- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-03
- Bylos Nr.
- 2S-477-123/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-11243-2015-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Nijolė Griškevičienė
- Pareiškėjas
- R. R.
- Suinteresuotas asmuo
- UAB „Swedbank lizingas“, Klaipėdos apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai
Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2S-477-123/2016 Teisėja L. Giedrė (Proceso Nr. 2-06-3-11243-2015-0)
2016 m. kovo 3 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Nijolė Griškevičienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo R. R. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. R. pareiškimą suinteresuotiems asmenims UAB „Swedbank lizingas“, Klaipėdos apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai, antstoliui A. S., antstoliui Z. Z. dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas R. R. kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti jam bankroto bylą, kadangi pareiškėjo būklė atitinka fizinio asmens būklę, numatytą Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatyme, kai asmuo negali vykdyti skolinių įsipareigojimų ir bankroto administratoriumi paskirti S. P. Nurodė, kad pareiškimo pateikimo dieną jo skoliniai įsipareigojimai, kurių mokėjimo terminai yra suėję, sudaro 17 718,57 Eur. Tapo nemokus bankrutavus UAB (duomenys neskelbtini), nes pareiškėjas ir jo brolis E. R. solidariai laidavo už minėtą bendrovę pagal laidavimo 2009 m. sutartis Nr. LT066205/1, LT066206/1, LT068025/1, LT074415/1, LT074421/1, LT081244/1, LT081980/1. Bendra laidavimo suma – 16 000 Eur. Pareiškėjas nurodė, kad jo kreditoriai yra UAB „Swedbank“ lizingas, Klaipėdos apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija, antstolio A. S. kontora ir antstolio Z. Z. kontora. Pareiškėjas taip pat nurodė, jog nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų bei transporto priemonių neturi. Pareiškėjas nurodė, kad pagal darbo sutartį gaunamos lėšos – 287,82 Eur, atskaičius privalomuosius mokesčius. Dirba pagal darbo sutartį UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi. Bendrovės pagrindinė veikla yra tarptautinis krovinių pervežimas. Nuo 2013 m. pabaigos užsidarius Rytų rinkai, ir dėl to atsiradus didelei konkurencijai, bendrovė, sumažėjus užsakymams nebeišgalėjo išlaikyti visų vairuotojų, dėl to sumažėjo ir atlyginimai, ir pareiškėjas negali atsiskaityti su kreditoriais iš gaunamų pajamų. Šiuo metu pagal vykdomuosius dokumentus antstoliai vykdo išskaičiavimus iš atlyginimo kreditorių reikalavimams tenkinti, todėl pragyvenimui ir šeimos išlaikymui lieka mažai piniginių lėšų. Reikalingos lėšos pragyvenimui sudaro 275,70 Eur kas mėnesį. Pareiškėjas taip pat nurodo, jog išlaiko nepilnametę G. R., kuriai kas mėnesį skiria po 100 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-01-04 nutartimi pareiškėjo R. R. pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo netenkino. Atsisakė R. R. iškelti fizinio asmens bankroto bylą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nurodo, jog uždirba 287,82 Eur dirbdamas direktoriumi įmonėje, kurios akcininkė yra pareiškėjo motina, todėl tai kelia abejonių dėl asmens sąžiningumo. Tai suponuoja išvadą, jog asmuo sąmoningai siekia neįgyti daugiau pajamų ir taip padengti kreditorių reikalavimus. Teismas nevertina įmonės gaunamų pajamų ir jos mokumo, tačiau, teismo nuomone, pareiškėjas pagal savo turimą kompetenciją, turėdamas direktoriaus darbo patirties, taip pat būdamas darbingo amžiaus turi visas galimybes susirasti geriau apmokamą darbą. Pažymėtina, jog pareiškėjas nenurodė, kad ketina ar siekia ateityje ieškoti kitų galimybių savo mokumui pagerinti. Teismas kritiškai vertino pareiškėjo argumentus dėl gaunamų mažų pajamų, kadangi R. R. dirba direktoriaus pareigose ir yra vienas motinos (vienintelės akcininkės) samdomas darbuotojas bendrovėje. Kadangi pareiškėjas yra UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, t. y. pats įmonei vadovauja ir pats nusprendžia dėl mokamo atlyginimo dydžio, yra pagrindas manyti, jog pareiškėjas realiai gauna kur kas didesnį darbo užmokestį, o tai verčia abejoti gaunamų pajamų realumu. Teismo nuomone, pareiškėjas elgiasi nesąžiningai, nes nenurodo tikrųjų savo gaunamų pajamų. Įmonė yra moki ir pelninga, todėl pareiškėjo gaunamas 287,82 Eur įmonės direktoriaus atlyginimas yra neadekvatus esamai padėčiai. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjo finansinė būklė nėra kritinė, pareiškėjas dirba dvejose įmonėse, pareiškėjo argumentas, jog šeimos finansinė padėtis yra sunki, kadangi žmona turi kreditinį įsiskolinimą bankui, nėra pagrįstas jokiais rašytiniais įrodymais, todėl pareiškėjo teiginį, jog bankroto bylos iškėlimas galėtų pagerinti šeimos finansinę padėtį vertino kritiškai. Dėl nurodytų aplinkybių atsisakė pareiškėjui iškelti bankroto bylą.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas R. R. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-01-04 nutartį panaikinti ir perduoti bankroto bylos iškėlimo klausimą Klaipėdos miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2014 m. finansinius metus baigė su nuostoliu už 2205 Eur sumą, todėl nepagrįstai konstatavo, kad įmonė dirba pelningai, o pareiškėjas yra nesąžiningas. Laidavimo sutartys buvo sudarytos daugiau nei prieš trejus metus, todėl pareiškėjo veiksmai sudarant šias sutartis negali būti vertinami sprendžiant dėl pareiškėjo sąžiningumo. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad pagal vykdomuosius dokumentus yra iš dalies dengiami kreditorių reikalavimai.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo R. R. pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, nustatęs, kad pareiškėjas uždirba 287,82 Eur dirbdamas direktoriumi įmonėje, kurios akcininkė yra pareiškėjo motina, todėl tai kelia abejonių dėl asmens sąžiningumo.
Nustatyta, kad pareiškėjo pradelstų įsipareigojimų bendra suma yra 17 718,57 Eur (b. l. 10). Pareiškėjas nurodė, jog pareiškėjo įsipareigojimas UAB „Swedbank lizingas“ pagal laidavimo sutartis yra kartu su jo broliu E. R. 2009-03-10 paprastojo neprotestuotino vekselio pagrindu įmonės UAB (duomenys neskelbtini) direktorius R. R., kaip vekselio davėjas, išrašė vekselį už 67 984,82 Eur sumą vekselio gavėjui UAB „Hansa Lizingas“ (dabartinis pavadinimas UAB „Swedbank lizingas“). Pagal laidavimo sutartis Nr. LT066205/1, LT066206/1, LT068025/1, LT074415/1, LT074421/1, LT081244/1, LT081980/1 pareiškėjas laidavo užtikrinant lizingo sutarčių įvykdymą (b. l. 68–87). Klaipėdos apygardos teismo 2010-05-04 sprendimu UAB (duomenys neskelbtini) įmonės veikla pripažinta pasibaigusia. Pareiškėjas nurodė, jog jo gaunamos pajamos per mėnesį dirbant UAB (duomenys neskelbtini) yra 287,82 Eur, UAB (duomenys neskelbtini) – 81,25 Eur (b. l. 93).
Pagal FABĮ 6 straipsnio 1 dalį, teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad įstatymo tikslą atitiktų toks FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtintos teisės normos aiškinimas, pagal kurį sąžiningumo aspektu būtų vertinamas pareiškėjų elgesys būtent per paskutinius trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, turėjęs įtakos jų nemokumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-06-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394-415/2015; 2015-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680-684/2015). Konstatuotina, kad pareiškėjo sudaryti sandoriai, sukėlę jo nemokumą, buvo sudaryti 2008–2009 m., taigi daugiau nei prieš trejus metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo, todėl vadovaujantis FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktu, sąžiningumo aspektu galėjo būti vertinami tik pareiškėjo sandoriai, veiksmai (neveikimas) už laikotarpį nuo 2012-09-11 iki 2015-09-11, t. y. per paskutinius trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo.
Kasacinio teismo išaiškinta, kad nesąžiningu asmuo pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais leidžia daryti išvadą, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi nepakankamai rūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principų reikalavimus. Taigi, nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo teikiant informaciją apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-11-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas pareiškėjo nesąžiningumą, netyrė byloje pareiktų aplinkybių, kad pareiškėjas per trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą pateikimo dienos neprisiėmė papildomų finansinių įsipareigojimų kitiems kreditoriams, iš dalies dengė kreditorių reikalavimus pagal vykdomuosius dokumentus (b. l. 24, 25, 107).
Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo gaunamą darbo užmokestį vertino kaip įrodymą patvirtinantį asmens nesąžiningumą. Tačiau aplinkybės, susijusios su pareiškėjo veiksmais mokumui atkurti, teismo turi būti vertinamos ne bankroto bylos iškėlimo stadijoje, o mokumo atkūrimo plano sudarymo ir tvirtinimo stadijoje (FABĮ 7, 8 straipsniai). Tuo atveju, jeigu teismas nepatvirtina pateikto plano, bankroto byla nutraukiama (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pažymėtina, kad iš UAB (duomenys neskelbtini) finansinės atskaitomybės duomenų už 2014 m. matyti, kad 2014 m. įmonė patyrė 2 205 Eur nuostolį, todėl ši aplinkybė taip pat vertintina sprendžiant dėl pareiškėjo gaunamo atlyginimo dydžio (CPK 178 straipsnis).
Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo klausimą, netinkamai aiškino ir taikė fizinių asmenų bankrotą reglamentuojančias teisės normas, neteisingai įvertino fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo klausimui teisiškai reikšmingus duomenis, dėl to skundžiama nutartis naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 335?339 str., teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 4 d. nutartį panaikinti ir perduoti bankroto bylos pareiškėjui R. R. iškėlimo klausimą Klaipėdos miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.