- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-27
- Bylos Nr.
- 2A-432-467/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aldona Tilindienė, Andrius Ignotas, Alma Urbanavičienė
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Ieškovas
- R. J.
- Kategorijos
- 95.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andriaus Ignoto, Aldonos Tilindienės ir Almos Urbanavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. J. ieškinį atsakovui valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl piniginės sumos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Kreditorius R. J. 2007 m. vasario 19 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, prašydamas priteisti iš skolininko A. R. 35 000 Lt piniginę sumą, 644 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2007 m. vasario 21 d. įsakymu nutarė išieškoti iš skolininko A. R. kreditoriui R. J. 35 000 Lt skolos, 644 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Skolininkui A. R. 2007 m. kovo 13 d. pareiškus prieštaravimus dėl teismo įsakymo ir teismui juos priėmus, teismas pasiūlė kreditoriui pareikšti ieškinį.
Šalies argumentai
Ieškovas R. J. nustatytu terminu pateikė teismui ieškinį, prašydamas priteisti iš atsakovo A. R. 35 000 Lt piniginę sumą, 644 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad A. R. 2005 m. sausio 27 d. paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 5-423, išduoto Vilniaus 20-ojo notarų biuro notaro A. R., pagrindu paveldėjo 24,6100 ha ploto žemės sklypą, esantį Krugeliškės k., Telšių rajone, kurį 2005 m. vasario 23 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 05-847 už 70 000 Lt pardavė UAB „Baltforos miškai“. Telšių rajono apylinkės teismas 2006 m. liepos 21 d. sprendimu 2005 m. sausio 27 d. paveldėjimo teisės liudijimą ir 2005 m. vasario 23 d. pirkimo-pardavimo sutartį pripažino negaliojančiais. Šiaulių apygardos teismas 2006 m. lapkričio 14 d. nutartimi Telšių rajono apylinkės teismo 2006 m. liepos 21 d. sprendimą pakeitė ir pripažino iš dalies negaliojančiu 2005 m. sausio 27 d. paveldėjimo teisės liudijimą, kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą. Šiaulių apygardos teismas 2006 m. lapkričio 14 d. nutartyje nurodė, kad UAB „Baltforos miškai“ buvo sąžiningas įgijėjas, todėl nėra pagrindo pripažinti negaliojančia 2005 m. vasario 23 d. pirkimo-pardavimo sutartį. Pagal Šiaulių apygardos teismo 2006 m. lapkričio 14 d. nutartį ieškovas yra įpėdinis, kuriam priklauso 1/2 dalis 24,6100 ha žemės sklypo, esančio Krugeliškės k., Telšių rajone. A. R. privalo grąžinti jam 1/2 dalį šio žemės sklypo, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypas parduotas UAB „Baltforos miškai“, kuris yra sąžiningas įgijėjas, A. R. privalo grąžinti ieškovui 1/2 dalį pagal 2005 m. vasario 23 d. pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp A. R. ir UAB „Baltforos miškai“, gautų lėšų, t.y. 35 000 Lt.
Atsakovas A. R. su ieškiniu sutiko iš dalies ir prašė tenkinti ieškovo reikalavimą dėl 13 716 Lt priteisimo, kitą ieškinio dalį prašė atmesti. Nurodė, kad, atkūrus A. R. tėvui nuosavybės teises į 24,6100 ha žemės sklypą, vidutinė šio žemės sklypo rinkos vertė buvo 44 089 Lt. Žemės sklypą sutvarkius tam, kad jis būtų tinkamas naudoti pagal paskirtį, jo vertė padidėjo. A. R. į žemės sklypą investavo savo asmenines lėšas. Be to jis turėjo papildomų išlaidų, atsidalijant žemės sklypą natūroje su giminaičiais (viso 16 657 Lt). Todėl atskaičius turėtas išlaidas nuo vidutinės rinkos vertės, ieškovui tektų 13 716 Lt suma.
Atsakovas A. R. 2009 m. balandžio 26 d. mirė.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2011 m. balandžio 18 d. nutartimi laikė, kad atsakovo A. R. teisių perėmėju yra valstybė, atstovaujama Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. balandžio 16 d. nutartimi nutarė laikyti, kad atsakovo A. R. teisių perėmėjas yra valstybė, atstovaujama Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 18 d. sprendimu ieškinį patenkino ir priteisė iš atsakovo Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos ieškovo R. J. naudai 35 000 Lt, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo palikimo perėjimo valstybei liudijimo gavimo, t.y. 2013 m. balandžio 4 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Teismas pripažino, kad, Šiaulių apygardos teismui 2006 m. lapkričio 14 d. nutartimi pripažinus iš dalies negaliojančiu 2005 m. sausio 27 d. paveldėjimo teisės liudijimą, ieškovas įgijo teisę reikalauti iš A. R. grąžinti pusę sumos, kurią šis gavo pardavęs paveldėtą žemės sklypą. A. R. teisme neįrodė, kad buvo atlikti žemės sklypo pagerinimo darbai, nepateikė jokių tą faktą liudijančių rašytinių įrodymų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos, apeliaciniu skundu prašo skolininką A. R. pakeisti į Lietuvos Respubliką, atstovaujamą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, taip pat nepriteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų. Nurodo, kad A. R. turtą paveldėjo valstybė, kuriai atstovauja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Tačiau pati Valstybinė mokesčių inspekcija jokio A. R. palikimo nepriėmė, todėl ji nėra nei šios bylos materialinių teisinių santykių dalyvė, nei tinkama bylos šalis ir teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai priteisė iš Valstybinės mokesčių inspekcijos ieškovo naudai 35 000 Lt piniginę sumą, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Be to, remiantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktu, prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos bei kiti asmenys, kai ieškinys pareiškiamas arba pareiškimas paduodamas siekiant apginti viešąjį, valstybės arba savivaldybės interesus, toje bylos dalyje, kurioje siekiama apginti viešąjį, valstybės arba savivaldybės interesą, yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas R. J. prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. balandžio 16 d. nutartimi atnaujino šios civilinės bylos nagrinėjimą ir atsakovo A. R. teisių perėmėju laikė valstybę, atstovaujamą Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos. Todėl valstybė yra tinkama šalis šioje byloje. Teismas, skundžiamame sprendime nurodydamas, jog skola ir bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovo Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, padarė rašymo apsirikimus. Apeliantas netinkamai aiškina CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas, nes šioje byloje ieškovas pareiškė ieškinį atsakovui A. R. dėl skolos priteisimo, todėl šis ieškinys nėra susijęs su viešojo intereso gynimu. Aplinkybė, kad atsakovas, atstovaudamas valstybės interesus, priėmė buvusio atsakovo A. R. turtą, į kurį yra nukreiptas ieškovo turtinis reikalavimas, nesudaro pagrindo atsakovą atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamam pirmosios instancijos teismo sprendimui panaikinti ar iš esmės pakeisti.
Atsakovas apeliaciniu skundu neginčija priteistos 35 000 Lt piniginės sumos dydžio, todėl teismo sprendimas laikomas teisėtu ir pagrįstu. Tačiau esminiu skundo argumentu apeliantas nurodo, jog jis yra netinkama šalis byloje, nes A. R. turtą paveldėjo valstybė, kurią atstovauja Valstybinė mokesčių inspekcija, todėl mano, kad teismas nepagrįstai priteisė ieškovui sprendime nurodytas pinigų sumas iš Valstybinės mokesčių inspekcijos. Teisėjų kolegija su tokiais apelianto argumentais nesutinka, nors ir pripažįsta, kad jie iš dalies sudaro pagrindą skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą patikslinti.
Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo rezoliucinės dalies, pirmosios instancijos teismas ieškovo R. J. ieškinį patenkino ir jo prašomas priteisti sumas bei bylinėjimosi išlaidas priteisė iš atsakovo Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos. Tačiau, kaip matyti iš Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 18 d. nutarties, į civilinės bylos nagrinėjimą po atsakovo A. R. mirties jo teisių perėmėju buvo įtraukta valstybė, atstovaujama Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (b.l. 114, t.2). Nuo to laiko bylos nagrinėjime ir teismo posėdžiuose dalyvavo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įgaliotas asmuo (b.l. 118, 149-150, 179-180, t.2). CK 5.2 straipsnio 3 dalis nustato, kad tuo atveju, jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei. Taigi akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju teisingai nustatė ir konstatavo, jog atsakovo A. R. teisių perėmėjas yra valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos, tačiau tiek 2011 m. balandžio 18 d. nutartyje, tiek vėlesniuose procesiniuose sprendimuose, įskaitant apskųstąjį sprendimą, per klaidą netiksliai nurodė, jog atsakovas yra Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, o ne valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Todėl, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, o taip pat į tai, jog nagrinėjamoje byloje atsakovą nuo teisių perėmimo momento atstovavo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įgalioti asmenys, yra pagrindas, nenaikinant skundžiamo sprendimo, jo rezoliucinę dalį patikslinti, nurodant, kad atsakovas yra valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Pagal CK 5.62 straipsnio 3 dalį valstybė atsako už palikėjo skolas neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės. Nagrinėjamu atveju teismas skundžiamame sprendime nenurodė, jog iš atsakovo - valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos, priteisiamos sumos neturi viršyti paveldėto A. R. turto tikrosios vertės. Todėl skundžiamo sprendimo rezoliucinė dalis ir šiuo aspektu tikslintina, nurodant, kad iš atsakovo priteistina 35 000 Lt suma, 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos, neviršijant jai perėjusio paveldėto A. R. turto tikrosios vertės.
Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, jog žyminis mokestis bei bylinėjimosi išlaidos valstybei nagrinėjamu atveju iš apelianto nepriteistinos, kadangi šioje byloje ieškovas (fizinis asmuo) pareiškė ieškinį fiziniam asmeniui A. R. dėl skolos priteisimo, todėl ieškinys nėra susijęs su viešojo intereso gynimu. Aplinkybė, kad atsakovas, atstovaudamas valstybės interesus, priėmė buvusio atsakovo A. R. turtą, į kurį yra nukreiptas ieškovo turtinis reikalavimas, nesudaro pagrindo atsakovą atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai pritaikė materialinės ir proceso teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl yra pagrindas sprendimą palikti iš esmės nepakeistą, patikslinant tik jo rezoliucinę dalį, aukščiau aptartu būdu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.
Patikslinti sprendimo rezoliucinę dalį, nurodant, kad iš atsakovo valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, priteista 35 000 Lt suma, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo palikimo perėjimo valstybei liudijimo gavimo, t.y. 2013 m. balandžio 4 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2650 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovo R. J. naudai, neviršijant valstybei perėjusio paveldėto A. R. turto tikrosios vertės.