Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-10-15 · Civilinė byla Nr. e2S-1558-431/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-10-15
Bylos Nr.
e2S-1558-431/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-24606-2020-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laima Gerasičkinienė
Pareiškėjas
A. C.
Kreditorius
V. G.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1558-431/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24606-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.3; (S) 3.3.2.5
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo A. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. C. skunde dėl antstolio veiksmų pareikštą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, suinteresuotieji asmenys: antstolis A. B., išieškotojas V. G.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones kito stovio, būsenos ir vertės ginčo turtui (butui ir automobilių stovėjimo aikštelės daliai) ir pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 145 straipsnio nuostatas panaikinti visas priverstinio vykdymo veiksmų pasekmes (iškeldinimo, turto perdavimo, turto pakeitimo) iki šio skundo ir šios ir kitų skunde nurodytų ginčo bylų išnagrinėjimo pabaigos ir valstybės lygio ekstremalios situacijos, pandemijos atšaukimo, tai yra panaikinti atliktus pareiškėjo iškeldinimo veiksmus iš ginčo kito stovio, būsenos ir vertės buto, keliančius pagrįstą grėsmę žalai atsirasti, iki šios bylos (ir skundo) išnagrinėjimo bei sustabdyti (atidėti) vykdomųjų bylų Nr. 0042/20/00237 ir Nr. 0042/20/00238 vykdymą iki šio prašymo (skundo) išnagrinėjimo pabaigos.

2. Nurodė, jog antstolis 2020 m. liepos 29 d. priėmė patvarkymą dėl iškeldinimo vykdomosiose bylose Nr. 0042/20/00237 ir Nr. 0042/20/00239. Pareiškėjas nesutiko su šiuo patvarkymu, pateikė skundus dėl antstolio veiksmų, taip pat prašė teismų taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pareiškėjo prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nebuvo tenkinti. Pareiškėjas 2020 m. rugpjūčio 12 d. buvo neteisėtai iškeldintas iš buto. Antstolis buvo nepagrįstai 2020 m. kovo 10 d. patvarkymu priėmęs vykdyti vykdomąjį raštą, išduotą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-15076-816/2018. Antstolis turėjo kreiptis į teismą dėl išaiškinimo, kokiu būdu galima tinkamai įvykdyti šį teismo sprendimą, tai yra atstatyti butą ir jo vertę iki 86 proc. statybos baigtumo ir 101 657 Eur vidutinės rinkos vertės.

3. Dėl pareiškėjo atliktų buto pagerinimų išieškotojas yra gavęs ne mažesnę nei 149 975 Eur turtinę naudą, nes jam nepriklauso papildoma buto įranga ir apdaila. Šiuo metu teismas dar nėra išsprendęs pareiškėjo skundo dėl antstolio 2020 m. kovo 10 d. patvarkymų neteisėtumo, taip pat nėra išspręstas klausimas dėl pareiškėjo atliktų investicijų į parduotą butą, jo pagerinimo ir buto kainos skirtumo. Pareiškėjas yra pateikęs ieškinius išieškotojui dėl uždraudimo atlikti veiksmus (iškeldinti, perduoti), keliančius pagrįstą grėsmę žalai atsirasti. Šie ieškiniai dar yra nagrinėjami teisme.

4. Šiuo metu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. ir 2020 m. rugpjūčio 17 d. nutarimais yra paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija visoje šalyje. Todėl vykdomosios bylos vykdymas turi būti sustabdytas iki bus oficialiai paskelbta Covid-19 pandemijos ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos visoje šalyje pabaiga. Pareiškėjas dėl atlikto iškeldinimo negalės užtikrinti turto (buto) stabilumo, nepasikeitimo, jo būsenos ir stovio bei vertės išlaikymo (užkonservavimo), dėl to kitas ekspertas nebegalės atlikti būtent tokio stovio, būsenos ir vertės buto pakartotinės ekspertizės. Pareiškėjas 2020 m. rugpjūčio 8 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą ir STT dėl išieškotojo atliktų nusikalstamų veiksmų, todėl vykdomosios bylos privalo būti sustabdytos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi atmetė pareiškėjo A. C. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

6. Teismas nustatė, jog prašymą sustabdyti vykdymo veiksmus pareiškėjas motyvuoja aplinkybėmis, susijusiomis su vykdomojo dokumento išdavimo teisėtumu, bet ne su ginčijamais antstolio veiksmais. Didžioji dalis pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių nėra susijusiosios su antstolio atliktais priverstinio vykdymo veiksmais, yra abstraktaus pobūdžio ir nesudaro teismui pagrindo teigti, kad skundas yra preliminariai pagrįstas. Teisme yra nagrinėjama kita civilinė byla dėl varžytynių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo. Pareiškėjo pateikti skundai dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, savaime nepaneigia antstolio vykdomo teismo sprendimo įsiteisėjimo ir vykdytinumo. Pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog egzistuoja privalomi ar alternatyvūs vykdomųjų bylų sustabdymo pagrindai.

7. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas neįrodė, kad skundas dėl antstolio veiksmų yra tikėtinai pagrįstas. Pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas iškeldintas be pagrindo. Vien deklaratyvaus pobūdžio pareiškėjo teiginiai, kad antstolio veiksmai yra neteisėti, nesudaro pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Byloje nepateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, jog nesustabdžius vykdymo veiksmų iki skundo dėl antstolio veiksmų išnagrinėjimo, palankaus pareiškėjui teismo procesinio sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų neįmanomas.

II. Atskirojo skundo argumentai

8. Pareiškėjas A. C. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Teismas netinkamai nustatė teisines ir faktines ginčo aplinkybes (jų visumą), todėl nepagrįstai pažymėjo, kad vykdytinas teismo sprendimas jau būna įsiteisėjęs, taigi įsigalioja teismo procesinio sprendimo privalomumo visiems asmenims bei institucijoms principas, įtvirtintas CPK 18, 281, 584 straipsniuose. Teismo sprendimas yra vientisas procesinis dokumentas, todėl, vykdant jį, privalu įvykdyti ne tik rezoliucinėje dalyje nurodytą sprendimą, bet ir laikytis motyvuojamojoje dalyje išdėstytų išaiškinimų. Tai reiškia, kad kol neatlikti visi veiksmai, tiksliai atitinkantys sprendimo turinį, teismas pagal CPK 278 straipsnį turi teisę išaiškinti neaiškų savo sprendimą. Todėl antstolis turėjo kreiptis į teismą dėl išaiškinimo, kokiu protingu ir racionaliu būdu pareiškėjas gali tinkamai įvykdyti teismo 2018 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-15076-816/2018. Be to, dar nėra išnagrinėtos kitos bylos dėl pareiškėjo atliktų investicijų į parduotą butą, atliktų pagerinimų, buto kainos skirtumo, o išieškotojas atsisako šiuos klausimus spręsti.

8.2. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti vykdymo veiksmus motyvuoja aplinkybėmis, susijusiomis su vykdomojo dokumento išdavimo teisėtumu, bet ne su ginčijamais antstolio veiksmais. Pareiškėjas skunde nurodė aplinkybes ir pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad antstolis neteisėtai ir nepagrįstai vykdė iškeldinimą, kadangi pareiškėjas 2020 m. rugpjūčio 12 d. buvo neteisėtai iškeldintas iš kito stovio, būsenos ir vertės buto. Patvarkymas dėl iškeldinimo buvo neteisėtas, nes jis buvo priimtas teismui dar negrąžinus antstoliui vykdomosios bylos, paties patvarkymo pareiškėjas nebuvo gavęs registruotu paštu. Iškeldinimo metu antstolio padėjėja ir išieškotojas netinkamai dėvėjo apsaugines kaukes, tuo sukeldami didelį pavojų ne tik pareiškėjo, bet ir aplinkinių sveikatai ir gyvybei.

8.3. Buto, iš kurio buvo iškeldintas pareiškėjas Nekilnojamojo turto registro išrašas neatitinka tikrovės, tai yra realaus buto stovio ir vertės, nes butas buvo įkeistas, areštuotas ir parduotas kito stovio, būsenos ir vertės. Todėl pareiškėjui buvo padaryta didelė turtinė ir neturtinė žala, kurią turės atlyginti išieškotojas arba valstybė, nes nuo 2015 metų teismai nenorėjo ar nesugebėjo tinkamai išnagrinėti pareiškėjo reikalavimų. Neuždraudus atlikti vykdymo veiksmų (perdavimo, iškeldinimo) ir neįpareigojus išieškotojo užtikrinti turto stabilumo, nepasikeitimo, jo būsenos bei vertės išlaikymo, bus sudarytas pagrindas žalai atsirasti, nes kitas ekspertas negalės atlikti būtent tokio stovio, būsenos ir vertės buto pakartotinės ekspertizės.

8.4. Antstolis negalėjo 2020 m. kovo 10 d. priimti patvarkymų (raginimų) dėl teismo sprendimo vykdymo. Antstolis turėjo 2020 m. kovo 14 d. sustabdyti visų vykdomųjų bylų vykdymą. Pareiškėjo pateikti skundai ir prašymai dėl neteisėtų antstolio patvarkymų (raginimų) dar nėra išnagrinėti, todėl antstolio patvarkymai ir veiksmai yra naikintini arba stabdytini, o pareiškėjo 2020 m. rugpjūčio 27 d. skundas yra tenkintinas, kadangi Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimti nutarimai ir Teisingumo ministro priimti įsakymai bei epidemiologinė situacija šalyje neleido pareiškėjui išsikelti (priverstinai jo iškeldinti) su jam priklausančiu turtu iš buto.

Atsiliepimas

9. Suinteresuotieji asmenys antstolis A. B. ir išieškotojas V. G. atsiliepimų į pareiškėjo atskirąjį skundą per teismo nustatytą terminą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados

10. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti antstolio vykdomas vykdomąsias bylas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.

11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad siekiant teisingai išspręsti klausimą, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas taikė ar netaikė laikinąsias apsaugos priemones, reikia atsižvelgti į laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį, tikslus, pareikštų reikalavimų pobūdį, šalių teisinį statusą, jų turtinę padėtį. Siekiant užtikrinti, kad ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas, CPK nuostatos numato laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.

12. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

13. Nagrinėjamoje byloje laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašoma vykdymo procese. Todėl pripažintina, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai rėmėsi apeliacinės instancijos teismų praktika, pagal kurią, nagrinėjant skundus dėl antstolio veiksmų, kiek kitaip, nei pagal bendrąsias nuostatas, yra sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo klausimas (Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje. Nr. 2SA-178-464/2010). Vykdymo veiksmus teismas gali sustabdyti tik pripažinęs esant tai reikalinga, kaip išimtį iš bendrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo taisyklės (taikant laikinąsias apsaugos priemones pakanka įsitikinti tam tikra būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizika).

14. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės patvirtina, jog antstolis vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-15076-816/2018, kuriuo buvo tenkintas išieškotojo ieškinys ir pareiškėjas iškeldintas iš išieškotojui nuosavybės teise priklausančio turto – buto ir 2484/317866 dalių automobilių stovėjimo aikštelės. Šį teismo sprendimą Panevėžio apygardos teismas 2020 m. kovo 4 d. nutartimi paliko nepakeistą, todėl sprendimas įsiteisėjo ir Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 6 d. išdavė vykdomąjį raštą. Taigi nagrinėjamoje byloje jau galioja CPK 18, 281, 584 straipsniuose įtvirtintas teismo procesinio sprendimo privalomumo visiems asmenims bei institucijoms principas. Todėl taikant laikinąsias apsaugos priemones ypač svarbu suderinti abiejų suinteresuotų vykdymo proceso šalių interesų pusiausvyrą bei nepažeisti pamatinių civilinio proceso tikslų bei principų, tai yra teismo sprendimo įvykdymo per įmanomai trumpiausią laiką, kuo greitesnės teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimą (CPK 2 straipsnis).

15. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės patvirtina, jog vykdomojoje byloje antstolis 2020 m. liepos 29 d. priėmė patvarkymą dėl pareiškėjo iškeldinimo, o 2020 m. rugpjūčio 12 d. pareiškėjas buvo iškeldintas iš buto ir dalies automobilių stovėjimo aikštelės. Todėl galima spręsti, jog būtent šiuos antstolio veiksmus pareiškėjas skundžia ir prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti šios vykdomosios bylos vykdymą. Tačiau pareiškėjas nei prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nei atskirajame skunde nenurodo jokių aplinkybių, dėl kurių priėmus jam palankią teismo nutartį dėl antstolio veiksmų, šios nutarties įvykdymas galėtų pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.

16. Visos pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kurioms gali daryti įtakos jo iškeldinimas iš buto, yra susijusios su Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civiline byla Nr. e2-1223-864/2020 pagal pareiškėjo ieškinį atsakovams AB „Swedbank“, antstoliui V. M. ir išieškotojui V. G. dėl 2018 m. vasario 21 d. turto pardavimo iš varžytynių akto, kuriuo buvo parduotas butas ir dalis automobilių stovėjimo aikštelės, pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo. Pažymėtina, jog minėtoje byloje pareiškėjas ne kartą teikė prašymą sustabdyti iškeldinimo iš buto vykdymą, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2018 m. liepos 25 d. nutartimi atsisakė taikyti šias laikinąsias apsaugos priemones, Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. balandžio 14 d. nutartimi minėtą nutartį paliko nepakeistą.

17. Pareiškėjas taip pat pakartotinai keletą kartų vėl teikė civilinę bylą Nr. e2-1223-864/2020 nagrinėjančiam teismui prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gruodžio 9 d., 2020 m. balandžio 20 d., 2020 m. rugpjūčio 3 d. ir 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartimis netenkino pareiškėjo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Dalies šių nutarčių teisėtumas jau yra peržiūrėtas apeliacine tvarka, kita dalis dar nagrinėjama Lietuvos apeliaciniame teisme. Taigi pareiškėjo nurodyti pagrindai stabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje dėl iškeldinimo jau buvo ne vieną kartą patikrinti abiejų instancijų teismuose, o nagrinėjamame atskirajame skunde pareiškėjas nenurodo jokių naujų aplinkybių.

18. Pareiškėjo pateikti Vilniaus apygardos prokuratūros raštai patvirtina, jog pareiškėjas prašo pradėti ikiteisminius tyrimus dėl išieškotojo, teisėjos ir ekspertų galimai neteisėtų veiksmų, susijusių su civilinės bylos Nr. e2-1223-864/2020 nagrinėjimu. Tuo tarpu skundas dėl antstolio veiksmų, kuriame prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra susijęs su vykdomosios bylos dėl iškeldinimo vykdymu. Iš esmės skundu pareiškėjas siekia priverstinio iškeldinimo pasekmių atšaukimo. Tačiau šių antstolio veiksmų teisėtumas galės būti patikrintas tik išnagrinėjus pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų iš esmės. Pareiškėjas nenurodo jokių aplinkybių, dėl kurių teismui pripažinus jo skundžiamus antstolio veiksmus neteisėtais, faktinė padėtis negalėtų būti atkurta iki tos, kuri buvo, kai buvo atlikti konkretūs vykdymo veiksmai.

19. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.

20. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Laima Gerasičkinienė