Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Margaritos Stambrauskaitės, Eglės Surgailienės ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo R. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. M. ieškinį atsakovui G. K. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

19. Įvertinęs tai, kad ieškovas reikalavimo dalyje dėl 470 Eur priteisimo atsisakė dėl to, kad bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovas šią sumą sumokėjo, teismas, paskirstant bylinėjimosi išlaidas priskyrė šią sumą proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Tokiu būdu ieškovo patenkintų reikalavimų dalis sudaro 20 proc., o atmestų reikalavimų dalis – 80 proc. Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (patenkinta 20 proc.), ieškovui iš atsakovo priteistina 14,68 Eur žyminio mokesčio (73,40 Eur x 20 proc.) ir 270,00 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (1 350,00 Eur x 20 proc.), iš viso 284,67 Eur bylinėjimosi išlaidų. Proporcingai atmestų reikalavimų daliai (atmesta 80 proc.), 800,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų (1 000,00 x 80 proc.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

22. G. K. atsiliepime prašo apelianto R. M. apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 27 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti atsakovui iš apelianto išlaidas už advokato pagalbą apeliacinėje instancijoje – 700 Eur.

23.2. Kiti ginčijami ieškovo reikalavimai atsakovui kildinami iš tariamai nuomininko padarytos žalos – turto sugadinimo, t. y. dėl civilinės atsakomybės ir nuostolių atlyginimo. Šiuo atveju, įrodinėjimo pareigos paskirstymas yra visiškai aiškus: ieškovas turėjo įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus – turto sugadinimą, žalą (nuostolius) ir priežastinį ryšį tarp jų. Tuo atveju, jei būtų nepašalinamų abejonių dėl tam tikrų faktų egzistavimo ar neegzistavimo, pirmiausia taikytina įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė, ką pagrįstai ir taikė pirmosios instancijos teismas. Pareiga įrodyti civilinės atsakomybės sąlygas tenka ieškovui, nagrinėjamu atveju ieškovas jų neįrodė, todėl reikalavimas dėl 801,37 Eur žalos durims atlyginimo atmestinas.

23.4. Kaip matyti iš į bylą ieškovo pateiktų nuotraukų, jis nuotraukas darė ir namo perdavimo atsakovui dieną ir namo grąžinimo jam dieną. Pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovas ne tik apžiūrėjo grąžinamą namą ir jo būklę, tačiau ją ir užfiksavo fotonuotraukose, tačiau į bylą, pagrįsdamas tariamą žalą teikia nuotraukas, padarytas ženkliai vėliau nei namo grąžinimo dieną, todėl tai leidžia pagrįstai teigti, kad žalos, apžiūrėdamas perimamą namą, ieškovas namo grąžinimo metu nenustatė. Tai, kad ieškovas prieš nuomos termino pabaigą ne tik apžiūrėjo namą, bet ir labai smulkmeniškai nurodė name esančių daiktų sugadinimus, kuriuos paprašė ištaisyti (pakeisti puodo dangtį, pakeisti apgadintą rašomojo stalo stalviršį, šaldytuvo stalčių), įrodyta atsakovo paaiškinimais, liudytojų N. K. ir L. J. parodymais, taip pat ir ieškovo paaiškinimais, todėl tai, kad ieškovas priėmė jam grąžinamą namą 2017 m. liepos 26 d., jį detaliai apžiūrėjęs ir įvertinęs grąžinamo namo būklę, ir sutiko su atsakovo sumokėto depozito užskaitymu kaip nuomos mokesčiu už paskutinius 2 mėnesius, patvirtino, kad atsakovas kaip nuomininkas sutartinių nuostatų nepažeidė ir žalos namui nepadarė, todėl savo veiksmais po sutartinių santykių pabaigos ieškovas aiškiai patvirtino, kad padarytos žalos namo grąžinimo metu nenustatė.

23.5. Byloje nėra įrodymu, kurie patvirtintų, jog atsakovas būtų įsipareigojęs jam išsikeliant pakeisti signalizacijos akumuliatorių ar atlyginti jo keitimo išlaidas. Be to, ieškovas į bylą nepateikė įrodymų, kad signalizacijos akumuliatorius buvo keistas prieš įsikeliant atsakovui į nuomojamą namą ir jo galiojimo terminas – 2 metai, todėl nėra įrodyta aplinkybė, jog akumuliatorius visiškai susidėvėjo per laikotarpį, kuomet atsakovas nuomojo namą. Apeliaciniame skunde apeliantas iš esmės nurodo tą patį pirmosios instancijos teisme keltą argumentą neva signalizacijos sudėtinė dalis yra akumuliatorius, kurio galiojimo terminas yra apie vieneri metai, todėl atsakovas, išnaudojęs signalizacijos akumuliatorių, yra skolingas 54,23 Eur. Apeliantas nepateikė jokių teisinių argumentų, kurie paneigtų teismo suformuluotą išvadą, kad akumuliatorius natūraliai susidėvėjo, o ne buvo sugadintas, akumuliatorius nėra prievolės atsiskaityti už apsaugą sudėtinė dalis (sutarties 6.5.4 punktas), taip pat nepateikti jokie įrodymai, kad signalizacijos veikimo laikas – vieneri metai. Pabrėžė, kad teismas tiksliai kvalifikavo ginčo teisinį santykį, pateikė teisingą įstatymo ir sutarties aiškinimą, atkreipė dėmesį, kad apeliaciniame skunde apelianto pateiktas argumentas, kad „specialistai rekomenduoja akumuliatorių keisti kas metus“ kaip tik ir patvirtina, kad signalizacijos akumuliatorius, būdamas ribotos trukmės veikimo prietaisas, susidėvi, todėl kyla jo pakeitimo poreikis. Sutartyje jokių išlygų dėl natūraliai susidėvėjusių daiktų išlaidų padengimo nenumatyta, priešingai nurodoma, kad nuomininkas atsako už žalą, padarytą dėl jo ar jo šeimos narių kaltės (Sutarties 7.2 p.). Taigi, šis ieškinio reikalavimas priteisti natūraliai susidėvėjusio signalizacijos akumuliatoriaus sumą akivaizdžiai nepagrįstas, ką visiškai teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime.

23.7. Tai, jog baseinas sugadintas namo nuomos laikotarpiu atsakovo neteisėtais veiksmais pareiga tenka įrodyti ieškovui. Ieškovas baseino sugadinimo faktą įrodinėja nuotrauka (baseino dangos dalies fragmentas), kuri daryta 2017 m. lapkričio 23 d., t. y. praėjus trims mėnesiams po atsakovo išsikėlimo iš nuomotų patalpų. Vien ta aplinkybė, kad atsakovas nuomos laikotarpiu naudojosi baseinu ir naudojo baseino valymui chemiją, nepatvirtina fakto, jog jis ar jo šeimos nariai sugadino baseino dangą. Liudytojo M. S. parodymai, kad 2016 m. gegužės mėn. atlikdamas baseino remonto darbus baseino dugno pažeidimų nepastebėjo, nepatvirtina fakto, jog baseino dugno pažeidimai dėl netinkamai naudojamos chemijos buvo padaryti iki atsakovui išsikeliant iš nuomojamo namo. Šiuo atveju, teismo vertinimu, svarbi aplinkybė yra ta, kad nuomotojas (ieškovas), perėmęs iš atsakovo namą, pasibaigus nuomos sutarčiai, 2017 m. liepos 27 d. pretenzijų dėl galimai sugadintos baseino dangos nereiškė, įrodymų, jog būtent iki nuomos sutarties pasibaigimo buvo sugadinta baseino danga, nepateikė. 2017 m. gruodžio 19 d. pretenzijoje atsakovui, kurioje jau buvo išvardyta atsakovo galimai padaryta žala (konkretūs žalos padarymo epizodai) ieškovas taip pat nenurodė žalos padarymo fakto baseino dangai, nors jau turėjo 2017 m. liepos 28 d. UAB „Tavira“ pateiktą komercinį pasiūlymą dėl baseino dangos rekonstrukcijos-keitimo 1 571,79 Eur sumai. Šių nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog ieškovas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų dėl baseino dangos sugadinimo, todėl jam negali kilti civilinė atsakomybė. Ieškovo reikalaujama priteisti iš atsakovo žala 1 571,79 Eur pagal ieškovui pateiktą komercinį pasiūlymą – tai visos baseino dangos keitimo nauja kaina. Ši suma negali būti vertinama kaip ieškovo patirta žala, dėl baseino dangos mažoje dalyje atsiradusios dėmės pašalinimo, nes taip prieštarautų restitutio integrum principui. Dėl nurodyto, ieškovo reikalavimas dėl baseino dangai padarytos žalos 1 571,79 Eur atlyginimo atmestinas. Be to, ieškovas nėra patyręs ir jokių nuostolių: pateiktas 2017 m. liepos 28 d. komercinis pasiūlymas, tačiau per tą laiką (beveik dvejus metus) nauja danga taip ir neįsigyta. Taigi, teismas skundžiamame sprendime padarė visiškai pagrįstą išvadą, kad reikalaudamas priteisti naujos baseino dangos ir darbų kainą, ieškovas ne tik neįrodė jokių atsakovo neteisėtų veiksmų, bet ir žalos bei priežastinio ryšio, o jo prašoma priteisti suma akivaizdžiai prasilenkia ne tik su restitutio integrum, bet ir su protingumo bei sąžiningumo principais.

23.9. Ieškovas į bylą nepateikė įrodymų, jog jis įsigijo 7 buksmedžius, kuriuos, kaip teigia, atsodino. Ieškovas nepateikė įrodymų, kiek atsakovo nuomos laikotarpiu prie namo augusių buksmedžių galimai buvo sugadinta ir kaip jie buvo sugadinti (visiškai ar iš dalies). Akivaizdu, jog ieškovas, priimdamas 2017 m. liepos 27 d. iš atsakovo namą po nuomos, turėjo matyti, kad krūmeliai yra pažeisti ir pažeisti taip, kad juos būtina pakeisti kitais, t. y. jog jie negali atželti. Tuo tarpu net 2019 m. gruodžio 19 d. pretenzijoje buksmedžių sugadinimas nebuvo paminėtas kaip ieškovui dėl atsakovo neteisėtų veiksmų atsiradusi žala.

23.10. Kaip teisingai pažymėjo teismas, ieškovas nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, kiek ir kokių malkų buvo namo perdavimo metu ir kiek bei kokių buvo grąžinta, o iš pateiktų nuotraukų ir liudytojų parodymų negalima nustatyti, nei kiek, nei kokių malkų buvo, todėl ieškovas pagal įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę, reikšdamas tokio pobūdžio reikalavimą, turėjo įrodyti, kaip paskaičiavo kubais trūkstamų malkų kiekį dar ir pagal atskiras medienos rūšis. Byloje nustatyta ir ginčo nėra, kad atsakovas nupirko ir atvežė 4 kubus malkų, o likusią sumą kompensavo pinigais, po to jokių pretenzijų nebekilo, ką patvirtina 2017 m. gruodžio 19 d. pretenzija, kurioje ieškovas, nurodęs tariamus žalos epizodus, jokio malkų trūkumo nenurodo. Be to, nei bylos nagrinėjimo teisme metu, nei apeliaciniame skunde apeliantas nenurodė jokių logiškų paaiškinimų, kaip jis skaičiavo malkų kiekį ir rūšį bei kokiais pamatuojamais įrodymais jis remiasi, ar jis reikšdamas reikalavimą vertino, kad neatpirktų malkų sumą atsakovas kompensavo pinigais, todėl visų nustatytų aplinkybių kontekste teismas padarė vienintelę logiškai įmanomą išvadą, kad atsakovo prievolė grąžinti malkas pasibaigė tinkamu jos įvykdymu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

24. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.

25. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas ieškinys dėl žalos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

26. Nustatyta, kad ieškovas R. M. yra gyvenamojo namo ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), savininkas. 2015 m. liepos mėn. 27 d. tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, kuria nuomotojas (ieškovas) įsipareigojo už užmokestį perduoti nuomininkui (atsakovui) sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis valdyti ir naudotis gyvenamąsias patalpas – namą su sklypu, esantį (duomenys neskelbtini), namo numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (toliau – namas), o nuomininkas įsipareigojo priimti namą ir mokėti nuomos mokestį bei kitus Sutartyje nurodytus mokėjimus. Nuomos terminas – 24 mėnesiai (Sutarties 1.1, 4.1 punktai). Sutartimi šalys susitarė dėl namo naudojimo sąlygų – jog nuomotojas perduos nuomininkui baldus, įrangą ir kitus jam nuosavybės teise priklausančius daiktus pagal sąrašą arba fotonuotraukas, arba video įrašą (toliau – Sąrašas) (Sutarties 2.1 punktas). Nuomotojas įsipareigojo nuomininkui namą perduoti pagal priėmimo-perdavimo aktą, pasirašytą šalių, 2015 m. liepos 27 d. Šalys susitarė, jog namo būklė bus įvertinta priėmimo-perdavimo akte (Sutarties 2.3 punktas). Byloje nėra ginčo, jog namo faktinio perdavimo nuomai metu nebuvo sudarytas nei name esančių daiktų (baldų, namų apyvokos daiktų ir įrangos, meno dirbinių) sąrašas, nei namo perdavimo-priėmimo aktas. Byloje taip pat nėra ginčo, jog atsakovo sumokėtą ieškovui 2000 Eur nuomos mokesčio dydžio depozitą, ieškovas užskaitė kaip nuomos mokestį už du paskutinius nuomos mėnesius.

27. Ieškovas kreipėsi į teismą ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo 3 736,23 Eur nuostolius (žalą), 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. gegužės 27 d. sprendimu nutraukė civilinę bylą pagal ieškovo R. M. ieškinį atsakovui G. K. dėl žalos atlyginimo, dalyje dėl 470,00 Eur nuostolių (žalos) atlyginimo, o ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo G. K. ieškovo R. M. naudai 330,85 Eur nuostolių (žalos) atlyginimo, 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos (330,85 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. liepos 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 284,67 Eur bylinėjimosi išlaidas. Likusioje dalyje ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo R. M. atsakovo G. K. naudai 800 Eur bylinėjimosi išlaidų, grąžino ieškovui 7,95 Eur žyminio mokesčio. Apeliantas (ieškovas) su teismo sprendimu, dalyje kurioje buvo atmestas jo ieškinys nesutinka, todėl apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 27 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti pilnai – priteisti iš atsakovo G. K. ieškovo R. M. naudai 3266,23 Eur nuostolių (žalos) atlyginimo, 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos (3266,23 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. liepos 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

28. CPK 265 straipsnis reglamentuoja klausimus, kurie išsprendžiami priimant sprendimą. Šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas sprendimą, įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas ir ar ieškinys yra tenkintinas. Pažymėtina, kad visi šie klausimai, kurių išnagrinėjimas reiškia galutinio teismo sprendimo priėmimą (CPK 260 straipsnis), negali būti tinkamai išspręsti, neužtikrinus tinkamo įrodinėjimo proceso. Kitais žodžiais tariant, tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra pamatinė ir kartu būtinoji teisingo bylos išnagrinėjimo iš esmės, užbaigiamo teismo sprendimo priėmimu, sąlyga.

29. Įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Dispozityvumo principo turinys bendriausia prasme yra atskleistas CPK 13 straipsnyje (šis straipsnis nurodo, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis), o įrodinėjimo procese šis principas atsiskleidžia įvairiais aspektais, pavyzdžiui, kad pačios šalys renkasi savo įrodinėjimo taktiką ir strategiją, t. y. sprendžia, kokias faktines aplinkybes nurodyti ir kokius faktinius duomenis pateikti savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti. Taigi, įrodinėjimas yra šalių pareigos dalykas, o šios pareigos vykdymas siejamas su tam tikros procesinės laisvės turėjimu.

30. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Pažymėtina, kad civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviąją tiesą, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus. Šis įrodinėjimo civiliniame procese ypatumas yra ne kartą pabrėžtas ir kasacinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, 52 punktas). Todėl įrodinėjimo standartas, atsižvelgiant į civiliniame procese reikalaujamo teismo įsitikinimo laipsnį, taip pat neturi būti suabsoliutintas, t. y. pernelyg aukštai iškeltas.

31. Įrodymų rinkimas ir teikimas, kaip sudėtinės įrodinėjimo proceso dalys, – šalių pareigos dalykas (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Teismas neturi teisės savo iniciatyva rinkti įrodymus, nebent įstatymas atskirais (specialiais) atvejais suteikia teismui tokią teisę (CPK 178 straipsnio 2 dalis, 376 straipsnio 1 dalis, 414 straipsnio 1 dalis ir pan.). Kita vertus, tokios teisės bendrais procesiniais atvejais neturėjimas nereiškia, kad teismui įrodinėjimo procese tenka pasyvaus proceso stebėtojo vaidmuo.

32. Tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra neatskiriamas nuo tinkamo įrodinėjimo naštos paskirstymo. Įrodinėjimo pareigos turinys yra aiškiai atskleistas proceso įstatyme (CPK 178 straipsnis, 179 straipsnio 1 dalis), vis dėlto teismas, jeigu egzistuoja toks procesinis poreikis, turi patikslinti arba paskirstyti šalių naštą įrodinėti (CPK 225 straipsnio 1 punktas). Kaip minėta, teismas bendrais procesiniais atvejais savo iniciatyva nerenka įrodymų, kita vertus, teismas, manydamas, kad bylai teisingai išspręsti neužtenka pateiktų įrodymų, gali pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad teismas privalo bendradarbiauti su bylos šalimis (CPK 8 straipsnis), o pirmiau nurodytų procesinių veiksmų, susijusių su įrodinėjimo procesu, ėmimasis būtent ir yra kooperacijos (bendradarbiavimo) principo išraiška, orientuota į bylos teisingą išsprendimą ir teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimą (CPK 2 straipsnis).

Dėl dviračio sugadinimo

33. Apeliantas teigia, kad praėjus metams po nuomos sutarties sudarymo paėmė nuomojame name buvusį savo dviratį, kuris buvo sugadintas. Kadangi liudytojas paaiškino, kad matė atsakovo vaikus, važinėjant dviračiu, ieškovas teigia, kad atsakovas yra atsakingas už dviračio sugadinimą. Pažymėtina, kad nuomos sutarties 5.1.7 punktu šalys susitarė, kad nuomininkas neatsako už nuomotojo daiktus ir turtą, esantį namo garaže, taip pat neatsako už namo priestato, esančio virš garažo priežiūrą ir jame esančius nuomotojo daiktus ir turtą. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie pagrįstų aplinkybes, kad dviračio gedimai atsirado būtent nuomos sutarties galiojimo laikotarpiu ir/ar kad jie atsirado būtent dėl atsakovo ar jo vaikų kaltės. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas neįrodė atsakovo atsakomybės dėl žalos atsiradusios dėl dviračio gedimų.

Dėl signalizacijos ir akumuliatoriaus

34. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė išlaidų už signalizacijos akumuliatoriaus pakeitimą, nors signalizacija nebuvo nuomos sudedamoji dalis, t. y. tam, kad ji veiktų reikia mokėti mėnesines įmokas. Tuo tarpu akumuliatoriaus naudojimas ir eksploatavimas yra susijęs su signalizacija ir yra trumpalaikis – rekomenduojama keisti kas metus. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiu apelianto argumentu, nes apelianto nurodytos aplinkybės neįrodo to, kad atsakovas turėjo pareigą pakeisti tokį akumuliatorių ar kad jis nusidėvėjo būtent dėl atsakovo veiksmų, t. y. ne dėl natūralaus nusidėvėjimo. Kita vertus, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, akumuliatoriaus keitimas nėra namo apsaugos (signalizacijos) paslaugos sudėtinė dalis ir byloje nėra įrodymu, kurie patvirtintų, jog atsakovas būtų įsipareigojęs jam išsikeliant pakeisti signalizacijos akumuliatorių ar atlyginti jo keitimo išlaidas. Be to, ieškovas į bylą nepateikė įrodymų, kad signalizacijos akumuliatorius buvo keistas prieš įsikeliant atsakovui į nuomojamą namą ir jo galiojimo terminas – 2 metai, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantas neįrodė, jog akumuliatorius visiškai nusidėvėjo per laikotarpį, kai atsakovas nuomojo namą ir todėl apeliantui nepriteistinos išlaidos už signalizacijos akumuliatoriaus pakeitimą.

Dėl medelių apgadinimo

35. Apeliantas teigia, kad atsakovo vaikai, leisdamiesi nuo kalno su rogėmis žiemą, nuvažinėjo buksmedžių krūmelius, todėl reikia atsodinti 7-8 medelius. Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad jis norėdamas įrodyti, kad atsakovui kyla civilinė atsakomybė dėl medelių apgadinimo, turėjo įrodyti ne tikėtiną versiją, kad atsakovo vaikai nuvažinėjo medelius, o tai, kad medeliams buvo padaryta neatitaisoma žala, dėl kurios būtina juos atsodinti, įrodyti tokios žalos dydį, kad ši žala yra atsiradusi būtent dėl atsakovo (ar jo vaikų) kaltės ir kad tarp šių neteisėtų veiksmų bei žalos egzistuoja priežastinis ryšys. Šiuo atveju, išaiškintina, kad aplinkybė, jog apeliantui buvo siūloma medelius įsigyti už 195,99 Eur nėra laikytina medelių vertės įrodymu, nes komercinis pasiūlymas neįrodo realaus medelių pirkimo ir nereiškia, kad būtent už tokią kainą jie buvo įsigyti. Be to, kaip teisingai pastebėjo ir pirmosios instancijos teismas, vien liudytojo K. D. parodymai, kad jis matė, kaip atsakovo vaikai, leisdamiesi nuo kalno su rogėmis žiemą, nuvažinėjo krūmelius, įvertinus kitas nustatytas aplinkybes, nėra pakankamas įrodymas, patvirtinantis prašomos priteisti žalos faktą bei jos dydį. Taigi, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantas šiuo atveju neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų atsakomybei už medelių apgadinimą taikyti.

Dėl malkų

36. Apeliantas nurodo, kad fotonuotraukos įrodo tikėtiną aplinkybę, kad atsakovas nuomos laikotarpiu išnaudojo daugiau malkų, nei jų atpirko. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu argumentu nesutinka, nes iš fotonuotraukų nėra galimybės nustatyti, koks kiekis malkų tiksliai buvo išnaudotas ir koks atpirktas. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, koks tiksliai kiekis (kub. m.) ir kokios rūšies malkų atsakovui buvo perduota sudarant nuomos sutartį 2015 m. liepos 27 d., tačiau iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad atsakovas, pasibaigus namo nuomai, atpirko 4 kub. malkų bei pervedė 129,20 Eur kompensaciją už malkas. Šiuo atveju, apeliantas neįrodė, kokį konkrečiai kiekį ir kokios rūšies malkų jis perdavė atsakovui naudoti, todėl esant įrodymams, kad atsakovas atpirko 4 kub. malkų ir sumokėjo kompensaciją apeliantui, labiau tikėtina, kad atsakovas tinkamai atsiskaitė už sunaudotas malkas, nei to nepadarė. Taigi, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad reikalavimas dėl 256 Eur už malkas priteisimo atmestinas.

Dėl durų dekoratyvinių stiklų

37. Apeliantas nurodo, jog atsakovui išsikėlus buvo pastebėta, jog suskilę dvejų durų dekoratyviai stiklai. Ieškovas durų sugadinimo faktą įrodinėja 2 fotonuotraukomis, darytomis 2018 m. birželio 11 d., bei liudytojo J. P. parodymais, kuris liudijo, kad 2017 m. liepos pabaigoje buvo atvykęs pas ieškovą ir matė, jog buvo išdaužti dviejų durų stikliukai. Kaip teisingai pastebėjo atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą, apelianto minimos nuotraukos darytos praėjus net 5 mėnesiams po namo grąžinimo, o nuotraukų, kurios būtų darytos iškart po namo grąžinimo ar jo grąžinimo metu, byloje nėra. Ieškovo kviestas liudytojas J. P. parodė, kad stikliukai galėjo būti sugadinti dėl smūgio arba dėl skersvėjo, užsitrenkiant durims, todėl sutiktina su atsakovo argumentu, jog pagal liudytojo parodymus neatmestina, kad sugadinimai galėjo atsirasti po namo grąžinimo ieškovui, nes liudytojas parodė, kad jam apžiūrint duris name atsakovas ir jo šeima nebegyveno. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad byloje nėra įrodyta, kad durų sugadinimai padaryti atsakovo nuomos laikotarpiu, t. y. nuo 2015 m. liepos 27 d. iki 2017 m. liepos 27 d., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apelianto reikalavimą dėl žalos durims atlyginimo.

Dėl baseino

38. Apelianto teigimu, atsakovas netinkamai naudojo baseinui skirtą chemiją, todėl padarė žalą baseinui, kuri yra 1 571,79 Eur. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors atsakovas pripažino, jog baseino chemiją naudojo neskaitęs instrukcijos, tai nereiškia, kad būtent jis cheminius valymo preparatus supylė tiesiai į baseiną, o ne į tam skirtą vietą taip sugadindamas baseino dugną. Taip pat, atkreiptinas dėmesys į tai, kad apelianto pateikta 2017 m. lapkričio 23 d. baseino dangos nuotrauka yra darytina praėjus 3 mėnesiams po atsakovo išsikėlimo iš nuomojamo namo. Tuo tarpu, atsakovo išsikėlimo iš namo metu darytų nuotraukų ieškovas teismui nepateikė. Taigi, nėra galimybės nustatyti, kada konkrečiai atsirado tariama žala ir ar ji atsirado nuomos laikotarpiu. Kita vertus, sutiktina su atsakovo argumentu, kad ieškovas neįrodė pačios žalos fakto ir dydžio, nes bylos nagrinėjimo metu, baseino danga dar nebuvo pakeista, o pateiktas komercinis pasiūlymas rodo tik už kokią kainą yra siūloma keisti dangą, bet nereiškia, kad būtent tokia kaina bus sumokėta keičiant dangą. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti apelianto reikalavimą dėl 1 571,79 Eur sumos už baseino dangos keitimą priteisimo.

39. Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako.

40. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos sprendimui panaikinti. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įstatymų normas nustatančias įrodinėjimo pareigą ir įrodymų vertinimą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuris paliktinas nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

41. Vadovaujanti CPK 98 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

42. Nagrinėjamu atveju, atsakovas prašo priteisti iš apelianto 700 Eur išlaidas už advokato pagalbą apeliacinėje instancijoje. Pažymėtina, kad atmetus apeliacinį skundą ir atsižvelgus į tai, kad prašoma priteisti suma neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos Advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugos) maksimalaus dydžio, G. K. iš apelianto R. M. priteistina 700 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 27 d. sprendimą nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo R. M. atsakovo G. K. naudai 700 Eur (septynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.