Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2018-10-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1081-805/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2018-10-02
Bylos Nr.
1-1081-805/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-40554-2018-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Loreta Radzevičienė
Kaltinamasis
A. B.
Kategorijos
Baudžiamosios bylos Nr. 1-1081-805/2018
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40554-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.1.14; 2.1.16.1.13; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 2 d.Prienai
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Loreta Radzevičienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Andriaus Braso pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Prienų r. sav., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji (duomenys neskelbtini), vedęs, profesinio išsilavinimo, niekur nedirbantis, turintis neįgalumą, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio7 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis A. B. m. rugpjūčio 22 d. apie 18.45 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo saugumo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo A. M. priklausančią kelių transporto priemonę – automobilį Kamaz 55102, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,80 promilės etilo alkoholio). Tokie A. B. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, požymius.

Iš kaltinamojo A. B. apklausos protokolo (b. l. 43-44, 47) matyti, kad jis kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo prisipažino ir paaiškino, kad 2018 m. rugpjūčio 22 d. buvo savo žmonos tėviškėje (duomenys neskelbtini). Nuo ryto vienas vartojo degtinę, tačiau nebuvo visiškai girtas, bent jau to nebuvo galima spręsti pagal jo išvaizdą. Apie 18.00 val. kaimynas D. M. paprašė, kad nuvarytų jo Kamaz iš kiemo į laukus, kadangi jis kūlė su kombainu. Jam atrodo, kad D. M. nesuprato, kad jis yra išgėręs. Jis iš D. M. sodybos nuvairavo automobilį Kamaz prie lauko, kur D. M. kūlė. Po kurio laiko reikėjo privaryti Kamaz prie kombaino, t. y. pavažiuoti atbulam ir įsukti į laukus. Prieš pradedant važiuoti jis pasižiūrėjo į veidrodėlius, tačiau nepastebėjo, kad gale stovi lengvasis automobilis. Pradėjo važiuoti atbulas ir išgirdo trenksmą, suprato, kad į kažką atsitrenkė. Išlipęs pamatė, kad atsitrenkė į automobilį Audi. Po to buvo iškviesti policijos pareigūnai ir jis buvo sulaikytas. Teisę vairuoti transporto priemonę turi, tačiau vairuotojo pažymėjimas yra negaliojantis, kadangi jis yra seno pavyzdžio ir kai keitėsi įstatymai jis jo nepasikeitė. 2008 m. jį ištiko infarktas, po šio susirgimo jis suprastėjo sveikata, jam nustatytas 15 procentų darbingumas, todėl nusprendė, kad jam vairuotojo pažymėjimo nereiks, jis niekur jau neįsidarbins, todėl vairuotojo pažymėjimo ir nepasikeitė. Dėl savo nusikalstamų veiksmų nuoširdžiai gailisi.

Liudytojas A. M. parodė (b. l. 20), kad 2018 m. rugpjūčio 22 d. apie 18.45 val. kartu su dukra vyko į namus iš (duomenys neskelbtini). Važiuojant (duomenys neskelbtini) pamatė, jog automobilis Kamaz sustojo viduryje gatvės. Jis sustojo taip pat, kadangi negalėjo šio automobilio apvažiuoti. Kadangi automobilis Kamaz nevažiavo, jis norėjo pavažiuoti atbulas ir pastatyti savo automobilį šalikelėje. Pažiūrėjo atgal ar neatvažiuoja iš galo automobilis. Atsisukus į priekį, pamatė, kad automobilis Kamaz važiuoja atbulas į jį ir atsitrenkė į jo automobilį, jį pastūmė. Jis iššoko iš savo automobilio ir pradėjo šaukti. Tada automobilio Kamaz vairuotojas sustojo. Šio eismo įvykio metu nei jis, nei dukra sužaloti nebuvo. Kad automobilio Kamaz vairuotojas yra neblaivus akivaizdžiai matėsi pagal jo išvaizdą ir judesius. Automobilio Kamaz vairuotojas jam neprisistatė ir nesakė, kad yra išgėręs.

Liudytojas A. M. parodė (b. l. 22-23), kad 2018 m. rugpjūčio 22 d. į pavakarę buvo savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Jam priklausantis automobilis Kamaz 55102, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjo kieme. Apie 19.00 val. išėjęs į kiemą pastebėjo, kad kieme nėra automobilio Kamaz. Kadangi šį automobilį vairuoja ir jo sūnus D. M. ir darbininkai, todėl pagalvojo, kad kažkas iš jų Kamaz nusivarė į laukus, nes tuo metu kūlė javus. Būdamas kieme, atsisukęs link (duomenys neskelbtini), pamatė stovintį jam priklausantį automobilį Kamaz. Taip pat matė, kad stovi policijos automobiliai. Nuėjo pažiūrėti kas įvyko. Pamatė, kad ant gatvės stovi jo automobilis Kamaz, o gale jo – sudaužytas lengvasis automobilis Audi. Paklausus kas įvyko, policijos pareigūnas paaiškino, kad Kamaz vairavo A. B., kad jis yra neblaivus, dėl ko bus sulaikytas. Taip pat pasakė, kad važiuodamas atbulas su Kamaz vairuotojas atsitrenkė į kitą automobilį. Nežino ar jo sūnus D. M. prašė pas A. B., kad nuvarytų Kamaz į laukus. Pats jų pokalbio negirdėjo, ir nematė, kad jie būtų kalbėjęsi. Sūnaus neklausė ar jis prašė A. B. padėti, ar ne. Automobilį Kamaz iš įvykio vietos parsivarė į savo sodybos kiemą ir pasirašė pasižadėjimą saugoti iki bus priimtas sprendimas byloje. Automobilis Kamaz eismo įvykio metu apgadintas nebuvo. Automobilį Kamaz įvertina 1 500,00 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo A. B. prisipažinimo, liudytojų A. M., A. M. parodymų, kaltinamojo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, patvirtina ir kiti faktiniai baudžiamosios bylos duomenys:

2018 m. rugpjūčio 22 d. įvykio vietos apžiūros protokolas (b. l. 6-9), kuriame užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini);

2018 m. rugpjūčio 22 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo D. A. tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (b. l. 4), kuriame užfiksuota, kad 2018 m. rugpjūčio 22 d. apie 18.45 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas 2,17 promilių girtumas, A. B., vairuodamas automobilį Kamaz 55102, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo atbuline eiga ir kliudė už jo stovėjusį automobilį Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamą A. M., kurį apgadino;

2018 m. rugpjūčio 24 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 13) pažymėta, kad A. B. kraujyje nustatyta mažiausiai koncentracija 1,80 promilės etilo alkoholio;

Valstybės įmonės „Regitra“ registracijos liudijime (b. l. 14) nurodyta, jog automobilis Kamaz 55102, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso A. M..

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tenkintinas.

BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 1 metų. Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos akivaizdu, kad A. B., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo A. M. priklausantį automobilį Kamaz55102, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,50 promilės alkoholio, t. y. nustatyta mažiausia koncentracija kraujyje 1,80 promilės etilo alkoholio. Tokiais veiksmais A. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.

Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Už A. B. padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Pranešime, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato. Kaltinamasis A. B. sutiko, kad prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko dėl siūlomos paskirti jam bausmės rūšies ir dydžio (b. l. 55-57, 59).

Skiriant bausmę teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltės rūšį, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas teismo nustatytas aplinkybes bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę, jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo ir kt.). Kaltinamojo A. B. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo A. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis). Kaltinamasis padarė tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltinamojo elgesys laikytinas šiurkščiu, nes A. B. suprato savo veiksmų esmę ir veikė sąmoningai, vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus (pagal kraujo tyrimą nustatytas vidutinis girtumo laipsnis), tuo sukeldamas grėsmę ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių, kitų asmenų bei jų turto saugumui bei aplinkai. Bylos duomenimis kaltinamasis A. B. praeityje neteistas (b. l. 32), baustas administracine tvarka (b. l. 30-31), Prienų rajono Psichikos sveikatos centre psichiatro ir narkologo įskaitoje neįrašytas (b. l. 35), niekur nedirba, yra iš dalies darbingas (b. l. 28), darbo biržoje neregistruotas (b. l. 29). Įvertinus pirmiau aptartas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, padarymo motyvus, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančias ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, siekiant ne tik nubaudimo, bet ir prevencijos tikslų, A. B. sutinkant skirtina prokuroro pasiūlyta bausmės rūšis – bauda, su kuria kaltinamasis sutinka.

Pagal BK 64¹ straipsnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Pažymėtina, kad vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, kelių transporto priemonės vairavimą arba praktinio vairavimo mokymą, apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjo kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, priskyrė nusikaltimams, numatydamas už ją baudžiamąją atsakomybę.

Prokuroras, vadovaujantis BK 68 straipsniu, prašo kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemonę 2 metams. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), kuri pasireiškia: sulaikymu asmenų nuo nusikalstamų veikų darymo, nusikalstamą veiką padariusių asmenų nubaudimu, atėmimu ar apribojimu galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas, atlikusių bausmę asmenų paveikimu, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimu (BK 41 straipsnio 2 dalis). Nepritaikius kaltinamajam BK 68 straipsnio nuostatų, jo teisinė padėtis būtų palankesnė negu to asmens, iš kurio speciali teisė vairuoti transporto priemonę atimama už administracinio nusižengimo padarymą, t. y., kai kaltininkui taikoma švelnesnė už baudžiamąją atsakomybę atsakomybės rūšis. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, šią baudžiamojo poveikio priemonę būtina taikyti siekiant apriboti A. B. galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas ir taip užtikrinti visuomenės saugumą ir teisingumo principo įgyvendinimą. Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (žr. pvz. Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 23 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-260-107/2010). Esant nustatytoms aplinkybėms bei kaltinamąjį charakterizuojantiems daviniams teismas mano, kad yra pagrindas A. B. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones 2 metų laikotarpiui (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 68 straipsnis).

Nors prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nieko nepasisako apie BK 72 straipsnio taikymą, tačiau šiuo klausimu teismas pasisako savo iniciatyva. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnis numato, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami, tačiau konfiskavimas, kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių. Kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu: perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti; šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; įgydamas šį turtą, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujančias pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamu atveju automobilio Kamaz 55102, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas A. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad, išėjęs į kiemą, pastebėjo, jog kieme nėra automobilio Kamaz, kurį vairuoja ir jo sūnus D. M., ir darbininkai, todėl pagalvojo, kad kažkas iš jų Kamaz nusivarė į laukus, nes tuo metu kūlė javus. Taigi, byloje surinktais faktiniais duomenimis spręstina, jog automobilio savininkas nežinojo apie daromą nusikalstamą veiką, transporto priemonė, kuria pasinaudojus buvo padaryta nusikalstama veika, buvo paimta be savininko žinios, sutikimo ir/ar leidimo. Įvertinus visas šias aplinkybes teismas sprendžia, jog transporto priemonės konfiskavimas nagrinėjamoje situacijoje neatitiktų teisingos viešojo intereso poreikių ir suinteresuoto asmens, t. y., transporto priemonės savininko, teisių pusiausvyros, varžytų kitą, su nusikalstama veika nenusijusį ūkininkaujantį fizinį asmenį. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, automobilis Kamaz 55102, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) saugomas A. M. (b. l. 10), nekonfiskuotinas ir grąžintinas A. M..

Kaltinamsis A. B. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio pagrindu buvo laikinai sulaikytas nuo 2018 m. rugpjūčio 22 d. 19.00 val. iki 2018 m. rugpjūčio 23 d. 10.15 val. (b. l. 48-49, 50), todėl kardomojo kalinimo laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę (BK 65, 66 straipsniai).

Kaltinamajam A. B., vadovaujantisLietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 119 straipsniu iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 83-84).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso281 straipsnio 7 dalyje, ir paskirti jam –75 MGL (3 750,00Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. B. paskirti galutinę 50 MGL (2 500,00 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65-66 straipsniais į bausmės laiką A. B. įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo2 018 m. rugpjūčio 22 d. 19.00 val. iki 2018 m. rugpjūčio 23 d. 10.15 val., t. y. 1 parą, ją prilyginant 2 MGL (100,00 Eur) dydžio baudai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, A. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 2 metams uždrausti naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones.

A. B. paskirtą kardomąją priemonę– rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Įteikti A. B. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.

Išaiškinti A. B., kad baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą asmens pasirinktame banke per 4 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, nurodant įmokos kodą 6801. Be to, sumokėjęs baudą asmuo teismo baudžiamąjį įsakymą priėmusio teismo raštinės tarnautojui turi pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

A. B., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Loreta Radzevičienė