Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas, sekretoriaujant Neringai Keršienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui S. V., jos atstovui advokatui Daliui Balceriui, institucijos, kurios pareigūnas surašė teisės pažeidimo protokolą ir priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje atstovei – Eglei Liudvinavičiūtei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal S. V. skundą dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilutės rajono aplinkos apsaugos agentūros 2010 m. lapkričio 26 d. nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

2010 m. lapkričio 15 d. S.V. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, jame pažeidimo esmę nurodant – 2010 m. rugsėjo 29 d. 1110-32 val. paimti mėginiai iš Šyšos upės, aukščiau AB (duomenys neskelbtini) išleistuvų ir iš AB (duomenys neskelbtini) išleistuvų Nr. 3 ir Nr. 5. Atlikus paimtų mėginių laboratorinius tyrimus ir palyginus gautus rezultatus su leistinomis koncentracijomis pagal Šyšos upės aukščiau išleistuvų išmatuotą BDS₇, nustatytas BDS₇ viršijimas: aušinimo vandens ištekančio per išleistuvą Nr. 3 - 2.4 karto, per išleistuvą Nr. 5 - 2.2 karto. Tuo pažeidė LR Aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnio, 14 straipsnio 3 dalies 2 punkto, Aplinkos ministro 2005 m. birželio 29 d. įsakymo Nr.D1-330 IV dalies 11.2 punkto reikalavimus. Šio protokolo pagrindu 2010 m. lapkričio 26 d. priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 70 AM 049490 ir S.V. veika buvo kvalifikuota pagal ATPK 51⁶ straipsnio 2 dalį ir jai paskirta administracinė nuobauda – 2400 litų bauda.

S.V. kreipėsi skundu į teismą, nurodydama, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nėra nurodyta kokiais konkrečiais veiksmais pasireiškė jos priešingas teisei, kaltas veikimas ar neveikimas, kuriuo būtų pažeidusi ginčijamame nutarime nurodytus teisės aktus. Įvardijamose teisės aktuose nėra numatytas atsakomybės pagrindas, kaltinimas yra abstraktaus pobūdžio, todėl protokolas neatitinka ATPK 260 straipsnio reikalavimų, keliamų protokolo turiniui. Be to jokiuose norminiuose dokumentuose nėra apibrėžta ribinė leistina maksimali tarša išleidžiamose nuotekose per išleistuvus. Pagal 2005 m. gruodžio 21 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-633 patvirtintą “Paviršinių vandens telkinių, kuriuose gali gyventi ir veistis gėlavandenės žuvys, apsaugos reikalavimų aprašą” lašišinių žuvų vandens telkinio leidžiamas ribinis BDS₇ rodiklis yra ? 4 (mg/L O₂). Tyrimo metu nustatytieji ribiniai dydžiai neviršijo nurodytojo, todėl protokole nurodytos aplinkybės, jog nustatytas BDS₇ leidžiamo rodiklio viršijimas išleistuve Nr. 3 - 2.7 karto ir išleistuve Nr. 5 -2.2 karto, nėra pagrįstas ir neatitinka Aprašo nustatytų reikalavimų.

Šiais ir skunde išsamiau išdėstytais argumentais teismo prašoma: - panaikinti Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilutės rajono aplinkos apsaugos agentūros 2010 m. lapkričio 26 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.71 AM 049490; - jeigu įvertinus visas aplinkybes teismas nuspręstų, kad yra pažeidusi ATPK 51⁶ straipsnį, atsižvelgiant į lengvinančias aplinkybes, turtinę padėtį, skirt mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje. Teisminio nagrinėjimo metu S.V. palaiko skunde išdėstytus argumentus ir prašo jį tenkinti. Atstovas advokatas Dalius Balceris teisminio nagrinėjimo metu išdėstytais argumentais prašo skundą tenkinti. Institucijos atstovė Eglė Liudvinavičiūtė teisminio nagrinėjimo metu atsiliepime į skundą išdėstytais argumentais teismo prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkinamas dalinai.

S.V. 2010 m. lapkričio 15 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, jame pažeidimo esmę nurodant – 2010 m. rugsėjo 29 d. 1110-32 val. paimti mėginiai iš Šyšos upės, aukščiau AB (duomenys neskelbtini) išleistuvų ir iš AB (duomenys neskelbtini) išleistuvų Nr. 3 ir Nr. 5. Atlikus paimtų mėginių laboratorinius tyrimus ir palyginus gautus rezultatus su leistinomis koncentracijomis pagal Šyšos upės aukščiau išleistuvų išmatuotą BDS₇, nustatytas BDS₇ viršijimas: aušinimo vandens ištekančio per išleistuvą Nr. 3 - 2.4 karto, per išleistuvą Nr. 5 - 2.2 karto. Tuo pažeidė LR Aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnio, 14 straipsnio 3 dalies 2 punkto, Aplinkos ministro 2005 m. birželio 29 d. įsakymo Nr.D1-330 IV dalies 11.2 punkto reikalavimus. Šio protokolo pagrindu 2010 m. lapkričio 26 d. nutarimu S.V. veika buvo kvalifikuota pagal ATPK 51⁶ straipsnio 2 dalį ir jai paskirta administracinė nuobauda – 2400 litų bauda.

ATPK 51⁶ straipsnio 2 dalis numato administracinę atsakomybę už nuotekų išleidimą į aplinką viršijant leidime nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes ar pažeidžiant kitas leidime nustatytas nuotekų išleidimo sąlygas arba nuotekų išleidimą į aplinką pažeidžiant teisės aktuose nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes ar kitus nuotekų išleidimo į aplinką reikalavimus, kai pagal teisės aktus leidimas išleisti nuotekas nereikalingas. Ši teisės norma yra blanketinė, nurodanti, jog tam tikro teisinio santykio dalyviai privalo laikytis tam tikros elgesio taisyklės, bet jos konkrečiai neišdėsto nei šioje dispozicijoje, nei nurodo esant kituose to teisės normų akto straipsniuose ar straipsnių dalyse, todėl siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn būtina nuoroda į kito teisės akto nuostatos pažeidimą.

Protokole ir nutarime nurodoma, kad nesilaikyta Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnio reikalavimų, numatančio, kad piliečiai, suinteresuota visuomenė, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų, o taip pat šio įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 2 punkto reikalavimo numatančio, kad gamtos išteklių naudotojai privalo racionaliai ir taupiai naudoti gamtos išteklius, nepažeisti aplinkos apsaugos reikalavimų. Protokole ir nutarime taip pat nurodoma, kad nesilaikyta ir Aplinkos ministro 2005 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. D1-330 patvirtintų „Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių“ IV dalies 11.2 punkto reikalavimų. Ši norma numato, kad išduodant Leidimą, įvertinamas veiklos vykdytojo techninis bei ekonominis pasirengimas saugiai eksploatuoti įrenginį bei vadovaujantis šiais principais neturi būti pažeidžiamos nustatytos aplinkos kokybės normos bei kiti reikalavimai. Taigi nei viename iš šių aktų nėra numatyta kokia BDS₇ koncentracija galima išleidžiant nuotekas į aplinką ir koks dydis laikytinas viršijimu leidime nustatytų teršalų ribinių verčių. Šioje byloje aktualu nustatyti būtent pagal kokius kriterijus ir vadovaujantis kokiais teisės aktais buvo nustatyta, kad paimtuose iš AB (duomenys neskelbtini) išleistuvų Nr. 3 ir Nr. 5 vandens mėginiuose BDS₇ koncentracija viršija leistiną BDS₇ koncentraciją. Pagal teisės pažeidimo protokolo ir nutarimo turinį akivaizdu, kad leistiną koncentraciją Institucija nustatė Šyšos upėje aukščiau įvardijamų išleistuvų paėmus vandens mėginį Nr. 1-10-1355 ir jo tyrimo rezultatą laikant leistina BDS₇ koncentracija – 1.8 mgO₂/l (b.l.26). Tačiau nei teisės pažeidimo protokole, nei nutarime nėra nurodoma, kokiu teisės aktu nustatyta ir kokia turi būti iš AB (duomenys neskelbtini) išleistuvų išleidžiamų nuotekų ribinė BDS₇ koncentracijos mgO₂/l vertė. Pagal TIPK leidimo (b.l.35-36) sąlygas yra numatyta, kad iš išleistuvų Nr. 3 ir 5 išleidžiamų nuotekų BDS₇ leistina koncentracija yra nustatoma = BDS₇ koncentracija aukščiau AB (duomenys neskelbtini) + BDS₇ nustatymo metodo nurodyta paklaida, %. Liudytoja apklausta Jūrinių tyrimų departamento analitinės kontrolės skyriaus vedėja A.G. nurodė, kad TIPK leidime nėra nustatyti konkretūs per išleistuvus išleidžiamų nuotekų BDS₇ ribiniai dydžiai. Todėl įvertinus šias aplinkybes akivaizdu, kad Institucija privalėjo tiek protokole, tiek nutarime nurodyti teisinį administracinės atsakomybės pagrindą ir pagrįsti atliktą skaičiavimą, kuriuo grindžiamas BDS₇ ribinio dydžio viršijimas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t.y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas (žr.: LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. N756-135/2008). Priešingu atveju negali būti laikoma, kad administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodyta pažeidimo esmė. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo. Tačiau gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką ketinama taikyti administracinę atsakomybę. Pastebėtina, kad ATPK 260 straipsnio 1 dalis reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole aprašyti pažeidimo esmę, t. y. veikos objektyviąją pusę, bei nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą – tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją (žr.: LVAT nutartis administracinėse bylose Nr. N3-1135/2005 ir N62-301/2008). Taigi cituojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika patvirtina, kad tokiu atveju, kai nustatomi trūkumai, trukdantys administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimui, t.y. kai protokolas surašytas netinkamai – nenurodyti esminiai administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių nagrinėti bylą, ji turėtų būti grąžinama protokolą surašiusiai institucijai protokolui patikslinti ar papildomai tirti, priklausomai nuo bylos aplinkybių (žr.: LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. N3-444/2006, „Administracinių teismų praktika“ Nr. 9, 2006 m.). Šiuo atveju teismas konstatuoja, jog protokolo trūkumai yra esminiai, jo trūkumų teisme ištaisyti nėra galimybės, kadangi protokole suformuluotas kaltinimas yra nekonkretus, kas neleidžia nustatyti kaltinimo turinio ir apimties, todėl ginčijamas nutarimas naikintinas, o byla grąžintina protokolą surašiusiai institucijai nagrinėti iš naujo.

Nusprendus grąžinti bylą nagrinėti iš naujo Institucija privalo įvertinti ir tai ar S.V. gali būti ATPK 51⁶ straipsnio 2 dalyje numatyto teisės pažeidimo subjektu. Pagal protokole nurodytas einamas pareigas ji yra AB (duomenys neskelbtini) ir jos teisių bei pareigų turinį apibrėžia 2007 m. kovo 19 d. AB (duomenys neskelbtini) gen. direktoriaus įsakymu Nr. 26 patvirtinti nuostatai Nr. 22 (b.l.30-32). Pagal šių nuostatų 2.5 punktą laborantas – ekologas atlieka nutekamųjų vandenų analizę, pagal nuostatų 3.1 turi teisę įgyvendinti visas reikiamas priemones bendrovės nuotekų, kanalizacijos sistemų, valymo įrenginių darbui užtikrinti ir pagal nuostatų 4.1.2 punktą atsako už bendrovės nuotekų, kanalizacijos sistemų, valymo įrenginių eksploataciją. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. lapkričio 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N17-1662/2006 yra išaiškinęs, jog tuo atveju, kai ūkio subjekto veika yra padaromi pažeidimai, už kuriuos numatyta administracinė atsakomybė, administracinėn atsakomybėn traukiami fiziniai asmenys, atsakingi už atitinkamo ūkio subjekto organizacinių – tvarkymo ar administracinių – ūkinių pareigų vykdymą. Iš to seka išvada, kad juridinio asmens atstovai nurodyto pobūdžio bylose turi specialaus subjekto – pareigūno (ATPK 14 str.) – teisinį statusą. Todėl būtina įvertinti S.V. suteiktų įgalinimų apimtį ir jos atsakomybės ribas AB (duomenys neskelbtini) organizacinių – tvarkymo ar administracinių – ūkinių pareigų vykdymo srityje.

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.82 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kiekvienas juridinis asmuo turi turėti vienasmenį ar kolegialų valdymo organą ir dalyvių susirinkimą, jeigu steigimo dokumentuose ir juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose neįtvirtinta kitokia organų struktūra. Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrovė turi turėti visuotinį akcininkų susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą. Šios įstatymų nuostatos reiškia tai, jog bendrovėje privalo nuolat būti sudaryti ir veikti du organai: aukščiausias organas – visuotinis akcininkų susirinkimas, ir vienasmenis valdymo organas – bendrovės vadovas. Nesant juridinio asmens organų, atitinkamas susivienijimas net negalėtų būti juridinis asmuo, nes neturėtų vienų iš svarbiausių juridinio asmens požymių: galėjimo įgyti teises ir pareigas savo vardu, tam tikros valdymo organų sistemos (organizacinio vieningumo). Pagrindinis bendrovės valdymo organas yra bendrovės vadovas, nes jis, jeigu nesudaroma valdyba, atlieka valdybos kompetencijai priskirtas funkcijas, vienvaldiškai veikia bendrovės vardu bendrovės santykiuose su kitais asmenimis (Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 4, 6 dalys). Taigi ir akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) veiklai vadovauja bendrovės vadovas, kuris atstovauja bendrovei santykiuose su kitais fiziniais ir juridiniais asmenimis

Todėl šiuo atveju tam, kad būtų galima svarstyti administracinės atsakomybės klausimą, pirmiausia būtina nustatyti kokie ir kam yra suteikti įgalinimai veikti minėto juridinio asmens vardu. Įvardijami „Vandenų laboratorijos laboranto – ekologo pareiginiai nuostatai Nr. 22“ yra skirti apibrėžti kompetencijas ir atsakomybę įmonės viduje ir pagal šiuos nuostatus negali būti sprendžiama, kokia įgalinimų apimtis asmeniui yra suteikta veikiant įmonės vardu ir eliminuojamas įmonės vadovo atsakomybės klausimas. Teisminio nagrinėjimo metu nurodyta, kad AB (duomenys neskelbtini) veikia laboratorija ir pagal nuostatų 1.2 punktą laborantas yra pavaldus laboratorijos vadovui. Todėl akivaizdu, kad sprendžiant atsakomybės klausimą turi būti vertinamos ir šios aplinkybės, kokie įgalinimai ir kompetencija yra suteikta laboratorijos vedėjui.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 124 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

S. V. skundą tenkinti dalinai.

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilutės rajono aplinkos apsaugos agentūros vyresniojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus 2010 m. lapkričio 26 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.70 AM 049490 panaikinti ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilutės rajono aplinkos apsaugos agentūrai nagrinėti iš naujo.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.