Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2012-07-13 · Byla Nr. Ik-387-554/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-07-13
Bylos Nr.
Ik-387-554/2012
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-14753-2011-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Algis Markevičius, Asta Urbonienė, Jolanta Medvedevienė
Pareiškėjas
UAB „Vilpros investicija“
Atsakovas
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
Trečiasis asmuo
Kauno miesto savivaldybės administracijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, M. P., Ž. P.
Advokatai
Gintaras Dabkevičius, Jovitas Elzbergas
Kategorijos
  • 13.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 13.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. Ik-387-554/2012.Teisminio proceso Nr. 2-05-3-14753-2011-4.Procesinio sprendimo kategorija: 13.5, 13.6., 74. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. liepos 13 d.Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algio Markevičiaus (kolegijos pranešėjas ir pirmininkas), Astos Urbonienės, Jolantos Medvedevienės,

sekretoriaujant Sonatai Rimkutei,

dalyvaujant pareiškėjo - UAB „Vilpros investicija“ atstovams: bendrovės vadovui R. K. , advokatui Jovitui Elzbergui,

atsakovo - Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei Jūratei Germanavičiūtei-Vasiljevienei,

trečiojo suinteresuoto asmens - Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovei V. B. ,

trečiojo suinteresuoto asmens - Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Silvijai Tendzegolskienei,

trečiajam suinteresuotam asmeniui - M. P. ,trečiųjų suinteresuotų asmenų M. P. , Ž. P. atstovui - advokatui Gintarui Dabkevičiui,nedalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui Ž. P. ,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Vilpros investicija“ skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys: Kauno miesto savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, M. P. , Ž. P. ) dėl savavališkos statybos akto, reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas patikslintu skundu kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti:

1) 2011-09-20 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-110920-00126;

2) 2011-09-22 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-20-110922-00129.

Pareiškėjas skunde (b.l. 68-75) nurodė, taip pat pareiškėjo atstovai teismo posėdžio metu paaiškino, kad su savavališkos statybos aktu ir reikalavimu pašalinti savavališkos statybos padarinius nesutinka iš esmės, nes jokios savavališkos statybos nevykdė. Kauno miesto savivaldybės administracija 2004-12-20 išdavė pareiškėjui statybos leidimą Nr. 38-5 IT 275-215, kuriuo buvo leista žemės sklype statyti automobilių stovėjimo aikštelę, ir 2004-07-26 statybos leidimą Nr. 38-5 IT 174-111/2 komercinio pastato statybai (toliau – Statybos leidimas). Pareiškėjas šio Statybos leidimo pagrindu pastatė komercinį pastatą 1E2bg ir automobilių stovėjimo aikštelę. Nurodytas statinys 2005-03-08 statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktu buvo pripažintas tinkamu naudoti. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004-04-15 įsakymu Nr. A-1457 „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo" (toliau — Detalusis planas) patvirtino 1200 kv. m. žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir 2400 kv. m. žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detalųjį planą, pagal kurį buvo sujungti minėtieji žemės sklypai ir nustatytas pravažiavimo įrengimas valstybinėje žemėje. UAB „Vilpros investicija" gavo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos - t.y. atsakovo 2011-08-23 raštą Nr. (15.2)-2D-10717, kuriame buvo prašoma nurodyti aplinkybes dėl ginčo įvažiavimo įrengimo. Pareiškėjas atsakydamas į minėtą raštą nurodė, kad ginčo įvažiavimas yra pastatytas vadovaujantis Detaliuoju planu ir Statybos leidimu, o pripažinus Statybos leidimuose nurodytus statinius tinkamais naudoti, tinkamu ir teisėtu buvo pripažintas taip pat ir ginčo įvažiavimas. Neatsižvelgdamas į šiuos argumentus atsakovas 2011-09-20 surašė Savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-110920-00126 dėl nelegalios įvažos, kuriame įvardino, kad yra pažeistas Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2007 „Statybą leidžiantys dokumentai" 6 priedo 3.2 p.p. reikalavimas – negauti rašytiniai pritarimai supaprastintam statybos projektui. Atsakovas 2011-09-22 Reikalavimu Nr. REI-20-110922-00129 nurodė pašalinti savavališkai pastatytą įvažiavimą. Šiuo metu Kauno miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-11106-717/2011, kurioje UAB „Vilpros investicija" prašo teismo nustatyti kelio servitutą eiti ir važiuoti transporto priemonėmis per gretimo sklypo (priklausančio tretiesiems suinteresuotiems asmenims) apie 290 kv. m. ploto dalį, kurioje yra dalis įrengto įvažiavimo į UAB „Vilpros investicija" nuosavybės teise valdomą pastatą. Pagal patvirtintą Detalųjį planą buvo numatyta projektuoti privažiavimą valstybinėje žemėje iki UAB „Vilpros investicija" valdomo NIC pastato. Atsižvelgiant į tuo metu galiojusio Teritorijų planavimo įstatymo 26 str. 5 d. nuostatas, Kauno apskrities viršininko administracija 2004-05-21 teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akte Nr. TP-248 nurodė, jog Detalusis planas visiškai atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus ir yra tvirtintas. Minėta institucija neturėjo pastabų dėl projektuojamo kelio vietos, nors turėjo pareigą konstatuoti savavališkos statybos faktą bei nesutikti su tokiais Detaliojo plano sprendiniais. Kauno apskrities viršininko administracija patvirtino, kad Detalusis planas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus ir sutiko, kad per valstybinės žemės dalį būtų įrengtas ginčo įvažiavimas bei pabaigus statybas pripažino komercinį pastatą tinkamu naudoti 2005-03-10 statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktu. Kadangi nebuvo nustatyta jokių nebaigtų statybos ir montavimo darbų, defektų, projekto arba teisės normų pažeidimų, todėl statinys buvo pripažintas tinkamu naudoti. Pagal Statybos leidimą pastatyti statiniai, nutiestas privažiavimas prie NIC pastato, yra aiškiai išreikštas statinių projekte ir dėl jo atitikimo teisės aktų reikalavimams klausimas yra išspręstas, kai statiniai buvo pripažinti tinkamais naudoti. Pareiškėjo atstovai nedalyvavo nustatant savavališkos statybos. Vien tik savavališkos statybos akto surašymas neįrodo, kad ginčo įvažiavimas neatitinka Statybos leidimo ir Detaliojo plano sprendinių. Atsakovas nepateikė jokios vaizdinės medžiagos apie savavališko įvažiavimo įrengimą - t. y. neatliko visų būtinų akto surašymui veiksmų. Be to, pagal STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas" 7.1.2 p. nuostatas vienas iš privalomų sprendinių statinio projekte yra nurodomas privažiavimas prie projektuojamo prekybos centro NIC ar inžinerinio statinio - t.y. automobilių stovėjimo aikštelės. Pareiškėjas ir jo atstovai pabrėžė, kad nei Nekilnojamojo turto registro įstatymas, nei Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas nenumato imperatyvaus reikalavimo registruoti ginčo privažiavimą kaip atskirą nekilnojamojo turto vienetą. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo laikyti, jog įvažiavimas į automobilių stovėjimo aikštelę ir prie NIC pastato turėjo būti projektuojamas ir įrengiamas, vadovaujantis supaprastintu projektu, taip pat tokiu atveju nereikėjo ir rašytinių pritarimų.

Atsakovas – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ir jos atstovė teismo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į skundą (b.l. 88-91) nurodė, taip pat atsakovo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad ginčijamų administracinių aktų - Savavališkos statybos akto ir Reikalavimo apskundimo terminas yra praleistas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti. Pareiškėjas ginčijamus aktus gavo 2011-09-22, o skundą Kauno apygardos administraciniam teismui pateikė tik 2011-11-21 - t.y. praleisdamas 1 mėnesio terminą administraciniams aktams skųsti, todėl yra pagrindas bylą nutraukti. Be to, į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Teismų praktikoje taip pat yra konstatuota, kad savavališkos statybos aktas pagal savo turinį nėra individualus administracinis aktas, bet yra materialinio-techninio pobūdžio veiksmas, kuris negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, todėl administracinių teismų kompetencijai nepriskirtas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo. Reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo, ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku.

Atsakovas ir jo atstovė taip pat nurodė, kad ginčijamas Savavališkos statybos aktas yra teisėtas, kadangi buvo surašyti Inspekcijos Kauno skyriaus pareigūno, vadovaujantis galiojusių teisės aktų reikalavimais. Inspekcijos Kauno skyriaus specialistai pagal trečiųjų suinteresuotų asmenų M. P. ir Ž. P. 2011-06-09 pareiškimą 2011-09-08 atliko faktinių duomenų patikrinimą, kurio metu nustatė, kad pagal ribas, kurios pažymėtos matininkų riboženkliais, pareiškėjo įrengtas įvažiavimas patenka ir į tretiesiems suinteresuotiems asmenims nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Naujo nesudėtingo statinio statybos atveju, kai statyba numatoma ne statytojui priklausančiame ar valdomame žemės sklype, privaloma turėti rašytinį žemės sklypo savininko sutikimą. Be to, statinio statyba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, yra laikoma savavališka statyba. Dėl paminėtų priežasčių iš pareiškėjo buvo pareikalauta savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius. Reikalavimas, kuriuo pareikalauta ne vėliau kaip iki 2012-03-22 savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius - t.y. nugriauti įvažą ir sutvarkyti statybvietę, yra teisėtas ir pagrįstas. Šis reikalavimas surašytas pareiškėjui už įvažiavimą, įrengtą tretiesiems suinteresuotiems asmenims nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype be statybą leidžiančio dokumento ir rašytinio žemės sklypo savininkų sutikimo.

Tretysis suinteresuotas asmuo - Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM ir jos atstovė teismo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Tretysis suinteresuotas asmuo atsiliepime į skundą (b.l. 169 -171) nurodė, taip pat atstovė paaiškino teismo posėdžio metu, kad ginčijami administraciniai aktai yra teisėti, pagrįsti ir naikintini juos nėra jokio pagrindo. Pareiškėjas negali būti pripažįstamas teisėtu statytoju, kadangi Kauno apskrities viršininkas nėra davęs sutikimo ginčo kelio statybai valstybinėje žemėje, taip pat nėra gauti ir privataus žemės sklypo, kuriame iš dalies pastatyta įvaža, savininkų rašytiniai sutikimai. KAVA išduotuose sutikimuose Nr. 480 ir Nr. 991 kalbama tik apie nuotekų, dujotiekio, telefono tinklus. Be to, pareiškėjas nebuvo parengęs ir suderinęs įvažos įrengimo projekto ir gavęs statybos leidimą, kadangi šių dokumentų nepateikė. Pareiškėjui išduoti statybos leidimai komerciniam pastatui ir automobilių aikštelei statyti, nesuteikė teisės statyti ginčo kelio valstybinėje žemėje ir kitiems asmenims priklausančiame žemės sklype, todėl pastatytas įvažiavimas laikomas pastatytu neteisėtai ir savavališkai.

Trečiojo suinteresuoto asmens – Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovė teismo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiojo suinteresuoto asmens atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad įvažiavime, kuris yra valstybinėje žemėje ir kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, paklota asfalto danga. Dėl turėjo būti rengiamas supaprastintas projektas bei gauti pritarimai. Šiuo atveju to nebuvo. Be to, detaliojo plano sprendiniuose nebuvo numatyti jokie šio įvažiavimo techniniai parametrai.

Tretysis suinteresuotas asmuo M. P. , jo bei trečiojo suinteresuoto asmens Ž. P. atstovas advokatas G.Dabkevičius teismo prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą. Jie išdėstė iš esmės analogiškus ginčijamų administracinių aktų teisėtumo argumentus bei skundo atmetimo motyvus kaip ir atsakovas bei Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM, Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovė.

Šalies argumentai

Kaip jau buvo paminėta, pareiškėjas patikslintu skundu kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2011-09-20 Savavališkos statybos aktą Nr.SSA-20-110920-00126 bei 2011-09-22 Reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-20-110922-00129.

Spęsdamas iškilusį ginčą bei priimdamas procesinį sprendimą šioje byloje teismas vadovaujasi nuostata, kad Teismų įstatymo 33 str. 4 d. numato, jog teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2006-03-28 nutarime nurodė, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą ir pažymėjo, jog tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat - t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų (ABTĮ 13 str., 20 str.).

Motyvuojamoji dalis

ABTĮ 101 str. 1 p. pagrindu administracinė byla dalyje dėl 2011-09-20 Savavališkos statybos akto Nr. SSA-20-110920-00126 panaikinimo nutrauktina, kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai. Kitoje dalyje pareiškėjo patikslintas skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl ABTĮ 33 str. nustatyto termino

Įvertinęs pateiktų įrodymų visumą teismas konstatuoja, kad pareiškėjas nepraleido termino, numatyto ABTĮ 33 str., ginčyti skundžiamus administracinius aktus (ABTĮ 57 str.). ABTĮ 33 str. 1 d. numatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per 1 mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per 2 mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra akcentavęs (ABTĮ 13 str., 20 str.), jog skundžiamas aktas laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys. Pastebėtina, kad ABTĮ 33 str. 1 d. taikymo prasme asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus - t. y. aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo dieną, aktu nustatomas teises ar pareigas (LVAT 2006-01-12 nutartis administracinėje byloje Nr. AS5-8/2006, 2006-10-25 nutartis administracinėje byloje Nr. AS4-455/2006, 2006-10-25 nutartis administracinėje byloje Nr. AS2-437/2006 ir kt.). ABTĮ 33 str. 1 d. numatytas reglamentavimas reiškia, kad teisė pasinaudoti teismine gynyba yra ribojama laike ir siejama su faktine aplinkybe, nuo kurios ir pradedamas skaičiuoti laikas, per kurį suinteresuotas subjektas turi teisę kreiptis į teismą. Pasibaigus šiam terminui teisminės gynybos realizavimo teisė eliminuojama, paliekant teisinę galimybę taikyti termino atnaujinimo institutą. Pareiškėjo skundžiami aktai buvo priimti 2011-09-20 ir 2011-09-22, o pareiškėjui įteikti 2011-09-22 (b.l. 143-145). Pareiškėjas į Kauno miesto apylinkės teismą dėl skundžiamų aktų panaikinimo kreipėsi 2011-10-13 (b.l. 3-11). Kauno miesto apylinkės teismas 2011-10-17 nutartimi kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją dėl teismingumo (b.l. 61, 62). Specialiosios teisėjų kolegijos 2011-10-27 nutartimi byla pagal rūšinį teismingumą buvo perduota nagrinėti Kauno apygardos administraciniam teismui (b.l. 64, 65). Taigi, pareiškėjas į Kauno miesto apylinkės teismą dėl skundžiamų aktų panaikinimo kreipėsi nepraleidęs 1 mėnesio termino nuo sužinojimo apie skundžiamus aktus dienos (ABTĮ 33 str.). Civilinė byla pagal pareiškėjo ieškinį dėl skundžiamų administracinių aktų panaikinimo užvesta civilinio proceso tvarka ir pagal rūšinį teismingumą perduota Kauno apygardos administraciniam teismui tiesiogiai nenutraukus teisminio proceso civilinėje byloje, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas praleido ABTĮ 33 str. nustatytą terminą kreiptis į teismą. Nurodytos aplinkybės įgalina konstatuoti, kad pareiškėjas į teismą dėl skundžiamų aktų panaikinimo kreipėsi nepraleidęs 1 mėnesio termino nuo sužinojimo apie šiuos aktus dienos, todėl atnaujinti šio termino nėra pagrindo (ABTĮ 57 str.).

Dėl 2011-09-20 Savavališkos statybos akto Nr. SSA-42-110920-00126 panaikinimo

Statybos įstatymo 28 str. turinio analizė leidžia daryti išvadą, kad savavališkos statybos akto pagrindinė paskirtis yra fiksuoti savavališkos statybos faktą. Administracinės bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo objektas – įvažiavimas (susisiekimo komunikacija), pastatytas tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) , Kaune. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje 2011-09-08 akte Nr. FAK–3041 nurodyta, kad įvažiavimas greta UAB „Vilpros investicija“ priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), esančio (duomenys neskelbtini) , ir žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), esančio (duomenys neskelbtini) , Kaune bei (duomenys neskelbtini) (b.l. 139-142). Minėtame akte pažymėta, kad pagal matininkų pažymėtus riboženklius nustatyta, kad UAB „Vilpros investicija“ padaryta įvaža yra trečiųjų suinteresuotų asmenų M. P. ir Ž. P. žemės sklype, kuris jiems priklauso asmeninės nuosavybės teise. Įėjimas į UAB „Vilpros investicija“ pastatą išklotas betono trinkelėmis ir yra valstybinėje žemėje. Skundžiamame savavališkos statybos akte konstatuota, kad įvaža pastatyta savavališkai (b.l. 143-144). Pareiškėjas ir jo atstovai, nesutikdami su savavališkos statybos aktu, teigė, jog pastatydamas tarp žemės sklypų, (duomenys neskelbtini) , Kaune, įvažą (susisiekimo komunikaciją) savavališkos statybos nevykdė. Nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2004-06-15 įsakymu Nr. A-1475 „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtino 1200 kv.m. žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir 2400 kv. m. žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detalųjį planą. Pagal šį teritorijų planavimo dokumentą buvo sujungti minėtieji žemės sklypai ir nustatytas pravažiavimo įrengimas valstybinėje žemėje. Kauno apskrities viršininko administracija (toliau -KAVA) 2004-05-21 teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akte Nr. TP-248 nurodė, jog Detalusis planas visiškai atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus ir yra tvirtintinas (b.l. 22). Pareiškėjas taip pat tvirtina, kad KAVA neturėjo jokių pastabų dėl projektuojamo kelio vietos, todėl laikytina, kad Detaliojo plano sprendiniai buvo tikrinami ir dėl įvažiavimo vietos nustatymo (b.l. 53, 54). Be to, pastatytas pastatas ir automobilių stovėjimo aikštelė, tame tarpe ir įvažiavimas, 2005-03-08 statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto pagrindu buvo pripažinti tinkamais naudoti (b.l. 47-50). Pareiškėjo teigimu detaliojo plano sprendiniai, statinio techninis projektas, statybos leidimas, statinio pripažinimas tinkamu naudoti aktas patvirtina aplinkybes, jog nurodyta įvažos statyba buvo teisėta, o atlikti statybos darbai pripažinti tinkamais naudoti.

Šios teisiškai reikšmingas aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas neigia savavališkos statybos faktą - t.y. savavališkai vykdęs įvažiavimo statybos darbus, o šią aplinkybę grindžia atitinkamais argumentais bei faktiniais duomenimis. Atsakovas, skundžiamu Savavališkos statybos aktu konstatavęs savavališkos statybos faktą, teigia priešingai ir laikosi pozicijos, kad pareiškėjas įvažą pastatė savavališkai, neturėdamas atitinkamų statybą leidžiančių dokumentų. Taigi, administracinėje byloje ginčas kilo iš dalies dėl savavališkos statybos nustatymo aplinkybių, o ne dėl valinio pobūdžio patvarkymų, įpareigojimų pareiškėjui. Savavališkos statybos akte jokių viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų), įtakojusių pareiškėjo teises ir interesus, nebuvo nurodyta, išskyrus tai, kad buvo reikalaujama sustabdyti statybos darbus ir jų nevykdyti (b.l. 143-144). Tačiau šis reikalavimas pareiškėjui savaime jokių pasekmių nesukėlė ir negalėjo sukelti, surašant ginčijamą savavališkos statybos aktą, kadangi įvaža (susisiekimo komunikacija) jau buvo pastatyta ir statybos darbai buvo baigti prie keletą metų (b.l. 139-142). Taigi, ginčas dėl savavališkos statybos akto panaikinimo iš esmės yra ginčas tik dėl fakto - t.y. tik dėl faktinių aplinkybių (ar įvaža buvo savavališka statyba, ar pagrįsta statybą leidžiančiais dokumentais). Nors pareiškėjas ir nurodo, jog ginčas nagrinėtinas administracinių teismų, tačiau pagal ABTĮ 3 str. 1 d. administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje. Kaip jau buvo paminėta, nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo ne dėl teisės, o dėl fakto. Tokio pobūdžio ginčų administracinis teismas nesprendžia, kadangi šie ginčai nepatenka į ABTĮ 15 str. nurodytą administracinių teismų kompetenciją - t.y. administraciniams teismams priskirtų bylų kategorijas. LVAT, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką, ne kartą yra imperatyviai pažymėjęs, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskirta nagrinėti prašymus, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo. Reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo, ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Neturi teisinės reikšmės net ir ta aplinkybė, kad turinti juridinę reikšmę aplinkybė ar atitinkamas faktas yra įtvirtinti dokumente, kurio išraiškos forma – aktas (LVAT administracinės bylos Nr. A14-261/2007, Nr. A9-822-1123, Nr. A525-511/2010, Nr. A662-796/2010 ir t.t.). LVAT taip pat ir 2010-03-15 nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-483/2010 konstatavo, kad, tuo atveju, kai ginčijamas savavališkos statybos aktas, kuriame nenustatyta jokių įpareigojimų asmeniui, tokia byla nenagrinėtina administracinių teismų. Vadovaujantis nurodyta administracinių teismų praktika administracinė byla dalyje dėl reikalavimo panaikinti skundžiamą Savavališkos statybos aktą nutrauktina ABTĮ 101 str. 1 p. pagrindu - dėl to, kad byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 13 str., 20 str., 57 str.).

Dėl 2011-09-22 Reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius

Nr. REI-20-110922-00129 panaikinimo

Išnagrinėtų įrodymų visetas patvirtina, kad atsakovas 2011-09-22 skundžiamu Reikalavimu pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-20-110922-00129 įpareigojo pareiškėją (savavališkai pastatyto statinio - įvažos statytoją) ne vėliau kaip iki 2012-03-22 nugriauti ginčo statinį (įvažiavimą) ir sutvarkyti statybvietę tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) Kaune (b.l. 145). Skundžiamame reikalavime taip pat buvo nurodyta, kad pareiškėjas turi teisę kreiptis į Statybos įstatymo 23 str. nurodytus subjektus, išduodančius statybą leidžiančius dokumentus, dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Teismas ima domėn, kad atsakovas, surašydamas ginčijamą Reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius, vykdė Statybos įstatymo 28 str. 2 d. numatytas statybos valstybinės priežiūros funkcijas. Statybos įstatymo 28 str. 2 d. numatyta, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pagal šio įstatymo jai priskirtą kompetenciją išnagrinėja savavališkos statybos faktą ir ne vėliau kaip per mėnesį nuo savavališkos statybos akto surašymo dienos pareikalauja iš statytojo (užsakovo) ar kito šio straipsnio 1 d. 1 p. nurodyto asmens savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius: 1) nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; 2) išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; 3) atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (jo dalį) arba statinį (jo dalį), dėl kurio nugriovimo buvo pažeistas viešasis interesas, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę. Statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Aplinkos ministro 2010-09-28 įsakymu Nr. D1-827 (toliau - STR 1.09.06:2010), nuostatose detalizuotos statybos valstybinės priežiūros funkcijos. STR 1.09.06:2010 35 p. numatyta, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos išnagrinėja savavališkos statybos aktą ir ne vėliau kaip per mėnesį nuo savavališkos statybos akto surašymo dienos įformina reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius pagal 6 priedą. Reikalavime pašalinti savavališkos statybos padarinius įrašomi įpareigojimai statytojui arba statinio ar žemės sklypo naudotojui per 6 mėnesius savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, atliekant vieną ar kelis veiksmus, nustatytus Statybos įstatymo 28 str. 2 d..

Taigi, atsižvelgiant į paminėtą teisinį reglamentavimą, Reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius - t.y. įpareigojimai statytojui nustatomi jau po Savavališkos statybos akto surašymo. Tokio pobūdžio reikalavimui surašyti yra reikšmingas savavališkos statybos fakto fiksavimas teisės aktų nustatyta tvarka. Ginčo statinio (įvažos) savavališka statyba buvo užfiksuota 2011-09-20 Savavališkos statybos aktu Nr. SSA-20-110920-00126 (b.l. 143-144). Statybos įstatymo 2 str. 71 d. nurodyta, kad savavališka statyba yra statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Šioje administracinėje byloje ginčas kilo dėl savavališkos statybos, kai pareiškėjas neturi statybą leidžiančių dokumentų. Statybos įstatymo 2 str. 2 d. apibrėžia, kad statinys – pastatas arba inžinerinis statinys, turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus, ir kuris yra nekilnojamasis daiktas. Ginčo objektas (įvaža) yra priskirtinas prie inžinierinių statinių kategorijos pagal Statybos įstatymo 2 str. 9 d. apibrėžtą inžinerinių statinių sąvoką, kurioje nurodyta, kad inžinieriniai statiniai – tai susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, kanalai, taip pat visi kiti statiniai, kurie nėra pastatai priskirtini prie inžinierinių statinių kategorijos. Minėto įstatymo 2 str. 11 d. įvardinta susisiekimo komunikacijos sąvoka, kurioje nurodyta, kad tai - visų rūšių transporto (biotransporto, geležinkelio, automobilių, jūrų, vidaus vandenų, oro, miestų elektrinio transporto) bei pėsčiųjų judėjimo vietos (keliai, gatvės). Pažymėtina, kad ginčo objektas (įvaža) sukurtas statybos darbais, įvažos statyba (lyginamas žemės paviršius, paruošimas žemės paviršiaus dangos klojimui, pačios dangos klojimas ir t.t.) buvo vykdoma žemės paviršiaus plote, kuris nebuvo užimtas kitų statinių, todėl įvažos statybos darbai pagal Statybos įstatymo 2 str. 17 d. priskiriami naujo statinio statybos rūšiai (STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys", patvirtinto Aplinkos ministro 2002-12-05 įsakymu Nr. 622, 8 p.) Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai", patvirtinto Aplinkos ministro 2010-08-27 įsakymu Nr. Dl-812 (toliau - STR 1.01.07:2010), 1 priedo 2 lentelės 1.2 p. nuostatas ginčo objektas atitinka inžinerinio statinio parametrus: D2 kategorijos gatvės ir yra priskirtinas prie II grupės nesudėtingų statinių kategorijos, kuriai taikomi nesudėtingiems statiniams keliami reikalavimai. Akcentuotina, kad įvažiavimas įrengtas žemės sklypuose, kurie nuosavybės teisėmis priklauso Lietuvos Respublikai, šiuo metu ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims M. P. , Ž. P. bei ribojasi su pareiškėjo nuosavybės teise valdomu žemės sklypu (b.l. 14-20, 25, 26-27, 51, 95-96, prijungtos civilinės bylos Nr. 2-811-717/2012 dokumentų ir joje esančio detaliojo plano dokumentų sprendinių duomenys). Šią aplinkybę iš esmės pripažįsta ir visi proceso dalyviai. Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai", patvirtinto Aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. Dl-826, 32 p. numatyta, kad atvejai, kada privaloma rengti atitinkamos rūšies statinio projektą ir gauti šiam projektui rašytinį pritarimą, pateikiami šio reglamento 6 priede. Minėto Reglamento 6 priedo 3.2. p. nurodyta, kad statant II grupės nesudėtingą statinį mieste yra privalomi rašytiniai pritarimai supaprastintam statybos projektui. Taigi, nepagrįsti pareiškėjo argumentai, jog KAVA, patvirtindama Detalųjį planą kaip atitinkantį galiojančių teisės aktų reikalavimus, sutiko, kad per valstybinės žemės dalį (taip pat ir sklypą, kuris numatytas nuosavybės teisių atkūrimui) būtų planuojamas tiesti ginčo įvažiavimas bei pabaigus statybas pripažino komercinį pastatą tinkamu naudoti 2005-03-10 statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktu. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog KAVA pareiškėjui davė 2004-07-19 sutikimą Nr. 480 „Dėl inžinerinių tinklų statybos/rekonstrukcijos valstybės žemėje“ - t.y. sutiko dėl vandentiekio, lietaus, ūkio buities nuotekų tinklų ir telefoninės kanalizacijos statybos (b.l. 181) bei 2004-12-30 sutikimą Nr. 991 „Dėl inžinerinių tinklų statybos/rekonstrukcijos valstybės žemėje“ - t.y. dėl lauko dujotiekio tinklų statybos (b.l. 195), tačiau sutikimas dėl ginčo kelio įvažos/įvažiavimo statybos valstybinėje žemėje teismui pateiktas nebuvo ir (remiantis tiek pareiškėjo, tiek ir kitų proceso dalyvių argumentais) nebuvo gautas. Teismas, remdamasis byloje esančių įrodymų visuma, konstatuoja, kad pareiškėjas neturėjo (taip pat neturi ir šiuo metu) parengto ir suderinto įvažos (įvažiavimo) įrengimo projekto, statybos leidimo bei minėtų žemės sklypų savininkų (patikėtinių) rašytinio sutikimo. Dėl to, statydamas ginčo įvažą, pažeidė aukščiau paminėtų teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjas, pastatęs ginčo statinį - įvažą valstybinėje žemėje, neturėjo aukščiau išvardintų statybos teisėtumą patvirtinančių dokumentų - t.y. rašytinio pritarimo supaprastintam statybos projektui (ir pačio projekto), valstybinės žemės patikėjimo teisės subjekto rašytinio sutikimo bei gretimo žemės sklypo savininko (patikėtinio) rašytinio sutikimo. Pareiškėjui UAB „Vilpros investicija" išduoti statybos leidimai automobilių parkavimo aikštelei statyti (b.l. 44) ir komercinio pastato statybai (b.l. 45) automatiškai nesuteikė pareiškėjui teisės statyti ir ginčo įvažiavimą valstybinėje žemėje (taip pat ir šiuo metu kitiems fiziniams asmenims priklausančiame sklype), todėl pastatytas įvažiavimas laikytinas pastatytu neteisėtai ir savavališkai. Išanalizavęs teritorijų planavimo įstatymo nuostatas, Detaliųjų planų rengimo taisyklių normų reikalavimus, teismas vertina ir tai, kad detaliojo plano galiojimo riba iš esmės sutampa su žemės sklypo, kuriam rengiamas detalusis planas riba. Ši aplinkybė apibrėžia ir detaliojo plano sprendinių galiojimo ribas. Byloje nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjo detaliuoju planu buvo planuojama valstybinės žemės plotas. Be to, Statybos įstatymo 3 str. 2 d. imperatyviai buvo nurodyta, kas turi teisę būti statytoju ir šios teisės įgyvendinimas - t.y. nustatyta, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai: 1) statytojas žemės sklypą valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; 2) statytojas turi nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą ar nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės tvarkymo statybos darbų projektą; 3) statytojas turi nustatyta tvarka išduotą statybos leidimą. Taip pat Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai", III skyriaus 33.3 p. nuostatos reglamentavo įvažos statymo metu bei reglamentuoja dabar, kad naujo nesudėtingo statinio statybos atveju, kuri numatoma statyti ne statytojui priklausančiame ar valdomame žemės sklype, privaloma turėti rašytinį žemės sklypo savininko sutikimą. Teismas konstatuoja, jog išvardintų aplinkybių visuma patvirtina, kad pareiškėjas negali būti pripažįstamas teisėtu statytoju, kadangi nebuvo žemės sklypų adresu (duomenys neskelbtini) savininkas ir neturėjo ginčo statinio statybai reikalingų dokumentų (ABTĮ 57 str.). Pažymėtina ir tai, kad STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ bendrųjų pastabų 1 ir 2 lentelėms 1 p. yra numatyta, kad II grupės nesudėtingiems statiniams yra keliami tokie reikalavimai, būtent, kad privaloma rengti supaprastintą statinio projektą, kurį būtina patikrinti savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui, įgaliotam nustatyti statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinius reikalavimus. Tai pat minėtame statybos techniniame reglamente prie Bendrųjų pastabų 1 ir 2 lentelėms buvo nurodyta, kad I ir II grupės nesudėtingiems statiniams, statomiems nepriklausančiame statytojui nuosavybės teise žemės sklype, buvo reikalingas žemės sklypo savininko (valdytojo, naudotojo) raštiškas sutikimas. Taigi, nurodytas teisinis reglamentavimas reiškė, kad ginčo statinio statybai buvo būtini iš esmės analogiško pobūdžio statybą leidžiantys dokumentai. Pažymėtina ir tai, kad galiojančio Statybos įstatymo ir STR 1.09.06:2010 nuostatos nesieja savavališkų statybos padarinių šalinimo su atitinkamu statybos darbų atlikimo momentu. Pareiškėjas ir jo atstovai teigia, kad Statybos leidimas, Detalusis planas ir Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas patvirtina įvažos statybos teisėtumą. Tačiau, remiantis byloje esančių dokumentų duomenų visetu, teismas konstatuoja, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos išduoti statybos leidimai 2004-07-20 Nr. 38-5 IT 275-215 ir 2004-07-26 Nr. 38-4 NS 174-111/2 (b.l. 44, 45) bei 2004-06-15 Kauno miesto savivaldybės administracijos įsakymu Nr. A-1457 patvirtintas Detalusis planas (b.l. 21-25, prijungtos civilinės bylos ir joje esančių Detaliojo plano sprendinių duomenys), nepatvirtino aplinkybių, kad ginčo statiniui - įvažiavimui, pastatytam valstybinėje žemėje ir trečiųjų suinteresuotų asmenų nuosavybės teise valdomoje žemėje, buvo parengtas supaprastintas projektas, kuriam buvo pritarta ir tai, kad ginčo objekto statybai minėtoje žemėje buvo gautas minėtų žemės sklypų savininko (valdytojo) rašytinis sutikimas. Pažymėtina, kad Detaliojo plano, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės administracijos 2004-06-15 įsakymu, sprendiniuose yra numatytas įvažiavimo kelio įrengimas valstybinėje žemėje (b.l. 21), tačiau Detaliojo plano sprendiniai nėra įgyvendinami tiesiogiai. Kaip jau buvo minėta, tam, kad žemės sklype būtų galima statyti numatytus pastatus ir įrengti privažiavimą statytojas turi turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą projektą. Detaliajame plane (b.l. 25) sklypas privažiavimo įrengimui nėra suformuotas, todėl negalėjo būti išnuomotas ar kitaip įstatymų nustatyta tvarka suteiktas kam nors naudotis. Kadangi Detaliajame plane parodyta teritorija (kurioje įrengtas įvažiavimas) sprendinių tvirtinimo metu buvo Lietuvos valstybės nuosavybė, todėl dėl šios teritorijos naudojimo buvo privalu gauti valstybinės žemės valdytojo - t.y. Kauno apskrities viršininko sutikimą, todėl akivaizdu, jog be žemės sklypo savininko (patikėtinio) žinios ir nustatyta tvarka parengto ir suderinto projekto įvažiavimas negalėjo būti statomas paminėtame sklype. Kaip jau pirmiau buvo minėta, statyba, neturint statybą leidžiančių dokumentų, laikytina savavališka statyba (Statybos įstatymo 2 str. 71 d.). Taigi, atsakovas, įgyvendindamas Statybos įstatymo 28 str. ir STR 1.09.06:2010 numatytas pareigas, pagrįstai surašė pareiškėjui skundžiamą Reikalavimą pašalinti savavališkos statybos pasekmes. Nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės ir argumentai leidžia pagrįstai teigti, kad atsakovas, išnagrinėjęs ir įvertinęs pareiškėjui surašytą Savavališkos statybos aktą, pagrįstai bei teisėtai surašė skundžiamą Reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius ir naikinti šio administracinio akto nėra teisinių pagrindų, todėl pareiškėjo patikslintas skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 57 str., 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 p., 101 str. 1 d. 1 p.,

nusprendžia:

Pareiškėjo UAB ,,Vilpros investicija“ skundą dalyje dėl reikalavimo panaikinti 2011-09-22 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-20-110922-00129 atmesti kaip nepagrįstą.

Administracinę bylą dalyje dėl pareiškėjo UAB ,,Vilpros investicija“ skundo reikalavimo panaikinti 2011-09-20 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-110920-00126 nutraukti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Algis MarkevičiusJolanta MedvedevienėAsta Urbonienė