Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ barmenu-padavėju, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje.

Ir R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini) vairuotoju, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. G. 2020 m. liepos 30 d., apie 6 val., viešoje vietoje – J. Basanavičiaus g. 1, Palangoje, prie prekybos kiosko „Bistro“, būdmas apsvaigęs nuo alkoholio, aplinkinių akivaizdoje, rodydamas aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, ignoruodamas visuomenėje nusistovėjusias elgesio normas, įžuliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką ir dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo žmogų, t. y. be priežasties ne mažiau kaip vieną kartą ranka sudavė nukentėjusiajam E. P. į veido sritį, taip padarydmas muštinę žaizdą kairiojoje smakro pusėje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Iš karto po to, toje pačioje vietoje, ranka sudavė nukentėjusiajam E. V. du smūgius į veido sritį, padarydamas dvigubą apatinio žandikaulio lūžį (dešinės pusės 45-to danties srityje ir kairėje šakoje), kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą.

E. Š., 2020 m. liepos 30 d., apie 6 val., viešoje vietoje – J. Basanavičiaus g. 1, Palangoje, prie prekybos kiosko “Bistro”, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. tyčia sudavė ne mažiau kaip vieną smūgį nukentėjusiajam E. V. iš nugaros į kaklo sritį, dėl ko nukentėjusysis E. V. griuvo ant gatvės grindinio ir susitrenkė dešinį šoną, taip jam buvo sukeltas fizinis skausmas.

Kaltinamieji E. Š. ir R. G. teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino visiškai.

Kaltinamasis E. Š. kaltę pripažino visiškai. Mažai ką iš to vakaro pamena, nes buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Pamena, kad kilo žodinis konfliktas, pripažįsta, kad trenkė nukentėjusiajam E. V., nukentėjusysis prieš jį smurtinių veiksmų nenaudojo, teigia, kad tokiam jo elgesiui įtakos turėjo neblaivumas. Pamena, kad R. G. grūmėsi su E. P., tada E. P. griuvo ant žemės, bet negali pasakyti dėl kokių priežasčių jis nugriuvo. Pažadėjo atlyginti žalą Ligonių kasoms, teigia, jog susitars su R. G. dėl žalos atlyginimo tarpusavyje.

Nukentėjusysis E. P. teigia atleidęs kaltinamiesiems, jiems neturi pretenzijų.

Nukentėjusysis E. V. taip pat teigia atleidęs abiems kaltinamiesiems, jokių pretenzijų jiems neturi, jie tarpusavyje yra susitarę kaip atlygins žalą, jokių sveikatos problemų po įvykio nejaučia, jokių papildomų gydymo išlaidų nepatyrė, nori tik susitarti dėl žalos atlyginimo.

Kadangi kaltinamieji kaltais prisipažino visiškai, davė parodymus ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus buvo nutrauktas, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, kaltinamasis.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamųjų prisipažinimo, jų kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisme ištirtais įrodymais.

Nukentėjusysis E. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. liepos 30 d., apie 6 val ryte, ties prekybos kiosku esančiu J. Basanavičiaus g. 1, Palangoje, jis su draugu E. P. užsisakė kebabų ir laukė, kol juos padarys. Už jų nugarų stovėjo du vaikinai, vienas iš vaikinų trenkė ranka į veido sritį E. P., pastarasis nugriuvo ant žemės. Nukentėjusysis E. V. nustūmė trenkusį vaikiną nuo gulinčio draugo, o jis kumščiu trenkė jam du kartus į veido sritį, E. V. gindamasis trenkė vieną kartą. Tuo metu E. V. kumščiu vieną kartą trenkė antrasis nepažįstamas vaikinas. Konfliktas baigėsi atvykus policijos pareigūnams bei greitosios medicinos pagalbai. Teigė, jog konfliktą pradėjo du nepažįstami vaikinai. Atvykus medikams E. V. nusiskundimų neturėjo, į medikus kreipėsi tik sekančią dieną, tada jam buvo nustatytas apatinio žandikaulio lūžis ( I t., b l. 20-23).

Nukentėjusysis E. V. 2020 m. rugpjūčio 13 d. vykusiame parodyme atpažinti asmens pagal nuotraukas atpažino kaltinamuosius R. G. ir E. Š..

Iš 2020 m. spalio 12 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G 1568/2020 (03), matyti, kad E. V. buvo nustatytas: dvigubas apatinio žandikaulio lūžis, dešinės pusės 45-tojo danties srityje ir kairiojoje šakoje. Sužalojimai atitinka užduotyje nurodytą įvykio laiką ir aplinkybes, galėjo gautis smogiant vieną kartą kumščiu. E. V. padaryti veido kaulų lūžiai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, kiti sužalojimai neužfiksuoti (I t., b. l. 86).

2020 m. spalio 6 d., E. V. ir E. Š. sudarė susitaikymo protokolą, E. V. pareiškė, kad nei turtinė, nei ne turtinė žala nepadaryta. Kaltinamasis atsiprašė, jis atleido, jie susitaikė.

Nukentėjusysis E. P. parodė, kad 2020 m. liepos 30 d., apie 6 val., ryte jis ir jo draugas E. V. iš klubo "Malibu", esančio J. Basanavičiaus g., ėjo namo. Einant J. Basanavičiaus gatve, J. Basanavičiaus gatvės pradžioje pamatė kebabinę ir nusprendė nusipirkti kebabų. Kol pardavėja darė jiems kebabus, jie kalbėjosi su pardavėja. Jiems laukiant kebabų ir bendraujant su pardavėja, prie kebebinės priėjo du jam nepažįstami vaikinai. Vienas iš vaikinų priėjo prie jo iš kairės pusės šono ir, nieko nepasakęs, be priežasties vieną kartą, kairės rankos kumščiu sudavė jam į kairės pusės apatinį žandikaulį. Kas vyko toliau jis visiškai nieko nežino, nes po suduoto smūgio greičiausiai prarado sąmonę. Kaip jam vėliau E. V. sakė, jog vaikinui sudavus smūgį į žandikaulį, jis pargriuvo ant žemės ir buvo be sąmonės. Kas buvo tas vaikinas, kuris jam sudavė smūgį į žandikaulį ir dėl ko jis jam sudavė, negali pasakyti. Tarp jo, jo draugo ir atėjusių vaikinų jokio konflikto nebuvo, nes jie tik priartėjo prie jų ir jis pajuto smūgį iš šono į apatinį žandikaulį. Kiek laiko buvo be sąmonės negali pasakyti, kuomet atgavo sąmonę jau buvo atvykę policijos pareigūnai ir medikai. Medikai jį ir jo draugą E. V. išvežė į Palangos ligoninės priėmimo skyrių. O vieną iš vaikinų, R. G., išsivežė policijos pareigūnai. Kad vieno iš vaikinų vardas yra R. - girdėjo kaip pareigūnas garsiai perskaitė vaikino vardą, kai jis pareigūnui padavė savo asmens tapatybės kortelę. Kai jis atsitokėjo po suduoto smūgio, jis kalbėjo su savo draugu E. V. ir jis jam sakė, kad jam taip pat vaikinai sudavė smūgius ir dabar jam skauda žandikaulį. Jis E. V. klausė dėl ko jam vaikinai sudavė smūgius. E. V. pasakė, kad kai jis pamatė, kad vienas iš vaikinų sudavė jam smūgį ir jis pargriuvo ant žemės, E. V. jį užstojo, tai yra vieną iš jam sudavusių vaikinų atstūmė nuo jo ir tada abu vaikinai pradėjo mušti E. V.. Palangos ligoninės priėmimo skyriuje jam susiuvo žaizdą ir išleido gydytis ambulatoriškai. Daugiau į medikus nesikreipė (I t., b.l. 107-110).

2020 m. rugsėjo 21 d. specialisto išvadoje Nr. G 1520/2020 (03) nurodyta, kad nukentėjusiajam E. P. padarytas sužalojimas, muštinė žaizda kairėje smakro pusėje, sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. (I t., b.l. 125)

2020 m. lapkričio 13 d. byloje Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį kaltinamiesiems R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), dėl žalos atlyginimo 1 166,52 Eur sumai.

Liudytoja R. T. parodė, kad 2020 m. liepos 30 d., apie 6 val., ji dirbo Palangos mieste ekipaže "L5006" kartu su vyriausiuoju patruliu Ramūnu Anužiu. Susipažinus su PRIR išrašu matyti, kad 2020 m. liepos 30 d., 06:03 val., gavo pranešimą iš Klaipėdos AVPK budėtojo, jog J. Basanavičiaus g., Palangoje mušasi du vaikinai. Nuvykus į J. Basanavičiaus g. pradžią, ties Vytauto - J. Basanavičiaus g. sankryža, stovėjo keletas vaikinų. Jiems priėjus prie vaikinų, du iš vaikinų prisistatė, vienas jų buvo E. P., gim. (duomenys neskelbtini), kitas R. G., gim. (duomenys neskelbtini), Vizualiai matėsi, kad E. P. veidas, rūbai kruvini, o R. G. išorinių sužalojimų nebuvo matyti. Paklausus vaikinų kas tarp jų įvyko, kas susimušė, abu teigė, kad jokių muštynių tarp jų nebuvo, jie tiesiog susikabinę pargriuvo ant gatvės grindinio ir griūdamas E. P. susižalojo veidą. Abu vaikinai sakė, kad vienas kitam pretenzijų jokių neturi, nes jokio konflikto ir jokių muštynių tarp jų nebuvo. Kadangi E. P. veidas buvo kruvinas (tiksliai kuri veido pusė, neprisimena), jam buvo pasiūlyta iškviesti medikus, tačiau jis kategoriškai atsisakė. Nežiūrint į tai, per Klaipėdos VPK budėtoją į įvykio vietą buvo iškviesti greitosios pagalbos medikai, kurie atvykę į priėmimo skyrių išsivežė E. P. Įvykio vietoje daugiau niekas į juos nesikreipė ir nenurodė, kad būtų nukentėję ar sumušti, nebuvo asmenų, kurie vizualiai atrodytų sumušti. Kur tiksliai griuvo E. P. ir R. G., vaikinai nenurodė. Kadangi E. P. ir R. G. patys paaiškino, jog jokių muštynių nebuvo, niekas tarp jų nesimušė, susižalojo patys, griūnant susikibus ir vienas kitam pretenzijų neturėjo, ikiteisminis tyrimas pradėtas nebuvo, nes kitų asmenų, pasipiktinusių šiuo įvykiu, įvykio vietoje nebuvo. Greitosios medicinos pagalbos darbuotojams, išsivežus E. P. medicinos pagalbos suteikimui, R. G. buvo pasiūlyta eiti namo, tačiau jis, būdamas akivaizdžiai neblaivus, pradėjo keiktis viešoje vietoje, agresyviai elgtis, todėl buvo sulaikytas ir pristatytas į policijos komisariatą, kur jam nustatytas 2.38 prom. neblaivumas bei surašytas ANK protokolas pagal LR ANK 481 str. 1 d. Asmuo, E. V. prie jų nebuvo priėjęs ir nesiskundė, kad būtų sumuštas ar kaip nors kitaip nukentėjęs. (b.l. 130-133, I t.)

Liudytoja E. S. parodė, jog vasaros sezonu dirbo kioske „Bistro”, esančiame J. Basanavičiaus g. 1, Palangoje. Dirbo ir minėto įvykio naktį. Teigia, jog nieko negali paaiškinti dėl kilusio konflikto ir muštynių, kadangi nieko nematė.Vasaros sezono metu, naktį, paryčiais, kai žmonės išeina iš naktinių klubų ir sustoja prie kiosko nusipirkti maisto, dažnai kyla įvairių konfliktų ir muštynių, todėl teigia nebekreipianti dėmėsio kas vyksta lauke.Negali pasakyti nei kiek tą naktį prie kiosko buvo asmenų, negali pasakyti kas pradėjo konfliktą, kas pradėjo muštynes, nes to nematė. Neįsidėmėjo vaikinų veidų, policijos pareigūnai tą naktį prie jos priėję nebuvo, neklausė įvykio aplinkybių. Pridūrė, jog prekybos kioskas „Bistro“ nei iš išorės, nei iš vidaus nėra stebimas vaizdo kameromis.

Liudytoja G. M. parodė, kad 2020 m. liepos 30 d., apie 6 val., Palangoje, ji su draugais ėjo J. Basanavičiaus gatve nuo jūros pusės. Eidami J. Basanavičiaus gatve, Palangoje, gatvės pradžioje, prie kiosko "Bistro", ji pamatė vykstančias muštynes. Pamatė kaip vienas nepažįstamas vaikinas kojomis ir rankomis daužo gulintį vaikiną. Netoliese jų stovėjo dar trys vaikinai, kurie stebėjo muštynes. Ji dėl išgąsčio neįsidėmėjo kaip vaikinai atrodė ir kaip jie buvo apsirengę. Gali pasakyti tik tiek, kad visi vaikinai buvo jauno amžiaus, visi apie 20-25 m. amžiaus. Muštynėse dalyvavusių vaikinų negali atpažinti, kadangi nuo įvykio praėjo daug laiko. Pamačiusi vykstančias muštynes, ji iš savo telefono paskambino trumpuoju numeriu 112 ir pranešė apie muštynes policijai. Paskambinusi 112, ji nesitraukė iš įvykio vietos, laukė atvykstančios policijos. Ji tik stovėjo nuošaliau nuo vaikinų, kurie dalyvavo muštynėse, apie 20 metrų. Jai belaukiant policijos pareigūnų J. Basanavičiaus gatvėje, Palangos mieste, muštynės baigėsi ir gulėjęs ant žemės vaikinas atsistojo. Pastebėjo, kad jam veido srityje bėga kraujas. Po kelių akimirkų ji suprato, kad muštynėse dalyvavę asmenys vienas kitą pažįsta. Ji taip sprendžia iš to, kad po muštynių vaikinai tarpusavyje pradėjo bendrauti draugiškai, vienas kitam jokių pretenzijų nereiškė. Netrukus atvyko policijos pareigūnai ir sulaikė abu vaikinus, kurie sukėlė muštynes, t.y. sulaikė vaikiną kuris mušė kitą vaikiną, kuris gulėjo ant žemės, ir vaikiną, kuris gulėjo ant žemės ir buvo mušamas. Dėl ko 2020 m. liepos 30 d., apie 6 val., Palangoje, J. Basanavičiaus gatvėje, prie kiosko "Bistro" kilo muštynės, ji nežino (I t., b.l. 153-156).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimas.

BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. To paties straipsnio 3 dalyje – kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.

Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl chuliganiškų paskatų. Chuliganiškos paskatos paprastai inkriminuojamos, kai kaltininko ir nukentėjusiojo nesieja jokie glaudesni santykiai, smurtaujama be jokios aiškesnės dingsties arba turint mažareikšmę dingstį, pats kaltininkas provokuoja konfliktą.

Šiuo atveju byloje iš kaltinamųjų, nukentėjusiųjų parodymų, apžiūros protokolų, taip pat specialisto išvados neginčijamai nustatyta, kad 2020 m. liepos 30 d. 6 val. prie prekybos kiosko „Bistro“, esančio J. Basanavičiaus g. 1, Palangoje, be jokios priežasties R. G. ne mažiau kaip vieną kartą ranka sudavė nukentėjusiajam E. P. į veido sritį, taip padarydmas muštinę žaizdą kairiojoje smakro pusėje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Iš karto po to, toje pačioje vietoje, ranka sudavė nukentėjusiajam E. V. du smūgius į veido sritį, padarydamas dvigubą apatinio žandikaulio lūžį, tokie kaltinamojo veiksmai vertintini kaip chuliganiškas ir įžūlus elgesys, todėl pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą kvalifikuoti teisingai.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, Kaltinamasis E. Š. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. tyčia sudavė ne mažiau kaip vieną smūgį nukentėjusiajam E. V. iš nugaros į kaklo sritį, dėl ko nukentėjusysis E. V. griuvo ant gatvės grindinio ir susitrenkė dešinį šoną, taip jam buvo sukeltas fizinis skausmas, tokie kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį.

Nuosprendyje aptartų duomenų visetas, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 str.), pilnai įrodo kaltinamojo kaltę dėl viešosios tvarkos pažeidimo, jo veika atitinka nusikalstamos veikos požymius, numatytus Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnyje, kadangi padaryto nusikaltimo objektyvioji pusė pasireiškė įžūliais ir vandališkais veiksmais, veika padaryta viešoje vietoje, tyčia, nepagarbos demonstravimas aplinkiniams ir aplinkai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, šis sutrikdymas buvo realus.

Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis ir nukentėjusysis susitaikė.

Pagal BK 38 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visuma šio straipsnio 1 dalyje išvardytų sąlygų, tai yra jeigu asmuo: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pagal BK 38 straipsnio 2 dalį šiais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės recidyvistas, pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai.

R. G. padarė tyčinį, pagal rūšinį pavojingumą apysunkių nusikalstamų veikų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), priskiriamą nusikaltimą, nesunkų sveikatos sutrikdymą. Iš byloje esančių kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų matyti, kad jis neteistas (2 t., b. l. 25), buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BPK 303 straipsnio 4 dalimi, BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu. Kaltinamasis baustas administracine tvarka, baudas sumokėjęs, dirba (duomenys neskelbtini) vairuotoju. Byloje duomenų, kad po nusikalstamos veikos padarymo, R. G. būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų ar administracinių nusižengimų, nėra. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis R. G. tvirtino supratęs savo kaltę ir dėl to nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo, o šis jam atleido. Kaltinamasis sudarė sutartį dėl žalos atlyginimo su Klaipėdos teritorinės ligonių kasomis. Nukentėjusiajam E. V. žalą atlygino, o nukentėjusysis E. P. jam jokių pretenzijų neturi.

Esant aptartiems duomenims, konstatuotina, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, žala nukentėjusiajam atlyginta, kaltinamasis su nukentėjusiuoju susitaikė, o pozityvus kaltinamojo elgesys po padarytos nusikalstamos veikos leidžia pagrįstai manyti, kad jis nebedarys naujų nusikaltimų. Ir nors byloje nustatyta, kad R. G. jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BPK 303 straipsnio 4 dalį, BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktą, tačiau atsižvelgiant į tai, jog tuo metu kaltinamasis buvo nepilnametis, pirmą kartą padaręs baudžiamąjį nusižengimą, tai pirmiau nurodytos aplinkybės visgi leidžia konstatuoti, kad R. G. neturi susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kuri galėtų paskatinti jį daryti nusikalstamas veikas ir ateityje, o taip pat leidžia manyti, kad jis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Teismas BK 38 straipsnio 2 dalyje numatytų pagrindų, dėl kurių kaltinamasis negalėtų būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nenustatė. Nustatytų aplinkybių visuma pagrindžia manymą, kad bausmės tikslai, nubaudimo ir prevenciniai, esant pakankamai kaltinamąjį teigiamai charakterizuojančių duomenų, bus pasiekti taikant BK 38 straipsnyje, įtvirtintą atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą. R. G., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, vadovaujantis BK 38 straipsniu, nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, baudžiamoji byla dėl šios nusikalstamos veikos nutrauktina.

Kaltinamasis E. Š. padarė vieną nesunkų nusikaltimą. Neteistas, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ barmenu-padavėju. Kaltinamasis tvirtino supratęs savo kaltę, prisipažino ir nuoširdžiai gailisi. Teismas BK 38 straipsnio 2 dalyje numatytų pagrindų, dėl kurių kaltinamasis negalėtų būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nenustatė. Nustatytų aplinkybių visuma pagrindžia manymą, kad bausmės tikslai, nubaudimo ir prevenciniai, esant pakankamai kaltinamąjį teigiamai charakterizuojančių duomenų, bus pasiekti taikant BK 38 straipsnyje, įtvirtintą atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą. Įvertinus visas šias aplinkybes, vadovaujantis BK 38 straipsniu, yra pagrindas atleisti E. Š., padariusį nusikalstamą veiką numatytą BK 284 straipsnyje, nuo baudžiamojos atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju.

Nagrinėjamu atveju, teismas sprendžia, kad yra pagrindas R. G. ir E. Š. skirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte, nes ji padėtų pasiekti prevencinių tikslų ir papildomai užtikrintų visuomenės saugumą.

Baudžiamojoje byloje Klaipėdos teritorinė ligonių kasa buvo pateikusi civilinį ieškinį dėl 1 166,52 Eur atlyginimo, tačiau raštu patvirtino, kad kaltinamasis R. G. su PSDF biudžetu 2021 m. gegužės 10 d. sudarė sutartį, kuria įsipareigojo žalą atlyginti per šešis mėnesius. Šis susitarimas teismo tvirtintinas.

Kaltinamiesiems paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,

nusprendžia:

R. G. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, jam susitaikius su nukentėjusiaisiais E. P. ir E. V.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, R. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, kuri turi būti sumokėta per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, įmoką pervedant į Teisingumo ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta įmoka bus išieškota priverstinai.

E. Š. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, jam susitaikius su nukentėjusiuoju E. V.

Baudžiamąją bylą R. G. ir E. Š. nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, E. Š. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, kuri turi būti sumokėta per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, įmoką pervedant į Teisingumo ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta įmoka bus išieškota priverstinai.

Išaiškinti E. Š. ir R. G., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

R. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

E. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Patvirtinti tarp civilinio ieškovo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ir civilinio atsakovo R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2021 m. gegužės 10 d. sudarytą Susitarimą dėl turtinės žalos atlyginimo joje nurodytomis sąlygomis:

„Žala, kurią skolininkas turi atlyginti pagal šią Sutartį, yra 1166,52 (vienas tūkstantis vienas šimtas šešiasdešimt šeši Eur 52 et). Skolininkas įsipareigoja žalą PSDF biudžetui atlyginti per 6 mėnesius nuo 2021-05- 10 dienos kiekvieną mėnesį įmokėdamas į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, po 194 (vienas šimtas devyniasdešimt keturi Eur, 0 et). Pirmos įmokos suma 196,52 Eur (vienas šimtas devyniasdešimt šeši Eur, 52 et), kurią skolininkas įsipareigoja sumokėti iki 2021-05-31. Nurodyme pervesti pinigus skolininkas privalo įrašyti žodžius „Žala PSDF biudžetui“ ir nurodyti skolininko vardą ir pavardę, asmens kodą bei Sutarties numerį. Atlygintiną sumą į atsiskaitomąją sąskaitą skolininkas privalo įmokėti iki einamojo mėnesio 30 dienos. Išieškotojui pareikalavus, skolininkas privalo pateikti mokėjimo nurodymą apie pervestas lėšas (banko kvitą ar kitą mokėjimą patvirtintą dokumentą). Pasibaigus nustatytam Sutarties terminui skolininkas turi būti visiškai atsiskaitęs su išieškotoju. Jeigu pasibaigus Sutarties terminui skolininkas nėra visiškai atsiskaitęs su išieškotoju, žalos likutis išieškomas įstatymų nustatyta tvarka. Skolininkas turi teisę atlyginti žalą anksčiau nei numatyta šioje Sutartyje ir apie tai informuoti išieškotoją. Jeigu už skolininką įmokas moka kitas asmuo, jis privalo nurodyme pervesti pinigus nurodyti skolininko vardą ir pavardę ir Sutarties numerį. Jei skolininkas 2 (du) kalendorinius mėnesius iš eilės nesumoka šios Sutarties 7 punkte numatytos mėnesinės įmokos, išieškotojas turi teisę vienašališkai nutraukti Sutartį ir perduoti vykdomąjį raštą dėl atlygintinos sumos išieškojimo antstoliams arba žalą išieškoti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Jei skolininkas nevykdo Sutarties II punkte numatyto įsipareigojimo, išieškotojas turi teisę perduoti vykdomąjį raštą dėl atlygintinos sumos išieškojimo antstoliams arba žalą išieškoti Lietuvos Respublikos įstatymų numatyta tvarka. Sutartis gali būti keičiama šalių susitarimu.“

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.