Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Viktoro Preikšo (kolegijos pirmininkas), Jurgio Kiškio ir Dmitrijaus Korsakovo, sekreto­riau­jant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Renatai Oželienei, teismo posėdyje iš­na­gri­nėjo suimto kal­ti­na­mojo A. Š. gynėjo advokato Mindaugo Šato skundą dėl Jurbarko rajono apy­lin­kės teis­mo 2015 m. rugsėjo 15 d. nutarties pratęsti kaltinamajam kardomosios priemonės – su­ė­mi­mo ter­miną trims mėnesiams ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Š. kaltinamas tuo, kad apiplėšęs pagrobė didelės vertės svetimą turtą, t.y. 2015 m. balandžio 24 d., 12 val. 30 min., kieme prie daugiabučio, esančio (duomenys neskelbtini), atrakinęs I. A. priklausantį automobilį Toyota Land Cruiser 150, vokiškais vals­ty­bi­niais numeriais (duomenys neskelbtini), 60000 eurų vertės, įsėdo į jį turėdamas tikslą pagrobti svetimą didelės vertės turtą, tačiau buvo užkluptas nukentėjusiosios I. A., kuri siekdama išlaikyti pagrobtą turtą, ran­komis suėmė už atidarytų automobilio durelių ir automobilio, liepė A. Š. stoti, tačiau šis panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją – padidino automobilio važiavimo greitį išvažiuo­da­mas iš kiemo, dėl ko I. A. neišsilaikė už automobilio ir nukrito nuo važiuojančios transporto prie­mo­nės, tokiu būdu jai buvo padaryti nubrozdinimai dešinio peties dalyje, nubrozdinimas dešinės alkūnės srityje, nubrozdinimas dešinio dilbio nugariniame paviršiuje viršutiniame trečdalyje, nu­broz­dinimas dešinio riešo išorinėje dalyje, kraujosruva dešinio dilbio priekiniame paviršiuje vi­duriniame trečdalyje, du nubrozdinimai kairio dilbio nugariniame paviršiuje viršutiniame trečdalyje, nubrozdinimas kairio dilbio vidiniame paviršiuje apatiniame trečdalyje, kraujosruva dešinio kelio išorinėje dalyje, ir tokiu būdu nukentėjusiajai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata bei užvaldytas jos didelės vertės svetimas turtas, padarant nukentėjusiajai 60000 eurų turtinę žalą.

A. Š. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 str. tvarka sulaikytas 2015-05-15. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015 m. gegužės 17 d. nu­tar­ti­mi kaltinamajam A. Š. paskyrė kardomąją priemonę – su­ė­mimą 10 dienų. Ma­ri­jampolės rajono apylinkės teismas 2015 m. gegužės 22 d. nutartimi pratęsė kal­ti­na­ma­jam A. Š. kardomosios priemonės – suėmimo terminą 2 mėnesiams, laiką skaičiuojant nuo 2015-05-25. 2015 m. liepos 23 d. nutartimi A. Š. kardomoji priemonė buvo pratęsta 3 mėnesiams nuo 2015-07-25. Skundžiama 2015 m. rugsėjo 15 d. nutartimi Jurbarko rajono apylinkės teismas A. Š. pratęsė suėmimo terminą 3 mėnesiams nuo 2015-10-25 iki 2016-01-25.

Kaltinamojo gynėjas skunde pra­šo panaikinti Jurbarko rajono apylinkės teismo nu­tar­tį. Skunde nurodo, kad suėmimo terminas kiekvieną kartą pratęsiamas nurodant tuos pačius motyvus. Gynėjo teigimu, manymas, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, pro­ku­ro­ro ar teismo ir darys naujus nusikaltimus, turi būti pagrįstas. Skunde teigiama, jog pagrįstumo pro­kuroro bei teismo motyvuose, nėra. Gynėjas skunde pažymi, jog remiantis Europos žmogaus tei­sių teismo praktika, griežta už nusikalstamą veiką numatyta sankcija savaime negali tapti pagrindu pas­kirti ar pratęsti suėmimą. Skunde taip pat teigiama, kad ankstesnis teistumas taip pat negali būti lemiančiu motyvu suėmimo taikymui, kadangi priešingu atveju asmeniui griežčiausia kardomoji priemonė būtų taikoma ne todėl, kad egzistuoja jos būtinybė, o dėl įtariamojo netinkamo elgesio praeityje už kurį jam jau buvo paskirta bausmė. Gynėjas pažymi, jog A. Š. pajamas pra­gy­venimui gauna dirbdamas savo tėvų kavinėje, yra pateikęs pažymą, kad turi realią galimybę įsi­dar­binti. Skunde teigiama, jog tai rodo A. Š. siekį turėti legalias pajamas ir dar sutvirtinti so­cia­li­nius ryšius su visuomene. Gynėjas taip pat pažymi, kad A. Š. gyvena su vienuo­li­ka­me­čiu sū­numi ir jo motina, todėl kaltinamojo socialiniai ryšiai yra tvirti ir pastovūs. Byloje nėra jokių duo­me­nų, kad A. Š. būtų ruošęsis bėgti (slėptis), kad turėtų ryšių Lietuvoje ar užsienyje, kurie galėtų padėti tai padaryti. Motyvas, kad A. Š. gali trukdyti procesui, yra tik prielaida. Skun­de pažymėta, jog A. Š. gali būti paskirtas užstatas arba bet kurios kitos kardomosios prie­mo­nės, o tai, gynėjo teigimu, garantuotų BPK 119 str. numatytų tikslų pasiekimą.

Kaltinamojo A. Š. gynėjo skundas atmetamas.

Pažymėtina, kad aukštesnės instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl suėmimo pasky­ri­mo ar jo termino pratęsimo, patikrina suėmimo paskyrimo teisėtumą ir pagrįstumą, patikrina, ar yra duo­me­nų, patvirtinančių, kad asmuo padarė kaltinime nurodytą nusikals­ta­mą vei­ką, tačiau ne­spren­džia asmens kaltės klausimo ir vertinimo šiuo klausimu neatlieka.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių ma­ny­ti, jog kaltinamasis (kaltinamasis) galėjo padaryti nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 str. 2 d.). Suėmimo terminą pratęsęs apylinkės teismas skundžiamojoje nutartyje tinkamai įvertino su­rinktų duomenų pakankamumą. Teismui pateiktoje by­lo­je yra pa­kankamai duo­menų, lei­džiančių ma­nyti, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nu­si­kals­tamą vei­ką, tai yra: įvykio vietos ap­žiū­ros protokolas, asmens parodymų atpažinti pagal nuotrauką protokolas, nukentėjusiosios paro­dy­mai ir kita bylos medžiaga.

Suėmimas gali būti skiriamas ar jo terminas pratęsiamas tik esant BPK 122 str. 7 d. ir 8 d. numatytoms sąlygoms ir bent vienam iš BPK 122 str. 1 d. numatytų alternatyvių pagrindų. Ma­ri­jampolės rajono apylinkės teismas suėmimo terminą kaltinamajam pra­tę­sė BPK 122 str. 1 d. 1 p ir 2 p. numatytais pagrindais.

BPK 122 str. 2 d. nurodyta, kad kai pagrįstai manoma, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsi­žvel­giant į įta­riamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, svei­katos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Be abejonės, sutiktina su gynėjo skundo argumentais, kad nusikaltimo sunkumas ir gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau šios aplinkybės iš esmės pakanka tam, kad asmeniui būtų skirtas arba pratęstas suėmimas vadovaujantis BPK 122 str. 1 d. 1 p. Aukštesnysis teismas taip pat kons­tatuoja, kad iš bylos duomenų matyti, jog kaltinamasis yra nevedęs. Posėdžio metu jis tvirtino, kad gyvena su vienuolikmečiu sūnumi ir jo motina. Šios aplinkybės yra svarbios, tačiau pagrįsdamas skundą šias aplinkybes patvirtinančių duomenų teismui nepateikė. Pažymėtina ir tai, jog tokios aplinkybės A. Š. nesulaikė nuo galimų nusikaltimų, dėl kurių jam yra pareikšti kaltinimai, darymo. Tai, kad kaltinamasis yra suimtas, netrukdo jam bendrauti su šeimos nariais. Taip pat nustatyta, kad oficialiai kaltinamasis nedirba, nors teismo pasėdžio metu teigė bei skunde nurodė, kad dirba tėvų kavinėje ir taip gauna pajamas, kurios nėra oficialios, nes turi skolų. Byloje nėra rašytinių įrodymų, patvirtinančių šias skunde nu­ro­dytas aplinkybes, kaltinama­sis nenurodė kokie šaltiniai galėtų patvirtinti šias aplinkybes. Skunde kaltinamasis neigia turintis ryšius Lietuvoje ar užsienyje, kurie galėtų padėti jam pasislėpti ar pabėgti. Ikiteisminio tyrimo byloje esančiame tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2015-04-24 auto­mo­bi­lis BMW 525D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra nuvažiavęs nuo kelio, o pagal transporto priemonės re­gistracijos liudijimą sudaužytas au­tomobilis priklauso pil. A. S., gyv. (duomenys neskelbtini). Vertinant duomenis dėl nuolatinės gyvenamosios vietos, akivaizdu, jog kaltinamasis gyvena ne tik (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), bet ir Anglijoje. Darytina išvada, kad šiuo paneigtas skundo argumentas, jog kaltinamasis neturi ryšių su užsieniu. Be to kaltinamasis anksčiau yra teistas, teis­tu­mas neišnykęs, šiuo metu yra kaltinamas padaręs sunkų tyčinį nu­si­kal­timą už kurį numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė.

Ginčijama nutartimi kaltinamajam suėmimo terminas buvo pratęstas ir BPK 122 str. 1 d. 2 p. pagrindu. Suėmimas šiuo pagrindu kaltinamajam gali būti paskirtas jei pagrįstai manoma, kad kaltinamasis trukdys pro­cesui ir yra duomenų, kad kaltinamasis pats ar per kitus asmenis gali bandyti pa­veik­ti nuken­tė­ju­siuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, kaltinamuosius ar nuteistuosius (BPK 122 str. 3 d. 1 p.). Ikiteisminio tyrimo metu gavus duomenų, kad nukentėjusiajai daromas poveikis, ji buvo apklausta teismo posėdyje ir iš jos parodymų turinio yra pagrindo spręsti, kad nors su nukentė­ju­siąja kalbėjo kitas asmuo, tačiau buvo kalbama apie automobilio vagystę ir nu­ken­tėjusiosios tam tikrus tolimesnius veiksmus, tai yra daromas netiesioginis poveikis. Šios ap­lin­kybės suteikia pagrindą spręsti apie apylinkės teismo nutarties teisėtumą bei pagrįstumą ir šioje dalyje.

Skundą nagrinėjantis teismas atsižvelgia į gynėjo nurodomas aplinkybes, apibūdinančias įtariamojo asmenybę ir jo socialinę aplinką, tačiau šios ap­linkybės nėra pakankamos kardomosios priemonės – suėmimo, taikymo kaltinamajam panaikinimui.

Pažymėtina, kad tik teismas kiekvienu konkrečiu atveju pagal konkrečioje byloje nus­ta­ty­tas tam tikras aplinkybes sprendžia, ar yra pagrindas sugriežtinti ir (ar) sušvelninti paskirtą kar­do­mą­ją priemonę, ar jos taikymas prarado tikslingumą. Kaltinamojo A. Š. asmenybę apibū­di­nan­čios aplinkybės, jo turimų socialinių ryšių tamprumo nebuvimas, galbūt kaltinamojo padaryto nusikaltimo pavojingumas, pobūdis, sunkumas galbūt darant jam inkriminuotą veiką, leidžia susi­for­muoti teisėjų kolegijos vidiniam įsitikinimui, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo paleisti suimtą A. Š. į laisvę ir skirti jam kitą švelnesnę kardomąją priemonę ir (ar) jų kompleksą (BPK 122 str. 7 d.). Todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad kaltinamajam A. Š. paskyrus švelnesnes kardomąsias priemones nebus pasiekti BPK 119 str. nustatyti tikslai.

Nutarties neteisėta ir nepagrįsta nedaro ir ta aplinkybė, kad joje pasikartoja argumentai ir motyvai iš ankstesnių šio teismo nutarčių, kuriomis A. Š. buvo pratęstas suėmimo terminas. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad tuo atveju, kai tam tikri keliami klausimai ir argumentacija su­tam­pa su klausimais ir argumentacija, kurie jau buvo nagrinėti, gali būti, jog teismo išvados bus ne tik tos pačios, bet ir grindžiamos (aiškinamos, motyvuojamos) tais pačiais teiginiais. Tačiau tai nereiš­kia, kad aktualūs duomenys iš naujo neapsvarstyti ir nevertinti.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad Jurbarko rajono apylinkės teis­mas, pratęsdamas kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nei BPK nuostatų, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, nu­ma­tan­čių, jog niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias pro­ce­dū­ras, kokias yra nustatęs įstatymas, nepažeidė. Šiuo metu pačios griežčiausios kardomosios prie­mo­nės – suėmimo taikymas neprieštarauja proporcingumo, teisėtumo principams, todėl apylinkės teis­mas pagrįstai sprendė, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 str. numatytų tikslų nebus galima pasiekti ir tei­sė­tai pratęsė kaltinamajam A. Š. suė­mi­mo terminą BPK 122 str. 1 d. 1 p. ir 2 p. nu­ma­ty­tais pa­grindais.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kaltinamojo A. Š. gynėjo advokato Mindaugo Šato skundą atmesti. Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015-09-15 nutartį palikti galioti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.