- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2021-07-29
- Bylos Nr.
- AN2-470-966/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00657-2021-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą (nutartį) ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme
- Teisėjas
- Jurga Vasiliauskienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- R. S.
- Institucija
- LR Valstybinės darbo inspekcijos Kauno teritorinis skyrius
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurga Vasiliauskienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. S. atstovės advokatės R. K. (toliau – apelianto atstovė) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 10 d. nutarimo R. S. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. R. S. Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta administracinė nuobauda – 1 000 Eur bauda už tai, kad 2021 m. vasario 12 d. (duomenys neskelbtini) teritorinio skyriaus vyr. darbo inspektoriai R. B. ir A. P. atliko nelegalaus darbo tyrimą pagal J. D. pateiktą skundą dėl nelegalaus darbo (duomenys neskelbtini) fonde, adresas - (duomenys neskelbtini). Tyrimo metu nustatyta, kad J. D. laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 4 d. iki 2020 m. spalio 4 d. dirbo (duomenys neskelbtini) fonde, (duomenys neskelbtini) pareigose, kintančiu darbo laiko režimu, nuo 8 val. 00 min. ryto iki 19 val. 00 min. vakaro. Į darbo pareigas įėjo: šunų vedimas į lauką; gardų valymas; skalbimo priežiūra; šunų šėrimas; darbas su atvažiuojančiais savanoriais. Į darbą J. D. priėmė (duomenys neskelbtini) fondo steigėja L. S.. Jai buvo pažadėtas 600 Eur darbo užmokestis. Aukščiau pateiktų duomenų visuma duoda pagrindą išvadai, kad (duomenys neskelbtini) fondo direktorius R. S. neužtikrino bendrovės tvarkos ir leido darbuotojai J. D. dirbti (duomenys neskelbtini) fonde (duomenys neskelbtini) pareigose, nepasirašęs darbo sutarties ir nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojos priėmimą į darbą. Tuo R. S. pažeidė Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 42 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus.
2. Kauno apylinkės teismas skundžiamame nutarime konstatavo, kad vertinamu atveju yra visi nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties požymiai. R. S. kaltė dėl ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo įrodyta liudytojų paaiškinimais, administracinio nusižengimo protokolu, informacija iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) informacinės sistemos, kitais rašytiniais bylos duomenimis.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde apelianto atstovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną dėl ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo nutraukti.
3.1. Skunde atkreipiamas dėmesys į Lietuvos Respublikos savanoriškos veiklos įstatymo (toliau – Savanoriškos veiklos įstatymas) 6 straipsnio 1 dalies nuostatas, nustatančias, kad savanoriškos veiklos organizatoriais gali būti Lietuvos Respublikoje įregistruoti labdaros ir paramos fondai. (duomenys neskelbtini) fondas (toliau – Fondas) atitinka šią teisinę formą, todėl nuo pat jo įsteigimo Fonde lankosi savanoriai, kurie pagal galimybes prisideda prie Fondo veiklos. Patvirtintuose Fondo įstatuose nurodytas veiklos tikslas – savanoriškos veiklos skatinimas ir organizavimas. Fondo galimybės samdyti darbuotojus yra ribotos, todėl kiekvienas pageidaujantis įsidarbinti asmuo, nepaisant jo aktyvių veiksmų (gyvenimo aprašymo siuntimo, vykimo į Fondą savo lėšomis, savanoriškos veiklos), Fondo iniciatyva yra įdarbinamas tik tada, kai yra poreikis ir galimybės pasiūlyti laisvą darbo vietą. Pažymima, kad vienašališkų veiksmų atlikimas siekiant įsidarbinti negali būti laikomas darbo santykiais, nes darbo santykiai yra dvišaliai. Tačiau net ir nesant galimybės įdarbinti, kiekvienam norinčiam yra sudaromos sąlygos prižiūrėti beglobius gyvūnus savanoriškais pagrindais bei lankytis Fonde savo nuožiūra. Tačiau Fonde pildomas aktualus darbuotojų ir savanorių sąrašas, kad būtų galima identifikuoti, kuris asmuo yra darbuotojas, o kuris savanoris. Atsižvelgiant į tai, 2021 m. balandžio 6, 7 dienomis vykdomo patikrinimo metu nelegalaus darbo faktas nebuvo užfiksuotas. Pagal Savanoriškos veiklos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies nuostatas savanoriškos veiklos organizatorius neprivalo sudaryti rašytinės savanoriškos veiklos sutarties, jei nėra šiame straipsnyje nurodytų sąlygų. Nepaisant to Inspekcija, viršydama įgaliojimus, protokolą surašė po to, kai Inspekcijai nebuvo pateikta rašytinė savanoriškos veiklos sutartis su J. D.. Institucijos nuomone, tik šis dokumentas atribotų J. D. savanorišką veiklą nuo darbo santykių. Teismas, nustatydamas, kad savanoriškos veiklos organizatorius – Fondas turi teisę organizuoti savanorišką veiklą tik sudarydamas rašytines savanoriškos veiklos sutartis, iš esmės neteisėtai apribojo organizatoriaus teisę organizuoti šią veiklą įstatymo leidžiamu būdu, teismas akivaizdžiai pažeidė Savanoriškos veiklos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies nuostatas, nukrypo nuo teismų praktikos ir priėmė skundžiamą nutarimą dėl nelegalaus darbo nesant jokių objektyvių nelegalaus darbo Fonde įrodymų.
3.2. Skunde teigiama, kad abejonių kelia teismo teiginys, jog nutarimas priimamas vadovaujantis visų byloje esančių duomenų visuma. Teismas be pagrindo atmetė įrodymus, pagrindžiančius, kad tarp Fondo ir J. D. susiklostė savanorystės civiliniai teisiniai santykiai, įskaitant ir pirminius, ir pačius reikšmingiausius įrodymus nelegalaus darbo bylose. 2020 m. spalio 5 d. J. D. slapta įrašė pokalbį su Fondo steigėja L. S. ir pokalbio įrašą pateikė Inspekcijai. Aplinkybę, kad buvo įrašoma slapta, J. D. patvirtino 2021 m. balandžio 29 d. vykusiame teismo posėdyje. Pateiktu įrodymu nuosekliai atskleidžiama visa susiklosčiusi situacija, t. y. tai, kad 2021 m. rugsėjo 4 d. Fondas objektyviai negalėjo sudaryti darbo sutartį su J. D., nes ji dirbo pas kitą darbdavį, todėl negalėjo būti pavaldi Fondui ir dirbti pagal nustatytą darbo grafiką. Fonde jai buvo sudarytos sąlygos prižiūrėti gyvūnus savanoriškais pagrindais, kas leidžiama visiems Fondo savanoriams. Faktą, kad J. D. lankėsi Fonde, patvirtina visi liudytojai. Šios aplinkybės neginčija ir apeliantas. Tačiau tai nei patvirtina, nei paneigia bylai reikšmingas aplinkybes. Garso įrašas patvirtina, kad susitarimo dėl darbo sutarties sąlygų 2021 m. rugsėjo mėnesį nebuvo. Byloje nėra nei vieno įrodymo, kuris patvirtintų priešingą aplinkybę. Savanoriaudama Fonde J. D. galimai turėjo lūkestį, kad dėl darbo teisinių santykių bus susitarta ateityje. J. D. teismo posėdyje patvirtino, kad tikėjosi, jog bus įdarbinta nuo 2021 m. rugsėjo 22 d. Garso įraše užfiksuotą aplinkybę, kad 2020 m. rugsėjo 4 d. su J. D. nebuvo sudaryta darbo sutartis, tik sustiprina J. D. 2021 m. balandžio 29 d. paaiškinimai teismui. Paklausus, koks buvo pokalbio turinys, J. D. nurodė, kad 2020 m. rugsėjo mėnesį daugiau kalbėjo apie save pačią. Aplinkybės, kad pokalbio metu jai buvo žadėtas atlygis, nepaminėjo. Ją nurodė tik vėliau, atsakydama į kitus teismo ir Inspekcijos atstovės pateiktus klausimus.
3.3. Skunde pažymima, kad 2020 m. rugsėjo 21 d., kuomet J. D. nutraukė darbo santykius kitoje darbovietėje, ji susitarti dėl darbo sutarties sudarymo neatėjo, toliau savanoriavo. Tik 2020 m. spalio 5 d. ji informavo Fondo steigėją, kad nutraukė darbo santykius su kitu darbdaviu. Todėl apeliantas net negalėjo žinoti, kad J. D. nebetenkina savanorės statusas ir ji yra pasiruošusi būti pavaldi Fondui bei lakytis Fondo darbo grafiko. Nuo 2020 m. rugsėjo 22 d. iki 2020 m. spalio 5 d. J. D. nesitarė dėl jokių darbo sutarties sąlygų. Tik 2020 m. spalio 5 d. J. D. atėjo į Fondą ir pareiškė nepasitenkinimą, kad mėnesį „atsavanoriavo“, tačiau nebuvo įdarbinta. Nors garso įraše užfiksuota situacija įrodo, kad J. D. Fonde lankėsi kaip savanorė, teismas nepagrįstai šį garso įrašą vertino kaip apelianto gynybinę poziciją. Nesuprantama, kokiu pagrindu J. D. pateiktas įrašas laikomas apelianto gynybos pozicija, jeigu ne jis šį įrašą teikė. Teismas pirminiu įrodymu laikė Inspekcijos atstovės paaiškinimus, nors Inspekcijos atstovai savarankiškai neužfiksavo pažeidimo, todėl ir protokolas iš esmės surašytas pagal J. D. ir jos draugų A. K. ir S. I. paaiškinimus, kurie buvo pateikti po pokalbio įrašymo.
3.4. Skunde nurodoma, kad teismas pažeidė ANK 569 straipsnyje įtvirtintą pareigą tinkamai įvertinti įrodymus, pašalinti byloje esančius prieštaravimus. Atkreipiamas dėmesys, kad teisme liudiję asmenys patvirtino, kad su jais buvo sudarytos darbo sutartys ir sumokėtas darbo užmokestis. Akivaizdu, kad apeliantas neturėjo jokio motyvo leisti Fonde dirbti nelegaliam darbuotojui. Tačiau J. D. turėjo ne tik norėti būti įdarbinta Fonde, bet ir galėti dirbti pilną darbo dieną pagal nustatytą grafiką ir būti pavaldi Fondui, o tai bent iki 2020 m. rugsėjo 22 d. buvo objektyviai neįmanoma. Šį faktą 2021 m. balandžio 29 d. teismo posėdyje patvirtino J. D.. Teismas nepagrįstai nustatė, kad J. D. dirbo pagal nustatytą grafiką. Iš bylos duomenų matyti, kad J. D. Fonde negalėjo lankytis pirmadieniais. Pagal 2021 m. vasario 12 d. nelegalaus darbo tyrimo akte ir 2021 m. balandžio 29 d. teismo posėdžio metu J. D. nurodytus grafikus, J. D. mažiausiai 2 pirmadienius visiškai negalėjo dirbti Fonde pagal grafikus, kuriuos ji nurodė. Netgi 2020 m. spalio 5 d. pareikšti pretenziją dėl nepateisintų lūkesčių būti įdarbintai Fonde, ji atvyko pirmadienį baigiantis darbo valandoms ir nurodė, kad skuba po paskaitų. Taigi faktas, kad J. D. negali dirbti pirmadieniais, užfiksuotas ne tik jos pateiktuose susirašinėjimuose „messenger“ programėlėje, bet ir garso įraše. J. D. teismo posėdžio metu nurodė visai kitokį darbo grafiką, negu užfiksuota tyrimo medžiagoje, todėl teismas J. D. pateiktus duomenis turėjo vertinti kritiškai.
3.5. Skunde taip pat nurodoma, kad byloje kaip liudytojai buvo apklausti buvę Fondo darbuotojai A. K. ir S. I., taip pat Fondo steigėja L. S.. Teismas nutarime nurodė, kad nėra pagrindo netikėti būtent A. K. ir S. I. parodymais. Su tokia išvada skunde nesutinkama. Atkreipiamas dėmesys į J. D. 2021 m. balandžio 29 d. teismo posėdyje duotus parodymus, kad išsiuntusi gyvenimo aprašymą ir nuėjusi į pokalbį į Fondą, ji kalbėjo apie save, susipažino su Fondo veikla ir pateikė prašymus, dokumentus įdarbinimui. Taip pat nurodė, kad nuo 2020 m. rugsėjo 4 d. negali būti įdarbinta. Todėl dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų nebuvo susitarta. Galimybė susitarti dėl darbo sutarties sąlygų buvo tik ateityje, J. D. sudaryta galimybė savanoriauti. Liudytojas A. K. teismo posėdžio metu tvirtino, kad dokumentus dėl įdarbinimo pildė kartu su J. D., teismo posėdyje teigė, kad J. D. davė asmens tapatybės kortelę, rekvizitus. Tačiau pati J. D. teigia, kad darbintis ėjo viena, patvirtino, kad darbo sutartis su ja negalėjo būti sudaryta. S. I. paaiškino, kad matė, kaip 2020 m. rugsėjo mėnesį J. D. viena ėjo pasirašyti būtent darbo sutartį, tačiau koks dokumentas buvo pasirašytas, ar iš viso buvo pasirašytas, ji nematė. Liudytojai pateikė nenuoseklius, vienas kitam prieštaraujančius paaiškinimus dėl tariamo įdarbinimo Fonde, tačiau teismas tai visiškai ignoravo. Be to A. K. teismo posėdyje melagingai nurodė, kad J. D. visada būdavo Fonde su kitais darbuotojais jo pamainos metu. Šio liudytojo parodymus teismas turėjo vertinti kritiškai. Byloje esantiems duomenims prieštarauja ir J. D., A. K. bei S. I. paaiškinimai dėl darbuotojų grupės socialiniame tinkle „Facebook“.
3.6. Skunde pažymime, kad teisme parodymus davė ir L. S., tačiau dėl jos paaiškinimų nutarimo motyvuojamojoje dalyje nepasisakoma. Kyla pagrįsta abejonė, ar jie iš viso buvo vertinti. L. S. teismo posėdžio metu patvirtino 2020 m. spalio 5 d. garso įraše užfiksuotas aplinkybes, t. y. kad J. D. buvo nepatenkinta savanorės statusu ir reiškė pretenzijas, kad visą mėnesį „savanoriavo“, tačiau nebuvo įdarbinta, nors to tikėjosi. L. S. paaiškinimai nepateko į bylos faktų visumą net po to, kai pati J. D. teismo posėdžio metu nurodė, jog 2020 m. rugsėjo mėnesį vykusio pokalbio turinys buvo papasakoti plačiau apie save, o ne tartis dėl būtinųjų darbo sąlygų – darbo funkcijos, darbo užmokesčio. Liudytojos L. S. parodymai, kurie sutampa su kitais byloje esančiais duomenimis, taip pat ir su slapta darytu garso įrašu, buvo be pagrindo eliminuoti. Teismas nutarimą priėmė vadovaudamasis prieštaringais ir nenuosekliais liudytojų parodymais, todėl tokiomis aplinkybėmis priimtas nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Jokių duomenų, kad J. D. ir Fondas, atstovaujamas apelianto, neva susitarė dėl būtinųjų darbo sutartie sąlygų, byloje nėra. Vien tai, kad J. D. lankėsi Fonde ir neatlygintinai atliko visuomenei naudingą veiklą, nesudaro pagrindo teigti, kad tarp Fondo ir J. D. buvo darbo santykiai ir apeliantui kilo pareiga sudaryti darbo sutartį. Priešingai, J. D. veikla Fonde atitinka savanoriškos veiklos esmę, įtvirtintą Savanoriškos veiklos įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje.
Atsiliepimas
4. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus vyriausiosios darbo inspektorės atsiliepime prašoma Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. nutartį palikti nepakeistą ir R. S. apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas tenkinamas iš dalies.
5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde nesutinkama su R. S. inkriminuotu administraciniu nusižengimu teigiant, kad ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo R. S. nepadarė, teismas bylą išnagrinėjo neobjektyviai, pažeisdamas įrodymų vertinimą reglamentuojančias taisykles, įstatymų nuostatas, dėl to R. S. pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį nubaudė nepagrįstai. Taigi skundžiamas nutarimas yra ginčijamas įrodymų vertinimo aspektu.
6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad R. S., būdamas darbdaviu, neužtikrino, kad dirbantis darbuotojas, šiuo atveju J. D., dirbtų įstatymų nustatyta tvarka įforminta (su ja būtų pasirašyta darbo sutartis ir apie įdarbinimą pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai ne mažiau kaip prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios), tuo pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo netikėti liudytojų J. D., S. I. ir A. K. parodymais apie tai, kad J. D. realiai atliko tam tikrus darbus pagal sudarytą grafiką. Nutarime padarytos išvados dėl ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo taip pat grindžiamos administracinio nusižengimo protokolu, duomenimis iš VSDFV informacinės sistemos, 2021 m. vasario 12 d. Nelegalaus darbo tyrimo aktu.
7. Vertinant skundžiamame nutarime padarytų išvadų pagrįstumą visų pirma pažymima, kad remiantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Kaip nustatyta ANK 569 straipsnyje, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
8. Apygardos teismas, išanalizavęs administracinio nusižengimo bylą, apeliacinio skundo argumentus, skundžiamo nutarimo turinį ir jame padarytas išvadas, konstatuoja, kad aukščiau paminėtų reikalavimų nagrinėjamoje byloje nebuvo laikomasi. Darydamas išvadas dėl ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymių R. S. veiksmuose buvimo, pirmosios instancijos teismas neatliko išsamios ir visapusiškos visų byloje surinktų įrodymų analizės ir vertinimo, dalies įrodymų iš viso neištyrė ir neįvertino, nesiėmė jokių priemonių byloje surinktų įrodymų patikimumui patikrinti ir esamiems prieštaravimams pašalinti.
9. Iš administracinio nusižengimo bylos matyti, kad teismo posėdžiuose paaiškinimus teikė ne tik administracinio nusižengimo protokolą surašiusios institucijos atstovė, liudytojai A. K., S. I. ir J. D., bet ir liudytoja L. S., tačiau nutarime dėl šios liudytojos parodymų vertinimo nėra pasisakyta – liudytojos parodymai tiek atskirai, tiek visumoje su kitais įodymais nevertinti, dėl liudytojos parodymų patikimumo, jų įrodomosios reikšmės šioje byloje nepasisakyta. Teismas nesiėmė priemonių liudytojų J. D., S. I., A. K. parodymams patikrinti, nutarime lakoniškai konstatuodamas, kad jais netikėti nėra pagrindo. Teismo posėdyje apklausti liudytojai A. K. ir J. D. tvirtino, kad teikė prašymus dėl įdarbinimo administratorei V., su ja kalbėjo apie darbo laiką, darbo užmokestį, tačiau pirmosios instancijos teismas, nors 2021 m. balandžio 29 d. teismo posėdyje pripažino, kad apklausti administratorę V. šioje byloje būtų tikslinga, jokių priemonių užtikrinti minėto asmens dalyvavimą teismo posėdyje nesiėmė (apsiribota proceso šalių (administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovės ir institucijos atstovės) paprašymu pranešti administratorei apie kitą posėdį, jei šalims žinomi jos kontaktiniai duomenys, tačiau nesikreipta į Fondą dėl darbuotojos duomenų, reikalingų šaukimo išsiuntimui, pateikimo, ar dėl tarpininkavimo įteikiant šaukimą; vėlesniuose posėdžiuose minėto asmens apklausos galimybė iš viso nebesvarstyta). Taip pat nebuvo imtasi priemonių patikrinti, ar J. D. Fondui teikė rašytinį prašymą dėl įdarbinimo (į Fondą dėl šio dokumento pateikimo nesikreipta). Iš liudytojos J. D. parodymų matyti, kad, pasak liudytojos, pokalbio rugsėjo mėnesį metu kabinete, be L. S., buvo ir veterinarė J. A.. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad J. A. apklausti tikslinga, išsiuntė J. A. teismo šaukimą atvykti į 2021 m. gegužės 31 d. posėdį, tačiau šaukimui grįžus neįteiktam (nebuvo atsiimtas pašte per siuntos saugojimo terminą), teismas daugiau jokių veiksmų nebesiėmė ir šios liudytojos pakartotinai nebekvietė, nors liudytojai L. S. kategoriškai neigiant rugsėjo mėnesį įvykusio pokalbio su J. D. dėl jos įdarbinimo faktą, minėto asmens – J. A. parodymai šioje byloje gali būti svarbūs. Detaliau nesiaiškintos ir aplinkybės dėl Fonde dirbusių darbuotojų ir savanorių veiklos esminių skirtumų, leidžiančius identifikuoti Fondo patalpose esantį asmenį būtent kaip darbuotoją, ar savanorį. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad byloje yra pateikti susirašinėjimai „messenger“ programėlėje, kuriais, kaip galima suprasti iš J. D. ir institucijos atstovės pozicijos, taip pat yra grindžiamas nelegalaus darbo faktas. Tačiau skundžiamame nutarime dėl šių duomenų vertinimo iš viso nėra pasisakyta, jie nutarime nenurodyti. Skundžiamame nutarime taip pat nėra pasisakyta ir dėl J. D. daryto pokalbio su L. S. garso įrašo, šis įrašas, kaip įrodymas, nutarime nenurodytas, jo turinys neatskleistas, jokia analizė ir vertinimas kitų byloje surinktų įrodymų kontekste neatlikti. Be to, skundžiamo nutarimo bei informacinių pažymų apie teismo posėdį turinys, taip pat ir posėdžių garso įrašai suponuoja, kad teisminio nagrinėjimo metu minėtas garso įrašas iš viso nebuvo tirtas. Nors 2021 m. balandžio 8 d. teismo posėdyje prieš bylos nagrinėjime paskelbiant pertrauka buvo nutarta kito posėdžio metu išklausyti J. D. įrašytą garso įrašą, bylos medžiagoje nėra duomenų, kad šis įrašas iš tikrųjų būtų išklausytas.
10. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju be papildomo bylos aplinkybių tyrimo negalima priimti sprendimo iš esmės. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad tame tarpe ir administracinių nusižengimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. gegužės 28 d. nutarimas). Bylą nagrinėjantis teismas neprivalo apsiriboti vien tik pažeidimo tyrimo stadijoje surinktų duomenų patikrinimu, tačiau prireikus turi būti aktyvus ir rinkti bei tirti naujus įrodymus, nustatyti visas bylai reikšmingas aplinkybes. Tai reiškia, kad teismas turi būti aktyvus ir imtis iniciatyvos esamiems neaiškumams pašalinti. Apylinkės teismo atliktas įrodymų vertinimas negali būti pripažintas visapusišku ir pagrįstu, kadangi dalis įrodymų byloje iš viso nebuvo tirta, o kitų įodymų tyrimas atliktas paviršutiniškai. Apylinkės teismas nepašalino byloje esančių neaiškumų, prieštaravimų, todėl negalėjo priimti pagrįsto sprendimo. Neapklausus šios nutarties 8 punkte nurodytų asmenų, neištyrus dalies įrodymų, nepašalinus prieštaravimų, sudaromos prielaidos pažeisti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje asmeniui suteiktą teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, nekaltumo prezumpcijos principą. Esminis motyvų trūkumas, įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių ANK normų pažeidimai, sudaro pagrindą pripažinti, jog tinkamo teismo proceso nebuvo, todėl teismo sprendimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu. Apylinkės teismo procesinis sprendimas priimtas neišnagrinėjus byloje ginčą keliančių aplinkybių ir neužtikrinus asmens teisės į tinkamą teisinį procesą.
11. Akcentuotina ir tai, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Todėl, administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu kilusios bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl jo kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo nusižengimo padarymo aplinkybes.
12. Apygardos teismas, įvertinęs neatliktų objektyviam, visapusiškam ir teisingam bylos išnagrinėjimui būtinų veiksmų pobūdį ir apimtį, taip pat tai, kad apygardos teismo priimami sprendimai yra galutiniai ir neskundžiami, kad apeliacinį skundą dėl apylinkės teismo nutarties išnagrinėjus iš esmės apygardos teisme, nebūtų užtikrinta asmens teisė tokį sprendimą ginčyti teisme apeliacine tvarka (būtų suvaržytos proceso šalių teisės skųsti priimtą sprendimą apeliacine tvarka), sprendžia, kad yra pagrindas bylą gražinti apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.
13. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, proceso ekonomiškumo, operatyvumo ir greitumo principus, skundžiamas apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. nutarimas naikinamas ir byla grąžinama iš naujo nagrinėti Kauno apylinkės teismui. Pažymėtina, kad išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka yra priimamas galutinis ir neskundžiamas sprendimas, todėl apygardos teismas, vengdamas daryti apylinkės teismui neleistiną įtaką, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės klausimu nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. S. atstovės advokatės R. K. apeliacinis skundas tenkinti iš dalies.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 10 d. nutarimą ir priimti naują sprendimą – R. S. administracinio nusižengimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.