- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-12-04
- Bylos Nr.
- N-62-6283-09
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Ričardas Piličiauskas
- Pažeidėjas
- R. K.
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjo), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininko), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal Lietuvos policijos Eismo priežiūros tarnybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. kovo 25 d. nutarimo R. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustat ė:
I.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutarimu R. K. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ir - ATPK) 129 straipsnyje numatytojo pažeidimo padarymą nubaustas 1500 litų bauda.
Administracinė nuobauda R. K. skirta už tai, kad jis 2009 m. kovo 3 d., apie 7 val. 23 min., Vilniuje, Galvės gatvėje, sulaikytas vairavęs lengvąjį automobilį neblaivus (2,3 promilių girtumas), neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonės.
II.
Lietuvos policijos Eismo priežiūros tarnybos apeliaciniame skunde nesutinkama su miesto apylinkės teismo nutarimu ir nurodoma, kad apylinkės teismas, skirdamas mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali, nepagrįstai ATPK 30¹ straipsniu nesivadovavo. Pabrėžiama, jog administracinė nuobauda turi būti griežta, kad pažeidėjui neatsirastų nebaudžiamumo jausmas, kad ji jam sukeltų neigiamas pasekmes ir todėl manoma, kad R. K. turėjo būti paskirta administracinė nuobauda ATPK 129 straipsnio sankcijoje nustatytose ribose. Todėl prašoma panaikinti miesto apylinkės teismo nutarimą ir R. K. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti tam pačiam miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konsta tuoja:
III.
Lietuvos policijos Eismo priežiūros tarnybos apeliacinis skundas tenkinamas. R. K. nubaustas už ATPK 129 straipsnyje numatytojo pažeidimo padarymą, t. y. už transporto priemonių vairavimą neblaivių vairuotojų, neturinčių teisės vairuoti ar neturinčių teisės vairuoti tos rūšies transporto priemonių. Šios teisės normos sankcijoje numatyta atsakomybė - bauda nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų arba administracinis areštas nuo dvidešimties iki trisdešimties parų.Ginčo dėl šio pažeidimo nėra ir teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patrauktojo asmens R. K. kaltės padarius paminėtąjį pažeidimą. Tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtosios administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiama, kad paskirtoji nuobauda yra per švelni ir apeliantas mano, kad šiuo atveju nebuvo pagrindo skirti tokią švelnią nuobaudą.
Nagrinėjamu atveju, R. K., už jam inkriminuoto pažeidimo padarymą, buvo skirta 1500 Lt bauda, t. y. buvo skirta švelnesnė nuobauda nei ATPK 129 straipsnio sankcijoje numatyta minimali.
Pažymėtina, jog mažesnės nuobaudos, nei sankcijoje numatyta minimali, ar švelnesnės nuobaudos, nei numatyta sankcijoje, skyrimą arba administracinės nuobaudos neskyrimą, reglamentuoja ATPK 30¹ straipsnis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas administracinių teisės pažeidimų bylas, laikosi nuoseklios praktikos, jog ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies taikymas yra sietinas tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo administracinę atsakomybę, konstatavimu (pavyzdžiui, administracinės bylos Nr. N5-1647/2006, N16-1481/2006, N9-1499/2006, N17-148/2006, N1-1396/2007, N17-103/2007 ir kt.). Be to, ATPK 30¹ straipsnio 3 dalyje yra numatyta, kad organas (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą, priimtą vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi, privalo motyvuoti.
Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, skirdamas asmeniui, traukiamam administracinėn atsakomybėn, švelnesnę nei ATPK 129 straipsnio sankcijoje numatyta nuobaudą, jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių R. K. atžvilgiu būtų galima taikyti ATPK 30¹ straipsnį, nenustatė, savo sprendimo dėl ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo nemotyvavo, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas ATPK 30¹ straipsnių nuostatų, skirdamas R. K. administracinę nuobaudą, netaikė.
ATPK 30 straipsnyje numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Atsižvelgus į šią nuostatą bei įvertinus tai, kad pirmosios instancijos teismas už pažeidimo numatyto ATPK 129 straipsnyje padarymą R. K., netaikęs jo atžvilgiu ATPK 30¹ straipsnio nuostatų, skyrė švelnesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali, darytina išvada, kad teismas, skirdamas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui administracinę nuobaudą, pažeidė nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo bendrąsias taisykles, todėl pirmosios instancijos teismo 2009 m. kovo 25 d. nutarimas naikinamas. Kadangi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas nenumato galimybės apeliacinės instancijos teismui, nagrinėjančiam bylą rašytinio proceso tvarka, sugriežtinti paskirtos nuobaudos, byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ATPK 269 straipsnio 7 dalimi, taip pat išsprendė automobilio “Toyota Carina“, valstybinis numeris FUA 716, grąžinimo klausimą, nuspręsdamas grąžinti automobilį tik po to, kai R. K. sumokės paskirtą baudą. Tačiau Konstitucinis Teismas 2009 m. balandžio 10 d. nutarimu konstatavo, kad ATPK 269 straipsnio 7 dalis (2007 m. gruodžio 13 d. redakcija) ta apimtimi, kuria joje nustatyta, kad priverstinai nuvežtą transporto priemonę leidžiama susigrąžinti tik sumokėjus skirtąją baudą ar atlikus administracinį areštą, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1, 2 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad priverstinai nuvežtos transporto priemonės negrąžinimas tam tikrą laikotarpį (t. y. kol nesumokėta skirtoji bauda arba nėra atliktas administracinis areštas) vertintinas kaip priemonė minėtų administracinių nuobaudų įvykdymui užtikrinti ir kad teisinis reglamentavimas, nustatantis tokią priemonę, neatitinka iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 ir 2 dalių kylančių nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos imperatyvų, be to, nukrypsta nuo konstitucinio proporcingumo principo - vieno iš teisinės valstybės principo elementų. Atsižvelgus į minėtas nutarimo nuostatas, teisėjų kolegija sprendžia, jog priverstinai nuvežta transporto priemonė turi būti nedelsiant grąžinama teisėtam valdytojui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. kovo 25 d. nutarimą R. K. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinti ir R. K. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti tam pačiam miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.
Transporto priemonę “Toyota Carina“, valstybinis numeris FUA 716, grąžinti teisėtam valdytojui.
Nutartis neskundžiama.