Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas A. G., rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Robertos Diksos skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m birželio 22 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Utenos rajono apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-94-455/2016, kurioje G. B. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 145 str. 2 d. Kaltinamajame akte nurodyta, kad G. B. terorizavo žmogų grasindamas nužudyti ir padegti, o būtent: būdamas savo gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nuo 2015-11-01 17:23:53 val. iki 2015-11-02 13:54:42 val., sistemingai (viso 52 kartus) iš mobiliojo ryšio telefonų abonentų Nr. 8 621 14559 ir Nr. 8 623 30187 skambino nukentėjusiajam V. B., kurio naudojamo mobiliojo telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), ir grasino nužudyti nukentėjusįjį ir jo šeimą bei sudeginti jo namus, sakydamas „Nori, klausyk, aš tavi, aš tavo namus sudeginsiu, nori, kurva? Debile, tu, bled”, „...pasikariu nachui, nužudau vaikus, nuveinu darželin, bled, išžudau ir paskabinu. Girdėjai, bled, ė? Girdėjai?”,„...bibys, kurva, durneli, aš sedeginsiu, kurva, tavo gryčių, pamatysi bled paskarsiu, pamatysi, durneli, tu bled”,„... aš noriu nužudyt visus, tu da nori man bled padėkot, kurva, ne?”, „...paskutinės dienos tavo gyvenime...”„...išžudysiu ir pats pastrauksiu, supratai?...”, taip baugino ir terorizavo nukentėjusįjį, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti.

Utenos rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 22 d. nagrinėdamas baudžiamąją bylą Nr. 1-94-455/2016 teisiamajame posėdyje, tos pačios dienos nutartimi, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 254 straipsnio 3 dalies pagrindu bylą grąžino Panevėžio apygardos prokuratūrai motyvuojant tuo, kad teismui su kaltinamuoju aktu perduotoje baudžiamojoje byloje surašytas kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje numatytų reikalavimų. Nutartyje nurodoma, kad kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aprašymui yra skirta 14 eilučių. Išdėstant faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes yra panaudota 12 necenzūrinių keiksmažodžių, kurie nėra tiesiogiai susiję su pareikštu kaltinimu ir negali turėti reikšmės kaltinamojo veikos kvalifikavimui. Kaltinamasis aktas yra baigiamasis ikiteisminio tyrimo dokumentas ir turi atitikti ne tik BPK 219 str. nuodytus reikalavimus, bet ir bendro pobūdžio reikalavimus keliamus oficialiam dokumentui. Nurodė, kad gausa necenzūrinių keiksmažodžių, įrašytų kaltinamajame akte, neatitinka minimalių oficialiam dokumentui keliamų kalbos kultūros reikalavimų. Toks oficialus procesinis dokumentas negali būti naudojamas viešame teisiniame procese. Todėl, esant šioms aplinkybėms, nėra jokio pagrindo manyti, kad šiuo konkrečiu atveju kaltinamasis aktas atitinka BPK 219 str. reikalavimus ir padarė išvadą, kad minėti trūkumai nagrinėjant bylą teisme neištaisomi ir jie trukdo nagrinėti bylą ir vadovaudamasis BPK 254 straipsnio 3 dalies pagrindu bylą grąžino prokurorui.

Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Robertas Diksa skundžia Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir baudžiamąją bylą grąžinti Utenos rajono apylinkės teismui.

Motyvuojamoji dalis

Nurodo, kad nagrinėjamu atveju byloje esanti medžiaga patvirtina, kad kaltinime nurodytus necenzūrinius žodžius vartojo kaltinamasis. Necenzūrinių žodžių vartojimas patvirtina psichinės prievartos buvimą, dėl ko nukentėjusysis sąmoningai buvo verčiamas nerimauti, nesaugiai jaustis, patirti psichologinį diskomfortą bei necenzūrinių žodžių panaudojimas aprašant nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ypač reikšmingas vertinant ar šiuo konkrečiu atveju buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimai galėjo būti įvykdyti.

Nurodo, kad remiantis teismų praktika - tiek pirmos instancijos, tiek apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, kaltinime išdėstant faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes yra cituojami necenzūriniai žodžiai (keiksmažodžiai), todėl necenzūrinių žodžių citavimas kaltinime nelaikytinas esminiu kaltinamojo akto trūkumu ir niekaip negali teismui trukdyti nagrinėti bylą.

Pažymi, kad Utenos rajono apylinkės teismo teisėjas, susipažinęs su gauta baudžiamąja byla, konstatavo, kad kaltinamasis aktas atitinka BPK 219 str. numatytus reikalavimus, ir, vadovaudamasis BPK 232, 233 straipsniais, 2016-06-02 nutartimi perdavė bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, todėl teismo 2016-06-22 sprendimas gražinti bylą prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti yra visiškai nesuprantamas.

Atsiliepimų dėl skundo per įstatymo nustatyta terminą byloje negauta.

Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Roberto Diksos skundas tenkinamas.

Bylos perdavimą prokurorui bylos nagrinėjimo teisme metu reglamentuoja BPK 254 straipsnio 3 dalis, kurioje numatyta, kad jeigu nagrinėjimo teisme metu nustatoma, kad surašytas iš esmės šio Kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar padaryta kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą, byla perduodama prokurorui.Taigi, teismo iniciatyva byla prokurorui perduodama esant dviem sąlygoms: 1) kai ikiteisminio tyrimo metu surašytas iš esmės BPK219 straipsnyje numatytų reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas; 2) ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą teisme. Pažymėtina, jog nustatyti kaltinamojo akto trūkumai turi būti esminiai ir jų neįmanoma pašalinti teisme.

Kaltinamasis aktas yra svarbiausias ikiteisminio tyrimo stadijos dokumentas, jame išdėstomi svarbiausi šios stadijos rezultatai, suformuluojamas konkretus kaltinimas, pagal kurį vyksta baudžiamosios bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme. Dėl šios priežasties kaltinamasis aktas turi būti surašytas be esminių trūkumų tiek turinio, tiek formos prasme. Jame turi būti išsamiai ir aiškiai išdėstytos nusikalstamos veikos aplinkybės, kad kaltinamas asmuo žinotų, kokie konkretūs jo veiksmai yra laikomi nusikalstamais ir jam inkriminuojami, ir kad galėtų tinkamai nuo kaltinimo gintis.

Vadovaujantis BPK nuostatomis, perduodant bylą prokurorui, būtina nustatyti, kad esamų kaltinamojo akto trūkumai trukdo teismui nagrinėti bylą ir kad šių trūkumų negalima ištaisyti bylą nagrinėjant teisme, tačiau skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje nepasisakyta, kodėl teismo nustatytų kaltinamojo akto trūkumų nebūtų galima ištaisyti bylą nagrinėjant teisme. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir kad tai trukdo teismui nagrinėti bylą.

Baudžiamojoje byloje esantis kaltinamasis aktas, priešingai, nei nurodoma skundžiamoje nutartyje, savo turiniu ir esme atitinka BPK 219 straipsnyje numatytus šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus. Kaltinamajame akte yra išsamiai aprašyti veikos kvalifikavimui reikšmingi kaltinamojo veiksmai, jų padarymo vieta ir laikas. Tai, kad kaltinamajame akte cituojami kaltinamojo išsakyti necenzūriniai žodžiai, atsižvelgiant į kaltinimo turinį, negali būti laikoma esminiu BPK 219 straipsnyje numatytų, kaltinamajam aktui keliamų reikalavimų, pažeidimu. Jeigu teismas padarytų išvadą, kad kaltinimo, pareikšto pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, esmė yra aiški ir vienodai suprantama iš kaltinamojo išsakyto teksto ir be jo vartotų necenzūrinių žodžių, t.y. kad necenzūrinių žodžių nepavartojimas dokumente kaltinimo esmės nepakeistų, jis teismo procesinuose dokumentuose tokių žodžių gali ir necituoti, tačiau tik jei tai nedarys kaltinimo esmės neaiškia ar ne visiškai suprantama.

Taigi, skundą nagrinėjantis teismas, įvertinęs skundžiamos nutarties motyvus, prokuroro surašyto kaltinamojo akto turinį ir skundo argumentus, daro išvadą, kad apylinkės teismo nustatyti kaltinamojo akto trūkumai nesudaro pagrindo išvadai, kad kaltinamasis aktas iš esmės neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų ir tai trukdo nagrinėti bylą, todėl skundžiama nutartis panaikinama ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro skundą tenkinti.

Panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – perduoti bylą Utenos rajono apylinkės teismui nagrinėti.

Nutartis neskundžiama.