Regionų apygardos administracinio teismo nutarimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Smalakienė, sekretoriaujant Tatjanai Baškir, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui E. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal E. B. skundą dėl Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos nutarimo, kuriuo jam buvo paskirta administracinė nuobauda, panaikinimo ir bylos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Patrulių rinktinės (toliau – Kauno m. VPK VP PR) vyresnysis patrulis 2008-01-26 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. F 037337 (toliau – Protokolas) dėl E. B. padaryto administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 124¹ str. 1 d., nes E. B. 2008-01-26 apie 17.50 val. Savanorių pr. 363, Kaune, vairuodamas automobilį Renault Clio, v. n. (duomenys neskelbtini) nesustojo prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėją praleisti pėsčiųjų, ėjusių jo važiavimo kryptimi, kai gretimoje eismo juostoje stovėjo automobilis. Tokiais savo veiksmais E. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 76 punkto reikalavimus (b. l. 5, 11).

Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos (toliau – Vilniaus m. VPK VP EPT) komisaras – inspektorius, išnagrinėjęs E. B. administracinio teisės pažeidimo bylą, 2008-02-12 nutarimu Nr. F 037337 (toliau – Nutarimas), pagal LR ATPK 124¹ str. 1 d. ir 30² str., paskyrė jam administracinę nuobaudą – 150 Lt (šimto penkiasdešimties litų) dydžio piniginę baudą (b. l. 7, 12).

Teismo posėdyje E. B. savo skundą palaikė, prašė Nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Papildomai paaiškino, jog jo tariamai padarytas administracinis teisės pažeidimas buvo užfiksuotas tamsiu paros metu. Policijos pareigūnų automobilis važiavo iš paskos jo vairuojamo automobilio apie 20-50 metrų atstumu, todėl jie fiziškai negalėjo matyti, jog toje vietoje yra pėsčiųjų perėja. Be to, prieš policijos pareigūnų automobilį antra eismo juosta važiavo krovininis mikroautobusas, kuris užstojo matomumą. Pravažiavęs per perėję, pažiūrėjo per veidrodėlį ir pamatė, kad sustojo tiek krovininis mikroautobusas, tiek policijos pareigūnų automobilis. Važiuojant per perėją, per ją nėjo nė vienas pėstysis ir neketino eiti, stovinčių prie perėjos žmonių nebuvo. Tarp pirmos ir antros eismo juostos nestovėjo joks automobilis, kuris būtų praleidęs einančius pėsčiuosius.

Institucijos, priėmusios nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo pranešta įstatymo nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Kelių eismo taisyklių 76 punktas reglamentuoja, jeigu prieš pėsčiųjų perėją sustojo transporto priemonė, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų. Jeigu prieš pėsčiųjų perėją transporto priemonė sulėtino greitį, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų. Pagal LR ATPK 124¹ str. 1 d. (2007-12-13 įstatymo redakcija Nr. X-1365), važiavimas esant draudžiamam šviesoforo signalui arba reguliuotojo gestui, nesustojimas prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalauja taisyklės (...), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vieno iki šešių mėnesių.

Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad E. B. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas už tai, kad jis 2008-01-26 apie 17.50 val. Savanorių pr. 363, Kaune, vairuodamas automobilį Renault Clio, v. n. (duomenys neskelbtini) nesustojo prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėją praleisti pėsčiųjų, ėjusių jo važiavimo kryptimi, kai gretimoje eismo juostoje stovėjo automobilis, tai yra pažeidė KET 76 punkto reikalavimus (b. l. 5, 11).

Iš policijos pareigūnų E. R. ir A. B. tarnybinių pranešimų (b. l. 14, 15) bei Protokolo (b. l. 11) matyti, kad E. B. nesutiko su jam inkriminuojamu administraciniu teisės pažeidimu, neigė jį padaręs ir Protokolo grafoje „Dėl pažeidimo paaiškinu“ paaiškino, jog jis važiuodamas nepadarė jokio pažeidimo, važiavo trečia eismo juosta, gretimoje eismo juostoje iš dešinės pusės prieš pėsčiųjų perėją nestovėjo joks automobilis ir einančių pėsčiųjų nematė, nes per pėsčiųjų perėją niekas nėjo (b. l. 11).

Policijos pareigūnų E. R. ir A. B. 2008-01-26 tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad jiems važiuojant tarnybiniu automobiliu Savanorių pr., Kaune, antra eismo juosta nuo Žukausko g. link Kovo 11-osios g., šalia pastato, esančio Savanorių pr. 363, Kaune, pastebėjo, jog prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, pirmoje eismo juostoje, yra sustojęs mikroautobusas. Policijos pareigūnų automobilis taip pat sustojo prie pėsčiųjų perėjos (antroje eismo juostoje), nes per pėsčiųjų perėją tarp pirmos ir antros eismo juostų, iš dešinės pusės, ėjo dvi pėsčiosios. Tuo metu trečia eismo juosta ta pačia kryptimi pravažiavo nepristabdęs automobilis Renault Clio, v. n. (duomenys neskelbtini) kurį vėliau policijos pareigūnai sustabdė prie Savanorių pr. – Kovo 11-osios g. sankryžos, jį vairavo E. B. (b. l. 14, 15).

Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena grindžiama teisėtumo (LR ATPK 7, 248, 249, 280, 282, 284 str.), objektyvumo (LR ATPK 248, 256, 257, 260, 284, 286 str.) bei kitais teisės principais. Teisėtumo principas įpareigoja įstatymu įgaliotas institucijas, jų pareigūnus išaiškinti kiekvieną administracinį teisės pažeidimą, jį padariusį asmenį nubausti pagal įstatymą ir nepatraukti atsakomybėn nei vieno nekalto asmens. Objektyvumo principas reikalauja, kad bylą tirianti ir nagrinėjanti institucija (pareigūnas) pilnai, visapusiškai išaiškintų visas bylos aplinkybes, tai yra tiek kaltinančias, tiek teisinančias asmenį, surinktų ir nešališkai įvertintų visus įrodymus. Sprendimas byloje (LR ATPK 287 str.) negali remtis nepakankamais įrodymais, prielaidomis.

Administracinių teisės pažeidimų bylose pareiga įrodinėti tenka institucijai (pareigūnui), tiriančiai ir nagrinėjančiai administracinio teisės pažeidimo bylą. LR ATPK 259, 259¹, 260, 284, 286 str. nuostatos įstatyme nurodytas institucijas (pareigūnus) įpareigoja visapusiškai, pilnai, objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes ir traukiamo atsakomybėn asmens kaltę pagrįsti įrodymais. Administracinė nuobauda gali būti skiriama tik asmens veikoje nustačius LR ATPK numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį (LR ATPK 9, 250 str.). Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, jei nustatyti visi administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai. Priimant nutarimą skirti asmeniui administracinę nuobaudą negali kilti abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės. Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis.

Teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje esantys policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimai yra įstatymo nustatyta tvarka gauti parodymai apie byloje jiems žinomas aplinkybes. Tai duomenys, kurie priskiriami prie pirminių įrodymų, nes neegzistuoja tarpinė grandis tarp įrodymų ir įrodinėjamųjų faktų. Teisės pažeidimo protokolas, atsižvelgiant į paskirtį, gali patvirtinti tik teisei priešingos veikos fiksavimo faktą, bet pats savaime negali užfiksuoti teisės pažeidimo sudėties elementų. Todėl juo negalima remtis kaip tiesioginiu įrodymu, paliudijančiu automobilio važiavimo aplinkybes, teisės pažeidimo subjektyviąją pusę ir pan. Taigi, administracinio teisės pažeidimo protokolas tėra tik antrinis įrodymas, kuris yra pirminio šaltinio – policijos pareigūnų teiginių – išraiška. Atkreipia dėmesį, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas paprastai neprieštarauja tarnybiniam pranešimui, kaip yra ir šiuo nagrinėjamu atveju, todėl tarnybinių pranešimų ir Protokolo tarpusavio vidinis atitikimas įrodinėjamųjų faktų prasme nepadidina jų įrodomosios galios. Taip pat pabrėžia ir tai, kad Protokolas vien dėl to, jog informacija jame pateikta rašytine forma, negali būti vertinamas kaip neginčytinas įrodymas, o patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimai – nepatikimi dėl tos priežasties, jog jis apkaltintas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas administracinėje byloje Nr. N-9-50-04).

Įvertinus byloje esančius įrodymus (LR ATPK 257 str.): Protokolą (b. l. 11), policijos pareigūnų 2008-01-26 tarnybinius pranešimus (b. l. 14, 15), Planą – schemą (b. l. 16), laikiną leidimą (b. l. 17), duomenis apie KET (b. l. 18), E. B. paaiškinimus, duotus policijos pareigūnams ir teismo posėdyje, konstatuotina, jog dėl byloje esančių įrodymų tarpusavio prieštaravimų, tai yra dėl prieštaravimų tarp administracinėn atsakomybėn patraukto E. B. paaiškinimų ir policijos pareigūnų E. R. ir A. B. tarnybiniuose pranešimuose nurodytų aplinkybių, neįmanoma vienareikšmiškai nustatyti, kad E. B. pažeidė KET 76 punkto reikalavimus, todėl darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju byloje nėra patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad E. B. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 124¹ str. 1 d.

Vadovaujantis principu, kad visos nepašalintos abejonės administracinio teisės pažeidimo byloje vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-05-27 nutarimas administracinėje byloje Nr. N12-934-05), E. B. skundas tenkintinas, Nutarimas, kuriuo E. B. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas pagal LR ATPK 124¹ str. 1 d., naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisena E. B. atžvilgiu nutrauktina nenustačius jo veiksmuose LR ATPK 124¹ str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties (LR ATPK 250 str. 1 p.)

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 123 str., 124 str. 1 d. 2 p., 3 ir 4 d., 128 str., 129 str. ir 250 str. 1 p., teismas

nutarė:

E. B. skundą patenkinti.

Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos komisaro – inspektoriaus 2008-02-12 nutarimą, kuriuo E. B., pagal LR ATPK 124¹ str. 1 d. ir 30² str., buvo paskirta administracinė nuobauda – 150 Lt (šimto penkiasdešimties litų) dydžio piniginė bauda, panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą E. B. atžvilgiu nutraukti.

Šis nutarimas per 10 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.