. (b. l. 3-4).

Liudytojos K. K. rašytiniu prašymu, pateiktu bylos nagrinėjimo metu, nustatyta, kad jame K. K. pateikia duomenis apie tai, kad ji, dirbdama nekilnojamojo turto agentūroje „Superagentas“, savo nuosavu automobiliu važiavo į sekančius butus – (duomenys neskelbtini). Sunaudojo kuro šiomis dienomis ir nurodytu laiku – 2011 m. gruodžio 7 d. – nuo 17.30 val. – 19.30 val., 2011 m. gruodžio 12 d. – nuo 20.30 val. – 21.30 val., 2012 m. gruodžio 13 d. – nuo 17.30 val. – 20 val., 2011 m. gruodžio 14 d. – nuo 17.30 val. - 19 val., 2011 m. gruodžio 19 d. – nuo 17 val. – 19 val., 2011 m. gruodžio 20 d. – nuo 18.30 val. – 20 val., 2011 m. gruodžio 21 d. – nuo 16 val. iki 18 val., 18.30-19.30 val., 2012 m. sausio 6 d. – nuo 12 val. iki 14 val., 2012 m. sausio 10 d. – nuo 14.30 val. iki 16.30 val., 2012 m. sausio 11 d. – nuo 10.30 – 11.30 val., 2012 m. sausio 13 d. – nuo 18 val. iki 20 val. (b. l. 43 – 44).

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalies numato darbdavių ar jų įgaliotų asmenų atsakomybę už nelegalų darbą. Ši teisės normos dispozicija yra blanketinė ir jos taikymas susijęs su Lietuvos Respublikos darbo kodekso normų, apibrėžiančių nelegalaus darbo sampratą, aiškinimu. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad nelegaliu darbu laikomas darbas, kai esant Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93 straipsnio nustatytiems darbo sutarties požymiams, t.y. kai darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas, paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu, dirbamas nesudarius darbo sutarties. Darbo sutarties sudarymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 straipsnis. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog darbdavys turi užtikrinti, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą. Darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti. Darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus.

Ištyręs byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs jų visumą, teismas daro išvadą, kad D. O. padarė administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytą pažeidimą, t.y. leido nekilnojamojo turto agentūroje „Superagentas“, kurios vadovu jis yra, nelegaliai dirbti darbuotojoms K. K. ir M. O.. Nelegalaus darbo sąvoką apibrėžia Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad nelegaliu darbu, kai įdarbintasis nėra užsienietis, laikomas darbas esant Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą. Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas konstatuoja, kad D. O. leido minėtoms darbuotojams dirbti ir nesudaręs su jomis darbo sutarčių, ir nepranešęs nustatyta tvarka apie jų įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui.

D. O. savo kaltės dėl jam inkriminuoto padaryto administracinio teisės pažeidimo nepripažino. Jis neneigė, kad nekilnojamojo turto agentūros biure lankėsi tiek K. K., tiek ir M. O., tačiau neigia, kad jos realiai dirbo biure, motyvuodamas tuo, kad šios abi merginos į agentūrą buvo atėjusios savo iniciatyva, norėdamos pasimokyti dirbti. Jokio darbo užmokesčio jis joms nemokėjęs, pinigus, kuriuos teigia gavusios merginos, jis tik paskolinęs, be to, pinigus jis merginoms skolinęs gal tris kartus, ir tik todėl, kad jos paprašė, be to, jos jam buvo pažadėjusios dirbti ateityje, buvo iniciatyvios, domėjosi darbu, atrodė pakankamai patikimos. D. O. teigė, kad K. K. ir M. O. jį apkalba, kreipėsi į teisėsaugos institucijas, norėdamos išvengti skolos grąžinimo, ir tokiu būdu siekdamos pasipelnyti. Be to, jis nurodė, kad jokia T., apie kurią kalba abi liudytojos, jo vadovaujamoje agentūroje, niekada nedirbo, jis ją pažįsta tik kaip agentūros klientę, įsigijusią turto iš nekilnojamo turto agentūros. L. T. S. teismo posėdžio metu taip pat patvirtino K. K. ir M. O. nekilnojamoje turto agentūroje buvimo faktą, ji teigė, kad mačiusi minėtąsias merginas pas D. O. biure, esančiame Herkaus Manto g. 31, Klaipėdoje, patvirtino, kad viena iš tų merginų ją yra vežusi apsižiūrėti buto, esančio Debreceno g., Klaipėdoje, tačiau neigia, kad šios merginos dirbusios biure jos padėjėjomis, nes jos teigimu, ji apskritai niekada nėra dirbusi pas D. O. ir jį pažįstanti tik dėl to, kad ji ir D. O. dirbę viename pastate ir pastarasis jai padėjęs įsigyti nekilnojamojo turto.

Tokie administracinėn atsakomybėn traukiamo D. O. paaiškinimai yra visiškai nelogiški. Atsižvelgiant į tai, kad D. O., būdamas verslo atstovu, nekilnojamojo turto agentūros vadovu, turėdamas ilgalaikę patirtį šiame versle, visiškai neįtikinama jo versija apie tai, kad jis skolino pinigus mažai pažįstamoms K. K. ir M. O., tik momentiškai besilankančioms nekilnojamojo turto agentūroje, tačiau intensyviai besidominčioms nekilnojamojo turto rinkos subtilybėmis, todėl tokie D. O. paaiškinimai teismo vertinami itin kritiškai, kaip jo gynimosi taktika, siekiant išvengti atitinkamos administracinės atsakomybės. Nelogiškais teismas vertina ir liudytojos T. S. parodymus. Akivaizdu, kad dirbdama nekilnojamojo turto agentūros agente D. O., ji gali būti suinteresuota duoti jos vadovui, kurį, jos teigimu, ji pažįstanti daugelį metų, palankius parodymus.

Vienok, aptartus administracinėn traukiamo asmens bei liudytojos T. S. parodymus paneigė liudytojos K. K. ir M. O.. Abi liudytojos tiek policijos, tiek darbo inspekcijos pareigūnams, tiek ir teismo posėdžio metu vienareikšmiai nurodė, kad jos dirbo nekilnojamojo turto agentūroje „Superagentas“ nekilnojamojo turto agentės T. S. padėjėjomis. Dėl darbo su jomis kalbėjosi minėtos agentūros vadovas D. O.. Būtent su juo buvo aptartos būtinosios darbo sąlygos – darbo vieta ir darbo funkcijos, be to, aptartas ir darbo užmokesčio dydis, jo mokėjimo tvarka, bei darbo laikas, taip pat susitarta ir dėl trijų mėnesių išbandymo laikotarpio, kurį nustatė D. O.. Liudytoja K. K. patvirtino, kad ji nekilnojamojo turto agentūroje dirbo nuo 2011 m. gruodžio 7 d. iki 2012 m. sausio 18 d., o liudytoja M. O. patvirtino, kad ji minėtoje agentūroje dirbo nuo 2011 m. gruodžio 12 d. iki 20012 m. sausio 18 d. Konkreti jų darbo vieta buvo H. Manto 31, 3 aukšte, Klaipėdoje. Abi liudytojos nurodė, kad dirbo laisvu darbo grafiku, kartais tekdavo dirbti ir poilsio dienomis. Bylos medžiaga taip pat nustatyta, kad K. K. ir M. O. vykdė tam tikrą rūšiniais požymiais apibrėžtas darbo funkcijas - jos padėdavo agentėms ieškoti informacijos internete, susijusios su butų pirkimu, pardavimu, D. O. nurodymu, surastą informaciją jos turėjusios pateikti agentei T. S., kurią, be kita ko, jos vežiodavo pas klientus, taip pat ir pačioms tekdavo bendrauti ir su klientais. Visos šios faktinės aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad tiek K. K., tiek ir M. O. atliko nekilnojamojo turto agentūroje „Superagentas“ rūšiniais požymiais apibrėžtą darbo funkciją. Be to, tai, kad K. K. ir M. O. dirbo nekilnojamojo turto agentūroje „Superagentas“ patvirtina ir teismui pateiktas 2012-07-11 K. K. rašytinis paaiškinimas (b. l. 43, 44), kuriame nuosekliai ir detaliai išdėstyti duomenis – tikslios datos, laikai, klientų butų adresai, į kuriuos vyko K. K., akivaizdžiai patvirtinantys tarp D. O. ir K. K. bei M. O. susiklosčiusių darbo santykių realų buvimo faktą.

Byloje taip pat nustatyta, kad K. K. ir M. O. dirbo laikydamosis nurodymų dėl darbo laiko, darbo organizavimo, darbo drausmės, darbo atlikimo būdo. K. K. ir M. O. nebuvo savarankiškos atlikdamos joms pavestas funkcijos, t.y. dirbo paklusdamos D. O. nustatytai darbo tvarkai – apie darbo rezultatus jos turėdavusios pranešti agentei T. S., kuri, beje, vertino ir jų darbo rezultatus, o nuo jos vertinimo apie K. K. ir M. O. darbą išvadų turėjo priklausyti ir pastarųjų darbo užmokesčio dydis. K. K. ir M. O., susitarus su D. O., dirbo laisvu darbo grafiku, dažniausiai nuo 14 val. iki 21 val., kartais tekdavo dirbti ir poilsio dienomis - šeštadieniais bei sekmadieniais, D. O. nurodymu privalėdavo dalyvauti jo organizuojamuose kursuose. Liudytojos K. K. rašytiniai paaiškinimai bei jos parodymai teismo posėdžio metu patvirtina, kad D. O. su K. K. susitarė dėl darbo užmokesčio, t.y. tarpusavio susitarimu šalys susitarė, kad kiekvieno mėnesio gale ji gausianti 1000 Lt dydžio atlyginimą bei jai bus padengtos išlaidos kurui, sunaudotam darbo reikmėms, vėliau jai D. O. pasakęs, kad darbo užmokestis priklausys nuo jos darbo kokybės ir bus mokamas procentas nuo realiai parduoto nekilnojamojo turto, kuris bus padalintas trims asmenims, t.y. jai, T. ir Margaritai. Analogiškas aplinkybes tiek duodama paaiškinimus policijos, tiek ir darbo inspekcijos pareigūnams, tiek teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytoja M. O., parodžiusi, kad liudytoja K. K. pasiūliusi jai dirbti nekilnojamojo turto agentūroje, paminėjo, kad darbo užmokestis yra 1000 Lt, mokamas kiekvieno mėnesio gale, o vėliau, bekalbant su D. O. apie darbo užmokestį, jis M. O. pasakęs, kad jos darbo užmokesčio dydis priklausys nuo agentės Tamaros vertinimų. Liudytoja K. K. nurodė, kad D. O. jai 2011 m. gruodžio 23 d. sumokėjo 100 Lt, nurodydamas, kad tai kalėdinė premija už darbą, 2012 m. sausio 16 d. jai sumokėta 100 Lt, o 2012 m. sausio 17 d. - 100 Lt. Liudytoja M. O. nurodė, kad 2012 m. gruodžio 23 d. iš D. O. ji taip pat gavusi 100 Lt dydžio kalėdinę premiją už darbą, 2012 m. sausio 9 d. gavo dar 100 Lt. Be to, liudytojos K. K. ir M. O. parodė, kad pas klientus agentes veždavo savo transporto priemonėmis, tačiau už sunaudotą kurą apmokėdavo D. O. - K. K. iš D. O. 2012 m. sausio 15 d. gavusi - 50 Lt, o M. O. 2012 m. sausio 16 d. – 100 Lt sunaudoto kuro išlaidoms padengti.

Tai, jog K. K. kreipėsi į policijos pareigūnus dėl D. O. grasinančių reikalavimų grąžinti sumokėtą avansą, nesudaro pagrindo pripažinti, kad liudytojos K. K. ir M. O. gali būti suinteresuotos duoti D. O. nepalankius parodymus dėl faktiškai egzistavusių darbo santykių. Be to, jų parodymai yra nuoseklūs ir vienas kitam neprieštaraujantys, todėl nėra pagrindo netikėti K. K. ir M. O. parodymais, juolab, kad nelegalaus darbo fakto tyrimas darbo inspekcijoje inicijuotas ne K. K. ir M. O..

Pažymėtina, kad už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys, be to, darbdavys užtikrina, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius darbo sutartį (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad sudaryta su darbuotoju darbo sutartis tą pačią dieną turi būti įregistruota darbo sutarčių registracijos žurnale. Prieš darbo pradžią darbuotojui turi būti įteiktas pasirašytas antrasis darbo sutarties egzempliorius bei darbo pažymėjimas. Iš byloje esančių įrodymų visumos matyti, kad D. O. vadovaujamoje nekilnojamojo turto agentūroje „Superagentas“ nei K. K., nei M. O. aptariamu laikotarpiu, teisės aktų tvarka įregistruotos nebuvo.

Nustatytos faktinės aplinkybės leidžia teigti, kad K. K. ir M. O. dirbo D. O. vadovaujamoje nekilnojamojo turto agentūroje „Superagentas“ neteisėtai ir nelegaliai, nes buvo susitarta dėl darbo funkcijų ir nekilnojamo turto agentės padėjėjų pareigų (jos padėdavo nekilnojamojo turto agentūros agentėms, ieškojo informacijos internete, bendravo su klientais, vežiodavo agentes į klientų butus), darbo vietos (nekilnojamojo turto agentūroje „Superagentas“, esančioje Herkaus Manto g. 31, 3 aukšte, Klaipėdoje), dirbo realiai ir sutartu laiku (buvo nustatytas laisvas darbo grafikas, paprastai darbo laikas būdavęs nuo 14 val. iki 21 val., kartais tekdavę dirbti ir poilsio dienomis), jos disponavo D. O. išduotais pinigais kuro pirkimui, su jomis buvo aptartas darbo užmokesčio klausimas (už padarytą darbą joms buvo išmokėtas darbo užmokestis - K. K. buvo sumokėta - 350 Lt, o M. O. – 350 Lt), tačiau darbo sutartis, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 straipsnis, sudaryta nebuvo, nebuvo sumokėti ir mokesčiai valstybei.

Išdėstytų aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad K. K. ir M. O. neabejotinai dirbo nelegalų darbą, o nekilnojamojo turto agentūros „Superagentas“ vadovas D. O., leidęs joms dirbti, nesudarius su juo darbo sutarties, nesiėmęs jokių priemonių darbo teisinius santykius įforminti, nors tokią pareigą turėjo pagal galiojančius įstatymus, darbdavio veiklos dokumentus ir pan., ir nepranešęs apie jų darbą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui (Sodra) pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje.

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos administracinio teisės pažeidimo protokole, aprašant pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje, sudėties objektyviuosius požymius, klaidingai nurodyta M. O. darbo pradžia nekilnojamojo turto agentūroje „Superagentas“ bei K. K. už darbo laikotarpį nekilnojamojo turto agentūroje sumokėta pinigų suma. Byloje esančiais M. O. rašytiniais paaiškinimais bei jos parodymais teismo posėdžio metu nustatyta, kad M. O. D. O. pavedimu nekilnojamojo turto agentūroje „Superagentas“ pradėjo dirbti nuo 2011 m. gruodžio 12 d., o ne nuo 2011 m. gruodžio 27 d., kaip nurodyta administracinio teisės pažeidimo protokole. Be to, bylos medžiaga bei K. K. byloje esančiais rašytiniais parodymais ir jos duotais paaiškinimais teismo posėdžio metu nustatyta, kad ji už minėtą darbo laikotarpį nekilnojamojo turto agentūroje gavo ne apytiksliai 800 Lt, bet 350 Lt. Šiuo atveju administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytos veikos esminės faktinės aplinkybės, pakeičiant M. O. darbo laikotarpio pradžios terminą ir K. K. išmokėtos pinigų sumos dydį, nesikeičia, administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumai gali būti pašalinti teismo iniciatyva. Esant šioms aplinkybėms šie administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumai šalintini, nurodant, kad M. O. dirbo nekilnojamojo turto agentūroje „Superagentas“ nuo 2011 m. gruodžio 12 d. iki 2011 m. sausio 18 d., taip pat nurodant, kad už darbą minėtu laikotarpiu K. K. buvo sumokėta 350 Lt.

Administracinio teisės pažeidimo subjektyviąją pusę įrodo nustatytos ir aptartos faktinės bylos aplinkybės, o administracinio teisės pažeidimo subjektas yra administracinį teisės pažeidimą padaręs asmuo, t. y. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio dispozicijoje nurodytas darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, kuo nagrinėjamoje situacijoje yra pagrįstai pripažintas D. O.. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad D. O., būdamas nekilnojamojo turto agentūros „Superagentas“ vadovu, nesiėmė aktyvių veiksmų įdarbinti K. K. ir M. O., nors jis buvo atsakingas už darbo teisinių santykių kontrolę. D. O. nepateikė jokių duomenų, jog darbo teisinių santykių kontrolė nekilnojamojo turto agentūroje galėjo būti pavesta kitiems asmenims, todėl jis pagrįstai laikytinas atsakingu dėl netinkamai organizuojamos agentūros veiklos: t. y. jis leido dirbti darbuotojoms, nors su jomis nebuvo sudaryta rašytinė darbo sutartis, joms neįteiktas antras darbo sutarties egzempliorius bei neišduotas darbuotojo tapatybę patvirtinantis dokumentas (DK 99 str. 3 d.). Administracinėn atsakomybėn traukiamam D. O. skirtina administracinė nuobauda.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto administracinio pažeidimo aplinkybes, padaryto pažeidimo pobūdį, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į atsakomybę lengvinančių bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

D. O. padarė vieną sunkiausių darbo įstatymų pažeidimų, pažeidusių konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą. Administracinėn atsakomybėn traukiamas D. O. turi nuolatinį darbą - yra nekilnojamojo turto agentūros vadovas, duomenų apie tai, kad jis būtų anksčiau teistas ar baustas administracine tvarka, byloje nėra. D. O. administracinę atsakomybę lengvinančių bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta.

Įvertinus minėtas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, bei atsižvelgiant į šiuo metu esančią ekonominę padėtį valstybėje, D. O. už kiekvieną nelegaliai dirbusią darbuotoją skirtina minimali administracinė nuobauda, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalies sankcijoje.

Apie nuobaudos paskyrimą D. O. paskelbtina per visuomenės informavimo priemones (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 41³ straipsnio 1 dalimi, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302⁴ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,

nutaria:

D. O. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje, ir už nelegaliai dirbusias K. K. ir M. O. skirti po 3000 Lt (tris tūkstančius litų) baudą, iš viso paskiriant D. O. 6000 Lt (šešių tūkstančių litų) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 6401.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41 straipsnio 5 dalimi, apie šios nuobaudos paskyrimą paskelbti per visuomenės informavimo priemones.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.