Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų nutartis

institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą – Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovei D. Č. (prisijungė nuotoliniu būdu per ZOOM programą),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjo J. G. skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus nutarimo panaikinimo ir administracinio nusižengimo bylos teisenos jo atžvilgiu nutraukimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos departamento miškų kontrolė departamento vyriausiasis specialistas V. Š. 2023 m. rugpjūčio 3 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą J. G. už tai, kad nuo 2023 m. birželio 7 d., 13 val. 30 min. iki 2023 m. birželio 7 d., 14 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), pagal gautus DBSIS pranešimus 2023-06-05 ir 2023-06-20, atlikus privataus miško žemės sklypo, kadastrinis Nr., apžiūrą nustatyta, kad traktorinė priekaba, priklausanti piliečiui J. G., buvo laikomas jam priklausančiame miško sklype, ant miško keliuko koordinatės (x). Minėtas keliukas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro žemėlapyje bei Nekilnojamo turto registro duomenų bazės išraše nėra pažymėtas - Valstybinė miškų tarnyba 2023-06-08 raštą AD5-11783 pateikė, Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro žemėlapio ištrauką 2023-06-22 Nr.134648. Miško sklype miško ruošos darbai ar kita miško ūkinė veikla nebuvo vykdoma. Tuo miško savininkas J. G. pažeidė Lankymosi miške taisyklių (patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. lapkričio 15d. įsakymu Nr. D1-849) II straipsnio, 12 punkto reikalavimus (statyti transporto priemones miškuose galima tik tam skirtose transporto priemonių stovėjimo (parkavimo) aikštelėse arba kelio pakraštyje, užtikrinus galimybę keliu pravažiuoti kitoms transporto priemonėms, statant transporto priemonę kelio pakraštyje, vengti užvažiuoti ant samanų, kerpių, uogienojų ir t.t.) bei Miškų priešgaisrinių apsaugos taisyklių (patvirtintų nutarimu 1995 m. balandžio 7 d. Nr. 500) II straipsnio, 9 punkto, reikalavimus (gaisrui kilti palankiu laikotarpiu statyti transporto priemones miškuose galima tik tam skirtose transporto priemonių stovėjimo aikštelėse arba kelio pakraštyje, užtikrinus galimybę keliu pravažiuoti kitoms transporto priemonėms).

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija ir AAD) vyriausiosios specialistės D. Č. 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR­_N-2495-2023 (toliau – nutarimas) J. G. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 278 straipsnio 2 dalyje ir nubaustas 35 Eur bauda.

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyrius atsiliepimu prašo skundą atmesti, nes nėra teisinio pagrindo jo tenkinti pareiškėjo skunde nurodytais argumentais. Institucija priėmė pagrįstą bei teisingą nutarimą, tačiau sutinka, kad būtų kviečiamas liudytoju specialistas, surašęs administracinio nusižengimo protokolą – Aplinkos apsaugos departamento Miškų kontrolės departamento Klaipėdos miškų kontrolės skyriaus vyriausiasis specialistas V. Š.. Nurodė, kad J. G. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 278 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2023-06-07 atlikus privataus miško žemės sklypo, kadastrinis Nr., apžiūrą, buvo nustatyta, jog traktorinė priekaba, priklausanti J. G., buvo laikoma jam priklausančiame miško sklype, ant miško keliuko koordinatės (x). Keliukas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro žemėlapyje bei Nekilnojamo turto registro duomenų bazės išraše nepažymėtas, miško sklype miško ruošos darbai ar kita miško ūkinė veikla nebuvo vykdoma. Šiuo atveju ir buvo nustatyta, kad transporto priemonė – traktorinė priekaba, priklausanti J. G., buvo pastatyta ne tam skirtoje transporto priemonių stovėjimo (parkavimo) aikštelėje ir ne kelio pakraštyje, užtikrinus galimybę keliu pravažiuoti kitoms transporto priemonėms. Byloje nėra ginčo, jog traktorinė priekaba stovėjo ginčo keliuke. Sutiktina su J. G. teiginiais, jog nėra įvykio priekabos stovėjimo schemos, neišmatuotas atstumas metrais, tačiau iš į bylą pateiktų nuotraukų akivaizdu, kad traktorinė priekaba stovi kelyje, neužtikrinus galimybės keliu pravažiuoti kitoms transporto priemonėms. Sutiktina su J. G. teiginiais, jog nenurodytas matavimo prietaisas, kuriuo nustatytos koordinatės (x ), tačiau tiek apžiūros akte, tiek fotolentelėse koordinatės pažymėtos, J. G. suprantama, kurioje vietoje padarytas pažeidimas. Nors J. G. skunde nurodo, kad jam 2023-08-09 buvo duotas privalomasis nurodymas Nr. PN-631, tačiau tai nėra šios bylos esmė J. G. grindžiant skundą šiuo privalomuoju nurodymu. Teismo prašo į bylą įtraukti papildomus įrodymus – 2023-08-03 J. G. prašymą skirti jam privalomą nurodymą užpilto miško ploto sutvarkymui, vietos koordinatės x , Privalomąjį nurodymą Nr. PN-631, kuris yra įvykdytas (demontuotas neteistai įrengtas miško kelias), apžiūros aktą, kuriame nurodyta, jog naudota techninė priemonė – mobiliojo ryšio telefonas S. G. A53 G. Š. papildomi įrodymai patvirtina aplinkybes dėl koordinačių nustatymo prietaiso.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas J. G. nurodė, kad palaiko skundo reikalavimus. Teigia, kad surašytame protokole yra punktai surašyti kaip miško keliui, tačiau tai ne kelias. Toje vietoje yra parkavimo vieta, kuri buvo užpilta statybinėmis atliekomis, ir jau ne vienus metus. Miškų kontrolės departamento darbuotojai nuolat lankydavosi, prie pat kelio viskas aiškiai buvo matoma. Apie tą vietą ir kitus pažeidimus miške, kai tik nusipirko mišką, nuo 2018 m. informavo Aplinkos apsaugos ministrą E. G.. Tas buvo 2021-12-01. Buvo kreiptasi ir per policiją. Visų patikrinimų metu nebuvo tirti visi miškų pažeidimai, arba jie nematomi, tyrimą atliko tik tada, kai kaimynas kreipėsi. Paaiškinimas, susijęs su šia vieta, Šilalės skyriuje, buvo pateiktas kovo 15 d., jis buvo garsu perskaitytas ir pats jį nusipaveikslavo, nes buvo ant darbuotojos stalo dar nepriimtas. Ko Miškų kontrolės departamentas yra nepadaręs, pateikė 2023-08-27, kad jam būtų pateikti visi atsakymai ir galėtų pateikti teismui. Gavo atsakymą, kad jo paaiškinimai neatitinka administraciniams dokumentams keliamų reikalavimų. Kai pasakydavo traukti techniką, pasakydavo „tirkit ir šitą kelią, kur stovi jo technika“, bet to nebuvo atliekama. Priekaba stovėjo projektinio kelio šalikelėje, jis yra už priekabos - ne ant miško paklotės, o ant statybinių atliekų grunto. Apie 20 tonų išvežė statybinių atliekų, naikindamas šį kelią. Kaip pareigūnas nuiminėjo tas koordinates, negali pasakyti, nes surašant protokolą nebuvo kviečiamas. Jam paskambino telefonu ir pasakė, kad priekaba yra miške ir bus surašomas protokolas. Norėjo, kad sistemiškai būtų ištirta, bet niekas netyrė. Protokolą surašęs asmuo du kartus lankėsi jo miške. Koordinatės birželio 5 d. nebuvo nuimtos, o nuimtos birželio 20 d. Birželio 5 d. stovėjo dvi priekabos, jam pasakė, kad turi jas patraukti. Pareigūnui pasakė, kol nesiims tirti grunto, tol pats netrauks priekabos. Priekabas pastatė panašiai prieš 1,5 metų. Ten ir mediena būdavo kažkuriuo metu. Šiuo atveju besilankantys pareigūnai turėjo jam nurodyti, kad kažkas yra negerai, bet jie tai toleruodavo. Pats įstatymų galėjo nežinoti, o pareigūnai turėjo kontroliuoti. Pareigūnams neužkliuvo, bet kai surašė D. R., tada užkliuvo. Protokolo surašymo metu 2023-06-07, nuo 13:30 iki 14:30 val. priekaba buvo užfiksuota projektinio kelio šalikelėje, neužvažiavus ant miško paklotės (nuotraukoje (b. l. 17) parodo, kur yra projektinis kelias ir kur stovėjo priekaba, o jam traktavo, kad priekaba stovi kitur (parodo). Pats vieną priekabą išvarė kaip prašė ir liko priekaba kuri stovėjo projektinio kelio šalikelėje. Projektinis kelias jam nepriklauso. Miškų kontrolės departamentui yra išdėstęs rugpjūčio 27 d. raštu, kas yra nematoma ir šie įrodymai dingo. Prašė šalinti darbuotoją nuo jo miško tyrimo, nes tyrimai neobjektyvūs ir neišsamūs ir iki galo niekas neištiriama. Nebuvo užtikrintas jo dalyvavimas surašant protokolą, nebuvo kreiptasi dėl projektinio kelio išaiškinimo. Nėra įvykio schema nubraižyta. Nėra kreipta dėmesio į jo pranešimus, netiriama, nepriimami paaiškinimai. Prašė atidėti bylos svarstymą. Nutarimas buvo priimtas rugpjūčio 31 d., jame nedalyvavo, išnagrinėjo be jo. Į prašymą atidėti bylos svarstymą buvo neatsižvelgta.

Teismo posėdyje institucijos, kurios nutarimas skundžiamas, įgaliota atstovė D. Č. nesutiko su skundo reikalavimais. Paaiškino, kad nesutinka kad priekaba stovėjo prie projektinio kelio, tai buvo keliukas. Gal priekaba ir šalikelėje stovi, bet pravažiuoti kita transporto priemonė negali. Tai reiškia, kad pažeidžia lankymosi miške taisykles ir priešgaisrines miškų taisykles. Mano, kad nutarimas teisėtas. Kad tai yra kelias, nėra niekur užfiksuota. Institucija turi duomenų, kad jis neregistruotas. Miške ne visi keliukai registruoti. Jis pažeidė lankymosi miške taisyklių 12 punkto reikalavimus. Šios taisyklės skirtos tam, kas lankosi miške. Jam galioja tos taisyklės, nes jis nėra kelio savininkas. Kelias yra, bet jis nebuvo registruotas. Nenustatė, kad toje vietoje, kur stovėjo priekaba buvo samanojų, kerpių. Neįrodė, kad kelią įsirengė J. G.. J. G. pažeidė miškų priešgaisrinės apsaugos taisyklių reikalavimus. Priekaba yra motorinė transporto priemonė, ją galima tempti. Kaip buvo pastatyta priekaba, Institucija nenustatė. Objektyvių priežasčių nebuvo nereaguoti į G. skundus, bet čia ne atstovės kompetencijoje. Rugpjūčio 29 d., buvo gautas prašymas atidėti bylos svarstymą, nepridėta jokių dokumentų. Pati rugpjūčio 27 d. prašymo nematė. Miškų departamentas yra Šilalėje, o jie Klaipėdoje. Neturi jokių duomenų, kas buvo netinkama.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas iš dalies. Administracinio nusižengimo byla grąžintina Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

ANK 5 straipsnyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Administracinės atsakomybės pagrindas – administracinis nusižengimas. Asmens veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK, sudėtis.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Pažymėtina, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Be to, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Byloje kilo ginčas dėl pareiškėjo nubaudimo pagal ANK 278 straipsnio 2 dalį, teisėtumo ir pagrįstumo.

ANK 278 straipsnis numato atsakomybę už lankymąsi miške reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimus. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta atsakomybė už transporto priemonių statymą miške arba važiavimą transporto priemonėmis miškais ten, kur tai daryti draudžiama.

Lankymosi miške taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. D1-849, 12 punkte nustatyta, kad statyti transporto priemones miškuose galima tik tam skirtose transporto priemonių stovėjimo (parkavimo) aikštelėse arba kelio pakraštyje, užtikrinus galimybę keliu pravažiuoti kitoms transporto priemonėms. Statant transporto priemonę kelio pakraštyje, vengti užvažiuoti ant samanų, kerpių, uogienojų.

Miškų priešgaisrinės apsaugos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. balandžio 7 d. nutarimu Nr. 500, 9 punkte nustatyta, kad statyti transporto priemones miškuose galima tik tam skirtose transporto priemonių stovėjimo aikštelėse arba kelio pakraštyje, užtikrinus galimybę keliu pravažiuoti kitoms transporto priemonėms.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas J. G. skunde teismui dėl Institucijos jo atžvilgiu priimto nutarimo ir teisminio administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu teigia, kad Institucija padarė eilę procesinių pažeidimų: nutarimas byloje priimtas pareiškėjui nedalyvaujant, nors jis 2023-08-29 buvo pateikęs prašymą atidėti žodinį bylos nagrinėjimą, nes 2023-08-27 prašymu buvo pateikęs papildomos informacijos; nėra nubraižyta įvykio vietos schema, neišmatuoti atstumai, nėra galimybės žinoti ar teisingai nustatytos koordinatės, nes surašant administracinio nusižengimo protokolą jis nebuvo kviečiamas, mano, kad Institucijos pareigūnas, surašęs administracinio nusižengimo protokolą, jo atžvilgiu yra šališkas. Institucija neteisingai nurodė, kad priekabą jis laikė ant miško paklotės – ją laikė ant grunto, projektinio kelio šalikelėje, iš tos vietos nuvežė apie 20 tonų statybinių atliekų.

Teismas , įvertinęs skundo motyvus ir atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus, patikrinęs ir įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus duomenis, tame tarpe ir fotonuotraukas, daro išvadą, jog skundžiamas nutarimas naikintinas ir byla grąžintina institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Pagal ANK 567 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ta pati nuostata numatyta ir ANK 617 straipsnyje, kai administracinio nusižengimo byla nagrinėjama ne teismo tvarka. Pažymėtina ir tai, kad įrodymus renka, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto išvados pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą (ANK 569 straipsnio 2 dalis), o teismas ir administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija (pareigūnas) iš esmės juos tik tiria ir vertina (ANK 569 straipsnio 3 ir 4 dalis).

Lietuvos A. T. ne kartą yra nurodęs, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltumas gali būti konstatuotas, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Iš bylos medžiagos matyti, kad su administracinio nusižengimo protokolu, surašytu Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Miškų kontrolės departamento vyriausiojo specialisto V. Š. dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 278 straipsnio 2 dalyje, pareiškėjas J. G. nesutiko, ką liudija jo prierašas administracinio nusižengimo protokole „Kategoriškai nesutinku, apie viską buvau informavęs“. Analizuojant administracinio nusižengimo turinį matyti, kad priešingi teisei J. G. veiksmai pasireiškė tuo, kad jis laikė jam priklausančiame miško sklype, ant miško keliuko, jam priklausančią priekabą. Nurodoma, kad tokiais veiksmais jis pažeidė Lankymosi miške taisyklių 12 punkto ir Miškų priešgaisrinės apsaugos taisyklių 9 punkto nuostatas. Kokias konkrečiai minimų punktų nuostatas pažeidė J. G., nedetalizuojama. Administracinėn atsakomybėn patrauktas J. G. teigia priekabą laikęs ne ant miško paklotės, o ant statybinio grunto projektinio kelio šalikelėje, taigi jokio pažeidimo nepadarė. Mano, kad administracinio nusižengimo protokolą surašęs V. Š. buvo šališkas, tyrė tik kaimyno D. R. skundus, o į jo prašymus nereagavo.

Institucija J. G. kaltę grindžia fotonuotraukomis, tačiau, teismo įsitikinimu, jos nėra informatyvios. Iš pateiktų fotonuotraukų darytina prielaida, kad, galimai, juose užfiksuotos dvi priekabos skirtingose vietose, kurių koordinatės atitinkamai x, tačiau tiek administracinio teisės pažeidimo protokole, tiek nutarime administracinio nusižengimo byloje minima tik viena „traktorinė priekaba, priklausanti piliečiui J. G.“. Iš Telšių RP Tenenių girininkijos žemėlapio ištraukos (b. l. 17) matyti, kad joje pažymėtos dvi skirtingos koordinatės skirtingose vietose, taigi iš nurodytų duomenų teismas neturi galimybės nustatyti kaltinimų J. G. apimties, objektyviai išsiaiškinti faktines bylos aplinkybes. Pažymėtina, kad nustatant šias koordinates J. G. nedalyvavo, taigi jam kyla pagrįsta abejonė, ar jose teisingai užfiksuota priekabos (priekabų) buvimo vieta. Manytina, kad detali įvykio vietos schema leistų tiksliai nustatyti šią aplinkybę bei spręsti, ar buvo padarytas teisės pažeidimas.

Nustatyta, kad nutarimas administracinio nusižengimo byloje priimtas rašytinio proceso tvarka, nedalyvaujant J. G.. Pastarasis teigia, kad jis prašė atidėti bylos nagrinėjimą dėl papildomų aplinkybių išsiaiškinimo, tačiau tai nebuvo padaryta. J. G. 2023 m. rugpjūčio 27 d. pateikė prašymą Institucijai, kuriuo prašė kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą dėl projektinio kelio Nr. 376-1 Šilalės rajono savivaldybės Balsių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto 199-04-27 įsakymu Nr. 550, išaiškinimo (b. l. 77). Minimas dokumentas Institucijoje užregistruotas (Nr. AD4-21378). Iš 2023 m. rugpjūčio 29 d. J. G. prašymo Institucijai (b. l. 74) matyti, kad jis prašė atidėti žodinį bylos nagrinėjimą administracinio nusižengimo byloje, nes buvo pateikęs papildomos informacijos. Nežiūrint to, į šį prašymą nebuvo atsižvelgta, nutarimas byloje priimtas nedalyvaujant J. G., kuris, teismo įsitikinimu, turėjo pagrįstą teisę tikėtis posėdžio atidėjimo dėl jo prašyme nurodytų aplinkybių išsiaiškinimo. Institucijos atstovė D. Č., priėmusį skundžiamą nutarimą, teismo posėdyje paaiškino, kad jai nebuvo žinoma apie J. G. pateiktus prašymus, kas liudija, kad priimdama nutarimą ji neturėjo galimybės įvertinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymų pagrįstumo.

Pažymėtina, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Miškų kontrolės departamento direktoriaus 2023-09- raštas (b. l. 70), kuriuo J. G. prašymas paliktas nenagrinėtas, ir kurio rengėjas - administracinio nusižengimo protokolą J. G. surašęs V. Š., kuris, sprendžiant pagal minimo rašto rengimo mėnesį – rugsėjis – surašytas jau po administracinės nuobaudos skyrimo J. G., laikytinas neatitinkančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio nuostatai, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms bei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintiems viešojo administravimo principams, nes J. G. prašymas yra aiškus, suprantamas ir laikytinas pagrįstu, nes tik detaliai išsiaiškinus jo prašyme iškeltus klausimus būtų galima spręsti ar jo veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 278 straipsnio 2 dalyje, sudėtis. Manytina, kad iš naujo tiriant aplinkybes dėl J. G. veiksmų (ne)teisėtumo, neturėtų dalyvauti pareigūnas V. Š., kuriam J. G. jau anksčiau yra pareiškęs nušalinimą, bei kuris jo vadovo raštu yra pripažintas nepagrįstu (b. l. 67). J. G. nuosekliai teigia, kad priekabą jis pastatė ne ant kelio, jis, kaip toks, nėra pažymėtas jokiuose oficialiuose aktuose. Vėlgi, bylos duomenys patvirtina, kad priekaba buvo laikoma J. G. privačios nuosavybės teise priklausančiame miške, kuriame jis vykdo ūkinę veiklą, jis teisme paaiškino, kad priekabą toje vietoje laiko ne vienerius metus, ji laikytina kaip parkavimo vieta, todėl Institucijai būtina įvertinti, ar J. G. šiuo atveju gali būti taikomos ANK 278 straipsnio 2 dalies nuostatos. Bylos duomenys patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas J. G. savo iniciatyva buvo kreipęsis išduoti jam privalomąjį nurodymą pašalinti ne jo įrengtą miško keliuką, taigi būtina įvertinti ir aplinkybę, ar priekaba miške buvo pastatyta ne tuo tikslu, nes bylos duomenys patvirtina, kad šiuo metu šis keliukas demontuotas, o atliekos J. G. pristatytos į UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centrą.

Aptartos nutarimo priėmimo aplinkybės suponuoja išvadą, jog bylą nagrinėjant ne teismo tvarka nebuvo laikytasi visapusiško, išsamaus, nešališko bylos aplinkybių ištyrimo (ANK 616 straipsnis, 617 straipsnio 1 dalis), tuo pačiu buvo suvaržyta ir J. G. teisė į gynybą, neišsiaiškinus ir neįvertinus pareiškėjo pozicijos dėl administracinio nusižengimo. Akcentuotina, jog norint priimti teisėtą ir pagrįstą nutarimą administracinio nusižengimo byloje, pareigūnai turi atlikti išsamų, nešališką administracinio nusižengimo tyrimą bei įvertinti visas bylai nagrinėti reikšmingas aplinkybes, tuo pačiu laikytis procesinių administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo nuostatų.

Esant nustatytoms aplinkybėms, Institucijos nutarimas naikintinas bei administracinio nusižengimo byla grąžintina institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą (ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4 dalimi, 646 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria

Pareiškėjo J. G. skundą tenkinti iš dalies.

P. A. apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios specialistės D. Č. 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutarimą ir bylą grąžinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyriui administracinio nusižengimo tyrimui atlikti.

Nutartis per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.