Kauno apygardos teismo nutartis

2007-10-24 · Civilinė byla Nr. 2A-1138-343/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-10-24
Bylos Nr.
2A-1138-343/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rūta Palubinskaitė (pran.), Evaldas Burzdikas, Albinas Čeplinskas
Ieškovas
R. P.
Atsakovas
K. T.
Advokatai
Vytautas Sirvydis
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1138-343/2007

Pirmosios instancijos teismo teisėja Milda Remeikienė Procesinio sprendimo kategorija: 78.2.1; 121.21

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2007 m. spalio 24 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Palubinskaitės,kolegijos teisėjų: Evaldo Burzdiko ir Albino Čeplinsko,sekretoriaujant Vaidai Urbanavičienei,dalyvaujant ieškovei R. P. , atsakovo K. T. atsakovui advokatui Vytautui Sirvydžiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės R. P. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. liepos 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-657-192/2007 pagal ieškovės R. P. ieškinį atsakovui K. T. dėl išlaikymo vaikams priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė ieškiniu prašė teismo priteisti iš atsakovo vaikų D. T. , gim. (duomenys neskelbtini) , ir K. T. , gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui periodines išmokas po 300 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį iki kiekvieno vaiko pilnametystės, išlaikymo įsiskolinimą kiekvienam vaikui po 6020,93 Lt už laikotarpį nuo 2003-12-14 iki 2006-12-14, bei nustatyti priverstinę hipoteką atsakovui priklausančiam nekilnojamam turtui adresu Žalgirio g. 7, Ringaudų k., Kauno r. Ieškovė nurodė, kad vaikai D. ir K. gyvena kartu su ja, atsakovas išlaikymą vaikams teikia nepakankamą. Kol ieškovė nedirbo, atsakovas išlaikė ir ją, nuo 2003-12-14 iki 2006-12-14 pinigus siuntė per banką, tačiau nepastoviai ir jų nepakakdavo išlaikyti vaikus, taip pat atsakovas atsiuntė du siuntinius. Vaikai specialių poreikių neturi, tik K. reikalinga speciali avalynė. Abiejų vaikų išlaikymui ieškovė išleidžia po 600 Lt mėnesiui kiekvienam vaikui.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko, taip pat atsakovas nesutiko mokėti išlaikymo įsiskolinimą, nurodė, jog išlaikymą laikotarpiu nuo 2003-12-14 iki 2006-12-14 vaikams teikė. Atsakovas sutiko mokėti po 225 Lt kas mėnesį kiekvieno vaiko išlaikymui iki kiekvieno vaiko pilnametystės.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. liepos 19 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Teismas priteisė iš atsakovo K. T. vaikų D. T. , gim. (duomenys neskelbtini), ir K. T. , gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui periodines išmokas po 300 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį mokėti nuo 2007-07-19 dienos iki D. T. ir K. T. pilnametystės. Kitoje dalyje teismas ieškinį atmetė. Teismas, atsižvelgęs į ieškovės pateiktus paskaičiavimus ir juos pagrindžiančius rašytinius įrodymus, padarė išvadą, kad vaikų išlaikymui po 600 Lt mėnesiui periodinių išmokų kiekvienam vaikui būtų pakankama ir protinga suma jų būtiniems poreikiams tenkinti: tinkamai aprengti, sveikatos priežiūrai bei laisvalaikio reikmėms įgyti. Teismas, įvertinęs šalių turtines padėtis ir atsižvelgęs į tai, kad ieškovė gyvena kartu su vaikais, bei į tai, kad vaikų išlaikymui po 600 Lt periodinių išmokų kas mėnesį kiekvienam vaikui būtų pakankama suma jų būtiniems poreikiams tenkinti, nusprendė, kad atsakovas galėtų skirti po 300 Lt mėnesiui kiekvienam vaikui. Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, teismas nurodė, jog ieškovė neįrodė, kad atsakovas visiškai neteikė išlaikymo vaikams iki kreipimosi į teismą dienos, ir įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, padarė išvadą, jog atsakovas pareigą išlaikyti savo vaikus laikotarpiu nuo 2003-12-14 iki 2006-12-14 vykdė, todėl ieškovės reikalavimo dėl įsiskolinimo priteisimo netenkino. Teismas taip pat netenkino ieškovės reikalavimo dėl priverstinės hipotekos nustatymo, kadangi ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovas išlaikymo prievolės nevykdė ir ateityje nevykdys.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2007-07-19 sprendimą pakeisti ir priteisti iš atsakovo K. T. išlaikymo įsiskolinimą kiekvienam vaikui - D. T. , ir K. T. - po 6020,93 Lt, iš viso 12041,86 Lt už laikotarpį nuo 2003-12-14 iki 2006-12-14, priteisti iš atsakovo K. T. išlaikymą D. T. ir K. T. periodinėmis išmokomis po 400 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo 2007-05-01 iki vaikų pilnametystės, pavedant šias lėšas tvarkyti ieškovei uzufrukto teise; nustatyti priverstinę hipoteką atsakovui K. T. priklausančiam nekilnojamajam turtui, esančiam (duomenys neskelbtini) - 1/2 dalių gyvenamojo namo (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), ūkinio pastato (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), malkinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), vištidės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), šiltnamio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), kiemo statiniams (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)) R. P. piniginio reikalavimo 12041,86 Lt įvykdymui užtikrinti, priteisti iš atsakovo ieškovės naudai advokato teisinių paslaugų išlaidas. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, jog atsakovas per laikotarpį nuo 2003-12-14 iki 2006-12-14 įvykdė savo pareigą išlaikyti vaikus, o ieškovė neįrodė skolos. Atsakovas K. T. išlaikymą nuo vaikų gimimo teikė periodinėmis išmokomis. Atsižvelgiant į gaunamas pajamas, K. T. gera valia mokėjo kurį laiką didesnį išlaikymą. Ieškovė pagrįstai tikėjosi, kad toks išlaikymas bus teikiamas nuolat, nes atsakovas jokia forma jos neinformavo apie tai, kad nuo vaikų gimimo (duomenys neskelbtini) iki 2003-12-14 periodinėmis išmokomis gautąją 64000 Lt sumą turi laikyti konkrečia pinigų suma, skirta tam tikram laikotarpiui. Nuo 2003 m. gruodžio mėn. iki 2004 m. birželio mėn. vaikų išlaikymui iš atsakovo pinigų ieškovė iš viso negavo, nuo 2004 m. birželio mėn. iki 2006 m. kovo mėn. ieškovė gavo iš viso abiems vaikams 5200 Lt (nereguliariai, kas antrą - trečią mėnesį, vidurkis vienam vaikui 144,44 Lt), nuo 2006 m. balandžio mėn. iki bylos iškėlimo, ieškovė iš atsakovo pinigų visiškai negavo, o iškėlus bylą teisme, atsakovas sumokėjo per šių metų pirmus keturis mėnesius iš viso 3000 Lt abiems vaikams, nuo to laiko iki šio skundo pateikimo dienos išlaikymo ieškovė negavo. Per laikotarpį nuo 2003-12-14 iki 2006-12-14 atsakovas toliau mokėjo išlaikymą periodinėmis išmokomis, tuo patvirtindamas savo valią teikti būtent tokios formos išlaikymą. Bet anksčiau gera valia sumokėta didesnė pinigų suma neatleidžia atsakovo nuo pareigos teikti tą išlaikymo dalį, kuri proporcinga jo turtinei padėčiai ir užtikrina būtinąsias vaikų vystymosi sąlygas, nes vaikų poreikius reikia tenkinti kasdien, neatsižvelgiant į anksčiau gautąjį didesnį išlaikymą. Vidutiniškai per trijų metų laikotarpį sumokėta suma po 167,24 Lt per mėnesį dviems vaikams akivaizdžiai yra per maža ir neatitinka įstatymo nustatyto dydžio. Sprendžiant išlaikymo dydžio ir formos nustatymo ir jų pakeitimo klausimą, turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje - prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Apeliantės nuomone, teismas, priteisdamas išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 300 Lt kiekvienam vaikui, neatsižvelgė į tai, kad nuo 2007-07-01 nustatyta minimali mėnesinė alga 700 Lt (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-06-06 nutarimas Nr. 543). Atitinkamai augant infliacijai, vaikų poreikiai jau per liepos mėnesį išaugo. Teismas nustatė teisiškai reikšmingą faktą - atsakovo turtinė padėtis yra žymiai geresnė nei ieškovės, nes jo darbo užmokestis didesnis 600 Lt, atsakovas turi nekilnojamojo turto namų valdoje. Esant tokiai faktinei turtinei padėčiai, iš atsakovo vaikų išlaikymui priteistina didesnė dalis, nei turėtų skirti ieškovė. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškintina atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tačiau išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 1 - 2 d.). Įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Nustatant proporcingumą tarp tėvų turtinės padėties, turi būti nustatyta kiekvieno iš tėvų dalis išlaikymo prievolėje ir konkretus išlaikymo dydis. Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda tada, kai vaiko tėvas ar motina nevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Kadangi atsakovas per 2007 metus sumokėjo tik 3000 Lt, teisė į išlaikymą atsirado nuo 2007 m. gegužės mėn., bet ne nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Skundžiamame sprendime teismas neteisingai aiškino materialinės teisės normas, nepaisė proporcingumo principo, neatsižvelgė į vaikų poreikių išaugimą dėl minimalios mėnesinės algos padidinimo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas K. T. prašo palikti Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą nepakeistą. Atsakovas nesutinka su apeliacinio skundo motyvu, jog jis netinkamai vykdė savo pareigą išlaikyti vaikus. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas K. T. savo konstitucinę, įstatyminę ir moralinę pareigą išlaikyti vaikus vykdė ir vykdo tinkamai (1 t., b.l. 60-114, 2 t., b.l. 1-104). Apeliaciniame skunde pati ieškovė pripažįsta, jog periodinėmis išmokomis gavo iš atsakovo 64000 Lt, taip pat, jog atsakovas gera valia teikė didesnį išlaikymą, negu būtinas vaikų poreikiams užtikrinti. Apeliantės nurodytas tariamas įsiskolinimas po 167, 24 Lt per mėnesį dviems vaikams neatitinka tikrovės, kadangi atsakovas nuo pat vaikų gimimo iki atsiliepimo į ieškinį pateikimo yra sumokėjęs po 421,31 Lt vienam vaikui per mėnesį, t.y. gerokai daugiau, nei tariamas įsiskolinimas. Atsakovas išlaikymą savo vaikams teikė keliais būdais, t.y. pervesdamas pinigus į banko sąskaitą bei siųsdamas čekius per paštą (1 t., b.l. 119). Atsakovas 2004-08-03 yra suteikęs įgaliojimą ieškovei R. P. savo nuožiūra disponuoti atsakovo siunčiamais čekiais, kas pirmosios instancijos teismui leido priimti pagrįstą išvadą, jog išlaikymas vaikams buvo teikiamas tinkamai, ir taip pat per laikotarpį, už kurį apeliantė reikalauja, esą, susidariusio įsiskolinimo. Ieškovė jos gautų lėšų vaikų išlaikymui siunčiamais per paštą čekiais iš viso neskaičiavo. Dėl išlaikymo dydžio atsakovas nurodė, kad priteista suma - po 300 Lt per mėnesį yra protinga ir atitinkanti vaikų poreikius bei tėvų galimybes. Atsakovas rašytiniais įrodymais įrodė jo gaunamą mėnesinį atlyginimą, kuris yra labai panašaus dydžio, kaip ir ieškovės. Ši aplinkybė, nustatant šalių teiktino išlaikymo proporcingumą, pirmosios instancijos teismo buvo nustatyta tinkamai. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-06-06 nutarimu Nr. 543 nustatytą minimalų mėnesinės algos dydį, taip pat, kad įstatymas preziumuoja išlaikymo dydį - vieną minimalią mėnesinę algą per mėnesį. Atsakovo nuomone, LR CK 6.461 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija yra taikytina tik išlaikymui iki gyvos galvos, esant rentos prievolei. Rentos prievolė savo esme skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo prievolės tiek dėl skirtingos teisinės prigimties, tiek ir dėl teiktino išlaikymo dydžio. Išlaikymo dydis nepilnamečiams vaikams yra siejamas ne su minimaliu atlyginimu, juo labiau, kad tiek apeliantė, tiek ir atsakovas gauna didesnį, nei minimalų atlyginimą. Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad viena minimali mėnesio alga (MMA) gali būti orientaciniu kriterijumi. Dėl priverstinės hipotekos atsakovas nurodė, jog pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai netenkino tokio ieškovės prašymo, kadangi ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovas išlaikymo prievolės nevykdo ir ateityje nevykdys. Atsakovui tinkamai vykdant jam tenkančią prievolę išlaikyti nepilnamečius vaikus, nėra jokio pagrindo nustatyti priverstinę hipoteką.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Kolegija sprendžia, kad Kauno miesto apylinkės teismas priėmė teisėtą, pagrįstą, procesines ir materialines teisės normas atitinkantį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Kolegija bylą išnagrinėjo neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Kauno miesto apylinkės teismas skundžiamu 2007 m. liepos 19 d. sprendimu priteisė iš atsakovo ieškovei nepilnamečių vaikų D. T. ir K. T. išlaikymui periodinėmis išmokomos po 300 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo 2007 m. liepos 19 d. iki jų pilnametystės. Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, jog teismas, priteisdamas išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 300 Lt kiekvienam vaikui, neatsižvelgė į tai, kad nuo 2007-07-01 nustatyta minimali mėnesinė alga 700 Lt (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-06-06 nutarimas Nr. 543). Atitinkamai augant infliacijai, vaikų poreikiai jau per liepos mėnesį išaugo. Be to, atsakovo turtinė padėtis yra žymiai geresnė nei ieškovės, nes jo darbo užmokestis didesnis 600 Lt, atsakovas turi nekilnojamojo turto namų valdoje. Esant tokiai faktinei turtinei padėčiai, iš atsakovo vaikų išlaikymui priteistina didesnė dalis, nei turėtų skirti ieškovė, todėl prašo priteisti po 400Lt. kiekvienam vaikui.

Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantės nurodyti argumentai nesudaro pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistą išlaikymo dydį. Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalis numato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.). Nors pagal susiformavusią teismų praktiką priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tuo atveju, kai vaiko tėvo (motinos) turtinė padėtis yra sunki ir ji pagrįsta byloje surinktais įrodymais, teismas gali nustatyti ir mažesnį nei minimali mėnesinė alga išlaikymą. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovės mėnesinės pajamos yra apie 1500 Lt (b.l.15, t.1), o atsakovo mėnesinės pajamos apie 1750 Lt (b.l.105-108, t.2). Taigi, šalių gautų pajamų dydis yra toks, jog tėvai turi galimybę teikti kiekvienam vaikui po 300 Lt per mėnesį. Ieškovės argumentas, jog nuo 2007 07-01 nustatyta minimali mėnesinė alga 700 Lt, nesudaro pagrindo didinti priteisto išlaikymo dydį, kadangi ieškovė nepateikė įrodymų, jog vaikų poreikiai per 2007 m. liepos mėnesį išaugo. Byloje yra ieškovės pateikti paskaičiavimai apie išlaidas būtiniesiems vaikų poreikiams tenkinti (b.l. 131-132, t.). Apeliantės nurodytas argumentas, jog atsakovo darbo užmokestis didesnis 600 Lt už ieškovės, nepagrįstas jokiais įrodymais. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti vaikams išlaikymą po 300Lt. kiekvienam, teismas šį jos reikalavimą tenkino pilnai. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog Kauno miesto apylinkės teismas, nustatydamas priteistino išlaikymo dydį ir jį priteisdamas nei materialinės, nei procesinės teisės normų nepažeidė.

Teisėjų kolegijos nuomone pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo dėl įsiskolinimo priteisimo, kadangi ieškovė neįrodė, kad atsakovas visiškai neteikė išlaikymo vaikams iki kreipimosi į teismą dienos. Ieškovė apeliaciniame skunde pati pripažino, jog atsakovas K. T. išlaikymą nuo vaikų gimimo teikė periodinėmis išmokomis. Atsižvelgiant į gaunamas pajamas, K. T. gera valia mokėjo kurį laiką didesnį išlaikymą, todėl ieškovė tikėjosi, kad toks išlaikymas bus teikiamas nuolat. Taip pat ieškovė pripažino, jog nuo vaikų gimimo (duomenys neskelbtini) iki 2003-12-14 periodinėmis išmokomis gavo iš atsakovo 64000 Lt sumą. Ieškovė pripažino, jog vidutiniškai per trijų metų laikotarpį abiems vaikams buvo sumokėta po 167,24 Lt per mėnesį. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog atsakovas išlaikymą savo vaikams teikė keliais būdais, t.y. pervesdamas pinigus į banko sąskaitą bei siųsdamas čekius per paštą. Atsakovas 2004-08-03 yra suteikęs įgaliojimą ieškovei R. P. savo nuožiūra disponuoti atsakovo siunčiamais čekiais (1 t., b.l. 119). Nustačius, jog atsakovas teikė išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams, nėra pagrindo iš atsakovo priteisti įsiskolinimo už trejų metų laikotarpį, todėl kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas pagrįstai ieškinį šioje dalyje atmetė.

Netenkinus ieškovės reikalavimo priteisti 12041,86 Lt išlaikymo įsiskolinimą, atmestinas ir ieškovės reikalavimas nustatyti priverstinę hipoteką atsakovui K. T. priklausančiam nekilnojamajam turtui, esančiam (duomenys neskelbtini), 12041,86 Lt piniginio reikalavimo įvykdymui užtikrinti.

Dėl aukščiaus nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliacinio skundo motyvais panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. liepos 19d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Atmetus apeliacinis skundą, ieškovės turėtos atstovavimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme iš atsakovo nepriteistinos (CPK 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. liepos 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovės R. P. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Kolegijos pirmininkė Rūta PalubinskaitėKolegijos teisėjai Evaldas BurzdikasAlbinas Čeplinskas