- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2014-04-14
- Bylos Nr.
- 1-1618-843/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-13-1-02261-2013-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Valinskienė
- Kaltinamasis
- R. K.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Valinskienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorės Jurgitos Steponavičiūtės-Otto pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:
R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. K. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: jis, 2013-09-13, apie 21.20 val., bute, esančiame Kapsų g. 38-106, Vilniuje, sudavė savo žmonai L. K. tris smūgius į veidą, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą.
Motyvuojamoji dalis
Tokiais savo veiksmais R. K. padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą.
R. K. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta rašytine bylos medžiaga.
Kaltinamojo R. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriais jis savo kaltę dėl pareikšto įtarimo pripažino visiškai ir parodė, kad 2013-09-13, gal apie 21 val., tiksliai pasakyti negali, jis buvo namuose, adresu Kapsų g. 38-106, Vilniuje, kur vartojo alkoholinius gėrimus, išgėrė gal du butelius alaus. Ir tuomet su žmona L. K. įvyko žodinis konfliktas, ji neleido jam atsinešti tašės su įrankiais iš automobilio, bet įkando jam į krūtinę, dėl ko jis jai sudavė dešinės rankos delnu, gal du kartus, tiksliai pasakyti negali, per kairį žandą. Daugiau smūgių nesudavė ir išėjo iš namų. Grįžo gal po pusvalandžio, bet jo niekas į namus neįleido ir tuomet su akmeniu išdaužė savo buto, vaiko kambario langą, kad galėtų patekti į butą. Ir tuomet atvyko policijos pareigūnai, kurie jį sulaikė ir pristatė į policijos komisariatą. Dėl įvykusio nuoširdžiai gailisi, tai daugiau nepasikartos. Anksčiau jis niekada nebuvo sudavęs savo žmonai, būdavo tik žodiniai konfliktai (b. l. 25).
Nukentėjusiosios (apklaustos kaip liudytojos) L. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2013-09-13, vakare, apie 21 val., jos vyras R. K. grįžo namo jau būdamas išgėręs. Jie su vyru tiesiog kalbėjo, o jis pradėjo jai priekaištauti dėl to, kad ji niekur nedirba, kad ji jų 2 metukų vaiko nenori leisti į darželį. Jie su juo susipyko ir ji pradėjo rėkti ant vyro ir išaiškino jam, kad vaiko dar nepriima į darželį, nes jis vis dar stovi eilėje ir kad ji dar negali išeiti dirbti. Vaikas tuo metu buvo kitame kambaryje ir žiūrėjo televizorių. Jiems konfliktuojant vyras vieną kartą rankos kumščiu trenkė į nosį, dėl ko jai iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Ji iškart nuėjo į koridorių prie kriauklės nuvalyti kraują. Nuvalius kraują ji grįžo į tą patį kambarį, kur buvo vyras. Ji jam pasakė, kad už jo tokius veiksmus iškviestų policiją, o jis priėjęs prie jos rankos kumščiu trenkė į skruostą. Jį tada nustūmė nuo savęs, o vyras ją atgal pastūmė, dėl ko ji nugriuvo ant lovos. Vyras iškarto išėjo iš kambario ir girdėjo kad išėjo iš namų. Jam išėjus ji iškarto paskambino į policiją. Atvažiavus policijos pareigūnams vyro namuose nebuvo, jo nerado. Išvažiavus policijos pareigūnams 10 min. bėgyje grįžo vyras Robertas ir kadangi ji užrakino buto duris, kad pastarasis neįeitų, jis daužė buto duris, o paskui išgirdo kaip sudužo vaiko kambario lango stiklas. Vaiko tuo metu jo vaikų kambaryje nebuvo, jis tuo metu buvo svetainėje. Ji buto durų neatidarė ir iškart antrą kartą iškvietė policiją. Atvažiavus policijos pareigūnams vyras Robertas buvo išvežtas į policijos komisariatą. Ji dėl sumušimo pas medicinos ekspertus bei šeimos gydytoją nesikreipė ir kreiptis nenori, atsisako būti pripažinta nukentėjusiąja. Su vyru R. K. ji susitaikė, jis jos atsiprašė, žadėjo, kad daugiau nekonfliktuos, suprato visą situacijos rimtumą. Jis nuoširdžiai gailisi ir suprato, kad padarė didelę klaidą. Ji savo vyrui R. K. atleido ir prašo ikiteisminį tyrimą jo atžvilgiu nutraukti (b. l. 11).
L. T. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2013 m. rugsėjo 13 d., 22.16 val., Vilniaus apskr. VPK OVS pakartotinai buvo gautas pranešimas, kad adresu Kapsų g. 38-106, Vilniuje, vyras muša žmoną. Nuvykus minėtu adresu pil. L. K. paaiškino, kad jos vyras ją sumušė, sakė, kad vyras tris kartus sudavė jai į veidą. Pil. L. K. buvo susijaudinusi ir verkė. Matėsi, kad jai iš nosies bėgo kraujas, ant veido buvo įvairių mėlynių ir nubrozdinimų. L. K. nuo greitosios medicinos pagalbos atsisakė. Nuo R. K. sklido alkoholio kvapas, jis prisipažino, kad išdaužė kambario lango stiklą. Minėtame kambaryje stovėjo mažamečio vaiko lovytė. Pil. R. K. buvo pristatytas į Vilniaus apskr. VPK 2 PK, elgėsi ramiai. Parodė, kad 2013-09-13, 21.19 val., pirmą kartą L. K. kvietė policijos pareigūnus dėl to, kad vyras ją muša. Atvykus nurodytu adresu L. K. vyro R. K. nebuvo, jis buvo pasišalinęs (b. l. 14-15).
2013 m. rugsėjo 13 d. tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriame nurodyta, kad įvykio vietoje nustatyta, jog 2013-09-13, apie 21:20 val., buitinio konflikto metu pranešėją sumušė jos vyras R. K., kaip teigė pranešėja, trim smūgiais į veidą. Kambaryje buvo netvarkinga, daiktai išmėtyti, pranešėja buvo susijaudinusi, verkė. Namie buvo mažametis vaikas. Nuo GMP atsisakė. R. K. su plyta išdaužė iš lauko pusės vaiko kambario lango stiklą (b. l. 7-10).
R. K. blaivumo patikrinimo testo Nr. 11626 rezultatais, patvirtinančiais, kad 2013 m. rugsėjo 13 d., 22:46 val., jam nustatytas 1.26 ‰ girtumas (b. l. 17).
Šie byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Šie įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis R. K. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent, kad būdamas neblaivus, konflikto su sutuoktine L. K. metu tyčia sudavė jai tris smūgius į veidą, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. Kaltinamojo R. K. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti kaip baigtas nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje (tinkamai pritaikyta nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi nauja BK 140 straipsnio 2 dalies redakcija (Nr. XII-501, 2013-07-02, Žin., 2013, Nr. 75-3772 (2013-07-13)).
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu R. K. pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu sutinka, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi - laisvės apribojimu, ir jos dydžiu (b. l. 44).
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus, tyčinis nusikaltimas prieš savo šeimos narį - sutuoktinę), padarymo aplinkybes, į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę - prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į nustatytą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę - nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį R. K. - praeityje neteistas, tačiau jo atžvilgiu už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą jam buvo taikytas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius (b. l. 40, 41-42), administracine tvarka nebaustas (galiojančių nuobaudų neturi) (b. l. 36-39), dirba (b. l. 34). Atsižvelgdamas į šias nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmę – laisvės apribojimą. Teismo vertinimu, prokurorės siūlomas devynių mėnesių bausmės laikotarpis, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra optimalus, todėl mažinti ar didinti jį nėra pagrindo. Prokurorės siūlomas įpareigojimas laisvės apribojimo bausmės metu gydytis nuo alkoholizmo bei baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, teismo vertinimu, darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui, padės keisti kaltinamojo smurtinį elgesį, kad jis ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų.
Nuo 2013 m. liepos 13 d. įsigaliojo įstatymas Nr. XII-499, kuriuo patvirtintas BK 64¹ straipsnis, numatantis prievolę teismui sumažinti skirtą bausmę vienu trečdaliu baudžiamąją bylą išnagrinėjus teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamajam pilnai pripažinus kaltę. Atsižvelgiant į tai, kad yra tenkinamos visos sąlygos, R. K. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Iš bylos medžiagos matyti, kad vadovaujantis BK 140 straipsniu R. K. buvo laikinai sulaikytas nuo 2013-09-13, 21.26 val., iki 2013-09-14, 15.30 val. (1 para) (b. l. 16, 26). Vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis sulaikymo terminas įskaitytinas į bausmės laiką.
Kaltinamajam R. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 27, 28) – paliktina nepakeista iki bausmės vykdymo pradžios.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
R. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant jį per laisvės apribojimo bausmės laikotarpį gydytis nuo alkoholizmo. Vadovaujantis BK 72² straipsniu, skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant išklausyti šią programą per 4 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant jį per laisvės apribojimo bausmės laikotarpį gydytis nuo alkoholizmo. Vadovaujantis BK 72² straipsniu, skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant išklausyti šią programą per 4 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Į bausmės laiką įskaityti R. K. laikino sulaikymo laiką nuo 2013-09-13, 21.26 val., iki 2013-09-14, 15.30 val. (1 para), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
R. K. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio šio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
R. K. skirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti – nekeisti iki bausmės vykdymo pradžios.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.
3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.