- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-02-15
- Bylos Nr.
- 1-477-1013/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-27373-2018-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurgita Šėlienė
- Kaltinamasis
- R. Š.
- Nukentėjusysis
- A. M.
- Advokatai
- Algirdas Gurauskas
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje R. Š. (R. Š.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, teistas:
1) 2014 m. vasario 25 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, BK 178 straipsnio 2 dalį (2 epizodai), BK 284 straipsnio 1 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, BK 92 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, skiriant 12 mėnesių elgesio apribojimą, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą. 2014 m. spalio 7 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi nuosprendžiu paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas;
2) 2015 m. vasario 2 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, BK 284 straipsnio 1 dalį 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2014 m. vasario 25 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
3) 2017 m. gegužės 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 30 parų arešto bausme;
4) 2017 m. gegužės 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 286 straipsnį 6 mėnesių viešųjų darbų bausme. 2017 m. rugsėjo 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė subendrinta su 2017 m. gegužės 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė 36 parų arešto bausmė. Teistumas neišnykęs;
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. Š. pažeidė viešąją tvarką, o būtent: jis 2018 m. birželio 9 d. apie 18.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 3,12 promilių apsvaigimo nuo alkoholio laipsnis), viešoje vietoje, prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), pašalinių asmenų akivaizdoje, tyčia iš chuliganiškų paskatų, kumščiu sudavė A. M., į veido sritį, ko rezultate A. M. pargriuvus ant žemės, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų kojomis spyrė A. M. į galvos, rankų ir dešinio šono sritis, padarydamas nukentėjusiajam A. M. veido dešinės pusės sumušimą, pasireiškusį dešinio skruosto paviršiniu odos nubrozdinimu, poodine kraujosruva su odos nubrozdinimu dešinės akies viršutiniame voke, dešinės akies obuolio junginės kraujosruva, dešinės akies ragenos nubrozdinimu, abiejų alkūnių odos nubrozdinimu, dešinio dilbio odos nubrozdinimu, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, ir tokiais savo bendrais veiksmais, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
R. Š., kaltinamas vieno nesunkaus nusikaltimo padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta kaltu, pageidavo tuoj pat duoti parodymus ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko gynėjas, nukentėjusysis, tam neprieštaravo ir prokuroras, todėl baudžiamoji byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis R. Š. kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad įvykio dieną, konkrečios datos neprisimena, bet gali būti tokia, kaip nurodyta kaltinime, buvo neblaivus, todėl ne viską prisimena. Jis užėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini) gatvėje. Atsimena, kad susipyko su nukentėjusiuoju, bet neprisimena dėl ko. Buvo labai girtas (pripažįsta byloje nustatytą girtumo laipsnį). Be to, įvykio detalių neatsimena ir dėl praėjusio ilgo laiko tarpo. Pripažįsta, kad galėjo taip būti, kaip nurodė nukentėjusysis A. M. ir kiti liudytojai. Palaiko savo parodymus, kokie buvo duoti ikiteisminio tyrimo metu, tada, po įvykio, jis dar kažkiek detalių prisiminė. Nurodė, kad nukentėjusysis jį išvarė (iš parduotuvės), griebė už kaklo. Pas jį liko žymės ant kaklo, todėl nusprendė, kad nukentėjusysis jį griebė. Įvykio vietoje buvo ir pašaliniai asmenys, kurie jį sulaikė. Pripažįsta, kad smurtavimo mechanizmas buvo toks, koks nurodytas kaltinime. Pamena, kad du kartus trenkė nukentėjusiajam į veidą, o paskui iš kojos spyrė į šoną. Nori atsiprašyti nukentėjusiojo. Dėl civilinių ieškinių, pripažįsta, kad buvo žala padaryta, kai galės pasižada žalą atlyginti.
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas R. Š. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2018 m. birželio 9 d. apie 14.00 val., susitiko su draugais Naujininkų rajone ir visi kartu nuvažiavo į Vingio parką, kur vartojo alkoholinius gėrimus. Draugai, su kuriais atvažiavo į Vingio parką, kažkur išvažiavo. Vingio parke buvo kitų pažįstamų asmenų, su kuriais ir toliau vartojo alkoholinius gėrimus. Dėl per didelio suvartoto alkoholinių gėrimų kiekio nelabai prisimena, kas vyko. Pamena, kad apie 18.00 val., lyg ir su draugais ėjo į artimiausią parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini), nusipirkti dar alkoholinių gėrimų. Prisimena, kad parduotuvės apsaugos darbuotojas jį išvarė iš parduotuvės. Dėl ko buvo išvarytas, nežino, lyg ir nieko blogo parduotuvėje nedarė. Išėjo į lauką, kur buvo draugai nežino, gal parduotuvėje. Lauke susipyko su apsaugos darbuotoju. Apsaugos darbuotojas sugriebė jį už kaklo, o jis pastarajam trenkė kairia ranka į galvą. Apsaugos darbuotojui pasilenkus, jis dešine koja spyrė pastarajam dar kartą į galvą. Apsaugos darbuotojas nukrito ant žemės. Daugiau apsaugos darbuotojo nelietė ir nemušė. Tuo pat metu pribėgo daug pašalinių žmonių, kurie jį, kiek atsimena, taip pat sumušė ir iškvietė policijos pareigūnus. Kas jį mušė, nepamena, ir kur buvo jo draugai viso konflikto metu, nežino. Jam atrodo, kad draugai buvo parduotuvėje ir nieko nematė. Prisipažįsta, kad sumušė parduotuvės apsaugos darbuotoją. Apsaugos darbuotoją sumušė dėl to, kad pastarasis nemandagiai su juo kalbėjo. Be to, išėjus jiems dviese į lauką apsaugos darbuotojas buvo sugriebęs jį už kaklo (b. l. 105, 110, 117).
Šalies argumentai
Nukentėjusysis A. M. 2018 m. birželio 9 d. pareiškime nurodė, kad 2018 m. birželio 9 d. apie 18.20 val. iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), buvo išprašyti trys asmenys, kadangi pastarieji elgėsi agresyviai, vartojo necenzūrinius žodžius, kibo prie kitų praeivių. Lauke vienas iš išprašytų asmenų trenkė pareiškėjui kumščiu į galvą, o pareiškėjui nukritus ant gatvės spardė pastarąjį kojomis į galvos sritį (b. l. 9).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. M. parodė, kad 2018 m. birželio 9 d. apie 18.30 val. buvo darbe, „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini). Kaip įprastai dirbo savo darbą, buvo poste ir stebėjo kameras, kai prie kasų išgirdo triukšmą. Išėjo pažiūrėti, kas vyksta ir pamatė tris akivaizdžiai neblaivius asmenis, kurie konfliktavo su kitu pirkėju. Tai pamatęs, priėjo prie neblaivių asmenų ir gražiai paprašė palikti parduotuvės patalpas. Šie trys neblaivūs asmenys jo paklausė ir be pykčių išėjo iš parduotuvės. Tuo metu jis pats išėjo parūkyti į lauką. Berūkydamas prie pagrindinių parduotuvės durų žiūrėjo į kelią ir išgirdo rusiškai besakant „što smotriš labanec“. Atsisuko ir pamatė priešais save vieną iš tų neblaivių jaunuolių. Jaunuolis trenkė kumščiu jam į dešinės akies sritį. Po smūgio nugriuvo ir tuomet tas pats jaunuolis pradėjo iš kojos spardyti jam į galvą. Kiek smūgių buvo nepamena, tačiau tikrai daugiau nei vienas smūgis. Uždengus rankomis galvą, jaunuolis pradėjo spardyti jam į dešinį šoną. Tiksliai nepamena smūgių skaičiaus, tačiau po šių smūgių jaunuolis pasišalino. Viso užpuolimo metu asmenys buvo trise, tačiau jį mušė tik vienas jaunuolis, kiti du stovėjo ir žiūrėjo, o po užpuolimo visi pasišalino. Nežino, ar dar kažkas matė užpuolimą. Jį nuo žemės pakėlė nepažįstamas parduotuvės pirkėjas, kuris galimai ir paskambino policijai. Vėliau jis pats paskambino policijai. Prieš atvažiuojant policijos pareigūnams vienas iš pirkėjų pasiūlė jam pagalbą, kadangi matė, kur jaunuoliai nuėjo. Jis ir du pirkėjai nubėgo ir rado jaunuolius kieme. Pirkėjai sulaikė būtent tą asmenį, kuris jį sumušė. Kiti du jaunuoliai, kurie jo nemušė, tiesiog nuėjo kažkur savo keliais, pastarųjų nesulaikė, nes pastarieji nieko nedarė. Jį sumušusį jaunuolį perdavė atvažiavusiems policijos pareigūnams. Po visų smūgių juto skausmą galvoje, o dešine akimi nieko nematė. Policijos pareigūnai iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir atvykusi greitoji išvežė jį į Lazdynų ligoninę. Ligoninėje jam buvo diagnozuota akies trauma. Dėl kokios priežasties buvo užpultas, nežino, jokio konflikto su jaunuoliais nebuvo, tiesiog pastarieji buvo gražiai išprašyti iš parduotuvės. Jaunuolis, kuris jį mušė, nieko nesakė, tiesiog spardė ir viskas, tiesiog užpuolė jį netikėtai ir sumušė. Po įvykio apie dvidešimt dienų turėjo nedarbingumą, gydėsi namuose (b. l. 15-16).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja E. P. parodė, kad 2018 m. birželio 9 d. apie 16-17 val. dirbo picerijoje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). Parduotuvėje „Iki“, prie kasų pamatė triukšmaujančius neblaivius jaunuolius, kurių buvo trys ar keturi. Du iš jų rėkė ant parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ kasininkės, keikėsi necenzūriniais žodžiais. Tuomet kasininkė telefonu paskambino apsaugos darbuotojui ir apsaugos darbuotojas netrukus atėjo prie jaunuolių. Apsaugos darbuotojas jaunuolius ramino ir šie apsiramino. Tuomet apsaugos darbuotojas nuėjo į savo darbo vietą, o netrukus nuėjo parūkyti. Minėti jaunuoliai dar apsipirkinėjo kasoje. Ji su kolegomis taip pat išėjo į lauką. Lauke pamatė ant žemės gulintį apsaugos darbuotoją, o vienas iš parduotuvėje triukšmavusių jaunuolių buvo dviem rankomis užspaudęs gulinčio apsaugos darbuotojo pečius, kad pastarasis negalėtų atsikelti. Kiti trys jaunuoliai stovėjo atokiau ir nieko nedarė. Nubėgo paimti telefoną ir iškvietė policijos pareigūnus. Paskambinusi į policiją ir sugrįžusi į lauką pamatė, kad praeivis padėjo apsaugos darbuotojui apsiginti. Tai padarius visi jaunuoliai pabėgo link gyvenamųjų namų, prie ten esančio viešbučio. Apsaugos darbuotojui pasakė, kad iškvietė policijos pareigūnus ir apsaugos darbuotojas nuėjo į savo darbo vietą. Po kokios minutės apsauginis išėjo iš parduotuvės su parduotuvės klientais ir nuėjo ieškoti jaunuolių. Po kokių 30 minučių matė, kaip apsaugos darbuotojas su jaunuoliu, kuris pastarąjį mušė, grįžo prie parduotuvės, o netrukus atvyko policijos pareigūnai, kurie tą jaunuolį išsivežė (b. l. 21-22).
Iš byloje esančio 2018 m. birželio 9 d., Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos kelių patrulių rinktinės 2 kuopos 3 būrio vyr. patrulio Ž. L. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2018 m. birželio 9 d. apie 18.45 val., dirbant kartu su vyr. patrule G. K., iš AVPK OVS buvo gautas pranešimas, kad parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), buvo sumuštas apsaugos darbuotojas. Įvykio vietoje apsaugos darbuotojas A. M. paaiškino, kad buvo sumuštas asmens, kaip vėliau paaiškėjo R. Š., kuris lauke buvo sulaikytas. R. Š. buvo pristatytas į Vilniaus miesto 2 policijos komisariatą (b. l. 8).
Iš byloje esančios 2018 m. birželio 12 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 1940/2018 (01) matyti, kad A. M. nustatyti šie kūno sužalojimai: veido dešinės pusės sumušimas, pasireiškęs dešinio skruosto paviršiniu odos nubrozdinimu, poodine kraujosruva su odos nubrozdinimu dešinės akies viršutiniame voke, dešinės akies obuolio junginės kraujosruva, dešinės akie ragenos nubrozdinimu, abiejų alkūnių odos nubrozdinimais, padarytais kietu buku daiktu (daiktais), dešinio dilbio odos nubrozdinimas, padarytas kietu, ribotą paviršių turinčiu daiktu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2018 m. birželio 9 d.). Nustatyti sužalojimai yra panašaus makromorfologinio vaizdo ir galėjo būti padaryti neilgai trukus vienas po kito. Remiantis sužalojimų makromorfologiniu vaizdu, lokalizacija ir mechanizmu, mažiausiai vienas trauminis poveikis buvo į veidą. Veidas – sudėtinė galvos dalis. Sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas iš jų atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai 4 trauminiais poveikiais. Tiriamasis galėjo būti įvairiose padėtyse sužalojimų jam padarymo metu ir įvairiai išsidėstęs su užpuoliku (b. l. 29-30).
Iš byloje esančio 2018 m. spalio 19 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusysis A. M. atpažino iš nuotraukų kaltinamąjį R. Š., kaip įvykio dieną – 2018 m. birželio 9 d., nukentėjusįjį A. M. sumušusį asmenį (b. l. 31-34).
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančio alkotesterio kvito rodmenų matyti, kad 2018 m. birželio 9 d. 18.59 val. R. Š. nustatytas 3,12 % promilių apsvaigimo nuo alkoholio laipsnis (b. l. 123).
Iš byloje esančių BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2018 m. birželio 9 d. 18.40 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešimas, jog užpultas apsaugos darbuotojas. Bandant sujungti apsaugos darbuotoją su AVPK, ryšys nutrūko. Aplinkybės neaiškios, patruliai važiuoja (b. l. 6-7).
Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
Pagal BK 284 straipsnį numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis, kad minėtais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Be to, nusikaltimas, numatytas BK 284 straipsnyje, padaromas tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką ir nori taip veikti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti, šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-146-511/2016). Tai, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, skatina daryti išvadą, jog asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti, todėl kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-117-303/2016).
Iš aukščiau nurodytų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (tarp jų kaltinamojo parodymų teisme, nukentėjusiojo A. M. parodymų ikiteisminio tyrimo metu, pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką, liudytojos E. P. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, 2018 m. birželio 9 d. Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos kelių patrulių rinktinės 2 kuopos 3 būrio vyr. patrulio Ž. L. tarnybinio pranešimo, 2018 m. birželio 12 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 1940/2018 (01), asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo duomenų, alkotesterio kvito rodmenų) visumos, teismo vertinimu, byloje yra įrodyta, kad kaltinamasis R. Š. 2018 m. birželio 9 d. apie 18.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (jam nustatytas 3,12 promilių girtumas), viešoje vietoje, t. y. prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), pašalinių asmenų – E. P. bei praeivių – akivaizdoje, tyčia iš chuliganiškų paskatų, kumščiu sudavė A. M. į veido sritį, ko rezultate A. M. pargriuvus ant žemės, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų kojomis spyrė A. M. į galvos, rankų ir dešinio šono sritis, padarydamas nukentėjusiajam A. M. veido dešinės pusės sumušimą, pasireiškusį dešinio skruosto paviršiniu odos nubrozdinimu, poodine kraujosruva su odos nubrozdinimu dešinės akies viršutiniame voke, dešinės akies obuolio junginės kraujosruva, dešinės akies ragenos nubrozdinimu, abiejų alkūnių odos nubrozdinimu, dešinio dilbio odos nubrozdinimu, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, ir tokiais savo bendrais veiksmais, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Kaip minėta, sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai, o tai, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, skatina daryti išvadą, jog asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti. Nagrinėjamu atveju R. Š. ėmėsi smurto nukentėjusiojo atžvilgiu be aiškios asmeninės motyvacijos, tai, kad pašaliniai asmenys turėjo stebėti smurtą viešoje vietoje, praeiviai turėjo suteikti pagalbą nukentėjusiajam bei vėliau bandyti sulaikyti asmenį, smurtavusį apsaugos darbuotojo atžvilgiu, kuris pasišalino iš įvykio vietos, kviesti policijos pareigūnus, patvirtina, kad buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Taigi nurodyta kaltinamojo veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, sudėtį, jo kaltė, padarius šią nusikalstamą veiką, įrodyta visiškai.
Dėl bausmės skyrimo
Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka bausmės paskirtį, numatytą BK 41 straipsnio 2 dalyje, kurioje nuoseklia tvarka yra išdėstyti bausmės skyrimo tikslai, kurių visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. BK 54 straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimo pagrindus ir nustato, jog bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Tai viena sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo ir baudžiamosios bylos užbaigimo stadijų, kadangi paskiriant bausmę įvertinamas ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, ir nusikaltimo požymiai, jų turinys, pobūdis, taip pat kaltininko asmenybė, jo atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės.
Kaltinamojo R. Š. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.) bei būdamas recidyvistu (BK 27 str. 1 d., 60 str. 1 d. 13 p.).
Už veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymą įstatymas numato keletą alternatyvių bausmių – viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki 2 metų. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam R. Š., atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį (įvykdytas nusikaltimas, kuriuo sutrikdyta viešoji tvarka), nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir kaltės formą (įvykdytas vienas, baigtas, nesunkus, tyčinis nusikaltimas), nusikaltimu buvo sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, šio nusikaltimo įvykdymo aplinkybes, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei į jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, į jo asmenybę charakterizuojančius duomenis – nevedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, daug kartų baustas administracine tvarka (b. l. 84-96), teistas (b. l. 62-67), duomenų apie psichiatrinį gydymą ar gydymąsi priklausomybių ligų centre nėra (b. l. 100-102). Įvertinus paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad bausmės paskirtis bus įgyvendinta kaltinamajam R. Š. už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, skyrus 75 parų arešto bausmę.
Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, R. Š. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu ir jam paskirtina galutinė 50 parų arešto bausmė (BK 64¹ str. 1 d.).
R. Š. buvo laikinai sulaikytas nuo 2018 m. birželio 9 d. 18.55 val. iki 2018 m. birželio 11 d. 14.15 val. (dvi paras) (b. l. 121, 126), todėl, vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmės laiką, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.
Dėl civilinių ieškinių
Pagal BPK 109 straipsnį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 str. 1 d.). Sprendimą tenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.
Nagrinėjamoje byloje buvo pareikšti trys civiliniai ieškiniai: nukentėjusysis A. M. pareiškė civilinį ieškinį dėl 80 eurų turtinės žalos atlyginimo (b. l. 18-24), Vilniaus teritorinė ligonių kasa šioje baudžiamojoje byloje pareiškė 111,07 eurų civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (b. l. 37-38), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius šioje baudžiamojoje byloje pareiškė 590,40 eurų civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (b. l. 47-48). Pažymėtina, kad pagal CK 6.249 straipsnį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.
Kaltinamasis R. Š. su civiliniais ieškiniais teisiamojo posėdžio metu sutiko.
A. M. civilinis ieškinys yra grindžiamas gydymosi išlaidų, patirtų dėl įvykusio sužalojimo, suma. Minėtas išlaidas pagrindžia pateikti į bylą kvitai (b. l. 18-24). Teismas, atsižvelgdamas į pateiktus į bylą duomenis, esant priežastiniam ryšiui tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios turtinės žalos, sprendžia, kad A. M. civilinis ieškinys tenkintinas visiškai.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys grindžiamas tuo, kad dėl kaltinamojo veiksmų PSDF biudžetui buvo padaryta turtinė žala suteikus nukentėjusiajam gydymo paslaugas. Minėtos žalos dydį pagrindžia į bylą pateiktas 2018 m. rugpjūčio 30 d. Gydymo paslaugų apskaitos išrašas (b. l. 38). Teismas, atsižvelgdamas į pateiktus į bylą duomenis, esant priežastiniam ryšiui tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios turtinės žalos, sprendžia, kad Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas visiškai.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus civilinis ieškinys grindžiamas tuo, kad dėl įvykdytos nusikalstamos veikos nukentėjusiajam A. M. buvo suteiktas nedarbingumo pažymėjimas ir dėl nukentėjusiojo nedarbingumo jam iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų buvo išmokėta išmoka. Civiliniame ieškinyje nurodytą žalos dydį pagrindžia su ieškiniu pateikta pažyma apie apskaičiuotas išmokas, nedarbingumo pažymėjimas, Nelaimingo atsitikimo darbe aktas (b. l 49-54). Teismas, atsižvelgdamas į pateiktus į bylą duomenis, esant priežastiniam ryšiui tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios turtinės žalos, sprendžia, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus civilinis ieškinys tenkintinas visiškai.
Dėl kitų klausimų
R. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 124-125), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.
Byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pripažinti R. Š. (R. Š.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir R. Š. paskirti galutinę 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmę.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo sulaikymo, vykdant įsiteisėjusį nuosprendį, dienos.
Bausmę paskirti atlikti areštinėje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalies nuostatomis, R. Š. į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2018 m. birželio 9 d. 18.55 val. iki 2018 m. birželio 11 d. 14.15 val. (dvi paras), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.
R. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
A. M. civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš R. Š. civiliniam ieškovui A. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 80 eurų (aštuoniasdešimt eurų) turtinės žalos atlyginimo.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš R. Š. civiliniam ieškovui Vilniaus teritorinei ligonių kasai (įmonės kodas 188783796) 111,07 eurų (vieno šimto vienuolikos eurų ir septynių centų) turtinės žalos atlyginimo.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš R. Š. civiliniam ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui (įmonės kodas 193180814) 590,40 eurų (penkis šimtus devyniasdešimt eurų ir keturiasdešimt centų) turtinės žalos atlyginimo.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.