Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Gumuliauskienė, sekretoriaujant Eglei Mikelionienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui N.Š., jo atstovui advokatui Tomui Leščinskui, institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą – Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento atstovei Eglei Liudvinavičiūtei, 2011 m. sausio 24 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal N.Š. skundą dėl Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos 2010-12-23 nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2010 m. gruodžio 20 d. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad 2010 m. gruodžio 20 d. apie 14.10 val. Minijos upės senvagėje, Minijos ichtiologiniame draustinyje, N.Š. su G.Š. neteisėtai žvejojo draudžiamais įrankiais ir draudžiamu būdu (su statomais tinklais). Žvejybos metu turėjo sugavę 2 vnt. ešerių, 5 vnt. karosų, 15 vnt. lydekos, 5 vnt. lynų, 6 vnt. raudžių ir 3 vnt. karšių. Tokiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-337 patvirtintų Mėgėjiškos žūklės taisyklių 12 ir 12.2 punktų reikalavimus. Veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 87 straipsnio 3 dalį.

2010 m. gruodžio 23 d. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūno (toliau – ir Institucijos) nutarimu N.Š. pagal ATPK 87 straipsnio 3 dalį paskirta 700 litų bauda su pagautų žuvų ir statomų tinklų konfiskavimu. Apskaičiuota 1872 litų žala, padaryta gamtai. Skundu (b.l. 5) administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašo panaikinti nutarimą. Nurodo, jog jis kartu su broliu G.Š. nuo 2010 m. gruodžio 15 d. buvo Pagėgių miestelyje pas seserį I.Š. ir jokio pažeidimo nepadarė. Pažymi, jog nesupranta, kokiais įrodymais remiantis konstatuota jo kaltė dėl Mėgėjiškos žūklės taisyklių pažeidimo.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teismo posėdžio metu paaiškino, jog jis kartu su broliu buvo pas seserį Pagėgiuose, kur atliko remonto darbus, o pareigūnai jo kaltę grindžia tik aplinkybe, jog jis anksčiau baustas už analogiškus pažeidimus. N.Š. atstovas advokatas Tomas Leščinskas mano, jog Institucija nesurinko įrodymų N.Š. kaltei pagrįsti, todėl prašo nutarimą panaikinti.

Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovė Eglė Liudvinavičiūtė prašo atmesti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą kai nepagrįstą. Pažymi, kad N.Š. kartu su broliu žvejojo draudžiamais žvejybos įrankiais – statomu tinklu. Teigia, jog vyresnieji valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai M.B. ir A.T. stebėjimo aktu užfiksavo, kad du asmenys iš eketės traukė tinklą, asmenis sulaikė, surašė administracinio teisės pažeidimo protokolus. Mano, jog byloje surinkti įrodymai – pareigūnų tarnybiniai pranešimai, stebėjimo aktas, parodymai teismo posėdžio metu yra pakankami N.Š. kaltei įrodyti. Kaip nepagrįstą prašo atmesti N.Š. teiginį, jog pažeidimo padarymo metu jis buvo pas seserį. Analogiška Institucijos pozicija nurodyta atsiliepime į skundą (b.l. 23).

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 297 straipsnio 1 dalis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas siejamas su administracine atsakomybe.

N.Š. patrauktas administracinėn atsakomybėn už ATPK 87 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. ATPK 87 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Mėgėjiškos žūklės taisyklių pažeidimą, padarytą panaudojant draudžiamus žvejybos įrankius ar draudžiamu būdu. Ši teisės norma yra blanketinė. Blanketinės dispozicijos nurodo, jog tam tikro teisinio santykio dalyviai privalo laikytis tam tikros elgesio taisyklės, bet jos konkrečiai neišdėsto nei šioje dispozicijoje, nei nurodo esant kituose to teisės normų akto straipsniuose ar straipsnių dalyse, todėl Mėgėjiškos žūklės taisyklių reikalavimai yra reglamentuoti kituose teisės aktuose.

Administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 6-7) ir skundžiamu nutarimu (b.l. 13) konstatuota, jog N.Š. pažeidė Mėgėjiškos žūklės taisyklių 12, 12.2 punktų reikalavimus. Mėgėjiškos žūklės taisyklių (toliau – ir Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-337 (2009 m. rugsėjo 24 d. įsakymo Nr. D1-564 redakcija, įsigaliojusi nuo 2009 m. rugsėjo 27 d.), 12.2 punktu draudžiama žvejoti draudžiamais žvejybos įrankiais ir būdais. Draudžiami žvejybos įrankiai – elektros žūklės prietaisai, ūdos, žeberklai, varžos bei tinkliniai ne mėgėjiškos žūklės įrankiai, o draudžiami žvejybos būdai – žūklė, naudojant elektros energiją, nuodingąsias ar sprogstamąsias medžiagas, šaunamuosius ar pneumatinius ginklus (išskyrus povandeninės žūklės šautuvus), akvalangus bei kitus autonominius kvėpavimo prietaisus, taip pat žūklė duriamuoju, užkabinamuoju (kai žuvis sugaunama kabliuku ar kabliu už bet kurios kūno dalies, išskyrus galvą), smogiamuoju bei kitu ne mėgėjiškos žūklės įrankiu (Taisyklių 4.5, 4.6 punktai). Mėgėjiškos žūklės įrankiai ir mėgėjiškos žūklės būdai nurodyti Taisyklių 4.1-4.2 punktuose.

N.Š. neigia padaręs pažeidimą ir nurodo, kad jis kartu su broliu G. nuo gruodžio 15 d. iki gruodžio 23 d. buvo pas seserį I.Š. Pagėgiuose. Ten atliko remonto darbus, todėl jo nebuvo pažeidimo padarymo vietoje gruodžio 20 d.

Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neigia pažeidęs Taisyklių 12.2 punkto reikalavimus, tačiau jo kaltė įrodyta administraciniu teisės pažeidimo protokolu, stebėjimo aktu (b.l. 8), tarnybiniu pranešimu (b.l. 10), schema (b.l. 9), liudytojų M.B. ir A.T. parodymais.

Liudytojas M.B. (pareigūnas, surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą) parodė, jog 2010 m. gruodžio 20 d. su kolega A.T. vykdė reidą. Sulaukę viršininko S.S. telefoninio skambučio apie tai, jog gauta informacija apie brakonieriavimą, nuvyko patikrinti informacijos. Žvejas mėgėjas K.J. jiems pateikė išsamesnę informaciją apie žvejybą draudžiamais būdais ir įrankiais. Stebėjimą vykdė netoliese pasislėpę nendrėse; matė ne kartą matytus 2 asmenis, kurie žvejojo draudžiamais įrankiais. Stebėjimo atstumas buvo 10-15 metrų ir buvo stebima apie 10 min. Aiškiai matė, kaip stebimi asmenys Minijos upės senvagėje traukė tinklus. Pažeidėjai nuo paaiškinimų atsisakė, asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų neteikė, tačiau padiktavo asmens kodus. Jiems buvo surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolai. Pareigūnas pažymėjo, jog jis aiškiai žinojo, kad tai broliai Š., nes buvo jau juos baudęs už analogišką pažeidimą. Administracinio teisės pažeidimo protokole ir skundžiamame nutarime padarė rašymo apsirikimo klaidą, nurodydamas pažeidėjo pavardę „Ž.“, o ne „Š.“, nes neturėjo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento. Pareigūnas parodė, jog tą dieną nebuvo pasiėmę techninių priemonių pažeidimui fiksuoti, nes reikėjo greitai reaguoti į gautą informaciją dėl daromo teisės pažeidimo. Liudytojas paaiškino, kad inspekcijoje yra du fotoaparatai, tačiau juos pasiima, kai vykdomas planuotas reidas.

Liudytojas A.T. parodė, jog pareigūnui M.B. paskambinęs viršininkas pasakė, kad žvejai mėgėjai Minijos senvagėje matė, kaip asmenys traukia tinką. Kadangi jie buvo netoliese, nuvažiavę susirado žvejus, kurie perdavė tokia informaciją. Sėlindami pylimu pasislėpė už nendrių stebėjimui. Įsitikinę, kad daromas pažeidimas, asmenis sulaikė. Aiškiai matė, jog vienas tinklas buvo išrauktas, kitą vėliau ištraukė. Asmenys iš matymo buvo žinomi, nes jie ne kartą bausti už analogiškus pažeidimus. Pareigūnas parodė, jog asmenys viską neigė, nuo paaiškinimų atsisakė, tik pasakė asmens kodus. Administracinio teisės pažeidimo protokolai buvo surašyti pažeidimo vietoje. Pažeidimą padarę asmenys buvo iš ankstesnių analogiškų pažeidimų; pareigūnai žinojo jų pavardes, gyvenamąsias vietas, tačiau rašant suklydo nurodant vieną pavardės raidę. Pažymėjo, jog specialių techninių priemonių pažeidimui užfiksuoti neturėjo.

Abu pareigūnai patvirtino, jog matė tinklų traukimo momentą. Pažymėjo, jog asmenis, darančius pažeidimą, atpažino, nes ne kartą juo buvo baudę už Taisyklių pažeidimus. Patvirtino, jog nėra susipykę su pažeidėjais ir neturi tikslo jų nepagrįstai apkaltinti.

ATPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti, o šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada <...>, taip pat kitokiais dokumentais. Iš to darytina išvada, kad priešinga teisei veika, apibrėžta ATPK 87 straipsnio 3 dalyje, gali būti įrodinėjama visais leistinais faktiniais duomenimis inter alia ir liudytojų parodymais. Byloje pateiktame pareigūno M.B. tarnybiniame pranešime bei abiejų pareigūnų surašytame stebėjimo akte nurodytos aplinkybės sutampa su liudytojų parodymais, jie yra nuoseklūs. Teismui nėra pagrindo abejoti liudytojų, vykdžiusių tarnybines pareigas, parodymų tikrumu. Nors pažeidimas ir nebuvo užfiksuotas specialiomis priemonėmis (fotoaparatu), nebuvo paimtas žvejo K.J. rašytinis paaiškinimas, tačiau rašytinė bylos medžiaga ir liudytojų parodymai patvirtina N.Š. padaryto Taisyklių pažeidimo faktą.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens elgesys pamačius aplinkos apsaugos pareigūnus (tiek tarnybiniame pranešime, tiek ir liudytojai parodė, jog broliai Š. elgėsi agresyviai, įžūliai, viską neigė) patvirtina, jog N.Š. padarė Mėgėjiškos žūklės taisyklių pažeidimą. Pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo patvirtino, jog yra ne kartą baustas administracine tvarka ir ne kartą susidūrė su aplinkos apsaugos pareigūnais, todėl nepadaręs pažeidimo, nebūtų taip sureagavęs. Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nepateikė jokių įrodymų dėl jo buvimo Pagėgiuose pas seserį pažeidimo padarymo metu. Priešingai, N.Š. ir brolio G.Š. paaiškinimai ir parodymai teismo posėdžio metu skiriasi dėl nuvykimo pas seserį ir grįžimo į namus laiko, dėl nuvykimui naudotos transporto priemonės ir kt. N.Š. paaiškino, jog pas seserį buvo nuo gruodžio 15 d. iki 23 d. važiavo su močiutės automobiliu. G.Š. savo poziciją keitė: teigė, jog atvažiavo prieš Kalėdas, vėliau sakė, jog išvažiavo 2 savaites prieš Kalėdas; pas seserį važiavo su draugo G. mašina. G.Š. parodė, jog namo grįžo po Kalėdų, o N.Š. paaiškino, kad namo į Ventę grįžo gruodžio 23 d. Tokie prieštaravimai leidžia teismui pagrįstai abejoti N.Š. teigimu, jog pažeidimo vietoje gruodžio 20 d. jis negalėjo būti, nes tuo metu buvęs pas seserį Pagėgių miestelyje. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimai vertintini kaip siekimas išvengti administracinės atsakomybės ir administracinės nuobaudos sukeltų neigiamų pasekmių. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, ginčydamas jam paskirtą administracinę nuobaudą, be savo samprotavimų ir situacijos interpretavimo, jokių objektyvių įrodymų, kuriais būtų galima suabejoti paskirtos administracinės nuobaudos pagrįstumu ir teisėtumu, nepateikė.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo motyvai, kad buvo pažeistos N.Š. procesinės teisės, nes protokolas nebuvo jo pasirašytas, jam nebuvo tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimą, atmestini kaip nepagrįsti. Administracinio teisės pažeidimo protokole yra įrašas, jog pažeidėjas nuo parašų atsisakė, protokolo kopija jam buvo įteikta, apie nagrinėjimo vietą ir laiką buvo pranešta, kas atitinka ATPK 260 straipsnio nuostatas, tai patvirtinta ir teismo posėdžio metu. Šią aplinkybę paneigiančių įrodymų nepateikta.

Aptartų įrodymų pagrindu konstatuojama, kad N.Š. pažeidė Mėgėjiškos žūklės taisyklių 12.2 punkto reikalavimus, todėl pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 87 straipsnio 3 dalį. Institucija nepagrįstai administracinio teisės pažeidimo protokole ir skundžiamame nutarime (b.l. 13) nurodė, jog N.Š. pažeidė Taisyklių 12 punktą, nes šis punktas tik įvardija pačią formuluotę „draudžiama žvejoti“, o žemiau esantys punktai konkretizuoja draudžiamos žvejybos atvejus. Tačiau ši aplinkybė, kaip ir rašymo apsirikimo klaida nurodant pažeidėjo pavardę, t.y. suklydus dėl vienos raidės pavardėje (vietoje „Š.“ nurodant „Ž.“) nedaro nutarimo neteisėtu ir nepagrįstu, todėl nėra pagrindas jo naikinti. Tai neesminis procesinis pažeidimas, nesukėlęs neigiamų pasekmių administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 30 straipsnis numato, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

ATPK 30² straipsnio 1 dalis nustato, jog skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Institucija, skirdama nuobaudą, įvertino N.Š. atsakomybę sunkinančią aplinkybę – pakartotinai per metus padarė tos pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas) ir teisės pažeidimas sukėlė sunkias pasekmes ar didelį turtinį nuostolį (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 4 punktas) ir, nenustačiusi atsakomybę lengvinančių aplinkybių, paskyrė ATPK 87 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos baudos maksimumą su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu. Pažyma (b.l. 18) patvirtina, jog N.Š. anksčiau 4 kartus baustas pagal ATPK 87 straipsnio 3 dalį. Institucijos atstovės paaiškinimu nustatyta, kad paskirtos baudos nėra sumokėtos, todėl institucija pagrįstai šią aplinkybę inkriminavo kaip sunkinančią. Nors inkriminuojama sunkinanti aplinkybė pagal ATPK 32 straipsnio 1 dalies 4 punktą (teisės pažeidimas sukėlė sunkias pasekmes ar didelį turtinį nuostolį), tačiau nutarime dėl šios aplinkybės pagrįstumo nepasisakyta ir neįvertinta, kokie kriterijai leidžia pagrįstai manyti, kad padarytas didelis turtinis nuostolis ar sukeltos sunkios pasekmės, odėl ši aplinkybė iš kaltinimo šalintina kaip nemotyvuota ir teisiškai nepagrįsta.

Teismas, išnagrinėjęs bylą, N.Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė.

Įvertinęs ATPK 20 straipsnyje numatytus nuobaudos tikslus – nubaudimo ir auklėjimo, atsižvelgdamas į pažeidimo mastą, pobūdį, teismas konstatuoja, kad paskirta nuobauda yra pagrįsta.

Nustatytų faktinių bei teisinių aplinkybių pagrindu skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n utarė:

skundo netenkinti.

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos 2010 m. gruodžio 23 d. nutarimą, kuriuo N.Š. pagal ATPK 87 straipsnio 3 dalį paskirta 700 litų bauda su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu, palikti nepakeistą.

Ištaisyti nutarime nurodytą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pavardę ir vietoje „Ž.“ nurodyti „Š.“.

Nutartis per 10 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.