- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-03-10
- Bylos Nr.
- e1-375-939/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-08255-2020-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laima Lubauskienė
- Kaltinamasis
- V. R.
išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Rasos Urbienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje V. R., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:
Alytaus apylinkės teismo (duomenys neskelbtini)baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 6 mėnesių viešųjų darbų bausme;
Alytaus apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 6 mėnesių viešųjų darbų bausme, kurią subendrinus su Alytaus apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, skirta galutinė subendrinta 9 mėnesių viešųjų darbų bausmė;
Alytaus apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 8 mėnesių viešųjų darbų bausme, kuri subendrinta su Alytaus apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) baudžiamuoju įsakymu skirta bausme, paskiriant galutinę subendrintą 12 mėnesių viešųjų darbų bausmę, bausmę atlikęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. R. 2020 m. vasario 25 d. apie 16.50 val. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia smurtavo prieš šeimos narį – brolį A. R., kuriam, sėdinčiam ant kėdės, kumščiu sudavė vieną kartą į veidą, pataikydamas į kairės pusės žandikaulį, tokiu būdu nukentėjusiajam A. R. sukėlė fizinį skausmą.
V. R., apklaustas įtariamuoju, kaltę pripažino ir parodė, kad jis, jo brolis A. R. ir mama A. R. gyvena pastarosios namuose. 2020 m. vasario 25 d. apie 16.45 val. jis neblaivus grįžo namo, nuėjo į kambarį. Kambaryje tarp jo ir brolio įvyko konfliktas, kurio metu jis, įpykęs ant savo brolio, priėjęs prie A. R., kuris tuo metu sėdėjo ant kėdės, tyčia kumščiu sudavė vieną kartą į šio kairės pusės žandikaulį. Dėl savo poelgio jis labai gailisi (b. l. 84-85).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo V. R. parodymų, jo kaltę patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu byloje surinkti bei žemiau aptarti faktiniai duomenys.
Nukentėjusysis A. R. parodė, kad gyvena savo tėvų sodyboje kartu su mama A. R. ir broliu V. R.. 2020 m. vasario 25 d. apie 16.45 val. į namus grįžo jo brolis V. R., kuris buvo labai girtas. V. R. atėjo į kambarį, kuriame jis žiūrėjo televizorių, ir atsisėdęs ėmė kažką nerišliai kalbėti. Netrukus V. R. priėjo prie jo ir jam, sėdinčiam ant kėdės, kumščiu sudavė vieną kartą į veidą, pataikydamas jam į kairės pusės žandikaulį. Jis nuo suduoto smūgio pajuto stiprų fizinį skausmą veide. Dėl ko jam sudavė smūgį į veidą, jis nežino. Tarp jo ir brolio konflikto nebuvo. Jis pas teismo medicinos ekspertus nevyks, nes dėl smūgio į veidą jam buvo sukeltas fizinis skausmas, veide sužalojimų neliko. Civilinio ieškinio byloje jis nereikš (b. l. 19-20).
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo J. P. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2020 m. vasario 25 d. apie 16.50 val. namuose V. R., būdamas girtas ( nustatytas 2,67 promilių girtumas), kumščiu sudavė broliui A. R. į veidą ir taip sukėlė fizinį skausmą (b. l. 5).
Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra (b. l. 13-15).
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo J. P. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo pažymėta, kad smurtą patyrusio asmens būsena: neblaivus – 1,40 promilių girtumas. Smurtu įtariamas asmuo neblaivus, jam nustatytas 2,67 promilių girtumas. A. R. nurodė, kad namuose (duomenys neskelbtini), girtas brolis V. R. sudavė kumščiu į veidą ir taip sukėlė jam fizinį skausmą (b. l. 8-12).
Tokiu būdu įrodyta, kad kaltinamasis V. R. tyčia kumščiu sudavė savo šeimos nariui – broliui A. R. vieną kartą į veidą, pataikydamas į kairės pusės žandikaulį, taip mušdamas nukentėjusiajam A. R. sukėlė fizinį skausmą. Kaltinamasis visiškai prisipažino dėl šios nusikalstamos veikos padarymo. Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamą veiką be jo paties parodymų, kuriais netikėti teismas neturi pagrindo, nes jie patvirtinti kita bylos medžiaga ir yra nuoseklūs, logiški, įrodyta nukentėjusiojo A. R. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, bei rašytiniais įrodymais. Teismas, įvertinęs kaltinamojo smurtinių veiksmų pobūdį (smūgiuota kumščiu), padarytų sužalojimų kiekį, lokalizaciją ir pobūdį, kaltinamojo ir nukentėjusiojo paaiškinimus, daro išvadą, kad kaltinamojo smurtiniai veiksmai sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą. Konstatuotina, kad nukentėjusiojo patirtas fizinis skausmas yra kaltinamojo tiesioginio fizinio poveikio nukentėjusiajam išdava, tai yra tarp atsiradusių pasekmių ir kaltinamojo neteisėtų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Veika padaryta esant tiesioginei tyčiai. Fizinį smurtą kaltinamasis panaudojo prieš savo šeimos narį – brolį. Remiantis paminėtu, kaltinamojo nusikalstami veiksmai kvalifikuojami pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato. Kaltinamasis sutiko, kad prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir jam siūloma skirti bausmės rūšimi ir trukme (b. l. 91-93, 95). Pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu nukentėjusiajam įteiktas, nukentėjusysis nurodė, kad su prokurorės sprendimu užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu sutinka, prieštaravimų prokurorės sprendimui negauta (b. l. 95). Nukentėjusysis civilinio ieškinio nereiškia. Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.
Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę.
Kaltinamasis V. R. tris kartus teistas, visus kartus – už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą (b. l. 40-59), baustas administracine tvarka (b. l. 60-75), paskirtų administracinių baudų nesumokėjęs (b. l. 76), nedirba (b. l. 77-78), registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 79), narkologo ir psichiatro įskaitoje neįrašytas (b. l. 39). Pagal pavojingumo visuomenei laipsnį padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, o atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Paminėtos kaltinamąjį charakterizuojančios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinė kaltinamojo gyvenime ir charakterizuoja kaltinamąjį kaip asmenį, linkusį nesilaikyti įstatymų, daryti tyčinius nusikaltimus, bei rodo, kad jis išvadų iš ankstesnio teistumo nepadarė, nes nepaisant taikytų bausmių ir priemonių, savo antivisuomeninių nuostatų nekeitė ir vėl nusikalto, todėl manytina, kad bausmės tikslai paskyrus jam bausmės rūšį, nesusijusią su trumpalaikiu laisvės atėmimu, atsižvelgiant į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis bei teismo pirmiau aptartas aplinkybes, pasiekti nebus. Įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, siekiant ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir prevenciškai jį pataisyti, atsižvelgiant į kaltinamojo amžių, asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, kaltinamojo elgesį iki nuskalstamos veikos padarymo, kitus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, V. R. skirtina prokurorės pasiūlyta bausmės rūšis – areštas. Kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu. Skiriant arešto bausmę, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas laikas, V. R. išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2020 m. vasario 25 d. 17 val. 30 min. iki 2020 m. vasario 26 d. 14 val. 45 min. (1 para) (b. l. 87, 88).
Kaltinamajam, vadovaujantis BPK 119 straipsniu, iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 89-90).
Kompaktinis diskas (DVD-R), esantis byloje (b. l. 12), paliktinas byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
V. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, V. R. paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir paskirti galutinę 50 (penkiasdešimt) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laiką nuo 2020 m. vasario 25 d. iki 2020 m. vasario 26 d. (vieną parą), V. R. išbūtą laikinajame sulaikyme, vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant vienai arešto parai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 bei 72² straipsniais, skirti V. R. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas artimam giminaičiui ar šeimos nariui.
Bausmės pradžią V. R. skaičiuoti nuo faktinio V. R. atvykimo atlikti bausmės ar sulaikymo momento.
Išaiškinti V. R., kad jis ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo darbo dieną, įstaigos darbo metu, atvykti į Alytaus pataisos namus atlikti arešto bausmės arba jeigu dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalės nustatytu laiku atvykti, jis privalo raštu arba elektroniniu paštu pranešti Alytaus pataisos namų administracijai apie neatvykimo priežastis ir susiderinti atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.
V. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.
Kompaktinį diską (DVD-R), esantį byloje, palikti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
Išaiškinti V. R., kad arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-61 straipsniai. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, šią bausmę atlieka pataisos įstaigoje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 51 straipsnio 3, 4 dalimis, nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės. Pataisos įstaigas, kuriose arešto bausme nuteisti asmenys atlieka bausmę, nustato Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.
Įteikti V. R. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.
Išaiškinti kaltinamajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.