Kauno apygardos teismo nutartis

2012-06-08 · Civilinė byla Nr. 2A-1109-436/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-06-08
Bylos Nr.
2A-1109-436/2012
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-04087-2011-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Lozoraitytė, Jolita Cirulienė, Arūnas Rudzinskas
Atsakovas
Ž. K., S. M.
Ieškovas
Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus
Civilinė byla Nr. 2A-1109-436/2012Teisminio proceso Nr. 2-05-3-04087-2011-3Procesinio sprendimo kategorija: (S) 77.6; 78.2.1; 82.2.2; 121.18; 121.14; 121.21
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. birželio 8 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Cirulienės, Virginijos Lozoraitytės ir Arūno Rudzinsko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo Ž. K. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams Ž. K., S. M. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, nuolatinės vaiko globos nustatymo, globėjo ir gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas prašė teismo neterminuotai apriboti atsakovų S. M. ir Ž. K. tėvų valdžią į sūnų A. K., gim. (duomenys neskelbtini); nustatyti A. K., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę globą ir gyvenamąją vietą; paskirti Audronės šeimyną A. K. nuolatiniu globėju ir išlaikymo lėšų tvarkytoju; priteisti iš atsakovų išlaikymą sūnui po 150 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis iki sūnaus pilnametystės. Nurodė, kad atsakovai yra nepilnamečio A. K. tėvai. Atsakovas Ž. K. Adomo tėvystę pripažino tik 2010-03-09, būdamas įkalinimo įstaigoje. 2009-06-11 nuosprendžiu Ž. K. nuteistas 12 metų laisvės atėmimo, bausmės pabaiga 2018-02-08. Nuo 2009 metų S. M. dėl vaiko nepriežiūros įtraukta į Kauno miesto socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, šeimoje lankėsi Socialinių, paslaugų centro socialinis darbuotojas.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. vasario 6 d. sprendimu ieškinį tenkino - neterminuotai apribojo S. M. motinos valdžią į sūnų A. K., gim. (duomenys neskelbtini). Neterminuotai apribojo Ž. K. tėvo valdžią į sūnų A. K., gim. (duomenys neskelbtini). Nustatė A. K., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę globą. Paskyrė Audronės šeimyną, kodas 302576880, Perkūno al. 11-1, Kaunas, A. K., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatiniu globėju ir išlaikymo lėšų tvarkytoju. Nustatė A. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą Audronės šeimynoje, kodas 302576880. Priteisė iš S. M. ir iš Ž. K. išlaikymą sūnui A. K., gim. (duomenys neskelbtini), mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 150 Lt nuo 2011-03-17 iki A. K. pilnametystės. Priteisė iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Teismas nustatė, kad atsakovai S. M. ir Ž. K. yra visiškai nusišalinę nuo sūnaus A. K. auginimo, piktybiškai vengia atlikti pareigą auklėti sūnų, nepalaiko su sūnumi jokių ryšių, nesirūpina jo fizine ir dvasine gerove, sūnaus neišlaiko. Byloje nėra duomenų, kad padėtis galėtų pasikeisti. A. K. tėvams S. M. ir Ž. K. neterminuotai apribota tėvų valdžia į jį ir vaikui nėra jokios galimybės grįžti į šeimą, todėl A. K., gim. (duomenys neskelbtini), nustatytina nuolatinė globa. A. K. augina ir juo rūpinasi Audronės šeimyna, kuri yra paskirta laikinuoju A. K. globėju. Audronės šeimyna sutinka būti A. K. nuolatiniu globėju. Kitų asmenų norinčių globoti vaiką nėra. Atsižvelgiant į tai, kad tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią, ieškovo reikalavimas tenkintinas - iš atsakovų S. M. ir Ž. K. sūnaus A. K. išlaikymui iš kiekvieno priteistina po 150 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškovo kreipimosi į teismą dienos iki A. K. pilnametystės, išlaikymo lėšų tvarkytoja paskiriant Audronės šeimyną.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas Ž. K. prašo Kauno miesto apylinkės teismo 20102 m. vasario 6 d. sprendimą panaikinti, bylą grąžinti nagrinėti iš naujo.

Nurodo, kad atsakovui nebuvo sudarytos sąlygos dalyvauti teismo posėdyje nagrinėjant civilinę bylą, todėl mano, kad nebuvo suteikta teisė į nešališką ir teisingą teismą, nebuvo jam sudaryta galimybė pareikšti savo nuomonę, argumentus, teikti teismui prašymus ir pasiūlymus, draskant apelianto šeimą moraline prasme ir visa tai atliko apeliantui už akių. Apelianto sūnus A. gimė jam būnant Alytaus pataisos namuose, todėl mano, kad teismas neturi teisės mesti kaltinimus, jog jis nesirūpina vaiko auklėjimu. Apeliantas savo siekį auklėti ateityje vaiką sieja su jo sutikimu pripažinti tėvystę ir todėl 2010 m. vasario 23 d. suteikė sūnui savo K. pavardę. Teismas privalėjo įvertinti aplinkybę, kad šiuo metu negali dalyvauti sūnaus auklėjime, kadangi atlieka teismo paskirtą bausmę. Apeliantas nesutinka, kad jam tėvo valdžia apribota neterminuotai, ir sūnaus globėja šeimyna paskirta nuolatinai. Kai išeis į laisvę, negalės dalyvauti sūnaus auklėjime. Apeliantas mano, kad Vaikų teisių apsaugos skyrius neišnagrinėjo galimybės, kad vaikas augtų ne svetimų žmonių aplinkoje, o artimųjų rate. Apeliantas prašo sudaryti galimybę jam dalyvauti teismo posėdyje ir išreikšti savo nuomonę dėl laikinos vaiko globos artimųjų tarpe.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovo Kauno miesto savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja prašo atsakovo Ž. K. apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 6 d. sprendimą.

Atsakovui apie teismo posėdį buvo pranešta pasirašytinai, dalyvauti teismo posėdyje nepageidavo, atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovai yra visiškai nusišalinę nuo vaiko auginimo, piktybiškai vengia atlikti pareigą auklėjant sūnų, nepalaiko su sūnumi jokių ryšių ir nėra duomenų, kad padėtis gali pagerėti.Su A. tėvu Ž. K. socialinis darbas nebuvo vykdomas, kadangi jis atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje. Jis sūnaus neaugino, neteikė materialinės paramos, nepaliko jokių ryšių, nesirūpina vaiko sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Sūnaus tėvystę atsakovas pripažino tik 2010-03-09, būdamas įkalinimo įstaigoje, yra ne kartą teistas už sunkius nusikaltimus, bausmės pabaiga 2018-02-08. Atsakovė S. M. nuo 2009 m. įtraukta į Kauno miesto socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl vaiko nepriežiūros bei vaiko teisių pažeidimo. Motina į raginimus susitvarkyti nereagavo, toliau girtavo, nepasiėmė iš darželio, todėl 2010-05-21 sūnus A. K. pateko į vaikų gerovės centrą „Pastogė“. Kadangi atsakovė nesikreipė dėl sūnaus sugrąžinimo, 2010-06-09, vaikui nustatyta laikinoji globa, vėliau vaikas perkeltas į globėjos A. Ž. šeimyną. Atsakovo mama A. K. močiutė anūko globėja tapti nesutiko.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apelianto pareikšto prašymo sudarant galimybę dalyvauti teismo posėdyje

Spręsdama šį prašymą kolegija visų pirma pažymi, kad CPK 321 straipsnio 1 dalis pagrindine apeliacinio proceso forma laiko rašytinį procesą, o apeliacinės bylos nagrinėjimas žodine tvarka yra ekstraordinarinė (išimtinė forma). Dalyvaujantys byloje asmenys dėl bylos nagrinėjimo šia forma savo procesiniuose dokumentuose gali teikti motyvuotus prašymus (CPK 322 str.). Tačiau nagrinėjamoje byloje prašyme dėl skundo žodinio nagrinėjimo apeliantas konkrečiai nenurodė, kokios bylos aplinkybės galės būti tinkamai išaiškintos tik žodinio nagrinėjimo metu ir kokios gali susidaryti kliūtys, trukdysiančios visapusiškai ir objektyviai patikrinti skundžiamo sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą, nagrinėjant skundą rašytinio proceso tvarka. Apeliantas nekonkretizavo, kokius svarbius klausimus apeliacinės instancijos teismas gali išsiaiškinti būtent žodinio nagrinėjimo būdu, apsiribodamas abstrakčiu nurodymu, jog savo argumentus dėl ko nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu išdėstys teismo posėdžio metu.

Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas atsakovui Ž. K. pranešimas dėl atsiliepimo į ieškovės ieškinį pateikimo, ieškinys su priedais buvo įteikti pasirašytinai 2011 m. balandžio 4 d. LR Civilinio proceso kodekso 125 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka (b.l. 60, 61). Pranešime nurodytas 30 dienų terminas, per kurį atsakovas privalėjo pateikti teismui atsiliepimą į Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį. Apeliantas 2011 m. gegužės 2 d. prašymu prašė pratęsti terminą atsiliepimui pateikti bei sudaryti galimybę gauti antrinę teisinę pagalbą (b.l. 63). Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. gegužės 13 d. nutartimi apelianto atsakovo prašymą patenkino ir terminą atsiliepimui pateikti pratęsė iki 2011 m. gegužės 27 d. (b.l. 65). 2011 m. birželio 6 d. atsakovas pateikė teismui prašymą, kuriuo pakartotinai prašė pratęsti terminą atsiliepimui pateikti bei nurodė, kad teismo posėdyje norės dalyvauti. Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. birželio 9 d. nutartimi atsakovo prašymą vėl patenkino ir terminą atsiliepimui pareikšti pratęsė iki 2011 m. birželio 20 d. (b.l. 75). Tačiau atsakovas teismui atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. liepos 8 d. nutartimi paskyrė bylą nagrinėti uždarame parengiamajame teismo posėdyje 2011 m. spalio 10 d. 10 val. Ši nutartis bei teismo šaukimas apeliantui įteikti pasirašytinai 2011 m. rugpjūčio 1 d. (b.l. 90), tačiau apeliantas iki paskirto parengiamojo posėdžio prašymo dėl dalyvavimo teismo posėdyje nepateikė. Apie kitus teismo posėdžius atsakovas taip pat buvo informuotas pasirašytinai, tačiau prašymų dėl dalyvavimo teismo posėdyje ar kitokio pobūdžio prašymų teismui nepateikė. Apeliantas Kauno apygardos teismui 2012 m. gegužės 9 d. pateiktame prašyme nurodo, kad į teismo posėdį vežė konvojaus mašina, tačiau iš mašinos neišvedė, jam paaiškino, kad posėdis atidėtas. Tačiau byloje nėra duomenų, kad apeliantas būtų pateikęs pirmosios instancijos teismui prašymą atvežti į kurį nors teismo posėdį tikslu pareikšti savo atsikirtimus į ieškinį.

Pažymėtina, kad atsakovas savo prašyme nenurodė jokių argumentų, kodėl apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad visos aplinkybės, kurias bylos dalyviai laikė reikšmingomis išaiškinti apeliacinio proceso metu, yra jų išsamiai išdėstytos ir gali būti patikrintos, ištirtos bei įvertintos rašytinio proceso būdu. Teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvadą, jog apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą rašytinio proceso tvarka, neturi galimybės tinkamai išaiškinti, įvertinti ir kvalifikuoti esmines nagrinėjamos bylos aplinkybes bei priimti teisingą procesinį sprendimą dėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo. Apeliantas neargumentavo, kaip žodinis apeliacinio skundo šioje byloje nagrinėjimas užtikrintų ekonomiškesnį ir operatyvesnį bylai reikšmingų aplinkybių išaiškinimą. Priešingai, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į CPK 7 straipsnyje įtvirtintus civilinio proceso eigos principus, neturi būtinumo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra būtinybės ieškovo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl šio prašymo netenkina.

Patikrinęs apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teismas daro išvadą, kad apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Pagal CK 3.180 straipsnio 1 dalį teismas gali apriboti tėvų valdžią, kai tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Šios kategorijos bylose kasacinis teismas yra pasisakęs, kad iš sisteminio ir lingvistinio šios teisės normos aiškinimo galima daryti išvadą, jog tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais. Tėvų valdžios apribojimo institutas atlieka ne tik nubaudimo, bet ir auklėjamąją, prevencinę funkcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje pagal ieškovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams V. D. (M.), A. D., byla Nr. 3K-3-95/2009).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad vaiko, dėl kurio tėvų valdžios įgyvendinimo sprendžiamas ginčas, yra gimęs 2006 m. gegužės 13 d. (b.l. 14). Vaikas negyveno su tėvu dėl susiklosčiusių aplinkybių, t. y. dėl vaiko tėvų buvusių tarpusavio santykių (gyvenimo skyrium), dėl to neužsimezgė socialiniai–dvasiniai vaiko ir tėvo ryšiai. Vaiko tėvystę apeliantas pripažino 2010 m. kovo 9 d. (b.l. 15), t.y. apeliantui atliekant laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje. Pagal CK 3.137 straipsnio 3 dalį vaiko kilmė patvirtinama nuo jo gimimo dienos ir nuo tada atsiranda su vaiko kilme susijusios įstatymuose nustatytos teisės ir pareigos. Tėvų valdžia įgyvendinama nuo vaiko gimimo. Kai tėvystė nustatoma vėliau, negu vaikas gimė, - įteisinus vaiko kilmę iš tėvų, jiems atsiranda ir teisės, ir pareigos įgyvendinant tėvų valdžią, jeigu jie neturėjo galimybės jos įgyvendinti prieš įteisindami vaiko kilmę. CK 3.183 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog nagrinėjantis ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo teismas nesaistomas pareikštų reikalavimų ir priima sprendimą, atsižvelgdamas į susidariusią padėtį ir vaiko interesus. Nagrinėjamu atveju susidariusi situacija, kad vaiko tėvas apeliantas atlieka bausmę Alytaus pataisos namuose, todėl neturi jokių galimybių dalyvauti sūnaus auklėjime, jį prižiūrėti, rūpintis. Darytina išvada, kad tėvas šiuo metu neturi galimybės užtikrinti reikiamas vaiko gyvenimo ir raidos sąlygas. Tėvas sūnaus neaugino, juo nesirūpino, ir neturi galimybių juo rūpintis šiuo metu, vaikas jo nepažįsta. Apeliantas į laisvę turėtų būti išleistas 2018 metais, bet įvertinus aplinkybes, kad apeliantas ne kartą buvo teistas, pripažįstama, kad vaikui mažesnį poveikį darys neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

Kasacinis teismas yra pažymėjės, kad kai vaiko ir tėvų ryšiai nesusiformavę, teismas turėtų svarstyti galimybę taikyti tėvų valdžios apribojimo priemonę, kartu ją derindamas su kitomis vaiko teisių įgyvendinimo priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius v. V. D. (M.), A. D., byla Nr. 3K-3-209/2008). Be to, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, kasacinis teismas pabrėžė, kad kiekvienu atveju teismui tenka svarbi užduotis nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo. Tėvams negali būti suteikta teisė į priemones, kurios padarytų žalos vaiko sveikatai ir jo raidai ( Johansen v. Norway judgement of 7 August 1996, Reports of Judgements and Decisions 1996-III, p. 1008-09).

Pagal CK 3.181 straipsnio 2 dalį laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko raidai ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Europos Žmogaus Teisių Teismas šią priemonę taip pat laiko išimtine (Johansen v. Norway judgement of 7 August 1996, Reports of Judgements and Decisions 1996-III, p. 1008-09 § 78). Parinkti konkrečiu atveju tinkamiausią tėvų valdžios apribojimo būdą yra teismo teisė, atsižvelgiant į vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje pagal ieškovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams V. D. (M.), A. D., byla Nr. 3K-3-95/2009).

Vadovaudamasis CK 3.183 straipsniu, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu skiria vaikui globą (rūpybą) ir nustato jo gyvenamąją vietą. Pagal CPK 407 straipsnį, priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaikui nuolatinę globą (rūpybą) ir jo gyvenamąją vietą. Pirmosios instancijos teismas Audronės šeimyną paskyrė nuolatiniu A. K., gim. (duomenys neskelbtini), globėju ir išlaikymo lėšų tvarkytoju, kartu su nuolatiniu globėju nustatė A. K. gyvenamąją vietą. Apeliantas nurodo, kad Vaikų teisių apsaugos skyrius neišnagrinėjo galimybės, kad vaikas augtų ne svetimų žmonių aplinkoje, o artimųjų rate. Tačiau nagrinėjamu atveju nustatyta, kad vaiko močiutė, S. K. 2010 m. lapkričio 26 d. atsisakė globoti A. dėl jos sveikatos sutrikimų (b.l. 11). Kauno miesto savivaldybės Vaiko gerovės centro „Pastogė“ 2010 m. lapkričio 4 d. pranešime nurodyta, kad atsakovės, vaiko motinos, santykiai su motina blogi, jos motina piktnaudžiauja alkoholiu, atsakovės seneliai yra mirę (b.l. 20). Darytina išvada, kad vaikas neturi jokių galimybių gyventi artimųjų rate, todėl apelianto argumentai atmestini.

Pažymėtina, kad tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas, jei įrodoma, kad tėvai pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką (LR CK 3.181 str.).

Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nepatvirtina, jog teismas, patenkindamas ieškinį visiškai, pažeidė materialines ir procesines teisės normas, dėl to apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjas Jolita CirulienėVirginija LozoraitytėArūnas Rudzinskas