- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-03-20
- Bylos Nr.
- 1A-128-935/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-34392-2025-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ugnius Trumpulis, Marijus Kursevičius, Julita Dabulskytė-Raizgienė
- Advokatai
- Saulius Juzukonis
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Julitos Dabulskytės-Raizgienės, Marijaus Kursevičiaus ir Ugniaus Trumpulio (kolegijos pirmininkas bei pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės S. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2025 m. lapkričio 24 d. nuosprendžio, kuriuo S. L., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 40 straipsniu, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo, perduodant jį N. L. atsakomybei pagal laidavimą vieneriems metams, ir baudžiamoji byla nutraukta.
Vadovaujantis BK 68 straipsniu, S. L. buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3 dalimis, S. L. buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.
Vadovaujantis BK 72⁵ straipsniu, S. L. buvo įpareigotas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, šį įpareigojimą įvykdant per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. S. L. 2025 m. rugsėjo 27 d., apie 14.55 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo jam nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę – automobilį „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai 2025 m. rugsėjo 27 d. 15.16 val., policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad etilo alkoholio koncentracija iškvėptame ore buvo 2,03 promilių. Šiais savo veiksmais S. L. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniame skunde S. L. prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2025 m. lapkričio 24 d. nuosprendį ir sutrumpinti uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminą iki vienerių metų.
3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad BK 67 straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia daryti išvadą, jog baudžiamojo poveikio priemonėmis yra siekiama tų pačių tikslų kaip ir bausme. Baudžiamojo poveikio priemonės skiriamos atsižvelgus į tas pačias aplinkybes, kurios yra reikšmingos ir skiriant bausmę. Skiriama baudžiamojo poveikio priemonė turi atitikti proporcingumo principo reikalavimus ir būti teisinga. Taigi skiriama baudžiamojo poveikio priemonė privalo atitikti padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, taip pat ji turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, kaltininko asmenybę.
Šalies argumentai
4. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad BK 64¹ straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog, baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka, asmeniui skiriama bausmė sumažinama vienu trečdaliu. Baudžiamasis įstatymas nenumato baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones termino sumažinimo šiuo pagrindu, vis tik šiuo atveju turėtų būti įvertinta tai, jog baudžiamoji byla buvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka. Taip pat apeliantas pabrėžia, kad, atsižvelgus į reikšmingų aplinkybių visumą, asmeniui galima apskritai neskirti konkrečios baudžiamojo poveikio priemonės ar skirti švelnesnę priemonę nei numato įstatymas.
5. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad, skiriant baudžiamojo poveikio priemonę, buvo būtina atsižvelgti į tai, jog S. L. anksčiau nebuvo teistas, per paskutinius penkerius metus tris kartus buvo baustas administracine tvarka, tačiau jo padaryti administraciniai nusižengimai nelaikytini šiurkščiais, jie nėra susiję su alkoholio vartojimu, paskirtos baudos buvo sumokėtos. Be to, S. L. savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai išgyveno dėl neteisėtų veiksmų. Skunde pastebima, kad ir skundžiamame nuosprendyje yra nurodoma, jog nusikalstama veika iš esmės buvo padaryta atsitiktinai, baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kurie rodytų, jog S. L. ateityje nesilaikys įstatymų ar darys naujas nusikalstamas veikas. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad S. L. nėra linkęs piktybiškai pažeidinėti įstatymus.
6. Skunde aiškinama, kad liudytojas V. K. ikiteisminio tyrimo metu yra nurodęs, jog S. L. po to, kai buvo sustabdytas, pripažino, kad alkoholį vartojo prieš tris valandas. Pats apeliantas pirmosios instancijos teisme pripažino, kad įvykio dieną vartojo alkoholį, automobilio vairuoti neplanavo. Automobilį jis vairavo, nes sužinojo, kad jo mamai staigiai suprastėjo sveikata, ji blogai jaučiasi, todėl jis ir vyko pas mamą. Taigi apelianto nusikalstami veiksmai šiuo atveju buvo nulemti stresinės situacijos, pergyvenimo dėl motinos sveikatos, kas leidžia daryti išvadą, jog jis nėra linkęs piktybiškai pažeidinėti teisės normų ir jo elgesys neatitinka pavojingo ar sistemingo teisės pažeidėjo modelio. Skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad S. L. mamai yra reikalinga nuolatinė slauga, priežiūra, nes ji guli lovoje ir beveik nejuda. S. L. motiną apžiūrėjęs ir konsultavęs gydytojas yra nurodęs, kad ji yra silpna, nebeapsitarnauja, jai reikia pastovios pagalbos, labai neprigirdi, nesugeba atlikti namų ruošos darbų, atsiminti trumpo daiktų sąrašo, neatsimena neseniai buvusių įvykių, retkarčiais šlapinasi į lovą. Be to, S. L. mamai yra nustatytas 15 procentų dalyvumo lygis.
7. Apeliaciniame skunde pažymima, kad N. L. pirmosios instancijos teisme paaiškino, jog sutuoktinis pas motiną išvyko jausdamas stresą, nepasitaręs su ja. Be to, ji yra nurodžiusi, kad S. L. kiekvieną dieną važiuoja pas savo sergančią mamą, dažnai veža pas gydytojus garbaus amžiaus uošvę. N. L. yra labai užimta, todėl ji nespėja pasirūpinti abiem mamomis.
8. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad S. L. yra itin teigiamai charakterizuojamas buvusioje darbovietėje, t. y. (duomenys neskelbtini). Iš baudžiamojoje byloje esančios charakteristikos matyti, jog buvusioje darbovietėje jis pasižymėjo atsakingumu, sąžiningumu, pareigingumu, nepriekaištinga darbo drausme ir aukščiausiais saugaus eismo standartais, neturėjo nei vienos drausminės nuobaudos, per visą darbo laikotarpį nebuvo patekęs į jokius eismo įvykius ir buvo vertinamas kaip patikimas, ramus bei atsakingas vairuotojas, kuriuo pasitikėjo visa gimnazijos bendruomenė.
9. S. L. prašo atsižvelgti į tai, kad jis registruojasi Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba). (Duomenys neskelbtini) yra pateikusi informaciją, kad dabartinis mokyklinio autobuso vairuotojas yra priimtas į darbą laikinai, nes tikimasi, jog S. L. kaip įmanoma greičiau atgaus teisę vairuoti transporto priemones ir galės grįžti į savo pareigas, t. y., atgavęs teisę vairuoti, apeliantas bus priimtas dirbti vairuotoju.
10. Apeliaciniame skunde aiškinama, kad, sprendžiant dėl uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones taikymo termino, ypatingą reikšmę turi S. L. šeiminė situacija ir jo pareigos artimiesiems, nes teisės vairuoti atėmimas dvejiems metas sukurs neproporcingai dideles neigiamas pasekmes ne tik pačiam apeliantui, bet ir ypač pažeidžiamiems senyvo amžiaus bei sunkiai sergantiems jo šeimos nariams, t. y. sveikatos problemų turinčioms mamai bei uošvei. Teisės vairuoti kelių transporto priemones praradimas S. L. turi itin reikšmingas neigiamas socialines pasekmes, nes šiuo metu jis neteko pagrindinio pragyvenimo šaltinio.
Šalies argumentai
11. S. L. atkreipia dėmesį į tai, kad jis, dar net neįsiteisėjus skundžiamam nuosprendžiui, vairavimo mokykloje 2025 m. gruodžio 4 d. baigė papildomus vairuotojų mokymo kursus. Šie kursai jam buvo naudingi, nes jų metu išgirdo aktualius KET pakeitimus, naujoves ir taip atnaujino savo KET žinias, be to, psichologo paskaita padėjo dar kartą apsvarstyti bei kritiškai įvertinti savo veiksmus. Kursuose jis sutiko kitus vairuotojus, padariusius KET pažeidimus, iš kurių klaidų turėjo galimybę pasimokyti. Taip pat jis, neįsiteisėjus skundžiamam nuosprendžiui, įvykdė baudžiamojo poveikio priemonę – sudalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose.
12. Apeliaciniame skunde tikinama, kad ginčijamos poveikio priemonės skyrimas dvejiems metams ne tik neatkurs teisingumo, bet S. L. šeimai bus papildomas socialinės bei emocinės žalos šaltinis, nes nepagrįstai suvaržys ir taip itin ribotas sergančių jo garbaus amžiaus šeimos narių (mamos ir uošvės) galimybes, o jam pačiam bus perteklinai apribotos galimybės pilnavertiškai grįžti į darbo rinką. Net ir netekęs teisės vairuoti vienerius metus S. L. turės iš naujo išlaikyti teorijos bei praktikos vairavimo egzaminus, todėl jau vien šie nepatogumai jam turės stiprų auklėjamąjį bei prevencinį poveikį.
13. S. L. aiškina, kad jis neturi problemų dėl alkoholio vartojimo, dėl vairavimo, esant neblaiviam, prieš tai nėra baustas nei administracine, nei baudžiamąja tvarka. Be to, pirmosios instancijos teismas, parodydamas maksimalų pasitikėjimą, skyrė minimalų laidavimo be užstato terminą. Dėl šių priežasčių manytina, kad, užtikrinant teisingumo principą, baudžiamojo poveikio priemone siekiami tikslai gali būti pasiekti nustatant minimalų uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones terminą.
14. Teismo posėdyje S. L. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
S. L. apeliacinis skundas tenkintinas.
15. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl to asmens, kuris padavė apeliacinį skundą ar dėl kurio toks skundas buvo paduotas. Taigi apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju patikrina skundžiamą Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2025 m. lapkričio 24 d. nuosprendį tik tiek, kiek to prašoma S. L. apeliaciniame skunde, t. y. dėl uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones taikymo termino.
16. BK 68 straipsnyje nustatyta, kad uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, taip pat ir teise vairuoti kelių transporto priemones, galima tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, kad S. L. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Baudžiamojoje byloje nekilo ir nekyla jokių ginčų dėl to, kad teisės pažeidėjui yra būtina taikyti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 68 straipsnyje. Ginčas kyla tik dėl to, ar pirmosios instancijos teismas nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui tinkamai nustatė paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminą, ar buvo tinkamai įvertinta kaltininko asmenybė, jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas (jo pobūdis bei laipsnis), ankstesni pažeidimai, padaryti naudojantis specialia teise, ir kitos reikšmingos aplinkybės.
17. Šioje baudžiamojoje byloje yra nustatyta, kad S. L. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo neblaivumas aiškiai viršijo 1,5 promilės ribą, nuo kurios kyla įstatyme numatyta baudžiamoji atsakomybė, t. y. jo iškvėptame ore buvo nustatyta 2,03 promilės etilo alkoholio koncentracija (b. l. 20). S. L. apsvaigimas nuo alkoholio šiek tiek daugiau nei penkis kartus viršijo didžiausią leistiną apsvaigimo ribą, kai asmuo dar turi teisę vairuoti transporto priemonę. S. L. vairavo automobilį mieste, dienos metu, kai eismas įprastai yra intensyvesnis, taip pat ir tose vietose, kuriose yra daugiabučių gyvenamųjų namų. Iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad S. L. judesiai buvo nekoordinuoti, jis negalėjo eiti tiesia linija – pėda po pėdos (b. l. 22). Pavojingi veiksmai buvo išaiškinti bei užkardyti, nes policijos pareigūnai pastebėjo, jog apelianto vairuojamas automobilis du kartus dešine dalimi užvažiavo ant kelkraščio (liudytojo V. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 26)). Taigi apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad teisės pažeidėjas savo veiksmais kėlė realų pavojų eismo saugumui, savo paties, kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai bei turtui.
18. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad S. L., net ir sužinojęs apie savo garbaus amžiaus ir sveikatos problemų turinčios motinos būklės pasikeitimus, turėjo galimybę nuvykti į motinos gyvenamąją vietą nepažeisdamas teisės aktų reikalavimų (pavyzdžiui, iki motinos gyvenamosios vietos jį galėjo nuvežti sutuoktinė, kuri prieš tai jį pervežė namo, ar pan.). Vis tik apeliantas laisva valia pasirinko neteisėtą (nusikalstamą) elgesio variantą. Konstatuotina, kad S. L., sėsdamas prie vairo neblaivus, ignoravo galimas kilti neigiamas pasekmes, jis veikė tiesiogine tyčia – žinojo, kad teisės aktai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Apeliantas, be jokios abejonės, pagal savo gyvenimišką patirtį, be to, būdamas profesionaliu vairuotoju, turėjo suvokti ir suvokė pareigos laikytis KET reikalavimų svarbą ir dėl tokių reikalavimų nesilaikymo galinčias kilti pasekmes, tačiau, kaip jau minėta, jis sąmoningai pasirinko priešingą teisei elgesio variantą.
19. Įvertintina ir tai, kad S. L. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo gailisi. Čia būtina pastebėti, kad faktą, jog automobilį vairavo būdamas neblaivus, S. L. pripažino iš karto, kai buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Jo padaryta nusikalstama veika vertintina kaip atsitiktinio pobūdžio. S. L., kuris yra garbaus amžiaus asmuo, anksčiau nebuvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn (b. l. 59). Iš administracinių nusižengimų registro išraše apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už trejus metus užfiksuotų duomenų matyti, kad jis administracine tvarka buvo baustas du kartus (skundžiamame nuosprendyje ir apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, jog jis administracine tvarka per penkerius metus buvo baustas tris kartus), abu kartus buvo baustas 2023 metais (baustas už tai, kad vairavo automobilį neprisisegęs saugos diržo, ir dėl maksimalaus leistino greičio viršijimo (greitis viršytas daugiau nei 20 km/h)), paskirtos baudos sumokėtos (b. l. 56-57). Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad apelianto padaryti administraciniai nusižengimai nevertintini kaip šiukštūs. S. L. iki nusikalstamos veikos padarymo dirbo vairuotoju, šiuo metu registruojasi Užimtumo tarnyboje. Jis buvusioje darbovietėje, kurioje dirbo nuo 2018 metų vasario mėnesio, charakterizuojamas teigiamai, be to, charakteristikoje nurodoma, kad tuomet, kai apeliantas vėl įgis teisę vairuoti transporto priemones, jis galės vėl būti įdarbintas į tas pačias pareigas, kurias ėjo anksčiau (b. l. 112). Aplinkybė, kad S. L., įgijęs teisę vairuoti transporto priemones, vėl galėtų dirbti vairuotoju (duomenys neskelbtini), patvirtina ir šios gimnazijos direktorės pažymoje užfiksuoti duomenys (b. l. 153). S. L. 2025 m. gruodžio 4 d. mokėsi ir baigė papildomą vairuotojų mokymą, jis buvo atestuotas pagal 12 akademinių valandų vairavimo esant neblaiviam prevencijos programą (b. l. 154-155). Teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad S. L. kartu su artimaisiais rūpinasi savo garbaus amžiaus (gimusi (duomenys neskelbtini)) ir sveikatos problemų turinčia (nustatytas 10 procentų dalyvumo lygis) motina, padeda rūpintis garbaus amžiaus sutuoktinės motina.
20. Pažymėtina, kad BK 67 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Jokia kita baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis baudžiamajame įstatyme nėra nustatyta. Taigi, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (taip pat ir vadovaujantis BK 40 straipsnio nuostatomis), baudžiamojo poveikio priemonių tikslai, nurodyti BK 41 straipsnyje, nesikeičia, t. y. skiriamomis baudžiamojo poveikio priemonėmis iš esmės turi būti siekiama tų pačių tikslų, aišku, atsižvelgiant į atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto specifiką, kaip ir paskyrus asmeniui bausmę. Skiriant asmeniui baudžiamojo poveikio priemones, privalu atsižvelgti į jų tarpusavio suderinamumą bei proporcingumo principo reikalavimus, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti.
21. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šio procesinio sprendimo 17 ir 18 pastraipoje aptartas aplinkybes, daro išvadą, kad be jokių abejonių S. L. turi būti taikoma baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 68 straipsnyje, t. y. jam turi būti uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones. Tuo pačiu, įvertindamas aplinkybes, aptartas šio procesinio sprendimo 19 pastraipoje, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad S. L. skundžiamu nuosprendžiu yra paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimas bei dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose (apeliaciniame skunde nurodoma, kad šis įpareigojimas yra įvykdytas, tačiau tokį teiginį patvirtinančių duomenų nėra pateikta), jis baudžiamojo proceso metu patyrė teisių ribojimus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog S. L. gali būti nustatytas minimalus BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise taikymo terminas.
22. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nustačius minimalų uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminą, proporcingumo principo reikalavimai nebus pažeisti. Pastebėtina, kad, sprendžiant, ar konkrečios baudžiamojo poveikio priemonės taikymas neprieštarauja proporcingumui, privalu atsižvelgti į tai, ar ši priemonė yra tinkama siekiamiems tikslams įgyvendinti, ar ji yra būtina, taip pat, ar ji atitinka skirtingų interesų (nuteistojo, visuomenės bei valstybės) pusiausvyrą. Kaip jau buvo minėta, tiek teigiamai, tiek neigiamai S. L. apibūdinantys faktai, vertinant juos kartu su nusikaltimo padarymo aplinkybėmis, leidžia daryti išvadą, jog uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones yra tinkama priemonė siekiamiems tikslams (nubaudimo, prevenciniams ir kt.), numatytiems BK 41 straipsnyje, įgyvendinti. Tuo pačiu manytina, kad anksčiau aptartų aplinkybių visuma leidžia manyti, jog baudžiamajame įstatyme numatytus tikslus efektyviai galima pasiekti ir nustačius trumpesnį aptariamos priemonės taikymo terminą, nei buvo nustatytas skundžiamu nuosprendžiu. Dėl šios priežasties skundžiamas Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2025 m. lapkričio 24 d. nuosprendis yra keistinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu bei 328 straipsnio 4 punktu,
nutaria:
atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės S. L. apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2025 m. lapkričio 24 d. nuosprendį pakeisti ir uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones sutrumpinti iki vienerių metų.
Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.