Utenos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-43-356/2017 pagal ieškovo K. D. ieškinį atsakovei D. Š. dėl skolos ir palūkanų priteisimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovė D. Š. ieškinį pripažino iš dalies.

Nurodė procesiniuose dokumentuose, be to, ji ir jos atstovas, prašydami ieškinį dalyje atmesti, iš ieškovo priteisti bylinėjimosi išlaidas valstybei, paaiškino, kad atsakovės nesutikimo su ieškiniu motyvai yra tokie: ieškovas jai diktavo ką rašyti; suprato ir buvo įsitikinusi, kad rašytiniame susitarime nurodyta data - 2014-09-20 nesukels jokių teisinių pasekmių, nes ieškovas nurodė tokią datą įrašyti tik „tarp kitko“, o sutartis bus sudaryta tada, kai bus parengti reikiami dokumentai, nes ieškovui turėjo būti žinoma, kad reikėjo gauti kitų asmenų sutikimus; laikotarpiu iki 2014-09-20 ir po to ji pati turėjo sveikatos sutrikimų, buvo operuojama; ieškovo perduoti 1.000 Lt buvo reikalingi jos operacijai ir sūnaus poreikiams; jai, nors jau ir po 2014-09-20, parengus dokumentus ir apie tai pranešus ieškovui, jis atsisakė sutartį sudaryti, jos įsitikinimu, visai ne dėl to, kad baigėsi terminas, o dėl to, kad nebetenkino kaina; jai buvo žinoma, kad žemės sklype, kuriame buvo tik nebrandaus miško, ieškovas ketina sodinti mišką, bet kad jis ketina teikti paraišką ir gauti išmokas, jai nebuvo žinoma, mano, kad paraišką ieškovas dar galėjo teikti ir kitais metais, todėl atsisakymą sudaryti sandorį ji vertina kaip be pagrindo; jie nesitarė dėl netesybų nei žodžiu, nei raštu, todėl ji vėliau suprato, kad pasirašė sau nenaudingą susitarimą; atsakovės nuomone, ji sutiktų grąžinti tik pusę sumos, nes turėjo išlaidų dokumentų parengimui, be to, ji patyrė neturtinę žalą; priešieškinio šioje byloje nereiškia. Ieškinį atmetus iš dalies, valstybei priteistina dalis bylinėjimosi išlaidų.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Lietuvos sutarčių teisėje pripažįstama, kad sutartis galioja tokio turinio, kokio siekė jos šalys. Konsensualizmo principas reikalauja atskleisti tikruosius šalių ketinimus, o ne vien analizuoti kalbinę rašytinės sutarties teksto reikšmę (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Bendrosios sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193 – 6.195 straipsniuose ir suformuluotos LAT praktikoje. Jeigu šalių ketinimai nesutampa, didesnę reikšmę turi sutarties tekstas, todėl svarbesnė yra sutarties teksto lingvistinė analizė, nes ji gali padėti nustatyti, kurios šalies ketinimai atitinka sutarties lingvistinę prasmę. Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys. Sutarties sąlygos aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį taip pat atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes.

Sutarties sudarymas paprastai prasideda šalių derybomis, kurių metu jos siekia suderinti tiek savo reikalavimus viena kitai, tiek galimas būsimos sutarties sąlygas.

Ieškovas patvirtino atsakovės nurodytus faktus, kad jis lankosi pas savo motiną, kuri gyvena tame pačiame daugiabučiame name, kaip ir atsakovės šeima, kad būtent iš atsakovės šeimos narių jis ir sužinojo apie galimybę įgyti nuosavybės teises į žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį Sudeikių kaime, tarėsi su atsakove bei jos sūnumi dėl pirkimo, apžiūrėjo žemės sklypą, susitarė dėl kainos, mokėtino avanso dydžio.

Atsakovės teigimu, šis žemės sklypas, nors yra žemės ūkio paskirties, tačiau apaugęs krūmais, yra miško, bet jis dar nebrandus.

Ieškovo tvirtinimu, jis turėjo tikslą įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypą nuosavybės teise ir teikti paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, sklypą apželdinti mišku, gauti išmokas, todėl jam buvo reikšminga žemės sklypo pirkimo – pardavimo sandorio sudarymo data, nes galutinis terminas paraiškai pateikti buvo 2014-09-30 (97-98 b.l.). Per likusias 10 dienų jis būtų suspėjęs parengti reikiamus dokumentus paraiškai pateikti.

Taigi nagrinėjamoje byloje būtų pagrindas nustatyti, kad atsakovės sūnų nuosavybės teise valdomas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) kaime, atitiko tuos kriterijus, kurie buvo keliami žemės sklypui, kurį ketinama apželdinti mišku, pagal minėtą Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, nes buvo žemės ūkio paskirties ir apleistas. Atsakovė pripažino ieškovo nurodytą faktą, kad jai dar derybų metu tapo žinoma, jog žemės sklypą ieškovas ketina įsigyti tam, kad jį apželdintų mišku.

Šalims pradėjus derybas, tarp jų susiklostę santykiai vadinami ikisutartiniais. Gana toli pažengę šalių ikisutartiniai santykiai gali būti užfiksuojami rašytinę formą turinčioje preliminariojoje sutartyje, kuri yra organizacinė sutartis, įstatymų priskirta ikisutartinių santykių stadijai (CK 6.165 straipsnis)

Byloje rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2014-08-22 tarp šalių buvo sudarytas (2 b.l.) rašytinis susitarimas, patvirtinantis, kad atsakovė gavo iš ieškovo 500 Lt dydžio avansą, kurį tuo atveju, jeigu sandoris dėl miško pardavimo (k. Nr. 286) nepavyks, grąžins iki 2014-09-20. Rašytinis susitarimas 2014-08-29 buvo papildytas tuo, kad ieškovas atsakovei avansu perdavė dar 500 Lt. Rašytinis susitarimas buvo sudarytas 2 egzemplioriais, vieno iš jų, esančio pas atsakovę, turinys šiek tiek skiriasi (106 b.l.), tačiau savo esme yra tapatus – nepavykus sandoriui avansą atsakovė grąžins iki 2014-09-20. CK 6.165 straipsnio 1dalis numato, jog preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Pagrindiniai preliminariosios sutarties bruožai yra šie: pirma, aiškus šalių susitarimas ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį; antra, šalių sutarimas dėl būsimos pagrindinės sutarties dalyko ir esminių pagrindinės sutarties sąlygų aptarimas; trečia, terminas, per kurį turi būti sudaryta pagrindinė sutartis; ketvirta, šio susitarimo įforminimas rašytine forma.

Šalys nepripažino, kad šis rašytinis susitarimas galėtų būti kvalifikuojamas preliminariąja žemės ūkio paskirties žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi. Teismas taip pat vertina, kad 2014-08-22 šalių rašytiniame susitarime nėra visų elementų, kurie yra būtini sutarčiai kvalifikuoti preliminariąja sutartimi pagal CK 6.165 straipsnį: rašytinio susitarimo nuostatos neatspindi šalių susitarimo dėl pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties ateityje sudarymo, sutartimi neatskleisti būsimos pirkimo-pardavimo sutarties dalykas ir esminės sąlygos, kuriomis turi būti sudaryta pagrindinė sutartis, nenumatytas terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti.

Ieškovo teigimu, jis žinojo apie, jo vertinimu, taikomą nerašytą taisyklę, kad tas, kuris atsisako sutartį sudaryti, praranda iš anksto sumokėtus pinigus. Tokia ieškovui žinoma nerašyta taisyklė atitiktų rankpinigių sąvoką. Rankpinigiais laikoma pinigų suma, kurią viena sutarties šalis pagal sudarytą sutartį jai priklausančių mokėti sumų sąskaita duoda antrajai šaliai, kad įrodytų sutarties egzistavimą ir užtikrintų jos įvykdymą (CK 6.98 straipsnio 1 dalis). Susitarimas dėl rankpinigių, neatsižvelgiant į jų dydį, turi būti rašytinis (CK 6.99 straipsnio 1 dalis), rašytinės formos nesilaikymas susitarimą dėl rankpinigių daro negaliojantį (CK 6.99 straipsnio 2 dalis).

Šalys pripažino, kad jos nei žodžiu, nei raštu nesitarė nei dėl to, kad ieškovo mokama pinigų suma būtų užtikrintas sutarties įvykdymas, nei dėl to, kad šalių atžvilgiu galėtų būti taikoma civilinė atsakomybė tuo atveju, jeigu pirkimo – pardavimo sandoris nebūtų sudarytas dėl kurios nors vienos iš šalių kaltės. Šalių rašytiniame susitarime pinigų suma, kurią ieškovas atsakovei perdavė dalimis 2014-08-22 ir 2014-08-29, yra įvardyta kaip avansas.

Avanso sąvoka nevartojama reglamentuojant civilinių santykių subjektų elgesį, tačiau Teismų praktikoje ji suprantama kaip iš anksto duodamas atlyginimas už darbus/prekes ar lėšos šiaip kam nors. Taigi avansas yra išankstinis mokėjimas, kurio paskirtis – įvykdyti pagrindinį mokėjimą ar jo dalį. Avansas paprastai atlieka mokėjimo funkciją – jis įskaitomas į būsimas įmokas, taip pat gali atlikti įrodomąją funkciją (tiek galiojančiam reikalavimui, tiek ir susitarimui sudaryti sutartį ateityje), bet neatlieka užtikrinamosios funkcijos. Šalių perduodama pinigų suma, pavadinta avansu, gali turėti užtikrinamąją funkciją tik tada, kai iš sutarties turinio galima daryti išvadą apie šios sutarties šalių išreikštą bendrą ketinimą dėl atsakomybės už sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma.

Apibendrinant tai, kas pasakyta, darytina išvada, kad šalių 2014-08-22 rašytinį susitarimą, papildytą 2014-08-29, yra pagrindas kvalifikuoti tik kaip grynųjų pinigų, kurių paskirtis buvo įvykdyti pagrindinį mokėjimą ar jo dalį, atsakovei priėmimo-perdavimo aktą.

Šioje byloje nebuvo ginčijama, kad žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio Sudeikių kaime ir priklausančio atsakovės sūnums, pirkimo – pardavimo sandoris nebuvo sudarytas ne tik iki 2014-09-20, tačiau ir vėliau. Nors atsakovė mano, kad jų ginčą būtų galima teisingai išspręsti sudarant pirkimo–pardavimo sandorį, kaip ji ir siūlė ieškovui atsakydama į jo raginimą grąžinti pinigus (4 b.l.), tačiau CK 6.156 straipsnio 2 dalis įtvirtina draudimą versti kitą asmenį sudaryti sutartį.

Atsakovė mano suklydusi pasirašydama tokio turinio susitarimą, nes jame nenumatyta galimybė taikyti civilinę atsakomybę kaltai šaliai, be to, ji buvusi įsitikinusi, kad rašytiniame susitarime nurodyta konkreti data neturi jokios įtakos, nes pirkimo - pardavimo sutartis bus sudaryta ir pasibaigus šiam terminui.

Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Pažymėtina, kad jeigu šiuo konkrečiu atveju grynųjų pinigų priėmimo-perdavimo aktas neatitiko vidinės atsakovės valios, tai ji, būdama apdairus ir rūpestingas asmuo, turėjo iš karto ginčyti minimą aktą, nelaukdama, kol bus imtasi veiksmų dėl skolos priteisimo. Atsakovė grynųjų pinigų priėmimo-perdavimo akto neginčijo, todėl yra pagrindas pripažinti, kad šis aktas buvo sudarytas savanoriškai, ir tai atitiko abiejų šalių interesus.

Be to, atsakovė, būdama apdairus ir rūpestingas asmuo, privalėjo bendradarbiauti su ieškovu, prašyti pratęsti nustatytą terminą, jeigu dėl savo sveikatos būklės, ką patvirtina pateikti rašytiniai įrodymai (107-118 b.l.), ar kitų priežasčių laiku nespėjo parengti reikiamų dokumentų pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti, kad įsitikinti, ar ieškovas tebėra suinteresuotas įsigyti minėtą žemės sklypą. Nagrinėjamu atveju šalių paaiškinimai, jų elgesys yra pagrindas vienareikšmiškai išvadai, kad atsakovė į ieškovą dėl rašytiniame susitarime, t.y. grynųjų pinigų priėmimo-perdavimo akte nurodytos avanso grąžinimo datos pratęsimo nesikreipė, ieškovas iki 2014-09-20 neatsisakė sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, termino sutarčiai sudaryti nepratęsė, nes nebeturi intereso sandorį sudaryti. Nors atsakovė pateikė duomenis (128 b.l.), kad, jos nuomone, ieškovui nebuvo kliūčių paraišką pateikti ir kitais metais, o tai tuo pačiu reikštų, kad pirkimo – pardavimo sutartis galėjo būti sudaryta ir vėliau, tačiau pažymėtina, kad ieškovas ketino pirkti būtent žemės ūkio paskirties žemės sklypą ir dalyvauti konkrečioje programoje dėl žemės sklypo apželdinimo mišku, o ne investuoti į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą.

Įvertinus šalių pateiktus įrodymus skyrium ir jų visetą, nėra pagrindo padaryti išvadą (CPK 178 straipsnis), kad ieškovas pratęsė terminą, iki kurio turėjo būti grąžinama avansu sumokėta pinigų suma, kad po 2014-09-20 ieškovas dar buvo suinteresuotas sandorio sudarymu ir šiuo metu dar būtų galima sandorį sudaryti. Jeigu lėšos kvalifikuojamos kaip avansas, nesudarius sutarties, pardavėjas netenka teisinio pagrindo jas turėti ir jos turi būti grąžinamos pirkėjui kaip be teisinio pagrindo įgytas turtas (CK 6.237 straipsnio 2 dalis), išskyrus tuos atvejus, kai nustatomas pagrindas įskaityti kitos šalies priešpriešinį vienarūšį reikalavimą.

Atsakovė, nors nurodė, kad, jos nuomone, ji sutiktų ieškovui grąžinti tik pusę sumos, nes kita dalis turėtų kompensuoti jos praradimus, t.t. išlaidas už dokumentų parengimą bei jos patirtą moralinę žalą, tačiau priešieškinio dėl nuostolių ir/ar neturtinės žalos atlyginimo šioje byloje nepareiškė. Byloje duomenų, kad atsakovės prievolė grąžinti ieškovui 289,62 EUR būtų pasibaigusi įskaitymu (CK 6.130, 6.131, 6.134 straipsniai), taip pat nėra.

Šiuo nagrinėjamu atveju kvalifikavus ginčo sumą kaip avansą, nesudarius pirkimo-pardavimo sutarties, po 2014-09-20 atsakovė neteko teisinio pagrindo disponuoti šiais pinigais, jai atsirado prievolė (CK 6.1, 6.2 straipsniai, 6.237 straipsnio 1 dalis) ieškovui grąžinti 289,62 EUR. Įrodymų, kad ši atsakovės prievolė būtų pasibaigusi tinkamu įvykdymu (CK 6.123 straipsnio 1 dalis), nėra, atsakovė gera valia ieškovui 289,62 EUR negrąžino, prieštaravo dėl teismo įsakymo ir pareiškimo (1, 3, 4, 23-24 b.l.), taigi atsakovė yra praturtėjusi tokia suma ieškovo sąskaita.

Teismas vertina, kad yra nustatytos visos atsakovės nepagrįsto praturtėjimo prielaidos: atsakovė yra praturtėjusi ieškovo sąskaita dėl to, kad jai ieškovas perdavė kaip avansą 289,62 EUR, sandoris sudarytas nebuvo, todėl atsakovei šių pinigų negrąžinus, ieškovas patyrė tokio dydžio nuostolių; yra priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovės praturtėjimo; išnyko teisinis pagrindas, galintis pateisinti ieškovui priklausančių 289,62 EUR buvimą pas atsakovę; pareiškiant ieškinį nepagrįstas praturtėjimas egzistavo; ieškovas nebuvo prisiėmęs nuostolių atsiradimo rizikos; ieškovas negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, todėl ieškovui iš atsakovės CK 6.237 straipsnio 2 dalyje numatytu pagrindu priteistina 289,62 EUR skola, ieškinį šioje dalyje tenkinant.

Ieškiniu pareikštas reikalavimas ir dėl palūkanų už avansą priteisimo. CK 6.240 straipsnio 1 dalis numato, jog už be pagrindo įgytą pinigų sumą skaičiuojamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos. Šios palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo to momento, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie nepagrįstą pinigų gavimą ar sutaupymą. Kaip numato CK 6.240 straipsnio 1 dalis, išvestinės pareigos (mokėti palūkanas) atsiradimas ir vykdymas nėra siejamas su pareikalavimu vykdyti pagrindinę pareigą (grąžinti avansą). Ieškovas reikalauja 5 proc. dydžio metinių palūkanų už laikotarpį nuo 2014-09-21, t.y. nuo tos dienos, kurią atsakovei atsirado pareiga grąžinti avansą. Be to, ieškovas reikalauja priteisti tokio pat dydžio procesines palūkanas už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Atsakovė 2014-09-21 žinojo arba turėjo žinoti, jog nebeturi pagrindo savo žinioje turėti ieškovo sumokėtą avansą. Vadinasi, ieškovas turi teisę gauti reikalaujamas palūkanas (CK 6.240 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovui iš atsakovės priteistina 25,34 EUR palūkanų už laikotarpį nuo 2014-09-21 iki kreipimosi į teismą su pareiškimu (skolos suma – 289,62 EUR, metinių palūkanų norma – 5 proc., laikotarpis – 625 dienos nuo 2014-09-21), ieškinį šioje dalyje tenkinant. Šios palūkanos atlieka kompensavimo funkciją.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos taip pat atlieka kompensavimo funkciją, todėl palūkanos už priskaičiuotas palūkanas neskaičiuojamos (CK 6.37 straipsnio 4 dalis). CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią mokėti praleistas terminas, jeigu sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, todėl iš atsakovės ieškovui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 289,62 EUR sumą už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2016-06-09, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškinys tenkinamas, paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 96, 98 straipsniai).

CPK 93 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teismas šalių procesinį elgesį vertina iš esmės tinkamu, todėl nukrypti nuo CPK 93 straipsnio nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių pagrindo nėra. Ieškovo rašytiniais įrodymais patvirtintos tokio dydžio bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl to, kad ieškovas žyminiu mokesčiu apmokėjo pareiškimą dėl teismo įsakymo, o atsakovei pareiškus prieštaravus dėl pareiškimo ir teismo įsakymo, ieškovas privalėjo pareikšti ieškinį ir jį apmokėti nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu, taip pat jis turėjo išlaidų už advokatės teisinę pagalbą, t.y. tiek iki teisminio proceso atsakovę raginant avansą grąžinti gera valia, tiek rengiant pareiškimą dėl teismo įsakymo, tiek rengiant ieškinį, atstovaujant ieškovą teisme. Sutartis su advokate sudaryta 2015-02-25, t.y. dar iki kreipiantis į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo (5 b.l.). Šios aplinkybės rodo, kad ieškovas ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad bylinėjimosi išlaidos būtų kuo mažesnės.

Ieškovas už advokatės teisines paslaugas iš viso turėjo 625 EUR išlaidų (6-8, 39): 75 EUR už veiksmus, atliktus dėl skolos išieškojimo neteismine tvarka 2015 m. I ir III ketvirčiuose; 200 EUR už pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo parengimą 2016 m. II ketvirtyje; 200 EUR už ieškinio parengimą 2016 m. III ketvirtyje; 150 EUR už atstovavimą teisme 2016 m. IV ketvirtyje.

Ieškovo patirtų išlaidų advokatės pagalbai apmokėti dydį palyginus su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ su pakeitimais (redakcija, galiojusi iki 2015-03-20, ir galiojanti nuo 2015-03-20): 8.1; 8.2, 8.6, 8.19 punktuose numatytais maksimaliais užmokesčio dydžiais, į tai, kad 2015 m. vasario mėn. MMA buvo 1.035 Lt, o 2015 m. I, IV bei 2016 m. I ir II ketvirčių vidutiniai mėnesiniai bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) dydžiai atitinkamai buvo 699,80 EUR, 756,90 EUR, 748 EUR, 771,90 EUR, pripažintina, kad ieškovo realiai turėtos ir pagrįstos dokumentais išlaidos (625 EUR ) advokatės pagalbai apmokėti buvo būtinos, o turėtų išlaidų dydis tik dalyje už pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo parengimą 10,77 EUR viršija nustatytą maksimalų dydį, todėl iš esmės atitinka protingumo kriterijus, priteistina šių bylinėjimosi išlaidų suma mažintina 10,77 EUR (CPK 93 straipsnis).

Ieškovas, vadovaudamasis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 7 dalies reikalavimais, ieškinį iš viso apmokėjo 15 EUR žyminiu mokesčiu (9, 28 b.l.), byloje susidarė 0,96 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Iš atsakovės ieškovui priteistina 15 EUR žyminio mokesčio ir 614,23 EUR išlaidų už advokatės teisinę pagalbą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93, 98 straipsniai).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus 2016-08-18 sprendimu Nr. 2.4.(NTP-2)-16-T-1697-13349 atsakovei buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų, todėl ji nuo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, apmokėjimo valstybei yra atleista, be to, šios išlaidos yra mažesnės už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos finansų ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministrų 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Byla buvo nagrinėjama viešame teismo posėdyje, tačiau teismo iniciatyva pripažintina, kad civilinės bylos Nr.e2-43-356/2017 dalis (atsakovės sveikatos būklę tam tikrais laikotarpiais patvirtinantys dokumentai (107-118 b.l.)) yra nevieša, nes reikia apsaugoti byloje dalyvavusio asmens – atsakovės privataus gyvenimo slaptumą (CPK 10 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 - 265 straipsniais, 268 - 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo K. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai: 289,62 EUR skolą; 25,34 EUR palūkanų už laikotarpį nuo 2014-09-21 iki 2016-06-08; 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 289,62 EUR sumos už laikotarpį nuo 2016-06-09 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 15 EUR žyminio mokesčio; 614,23 EUR išlaidų už advokatės teisinę pagalbą.

Pripažinti civilinės bylos Nr.e2-43-356/2017 dalį ( bylos lapai nuo 107 iki 118 ) nevieša.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos rajono apylinkės teismą.