- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-28
- Bylos Nr.
- P-11-143/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03746-2013-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Audrius Bakaveckas, Anatolijus Baranovas (pran.)
- Pareiškėjas
- V. B.
- Atsakovas
- Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Advokatai
- Alfreda Pūkienė
- Kategorijos
- 80.13pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Anatolijaus Baranovo (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. B. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A442-1488/2014 pagal pareiškėjos V. B. skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja V. B. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi su skundu, kurį patikslino, į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Muitinės departamentas) 2013 m. rugsėjo 4 d. sprendimą Nr. 1A-335 ,,Dėl V. B. skundo“ ir įpareigoti Muitinės departamentą nagrinėti skundą dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2013 m. birželio 5 d. sprendimo Nr. 2TR-19-0052 ,,Dėl skolos muitinei įregistravimo už neteisėtai į Bendrijos muitų teritoriją įvežtas prekes“.
Pareiškėja paaiškino, kad ginčijamu sprendimu atsakovas nepatenkino jos 2013 m. liepos 24 d. prašymo atnaujinti skundo dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2013 m. birželio 5 d. sprendimo Nr. 2TR-19-0052 padavimo terminą ir skundą laikė nepaduotu. Pareiškėjos teigimu, atsakovas netinkamai įvertino aplinkybes, jog ji darbo dienomis buvo komandiruotėje Lietuvoje ir negalėjo susisiekti su advokatu. Skundo padavimo terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, nes pareiškėja dirba AB „Lietuvos geležinkeliai“ (duomenys neskelbtini), pareigos susijusios su išvykomis į komandiruotes, o paskutinėmis termino skundui paduoti dienomis, t. y. 2013 m. liepos 2–5 d., ji taip pat buvo komandiruotėje. Komandiruotėse buvo ir kitomis dienomis, t. y. birželio 10–14 d., birželio 17–21 d., birželio 25–28 d. Dėl šios priežasties pareiškėja negalėjo susisiekti su advokatu ir laiku parengti skundo dėl Vilniaus teritorinės muitinės sprendimo. Pareiškėja pažymėjo, kad potvarkis dėl komandiruotės AB ,,Lietuvos geležinkeliai“ Geležinkelių infrastruktūros direkcijos Diagnostikos centro viršininko priimamas likus kelioms dienoms iki komandiruotės – dėl komandiruočių liepos 2–5 d. bei liepos 8–12 d. potvarkis buvo priimtas 2013 m. birželio 28 d., dėl komandiruočių birželio 10–14 d. bei 17–21 d. potvarkis priimtas 2013 m. birželio 6 d. Apie Vilniaus teritorinės muitinės sprendimą dėl skolos muitinei įregistravimo už neteisėtai į Bendrijos muitų teritoriją įvežtas prekes pareiškėja nežinojo iš anksto ir negalėjo suderinti savo darbo grafiko taip, kad turėtų galimybę kreiptis konsultacijos į advokatus ir apskųsti šį sprendimą. Pabrėžė, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog termino atnaujinimo klausimo sprendimui svarbios aplinkybės, kurios egzistavo būtent termino skundui paduoti metu (bei paskutinėmis termino dienomis), o ne po termino paduoti skundą pasibaigimo. Nesutiko, kad skundo atsakovui pateikimo metu jos atstovė neturėjo teisės atstovauti. Remiantis su advokate sudaryta sutartimi buvo parengtas 2013 m. liepos 24 d. prašymas dėl termino atnaujinimo, o pagal 2013 m. liepos 26 d. sutartį advokatei buvo pavesta teisė pasirašyti su ginču susijusius dokumentus.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. sausio 13 d. sprendimu atmetė pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą.
Teismas nustatė, kad pareiškėjos prašymas atnaujinti praleistą terminą yra siejamas su Vilniaus teritorinės muitinės 2013 m. birželio 5 d. sprendimo Nr. 2TR-19-0052, kuriuo pareiškėjai ir kitiems asmenims buvo įregistruota solidari mokestinė prievolė muitinei už deklaruojamų mokesčių nedeklaravimą, apskundimu. Skundą dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2013 m. birželio 5 d. sprendimo Nr. 2TR-19-0052 Muitinės departamentui pareiškėja pateikė 2013 m. liepos 26 d. Teismas pažymėjo, kad, pagal Mokesčių administravimo įstatymo 152 straipsnio 3 dalį, būtina sąlyga praleistam terminui atnaujinti yra tai, jog turi egzistuoti svarbios priežastys, kurios sutrukdė asmeniui nustatytu laiku paduoti skundą dėl tam tikro sprendimo. Teismų praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis yra pripažįstamos tokios aplinkybės, kurios asmeniui sudaro kliūtis laiku įgyvendinti savo valią atlikti tam tikrus veiksmus. Paprastai tokios aplinkybės yra objektyvaus pobūdžio ir nepriklauso nuo asmens valios, pvz., fizinio asmens sunki liga, kitų asmenų veikla, ribojanti asmens veiksmų laisvę, valią, neraštingumas ir pan. Teismas vertino, kad pareiškėjos nurodytos termino praleidimo priežastys yra subjektyvaus pobūdžio bei nesusijusios su aplinkybėmis, kurios galėjo sudaryti kliūtis, nepriklausančias nuo pareiškėjos valios, pateikti skundą nustatytu terminu. Todėl konstatavo, kad pareiškėja neįrodė savo reikalavimo atnaujinti praleistą terminą pagrįstumo. Teismas taip pat nustatė, kad pagal 2013 m. liepos 26 d. sutartį advokatei buvo pavesta teisė pasirašyti su ginču susijusius dokumentus, skundas Muitinės departamentui buvo pateiktas taip pat 2013 m. liepos 26 d., todėl nepagrįsti atsakovo argumentai, kad prašymas dėl termino atnaujinimo pasirašytas advokatės Alfredos Pūkienės, kuri tuo metu neturėjo teisės atstovauti pareiškėjai. Tačiau, teismo vertinimu, nurodyta aplinkybė nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą sprendimą, todėl pareiškėjos skundą atmetė.
III.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. birželio 19 d. nutartimi atmetė pareiškėjos apeliacinį skundą, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 13 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, ar Muitinės departamentas teisėtai ir pagrįstai neatnaujino pareiškėjai skundo padavimo termino dėl teritorinio mokesčių administratoriaus sprendimo.
Teismas nurodė, kad pareiškėja Vilniaus teritorinės muitinės 2013 m. birželio 5 d. sprendimą Nr. 2TR-19-0052 ,,Dėl skolos muitinei įregistravimo už neteisėtai į Bendrijos muitų teritoriją įvežtas prekes“ gavo 2013 m. birželio 14 d. Mokesčių administravimo įstatymo 152 straipsnio 1 dalis numato, kad skundas centriniam mokesčių administratoriui turi būti paduodamas raštu ne vėliau kaip per 20 dienų po to, kai mokesčių mokėtojui buvo įteiktas vietos mokesčių administratoriaus sprendimas, kurį mokesčių mokėtojas skundžia. Pareiškėja skundą dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2013 m. birželio 5 d. sprendimo pateikė 2013 m. liepos 26 d., t. y. praleidusi Mokesčių administravimo įstatyme nustatytą skundo padavimo terminą.
Teismas taip pat nurodė, kad Mokesčių administravimo įstatymo 152 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog mokesčių mokėtojui, praleidusiam skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija pripažįsta svarbiomis, šis terminas paminėtos institucijos sprendimu gali būti atnaujintas. Pažymėjo, jog Mokesčių administravimo įstatyme nėra pateiktas aplinkybių, kurioms esant būtų suteikta galimybė atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, sąrašas. Viešojo administravimo subjektas, atsižvelgdamas į pateiktus įrodymus, nurodytas aplinkybes, nagrinėja, ar yra pakankamas pagrindas suteikti teisę, kuria nepasinaudota per nustatytą laiką, t. y. teisę apskųsti mokesčių administratoriaus sprendimą ir taip pradėti mokestinį ginčą. Tai turi būti atliekama pagal vidinį viešojo administravimo subjekto įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu visų aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, paisant administracinių teismų formuojamos praktikos šios kategorijos arba analogiškose bylose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-1154/2010). Teismo vertinimu, kiekvieną kartą sprendžiant klausimą dėl praleisto termino atnaujinimo turi būti atsižvelgiama, ar aplinkybės, kuriomis yra grindžiamas prašymas atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti apskundimo teisę, į svarbių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai paminėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į tam tikrą instituciją per protingą laiko tarpą. Vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai.
Teismas nustatė, kad, pareiškėjos teigimu, nepatenkinant jos prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą, nebuvo tinkamai įvertintos aplinkybės dėl pareiškėjos nuolatinių komandiruočių ir nemotyvuota, kodėl išvykimas į komandiruotę nelaikytas aplinkybe, kuri galėjo sudaryti kliūtis pateikti skundą nustatytu terminu. Bylos duomenys patvirtino, kad pareiškėja 2013 m. birželio 17–21 d., birželio 25–28 d. ir liepos 2–5 d. buvo komandiruotėse kitame Lietuvos mieste nei yra nuolatinė jos darbo vieta. Potvarkis dėl pareiškėjos komandiruočių 2013 m. birželio 17–21 d. ir birželio 25–28 d. priimtas 2013 m. birželio 6 d., todėl pareiškėja apie šias komandiruotes žinojo iš anksto. Pareiškėja neargumentavo, kaip jos darbas ar komandiruotės į kitą Lietuvos miestą užkirto galimybę jai pačiai ar per įgaliotus asmenis pateikti skundą Muitinės departamentui, kitaip tariant, pasirūpinti tinkamu savo teisių įgyvendinimu. Pažymėjo, kad įstatyme numatytas pakankamai trumpas dvidešimties dienų terminas skundui paduoti įpareigoja asmenis šia savo procesine teise naudotis operatyviai, atidžiai ir rūpestingai, nes, priešingu atveju, jų pažeistos teisės ar įstatymo saugomi interesai mokestiniame ginče gali būti neginami. Remdamasis bylos duomenimis, teismas nustatė, kad pareiškėja atstovavimo sutartį su advokate sudarė tik 2013 m. liepos 26 d. Skundą Muitinės departamentui ji pateikė taip pat 2013 m. liepos 26 d. Pareiškėja nenurodė jokių priežasčių, dėl kurių, 2013 m. liepos 4 d. pasibaigus skundo padavimo terminui, ji delsė kreiptis dėl teisinės pagalbos suteikimo ir delsė paduoti skundą Muitinės departamentui. Todėl nėra pagrindo pripažinti, jog daugiau nei 20 dienų praleistas skundo padavimo terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Muitinės departamentas nagrinėjamu atveju pagrįstai ginčijamu sprendimu atsisakė atnaujinti skundo centriniam mokesčių administratoriui padavimo terminą. Pažymėjo, kad vien apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog pareiškėja nepakankamai supranta lietuvių kalbą, teismų praktikoje savaime nepripažįstama svarbia termino skundui paduoti praleidimo priežastimi (žr., pvz., administracinę bylą Nr. AS143-454/2013, administracinę bylą Nr. AS525-726/2009).
Teismas, remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnio reikalavimus bei suformuotą teismų praktiką panašiose bylose. Dėl to teismas apeliacinį skundą atmetė, o pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.
IV.
Pareiškėja 2014 m. liepos 29 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A442-1488/2014, vadovaujantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punktu.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodo, kad aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas, sužinojo tik 2014 m. birželio 19 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties paskelbimo momentu, taigi prašymo dėl proceso atnaujinimo trijų mėnesių terminas nėra praleistas. Teigia, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis neužtikrina vienodos teismų praktikos formavimo dėl: laikino išvykimo į komandiruotę pripažinimo svarbia termino praleidimo priežastimi (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1642-431/2011 ir kt.); neraštingumo ir lietuvių kalbos nemokėjimo pripažinimo svarbia praleisto termino atnaujinimo priežastimi (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-189-467/2013 ir kt.); termino atnaujinimo klausimą sprendžiant ne formaliai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-891/2011, 2013 m. sausio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS261-47/2013); svarbių aplinkybių praleidžiant terminą vertinimo termino eigos metu, o ne po jo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1644/2012). Taigi, pareiškėjos nuomone, teismas formaliai užkirto kelią ginti savo pažeistas teises, diskriminavo (duomenys neskelbtini) tautybės asmenį dėl lietuvių kalbos nemokėjimo ir pažeidė asmens teisę į teisingą teismą, atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką bei principą, jog tokios pat bylos turi būti sprendžiamos taip pat. Tai yra pakankamas pagrindas atnaujinti procesą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
Prašymas atmestinas.
Proceso atnaujinimas yra išimtinė procedūra, kuri taikoma tik ypatingais atvejais, griežtai laikantis ABTĮ IV skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo taisyklių. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas ABTĮ dvidešimt trečiajame skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka (ABTĮ 153 str. 1 d.).
Pareiškėja prašo atnaujinti procesą pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punktą, iš esmės nesutikdama su teismo termino skundui centriniam mokesčių administratoriui paduoti praleidimo priežasčių vertinimu (Mokesčių administravimo įstatymo 152 str. 3 d.) (b. l. 106–110).
Procesas gali būti atnaujinamas pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punktą, kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą. Prašydamas atnaujinti procesą šiuo pagrindu, suinteresuotas asmuo turi pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, jog administracinių teismų praktika ginčijamu klausimu yra nevienoda, byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, yra nukrypta nuo vieningos administracinių teismų praktikos arba teismų praktika formuojama klaidinga linkme. Pareiškėja tokių įrodymų nepateikė. Tokia išvada darytina įvertinus prašymo atnaujinti procesą argumentus. Visų pirma, subjektyvus teismų praktikos interpretavimas savaime negali būti siejamas su aptariamu proceso atnaujinimo pagrindu pagal jo taikymo prasmę. Teismų praktika galima remtis tik tuo atveju, jei bylos yra analogiškos, t. y. identiškos ginčo faktinės aplinkybės, sprendžiant ginčą pritaikyta ta pati teisės norma. Dėl individualaus vertinimo specifikos analogiškomis nelaikytinos pareiškėjos nurodytos bylos ir jose priimti procesiniai sprendimai. Argumentai dėl teismo analizuojant faktines aplinkybes padarytų išvadų nepagrįstumo yra byloje esančių įrodymų įvertinimo klausimas, kuris yra ginčą iš esmės išsprendusio teismo, o ne prašymą dėl proceso atnaujinimo nagrinėjančio teismo prerogatyva. Be to, įrodymų vertinimas yra procesas, kuris kiekvienoje konkrečioje byloje yra pagrįstas vidiniu bylą nagrinėjančio teismo įsitikinimu (ABTĮ 57 str. 6 d.). Visa tai nepagrindžia šio proceso atnaujinimo pagrindo.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, galima konstatuoti, kad pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl atmestinas, o procesą administracinėje byloje atsisakytina atnaujinti (ABTĮ 159 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A442-1488/2014 pagal pareiškėjos V. B. skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Nutartis neskundžiama.