- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-24
- Bylos Nr.
- 1A-288-60-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 26-1-1269-06-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Emilija Akelienė (pirm.), Svetlana Jurgaitienė, Egidijus Jonas Grigaravičius
- Nukentėjusysis
- A. M.
- Advokatai
- Lina Svirinavičienė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Emilijos Akelienės, teisėjų Egidijaus Jono Grigaravičiaus, Svetlanos Jurgaitienės, sekretoriaujant Rūtai Baltušninkaitei, dalyvaujant prokurorui Arūnui Purvainiui, asmens, kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiuoju asmeniu ir jo atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, K. M. gynėjai advokatei Linai Svirinavičienei, nukentėjusiajai A. M.,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno miesto apylinkės prokuroro apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 10 d. nuosprendžio, kuriuo K. M. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Baudžiamojo kodekso (toliau BK) 164 straipsnį, jam susitaikius su nukentėjusiuoju asmeniu ir jo atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta.
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. M. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiuoju asmeniu, kaltinant jį pagal Baudžiamojo kodekso 164 straipsnį tuo, kad, žinodamas apie Kauno miesto apylinkės teismo 1997-10-22 nutarimą mokėti po 1/4 visų rūšių darbo užmokesčio (pajamų), bet ne mažiau 0,4 minimalaus gyvenimo lygio savo sūnaus Armino, gim. 1996-01-08, išlaikymui A. M. naudai, nuo 2001 metų kovo mėnesio iki 2006-08-01 vengė pareigos mokėti savo vaiko išlaikymui lėšas, neteikė jokios kitos materialinės paramos, dėl ko įsiskolino 2800 Lt.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu prokuroras prašo skundžiamą nuosprendį pakeisti ir panaikinti nuosprendžio dalį, kuria K. M. taikytas BK 38 straipsnis, pripažinti jį kaltu pagal BK 164 straipsnį bei paskirti jam 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per 3 mėnesius pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.
Skunde prokuroras nurodo, kad teismas nepagrįstai taikė BK 38 straipsnio nuostatas K. M. atžvilgiu ir nepagrįstai atleido jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 164 straipsnį ir taip netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Skundo autorius nurodo, kad teismas, neteisingai įvertino vieną iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį sąlygų - pagrindą manyti, kad K. M. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Prokuroras teigia, kad apylinkės teismas nemotyvavo kodėl tokiam asmeniui galima taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, o tik konstatavo, kad K. M. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi dėl įvykdyto nusikaltimo, su nukentėjusiąją susitaikė, alimentų įsiskolinimą padengė, nukentėjusioji jam pretenzijų nereiškia, todėl yra galimybė jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Skundo autorius nurodo, kad teismas manė, jog K. M. nedarys naujų nusikalstamų veikų vien tik todėl, kad ankstesnė baudžiamoji byla jo atžvilgiu jam susitaikius su nukentėjusiuoju buvo nutraukta 2001-11-21.
Prokuroras teigia, kad teismas neįvertino to, jog K. M. jau ne pirmą kartą padaro iš esmės analogišką veiką, tai yra ir anksčiau nesant pateisinamos priežasties yra nemokėjęs alimentų savo sūnaus išlaikymui A. M. naudai ir dėl to buvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Tačiau 2001-12-03 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-386-07/01, buvo nustatyta, kad K. M. alimentų nemokėjo nuo 2001 gegužės mėnesio ir tų pačių metų rugpjūčio l dienai susidarė 1666 Lt įsiskolinimas, o minėta byla buvo nutraukta tik dėl to, kad K. M. padengus įsiskolinimą teismas pripažino, kad jo padaryta veika prarado pavojingumą. Skundo autorius teigia, kad minėtos aplinkybės rodo, jog K. M. šioje byloje inkriminuota nusikalstama veika buvo iš esmės tik tęsinys jo nusikalstamos veikos, dėl kurios minėta byla buvo nutraukta, kas rodo, kad K. M. po ankstesnio teismo sprendimo analogiškoje byloje išvadų nepadarė ir toliau nemokės alimentų savo vaiko išlaikymui. Be to, prokuroras nurodo, kad alimentų įsiskolinimą K. M. sumokėjo tik po to, kai buvo sulaikytas šioje byloje po kelis metus trukusios jo paieškos, kai grįžo iš užsienio pasikeisti nustojusio galioti asmens dokumento, kas rodo, jog tai jis padarė ne laisvanoriškai, o siekdamas išvengti bausmės. Todėl tai neduoda pagrindo pasitikėti K. M., kad jis ateityje mokės alimentus savo vaiko išlaikymui ir daugiau nenusikals. Dėl to K. M. turi būti pripažintas kaltu dėl jo padaryto nusikaltimo ir jam turi būti paskirta bausmė - laisvės apribojimas, nes jis anksčiau neteistas, o bausmės dydis nustatomas atsižvelgiant į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus.
Atsikirtimu į apeliacinį skundą nukentėjusioji A. M. prašė atsižvelgti į tai, kad K. M. ir toliau nevykdo įsipareigojimų dėl vaiko išlaikymo.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras ir nukentėjusioji prašė apeliacinį skundą tenkinti, K. M. gynėja prašė skundą atmesti.
Prokuroro apeliacinis skundas atmetamas. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą ir įvertinęs jos įrodymus, padarė teisingas išvadas, ir, kaltininkui bei nukentėjusiajai susitaikius, pagrįstai pritaikė Baudžiamojo kodekso 38 straipsnį, atleisdamas K. M. nuo baudžiamosios atsakomybės ir nutraukdamas bylą.
Kaip teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, taikyti Baudžiamojo kodekso 38 straipsnį ir atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, o ne pareiga, ši teisė gali būti realizuota esant visoms Baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalyje numatytoms sąlygoms. Apeliantas abejoja, ar teismas teisingai įvertino Baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte keliamą reikalavimą pagrįstai manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikaltimų, nes tiek praeityje laisvu noru nemokėjo lėšų sūnaus išlaikymui, yra abejonių, kad jų nemokės ir ateityje. Nukentėjusioji, pirmosios instancijos teismo posėdyje, nuoširdžiai tvirtinusi, kad pretenzijų kaltinamajam neturi ir kad jis su ja atsiskaitęs, savo poziciją taip pat pakeitė. Tačiau bylos duomenys rodo, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog yra pagrindo manyti, kad K. M. nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra teisinga. Visų pirma, K. M. praeityje neteistas, nebaustas administracine tvarka, šiuo metu Lietuvoje negyvena, todėl nėra pagrindo manyti, kad jis darys kitokio pobūdžio nusikalstamas veikas. Taip pat nėra pagrindo manyti, kad ateityje jis darys ir nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, tai yra, vengs išlaikyti savo vaiką. Iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokole užfiksuotų nukentėjusiosios parodymų matyti, kad lėšų vaikui išlaikyti kaltinamasis neteikė kurį laiką prieš išvažiuodamas į Angliją, iš ten pinigus jis siuntė keletą kartų ir nemažomis sumomis, tačiau nukentėjusioji tiksliai siunčiamų pinigų neskaičiavo. Be to, nukentėjusioji pirmosios instancijos teisme parodė, o apeliacinės instancijos teisme patvirtino, kad K. M. šiuo metu sumokėjo jai 15 000 litų. Kadangi pagal kaltinimą nuo 2006-08-01, tai yra, beveik per 5 metus K. M. įsiskolinimas sudarė 2800 litų, sūnui Arminui, kurio išlaikymui yra skiriamos lėšos, iki pilnametystės yra kiek mažiau nei 5 metai, o K. M. sumokėjo nukentėjusiajai 15 000 litų, daroma išvada, kad K. M. nevengs pareigos išlaikyti vaiką.
Bylos duomenys patvirtina, kad K. M. dirba Jungtinėje Karalystėje, kas matomai ir sudarė galimybes jam išmokėti gana didelę pinigų sumą vaiko motinai, patenkinus prokuroro apeliacinį skundą ir nuteisus K. M., bausmę jis turėtų atlikti Lietuvos Respublikoje, prašoma skirti bausmė nepadėtų įgyvendinti nukentėjusiosios interesų.
Esant šioms aplinkybėms, daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismas baudžiamąjį įstatymą pritaikė teisingai, keisti nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą atmesti.