- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-01-15
- Bylos Nr.
- 1A-19-210-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vytautas Kursevičius (pirm.), Irena Ivanovienė, Virginija Žindulienė
- Nuteistasis
- M. A., ir A
- Advokatai
- Kęstutis Valys
- Kategorijos
- 1.2.26.1Riaušės (BK 283 str.)
Teisėjas Zigmantas Lipnevičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-19-210/2009 Procesinio sprendimo kategorija:1.2.26.1.
NUTARTIS
2009 m. sausio 15 d.
Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vytauto Kursevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. A. (A.) advokato Kęstučio Valio skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 22 d. nuosprendžio, kuriuo:
pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. (dėl viešosios tvarkos pažeidimo) laisvės apribojimo bausme 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį per laisvės apribojimo bausmės laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.;
Tuo pačiu nuosprendžiu už tą pačią nusikalstamą veiką nuteisti ir A. M. bei A. A., tačiau jų atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėjo, prašiusio apeliacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusios apeliacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. A. nuteistas už tai, kad 2008 m. kovo 8 d. apie 12 val., (duomenys neskelbtini)., kartu su kitais asmenimis, tarp jų A. M. ir A. A., būdami apsvaigę nuo alkoholio, tyčia viešoje vietoje, įžūliais veiksmais, demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdydami visuomenės rimtį ir tvarką, matant pašaliniams asmenims, akmenimis išdaužė (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos langą, išvartė prie parduotuvės buvusius šiukšlių konteinerius, sulaužė K. O. kiemo medinę tvorą, išplūdo necenzūriniais žodžiais K. O., išdaužė (duomenys neskelbtini) kultūros namų lango stiklą. Tokiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistojo advokatas prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo priimtą nuosprendį M. A. atžvilgiu ir M. A. išteisinti arba taikyti jo ginamojo atžvilgiu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnį ir M. A. nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti, o bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Apeliantas skunde nurodo, kad teismas be pagrindo pripažino, jog jo ginamasis M. A. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, nevertindamas ir neanalizuodamas tokių faktinių aplinkybių, ar jo ginamojo veikoje nėra administracinio arba baudžiamojo nusižengimo požymių. Teigia, jog vertinant tuos veiksmus, kuriuos atliko M. A., nusikaltimo jis neįžvelgia, kadangi veiksmai nebuvo nei įžūlūs, nei ciniški, nebuvo pavartotas smurtas kitų asmenų atžvilgiu sutrikdyta įmonių ar organizacijų veikla, nebuvo vandališkų veiksmų ir pan., t. y. tokių objektyviųjų požymių, kurie lemtų baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimą taikymą.
Be to, apeliantas teigia, kad, net ir pripažinus, jog vis dėlto jo ginamojo veiksmuose buvo nusikaltimo požymiai, pirmosios instancijos teismas be pagrindo netaikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio ir neatleido nuo baudžiamosios atsakomybės M. A., nes tam buvo visos reikalaujamos įstatyme sąlygos.
Nuteistojo M. A. advokato apeliacinis skundas netenkinamas.
Dėl teismo nustatytų faktinių nusikaltimo padarymo aplinkybių veikos kvalifikavimo.
Apylinkės teismas išsamiai, nešališkai ištyrė nusikalstamos veikos padarymo faktines aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo apelianto nusikalstamus veiksmus pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį.
Teismo nustatytų faktinių aplinkybių neginčija ir apeliantas, jas visiškai pripažino nuteistasis M. A., todėl kyla tik vienas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas teisingai taikė baudžiamąjį įstatymą, kvalifikuodamas nuteistojo veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį.
Pagrindinis šio straipsnio abiejose dalyse numatytų nusikalstamų veikų objektas – viešoji tvarka, papildomais objektais yra žmogaus sveikata, laisvė, orumas, nuosavybė. BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektyviąją pusę sudaro veikos, jos pasekmių, priežastinio ryšio, padarymo būdų ir vietos požymiai. Veika pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ir aplinkai demonstravimas, kuria realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ir tvarka. Tokie kaltininkų veiksmai turi būti įžūlūs, pasireiškiantys grasinimais, patyčiomis, vandališkais veiksmais.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės liudija, kad kaltininkų veiksmai buvo akivaizdžiai įžūlūs, nes jie viešoje vietoje elgėsi agresyviai ir kitų asmenų, ir visuomeninio bei asmeninio piliečių turto atžvilgiu. Turtą vandališkai sunaikino, sužalojo, o savininkui mėginant sudrausminti, jį grasinančiai užgauliojo. Taigi kaltininkų padarytas viešosios tvarkos pažeidimas buvo susijęs ir su turto sunaikinimu bei jo sužalojimu, ir kitų asmenų užgauliojimu, padaryti itin įžūliai, kitų asmenų akivaizdoje, viešoje vietoje, todėl jie buvo pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Apeliantas nepagrįstai teigia, jog kaltininkų veiksmai galėjo būti kvalifikuoti pagal šio straipsnio 2 dalį arba apskritai atitiko tik administracinio teisės pažeidimo požymiams. Kolegija pripažįsta, kad baudžiamajam nusižengimui būdingi veiksmai taip pat pasireiškia kaip visuomenės rimties trikdymas, tačiau jis iš esmės padaromas dviem būdais: vartojant viešoje vietoje necenzūrinius žodžius, arba nepadoriai elgiantis. O šiuo atveju kaltininkų veiksmai aiškiai peržengė šias ribas.
Antras apelianto skundo argumentas, kad teismas be pagrindo netaikė nuteistajam M. A. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnį ir jo neatleido nuo baudžiamosios atsakomybės, taip pat nepagrįstas. Teismas pagrindą paskirti nuteistajam bausmę turėjo. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnis numato galimybę teismui nepilnametį asmenį, kuris pirmą kartą padarė neatsargų, nesunkų ar apysunkį nusikaltimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Tačiau kolegija pabrėžia, kad ši norma nėra imperatyvaus pobūdžio, kadangi kiekvienu konkrečiu atveju teismas privalo ne tik formaliai įvertinti visas įstatyme nurodytas sąlygas, bet įvertinti ir kaltininko padarytos veikos faktines aplinkybes, jo aktyvumą, veiksmų apimtį, kaltininko elgesį iki nusikaltimo padarymo ir po jo, duomenis, liudijančius apie tokio asmens nuoširdumą atskleidžiant padarytos veikos faktines aplinkybes bei jo nuoširdų gailėjimąsi.
Iš tiesų, kaltininkas visas faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes atskleidė visiškai ir iš esmės, tačiau akivaizdžiai patvirtinančių faktų, kad jis tikrai suprato, įvertino savo poelgio neigiamus padarinius byloje nėra. Nors kaltininkai ir atlygino padarytą žalą, tačiau tai padarė tik dėl baimės apie gresiančią bausmę, o jų gyvenimo būdas prieš šio nusikaltimo padarymą, duomenys, charakterizuojantys juos kaip asmenis liudija apie tendencingai besiformuojantį elgesį, kuris turi labiau neigiamų bruožų. M. A. elgesys visuomenėje neprognozuojamas, girtauja viešoje vietoje, sukelia konfliktus, sakoma (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažymoje, daro neigiamą įtaką vietos jaunimui. Jo šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų sąrašą.
Tai duomenys, kurie nulėmė teismo pasirinkimą netaikyti M. A. BK 93 straipsnio, bet skirti jam atitinkamą bausmę, kuri, kolegijos nuomone, yra teisinga, pagrįsta ir atitinka ir kaltininko asmenybę, ir jo padarytos veikos faktines aplinkybes, sunkumą, pavojingumą bei pobūdį.
Todėl esant šiems motyvams ir argumentams, nuteistojo M. A. advokato skundas netenkinamas. Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendis paliekamas be pakeitimų.
Kadangi kolegija nenustatė Baudžiamojo proceso įstatyme nurodytų pagrindų panaikinti ar keisti nuosprendį, apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo M. A. (A.) advokato apeliacinio skundo netenkinti.