Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su baudžiamąja byla, kurioje

A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, turintis leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), vedęs, dirba (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. P. įgijo, laikė ir panaudojo žinomai netikrą dokumentą šiomis aplinkybėmis:

jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir aplinkybėmis įgijo žinomai netikrą dokumentą – Lenkijos Respublikos vairuotojo pažymėjimą „PRAWO JAZDY“ Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą P. A. (P. A.) vardu, kuris yra atspausdintas ne pagal tokių blankų spausdinimo reikalavimus, tai yra jis netikras, šį vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) laikė su savimi ir panaudojo 2025 m. gegužės 10 d. apie 00. 27 val., adresu: Vilniuje, Ozo gatvėje, kuomet važiuodamas automobiliu „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo sustabdytas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 5-ojo skyriaus pareigūnų, kuriems patikrinimo metu, kaip dokumentą, patvirtinantį jo teisę vairuoti transporto priemones, pateikė nurodytą žinomai netikrą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis A. P. parodė, kad lietuvių kalbos nesupranta, parodymus duos rusų kalba, jam reikalingas rusų kalbos vertėjas. Nėra gydytas psichiatrijos ligoninėje, taip pat nėra priklausomybės ligų centrų įskaitose. Gyvena Lietuvoje nuo 2022 metų, dirba (duomenys neskelbtini). Neturėjo Europos Sąjungoje išduoto vairuotojo pažymėjimo, todėl kreipėsi į įmonę Regitrą, norėdamas gauti vairuotojo pažymėjimą. Išsiaiškino, kad Lietuvoje jam bus sudėtinga gauti pažymėjimą, pažįstami asmenys pasakė, kad Lenkijoje galima žymiai lengviau įsigyti teisę vairuoti transporto priemonę ir Lenkijoje išduotas vairuotojo pažymėjimas galios ir Lietuvoje. Nuvyko į Lenkijos Respubliką, į Varšuvą, kur mokėsi vairavimo mokykloje, išlaikė teorinį bei praktinį egzaminus ir gavo vairuotojo pažymėjimą su A, B, C, E kategorijomis. Vairuotojo pažymėjimą gavo teisėtai, savo kaltės nepripažįsta.

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas kaip įtariamasis A. P. parodė, kad yra vedęs, (duomenys neskelbtini) turi žmoną ir du nepilnamečius (duomenys neskelbtini) m. ir (duomenys neskelbtini) metų gimimo vaikus. Nurodė, kad nuo 2022 metų yra Lietuvoje, turi leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, nes dirba įmonėje (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad turi vairuotojo pažymėjimą, kurį 2017 m. yra gavęs (duomenys neskelbtini). Norėjo gauti europietiškas teises vairuoti, nes jam pasakė, kad po poros metų iš jų – vairuotojų, gali reikalauti turėti europietišką dokumentą. Jis pradėjo domėtis, kur jį galėtų įsigyti. 2024 metais, rudenį, tikslios datos negali pasakyti, buvo Lenkijoje, Varšuvoje ir norėjo kreiptis į jų kelių policiją dėl vairuotojo teisių įsigijimo. Nuvyko prie kelių policijos pastato, šalia jo prie jo priėjo apie 30 metų amžiaus, aukšto ūgio, šviesių plaukų vyras, kuris su A. P. kalbėjo rusiškai. Apie šį vyriškį A. P. nieko nežino, jo nepažįsta, nes iš jo jam reikėjo tik dokumento. Vyriškis jam pasiūlė įsigyti europietišką vairuotojo pažymėjimą ne per Lenkijos kelių policiją. Vyriškis nurodė, kad taip bus žymiai greičiau ir tai kainuos 1200 Eur. A. P. su pasiūlymu sutiko, nes manė, kad taip bus greičiau ir paprasčiau, o būsimo dokumento pagaminimo užtikrinimui A. P. tam vyriškiui paliko 300 Eur. 2024 m. lapkričio mėn. minėtas vyriškis A. P. nurodė, kad vairuotojo pažymėjimas pagamintas, todėl A. P. perdavė jam likusius pinigus ir gavo vairuotojo pažymėjimą. Gavęs vairuotojo pažymėjimą juo naudojosi visą laiką nuo įgijimo iki tos dienos, kada Lietuvoje, 2025 m. gegužės 10 d. apie 1 valandą, naktį, jį sustabdė policijos pareigūnai ir paprašė pateikti vairuotojo pažymėjimą. Nors ir žinojo, kad pažymėjimas gali būti netikras, dokumentą policijos pareigūnams pateikė. Supranta, kad jo įgytas vairuotojo pažymėjimas yra netikras, nes turėjo laikyti vairavimo egzaminą, kurio nelaikė. Pripažįsta, kad yra kaltas, ir labai dėl to gailisi.

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas kaip įtariamasis A. P. parodė, kad turi šeimą (duomenys neskelbtini), ten gyvena jo žmona ir du nepilnamečiai vaikai. Į Lietuvą atvyko 2022 metais, turi leidimą laikinai gyventi Lietuvoje ir dirba įmonėje (duomenys neskelbtini). A. P. gyvenamoji vieta deklaruota adresu: (duomenys neskelbtini). Su kambario savininku rašytinės nuomos sutarties sudaręs neturi, jie yra sutarę žodžiu, kad A. P. moka pinigus už nuomą ir gyvena. Tai yra viešbučio tipo namas, kuriame A. P. deklaruoja savo gyvenamąją vietą. Šiuo metu, kol vyksta ikiteisminis tyrimas, A. P. trumpam apsistojęs ir nuomojasi kambarį (duomenys neskelbtini), viešbutyje. A. P. nurodė, kad jei jam būtų paskirta laisvės apribojimo bausmė, jis ją norėtų atlikti (duomenys neskelbtini), kadangi ten turi pastovią gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). Visus dokumentus A. P. prašo siųsti el. paštu (duomenys neskelbtini), nes juo nuolat naudojasi, jis yra aktyvus ir žinomas visoms Lietuvos valstybinėms įstaigoms, nes šis adresas nurodytas Migracijos departamentui.

Motyvuojamoji dalis

Be A. P. prisipažinimo, jo kaltė įrodyta byloje surinktais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.

Iš policijos registruojamų įvykių registro matyti, kad 2025 m. gegužės 10 d., 00.23 val. buvo registruotas pranešimas, ROIK 0125000259495, jog policijos patrulių ekipažas V1871 pranešė apie sustabdytą automobilį „Toyota“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas pateikė galimai suklastotą vairuotojo pažymėjimą.

2025 m. gegužės 10 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu A. P. pateikė tyrimui reikšmingą dokumentą – Lenkijos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini).

(Duomenys neskelbtini) specialistės M. B. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2025 m. gegužės 9 d. apie 00.27 val. dirbant su specialistu E. P. Vilniuje, Ozo g., patikrinimui buvo sustabdytas automobilis Toyota, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas A. P., gim. (duomenys neskelbtini), pateikė Lenkijos valstybės išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris galimai yra klastotė, nes dokumentas atspausdintas termosublimaciniu būdu, kur turėtų būti optiškai kintantis rašalas, atliktas šilkografiniu būdu, taip pat atspausdintas termosublimaciniu būdu, bei mikrošriftai išsilieja, neįskaitomi. A. P. paaiškino, kad tokį dokumentą jam išdavė Lenkijoje. Tolimesniam aiškinimuisi minėtas pilietis A. P. dėl galimai suklastoto dokumento perduotas ekipažui V1753.

Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos 2025 m. gegužės 23 d. rašte Nr. SD/07226/103/LT/25 nurodoma, kad iš Lenkijos interpolo nacionalinio biuro gautas atsakymas, kuriame nurodoma, kad gyventojų registre asmuo P. A., gim. (duomenys neskelbtini), neegzistuoja. Duomenų bazėse vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) nerastas.

2025 m. gegužės 16 d. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvadoje nurodyta, kad pateikto tirti Lenkijos Respublikos vairuotojo pažymėjimo „PRAWO JAZDY“ Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto P. A. vardu, blankas yra atspausdintas ne pagal tokių blankų spausdinimo reikalavimus ir jis yra netikras. Taip pat išvadoje nurodyta, kad pateiktas Lenkijos Respublikos vairuotojo pažymėjimas „PRAWO JAZDY“ Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas P. A. vardu (įskaitant asmens atvaizdą, juodos spalvos užrašus), yra atspausdintas spalviniu rašaliniu spausdinimo įrenginiu. Įrašai difrakciniame langelyje yra atlikti elektrografinės spaudos būdu. Dokumento blanko apsaugos priemonės yra imituotos. Pirminio turinio pakeitimo požymių minėtame dokumente nėra (dokumentas netikras).

BK 300 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už netikrų asmens tapatybės kortelės, paso, vairuotojo pažymėjimo ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimo pagaminimą, tikrų asmens tapatybės kortelės, paso, vairuotojo pažymėjimo ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimo suklastojimą arba žinomai netikrų ar žinomai suklastotų tikrų asmens tapatybės kortelės, paso, vairuotojo pažymėjimo ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimo laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą.

Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji ir nusikaltimas laikomas baigtu nuo netikrų ar suklastotų dokumentų sukūrimo ar įgijimo momento, jo panaudojimo atveju – nuo tokio dokumento paleidimo į apyvartą momento.

Šiuo straipsniu siekiama apsaugoti tokias vertybes, kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos dokumente patikimumas, ir taip užtikrinama normali, teisinga dokumentų apyvarta. Nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 2 dalyje, dalykas yra asmens tapatybės kortelė, pasas, vairuotojo pažymėjimą ar socialinio draudimo pažymėjimas, t. y. asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai.

Šiuo konkrečiu atveju BK 300 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo objektyvioji pusė pasireiškė alternatyviais šio straipsnio dispozicijoje numatytais veiksmais: netikro vairuotojo pažymėjimo įgijimu, laikymu ir panaudojimu.

Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad kaltinamasis A. P. tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir vietoje, bet ne vėliau kaip 2024 m., siekdamas įgyti Europos Sąjungos valstybės narės išduotą vairuotojo pažymėjimą, nuvyko į Lenkiją, tačiau į Lenkijos atsakingą instituciją šiuo klausimu nesikreipė. Būdamas prie Lenkijos kelių policijos pastato Varšuvoje iš nepažįstamo asmens gavo pasiūlymą už 1200 Eur atlygį įgyti europietišką vairuotojo pažymėjimą ne per Lenkijos kelių policiją. Minėtam vyrui davė 300 Eur užstatą ir 2024 m. lapkritį gavo žinią, kad vairuotojo pažymėjimas pagamintas. Perdavė likusią sutartą pinigų sumą ir gavo savo vardu išduotą lenkišką vairuotojo pažymėjimą, kuriuo naudojosi visą laiką, kol buvo sustabdytas Lietuvos policijos pareigūnų 2025 m. gegužės 10 d. ir jiems pateikė šį dokumentą.

A. P. kaltę patvirtina tiek jo paties prisipažinimas bei duoti parodymai apie netikro vairuotojo pažymėjimo įgijimo, laikymo ir panaudojimo aplinkybes, tiek policijos pareigūnės M. B. tarnybiniame pranešime nurodyti bei policijos registruojamų įvykių registre užfiksuoti duomenys, specialisto išvada, kuria konstatuota, jog A. P. turėtas lenkiškas vairuotojo pažymėjimas yra netikras, ir kt. rašytiniai įrodymai.

Teismo vertinimu, kaltinamojo nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia. Iš kaltinamojo parodymų matyti, kad jis žinojo, jog vairuotojo pažymėjimai išduodami tik kompetentingose ES šalių institucijose. Jam buvo žinoma, kad Lietuvoje šiuo klausimu jis turi kreiptis į AB Regitra. Pažįstamų patikintas, kad gauti vairuotojo pažymėjimą bus lengviau Lenkijoje, tuo tikslu vyko į Varšuvos kelių policijos įstaigą. Nepaisant to, nusprendė gauti europietišką vairuotojo pažymėjimą iš visiškai jam nepažįstamo asmens už piniginį atlygį, neatlikdamas jokių privalomų įstatyminių procedūrų Lietuvoje arba Lenkijoje. Kaip asmuo, teisėtai įgijęs teisę vairuoti savo kilmės valstybėje, jis neabejotinai žinojo, kad vairuotojo pažymėjimai įgyjami tik pagal kiekvienos valstybės nustatytą specialią tvarką, atliekant teisės aktų nustatytas procedūras, tačiau galiausiai apsisprendė šios tvarkos nesilaikyti. Teisės aktų nustatyta tvarka Lenkijos ar Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimo jis taip ir neįgijo, vietoj to už piniginį atlygį užsakė pagaminti, nuo 2024 m. lapkričio laikė bei 2025 m. gegužės 10 d. pateikdamas policijos pareigūnui panaudojo netikrą neva Lenkijos Respublikoje išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini). A. P. neabejotinai suvokė, kad šis dokumentas gautas neteisėtu būdu, atitinkamai jo paties veiksmai disponuojant tokiu būdu gautu vairuotojo pažymėjimu yra neteisėti, bet vis tiek norėjo taip elgtis. Tokie kaltinamojo veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 2 dalyje, objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant BPK 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. A. P. sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prašomos bausmės rūšimi ir dydžiu. Kliūčių baigti baudžiamąją bylą priimant teismo baudžiamąjį įsakymą nėra.

A. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę A. P., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis), yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Veika padaryta tiesiogine tyčia, baigta. A. P. anksčiau neteistas, per penkerius metus administracine tvarka baustas du kartus už nusižengimus, susijusius su transporto priemonės valdymu, baudos sumokėtos. Dirba. Įvertinus aptartas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, manytina, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti jam paskyrus prokuroro prašomą vieną iš švelnesnių sankcijoje numatytų bausmės rūšių – laisvės apribojimą, be intensyvios priežiūros, kurio dydis nesiekia šios bausmės rūšies, skiriamos už nusikaltimus, vidurkio (BK 48 straipsnio 2 dalis). Nusikaltimo pobūdis, teismo vertinimu, nereikalauja nuteistojo elgesio kontrolės intensyvios priežiūros būdu. Be to, asmuo dirba (duomenys neskelbtini), todėl asmens stebėjimas elektroninėmis stebėjimo priemonėmis būtų komplikuotas ir neefektyvus. Vietoj jos skirtini prokuroro siūlomi įpareigojimai: bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas), ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymą žinios, nekeisti savo gyvenamosios vietos (BK 48 straipsnio 6 dalis).

Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną galutinę bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66, 65 straipsniais, į galutinę bausmę įskaitytinas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2025 m. gegužės 10 d. 01.00 val. iki 2025 m. gegužės 10 d. 11.41 val. (viena diena), dieną sulaikymo prilyginant trims laisvės apribojimo dienoms.

Ikiteisminio tyrimo metu A. P. paskirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų ((duomenys neskelbtini )paso Nr. (duomenys neskelbtini) ir leidimo laikinai gyventi Lietuvoje Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios. Pradėjus vykdyti bausmę – naikintinos.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – netikras Lenkijos Respublikos vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, sunaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. P. (A. P.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymą, žinios nekeisti savo gyvenamosios vietos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, A. P. paskirtą laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymą, žinios nekeisti savo gyvenamosios vietos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66, 65 straipsniais, į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2025 m. gegužės 10 d. 01.00 val. iki 2025 m. gegužės 10 d. 11.41 val. (vieną dieną), dieną sulaikymo prilyginant trims laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo gavimo probacijos tarnyboje dienos.

A. P. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą ((duomenys neskelbtini) paso Nr. (duomenys neskelbtini) ir leidimo laikinai gyventi Lietuvoje Nr. (duomenys neskelbtini)) palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – netikrą Lenkijos Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, sunaikinti.

1) laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19–22 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1. susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos;

2. atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;

3. laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

4. pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

2) bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Rytų Lietuvos skyrius, Kareivių g. 1, tel. +370 672 88 430, +370 672 94 080, elektroninio pašto adresas – rytu.skyrius@probacija.lt). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą;

3) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

4) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.