Kauno apygardos teismo nuosprendis

2008-09-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1-85-290/2008

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2008-09-16
Bylos Nr.
1-85-290/2008
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jurgis Kiškis
Kaltinamasis
A. J.
Advokatai
Giedrė Kazakevičienė
Baudž. byla Nr. 1-85-290/2008
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.3.1., 2.3.6.4.5.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. rugsėjo 16 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Jurgis Kiškis, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorams Aurelijai Vansevičienei, Virginijui Sokolovui, gynėjai advokatei Giedrei Kazakevičienei,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. J., Arsenijaus, gimęs (duomenys neskelbtini), Jonavoje, rusas, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, be pastovios gyvenamosios vietos, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Jonavoje, teistas: 1) Jonavos rajono apylinkės teismo 1979-07-25 nuosprendžiu pagal LR BK 246 str. 1 d., 250 str. pataisos darbais 1 metams; 2) Jonavos rajono apylinkės teismo 1982-02-18 nuosprendžiu pagal LR BK 90 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams; 3) Jonavos rajono apylinkės teismo 1999-09-06 nuosprendžiu pagal LR BK 115 str. laisvės atėmimu 1 metams; 4) Jonavos rajono apylinkės teismo 2006-06-30 nuosprendžiu pagal LR BK 138 str. 1 d., 135 str. 1 d., pritaikius LR BK 63 str. 1 d., 63 str. 4 d., laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad kaltinamasis A. J. 2006 metais, laikotarpiu tarp balandžio 21 d. 15.20 val. ir balandžio 22 d. 05.20 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo bei teisiamojo posėdžio metu nenustatytu laiku, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, Jonavoje, šalia medinio namelio, kuriame laikinai gyveno, esančio tarp (duomenys neskelbtini) gatvių, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su D. K. metu, tyčia sudavė jam ne mažiau kaip tris smūgius nenustatytu įrankiu į kairę plaštaką ir galvą, tuo padarydamas nukentėjusiajam poodinę kraujosruvą kairėje plaštakoje, muštinę žaizdą apatinėje lūpoje, muštinę žaizdą ir odos nubrozdinimą kaktoje, kraujosruvą kaktos minkštuosiuose audiniuose, kaktikaulio ir dešinio momenkaulio skeveldrinius įspaustinius lūžius bei priekinės ir vidurinės kaukolės pamato duobių linijinius lūžius, kraujo išsiliejimą virš kietojo galvos smegenų dangalo ties dešiniuoju smegenų pusrutuliu, kraujo išsiliejimą po galvos smegenų minkštaisiais dangalais dešinėje kaktinėje skiltyje, galvos smegenų dešinės kaktinės ir kairės smilkininės skilties sumušimą, poodines kraujosruvas dešinės akies viršutiniame voke, kairiame žande, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu išsiliejusiu krauju virš kietojo galvos smegenų dangalo ir galvos smegenų pabrinkimu, nuo ko D. K. netrukus įvykio vietoje mirė, tai yra nužudė D. K.. Tokie kaltinamojo veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. numatytą nusikaltimą.

Kaltinamasis A. J. kaltu neprisipažino ir parodė, kad įvykio dieną su D. K. negėrė. Degalinėje nebuvo nei ketvirtadienį, nei penktadienį, tuo metu buvo Jonavoje. Tvirtino, jog su D. K. tada nesimušė, jį pažinojo apie 5 metus kaip sugėrovą. D. K. jį pasikvietė už namuko, kur jam sudavė į veidą, o šis sudavė kumščiu jam atgal, bet tai buvo pirmadienį. Jokio daikto rankoje neturėjo, užteko kumščio. Jie tik per „snukius“ pasidaužė ir viskas, jokio mušimo nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis A. J. savo kaltę neigia, jo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą yra įrodyta nukentėjusiosios, liudytojų nuosekliais parodymais bei byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais rašytiniais įrodymais.

Nukentėjusioji J. S. parodė, kad įvykio nematė. Daug kartų yra girdėjusi, jog jos sūnėnui, D. K., kaltinamasis grasino. A. J. reikalavo, kad jį nukentėjusysis priimtų gyventi sode esančiame name, o jis pats gyveno pašiūrėje. D. K. buvo rastas nužudytas prie A. J. būdelės. Sūnėnas prašydavo apginti jį nuo A. J., buvo kreipęsis į policiją dėl dokumentų, nes A. J. buvo paėmęs jo striukę su dokumentais. D. K. prašydavo pagelbėti, užstoti nuo kaltinamojo, bet jos vyras nenorėjo į tai kištis, kadangi žinojo, kad A. J. yra nužudęs vieną žmogų. 2006-04-22 atvažiavę žmonės pranešė, kad sūnėnas rastas nužudytas. Išvakarėse A. K. buvo pas juos užėjęs, bet apie jokius nesutarimus ar grasinimus tada nieko neužsiminė. Išskyrus A. J., sūnėnui niekas negrasino ir jo neskriausdavo. D. K. apibūdino kaip ramų žmogų, nurodė, jog nėra girdėjusi, kad jis su kuo būtų mušęsis, nors ir mėgo išgerti. Sūnėną palaidojo ji, turėjo 3512,29 Lt su tuo susijusių išlaidų. Gavo 750 Lt pašalpą bei 331,52 Lt vienkartinę išmoką, todėl reiškia 2430,77 Lt civilinį ieškinį dėl laidojimų išlaidų ir prašo priteisti 20000 Lt neturtinės žalos, kadangi D. K. buvo jos krikšto sūnus, ji pastarąjį rengė, prižiūrėjo bei jam viskuo padėjo.

Liudytojas Č. L. parodė, kad įvykio nematė. D. K. išvakarėse buvo atėjęs pas juos, sakė: „dėde, eikit prie bažnyčios, ten didelės muštynės“. Nuėjęs ant kalno pažiūrėti, nieko nematė. D. K. buvo stipriai išgėręs, nusišnekėjo. Kaltinamasis retkarčiais užeidavo paprašyti cigarečių, duonos. A. J. mušantis su D. K. matyti neteko. D. K. nesiskundė, kad A. J. jam grasintų. Nurodė, kad nukentėjusysis mėgdavo išgerti, bet išgėręs nebūdavo piktas, neteko matyti nieko blogo. Apie įvykį sužinojo iš D. K. patėvio, kuris pasakė, kad nukentėjusįjį rado negyvą prie būdelės apie 10 m atstumu. Buvo nuėjęs pasižiūrėti, nukentėjusysis gulėjo ant nugaros, rankos buvo išskėstos, veidas kruvinas.

Liudytojas V. R. parodė, kad su kaltinamuoju buvo patalpintas Jonavos PK areštinėje. Pastarasis jam pasakojo, kad soduose, Jonavos rajone, kur jis gyveno, gėrė su nukentėjusiuoju ir susimušė. Kaltinamasis trenkė metaliniu daiktu nukentėjusiajam per galvą, paskui paėmė jo pinigus ir nuėjo į degalinę nusipirkti alkoholio. A. J. dar pasakojo, kad norėjo nukentėjusįjį nutempti, bet pasirodė per sunkus, todėl paliko, mušė dėl to, kad nukentėjusysis nedavė pinigų. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojo parodymus (t.2, b.l.1-4), pastarasis parodė, kad galbūt ne taip suprato, kuo kaltinamasis trenkė nukentėjusiajam. A. J. jam sakė, kad trenkė daiktu, kuriuo buvo paremtos durys, bet ne pagaliu, kurį išmetė. Tvirtino neatsimenantis, ar kaltinamasis jam sakė, kiek smūgių sudavė. Sulaikymo metu ant kaltinamojo matėsi mėlynės.

Liudytojas S. D. parodė, kad A. J. patalpino kartu su juo į vieną kamerą Jonavos raj. PK areštinėje. Kaltinamasis buvo girtas, blaivėsi apie penkias paras, visą laiką miegojo. Nurodė, kad V. R. galėjo kalbėtis su A. J., nes jis sakė: „senas lagerių žmogus „frontas“. Apie nužudymą nieko negirdėjo, buvo kalbama tik apie muštynes.

Liudytojas V. S. parodė, kad D. K. matė dieną prieš muštynes, apie pietus buvo pas jį nuėjęs, kur su juo išgėrinėjo. A. J. tuo metu užėjęs nebuvo. D. K. tuo metu nebuvo sumuštas. Kitą dieną eidamas iš Jonavos pamatė D. K. gulintį ant žemės, manė, kad jis girtas. Nukentėjusiojo nelietė, o atėjęs kaimynas pastarąjį pačiupinėjo ir pasakė, kad „gatavas“. D. K. gulėjo ant nugaros, jo veidas buvo kruvinas. Nukentėjusysis jam buvo sakęs, kad su A. J. barėsi, tačiau dėl ko nežino. Nukentėjusiojo mušantis nematė, jį apibūdino kaip ramų žmogų.

Liudytojas J. P. parodė, kad su kaltinamuoju ir nukentėjusiuoju buvo pažįstami, iki nusikaltimo jų abiejų nematė apie pusę mėnesio. Teigė, kad A. J. išgėręs visus kviesdavo muštis, o D. K. buvo ramaus būdo. Pastarųjų mušantis jam neteko matyti, D. K. nesiskundė, kad jį muša. Nurodė, kad A. J. jį buvo sužalojęs peiliu, už ką buvo nuteistas, o kitam žmogui peiliu buvo įdūręs į pilvą. Anot liudytojo, A. J. D. K. galėjo sužaloti kirvuku, kurį kaltinamasis buvo iš jo pavogęs ir kuris buvo pas A. J. namelyje.

Liudytojas V. L. parodė, kad įvykio vietoje nebuvo. D. K. su A. J. išgėrė ir susimušė, bet jis pats to nematė. D. K. girtas buvo pas jį atėjęs ir sakė, kad eina pas A. J.. Kaltinamasis su nukentėjusiuoju dažnai gerdavo, paskutinį kartą D. K. buvo stipriai išgėręs. Pastarieji išgėrę dažnai mušdavosi, juos jam tekdavo skirti. D. K. nesikabinėdavo, o kabinėdavosi A. J.. Kai rado D. K. negyvą, jis nusprendė, kad jį užmušė A. J., nes D. K. nuėjo pas jį, kaip nukentėjusysis jam ir buvo sakęs.

Liudytojas D. M. ikiteisminio tyrimo metu (t.2, b.l. 27-30) parodė, kad A. J. yra jo pusbrolis. Atšilus orui A. J. apsigyveno namelyje, Skaruliuose. D. M. gyveno pas asmenį, pavarde P.. Paskutinį kartą A. J. matė 2006 m. balandžio 25 d., tikslios dienos nepamena. A. J. pasakė, kad išgertuvių metu tarp jo ir jo pažįstamo įvyko konfliktas, kurio metu jis sumušė pažįstamą. A. J. dėl to pergyveno ir paminėjo, kad tas žmogus liko gyvas.

Liudytoja F. K. ikiteisminio tyrimo metu (t.2, b.l. 60-61) parodė, kad 2006 m. balandžio mėnesį, tikslios dienos neprisimena, tačiau prisimena, kad balandžio mėnesio pabaigoje, o gal net gegužės mėnesio pradžioje, jai lankantis pas P., pas juos buvo D. M. su kažkokiu vyru, kuris netrukus išėjo. M. sakė, kad tas vyras yra jo pusbrolis. Daugiau tomis dienomis M. nebuvo nieko atsivedęs.

Įvykio vietos apžiūros protokolas (t.1, b.l. 2-11) patvirtina, kad 2006 m. balandžio 22 d. šalia Taurostos gatvės, Jonavoje, 3 metrų atstumu nuo medinio namelio, rastas D. K. lavonas su kraujosruvomis dešinės akies vokuose bei žaizda dešinėje momens srityje. Įvykio vietos apžiūros metu iš namelio paimta antklodė ir kastuvas.

2007 m. sausio 30 d. papildomos įvykio vietos apžiūros protokolas (t.1., b.l. 32-35) patvirtina, kad ankščiau apžiūrėtas A. J. medinis namelis, esantis šalia (duomenys neskelbtini) gatvės, Jonavoje, yra sudegęs. Sudegusio namelio vietoje yra likusios apdegusios medinės lentos, du nesudegę suoliukai, metalinės dalys. Nuo suoliukų ir namelio lentos paimti medžio nuopjovų pavyzdžiai, taip pat paimti aplink įvykio vietą buvusios sausos žolės pavyzdžiai (stiebai, varputės).

Jonavos rajono policijos komisariato asmenų, laikomų areštinėje, paskirstymo žurnalo kopijos (t.2, b.l. 10-19) patvirtina, kad 2006 m. balandžio 26-30 d., 2006 m. gegužės 1-4 d. A. J. ir V. R. buvo laikomi vienoje kameroje.

Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Kauno ekspertinio skyriaus specialisto išvada Nr. M 555/06 (02) (t.1, b.l. 40-50) patvirtina, kad D. K. mirtis įvyko nuo galvos sumušimo, pasireiškusio kaukolės kaulų lūžiais, kraujo išsiliejimu virš kietojo galvos smegenų dangalo bei galvos smegenų sumušimu. Tai komplikavosi galvos smegenų suspaudimu išsiliejusiu krauju virš kietojo galvos smegenų dangalo ir galvos smegenų pabrinkimu. D. K. lavone rasti šie sužalojimai: muštinė žaizda ir odos nubrozdinimas kaktoje, kraujosruva kaktos minkštuose audiniuose, kaktikaulio – dešinio momenkaulio skeveldriniai įspaustiniai lūžiai bei priekinės ir vidurinės kaukolės pamato duobių linijiniai lūžiai, kraujo išsiliejimas virš kietojo galvos smegenų dangalo ties dešiniuoju smegenų pusrutuliu, kraujo išsiliejimas po galvos smegenų minkštaisiais dangalais dešinėje kaktinėje skiltyje, galvos smegenų dešinės kaktinės ir kairės smilkininės skilties sumušimas, poodinės kraujosruvos dešinės akies viršutiniame voke, kairiame žande, kairėje plaštakoje, muštinė žaizda apatinėje lūpoje. Muštinė žaizda ir odos nubrozdinimas kaktoje, kraujosruva kaktos minkštuosiuose audiniuose, kaktikaulio-dešinio momenkaulio skeveldriniai įspaustiniai lūžiai bei priekinės ir vidurinės kaukolės pamato duobės linijiniai lūžiai, kraujo išsiliejimas virš kietojo galvos smegenų dangalo ties dešiniuoju smegenų pusrutuliu, kraujo išsiliejimas po galvos smegenų minkštaisiais dangalais dešinėje kaktinėje skiltyje, galvos smegenų dešinės kaktinės ir kairės smilkininės skilties sumušimas D. K. padarytas kietu buku daiktu, metalizuojančiu geležimi bei turinčiu plokščią paviršių. Poodinė kraujosruva dešinės akies viršutiniame voke susidarė nutekėjus kraujui iš kaktikaulio lūžio. Muštinė žaizda apatinėje lūpoje padaryta kietu buku daiktu, turinčiu ribotą paviršių ir būdinga tiesioginiam smūgiam kontaktui. Poodinė kraujosruva kairėje plaštakoje padaryta kietu buku daiktu, turinčiu ribotą paviršių. Tai galėjo gautis tiek suduodant kaire plaštaką, tiek ir ginantis nuo suduodamų smūgių. Galvos sužalojimai, dėl kurių įvyko D. K. mirtis, padaryta kelių valandų laikotarpyje prieš mirtį. Išvardinti sužalojimai galėjo būti padaryti skirtingais daiktais ar įrankiais. Po padarytų galvos sužalojimų D. K. mirė kelių valandų laikotarpyje. Po padarytų galvos sužalojimų, pasireiškusių kaukolės kaulų lūžiais, kraujo išsiliejimu virš kietojo galvos smegenų dangalo ir galvos smegenų sumušimu, D. K. turėjo prarasti sąmonę, todėl aktyvių veiksmų atlikti negalėjo. Prieš mirtį D. K. yra vartojęs alkoholinių gėrimų, nes jo lavono kraujyje rasta 2, 95% etilo alkoholio. Esant D. K. gyvam tokia etilo alkoholio koncentracija kraujyje būtų vertinama sunkiu girtumu (1 t., b.l. 40-50).

Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Kauno ekspertinio skyriaus papildoma specialisto išvada Nr. KM 59/06-M 555/06 (02) (t.1, b.l. 55-56) patvirtina, kad galvos sužalojimai, dėl kurių įvyko D. K. mirtis, padaryti vieno trauminio poveikio pasėkoje. Galvos sužalojimai, dėl kurių įvyko D. K. mirtis, gavosi paveikiant kaktos- dešinio momens sritį.

Iš Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Kauno skyriaus vyr. teismo medicinos eksperto Leono Gogelio specialisto paaiškinimo matyti, kad D. K. lavone konstatuoti sužalojimai apatinėje lūpoje ir poodinė kraujosruva kairėje plaštakoje padaryti ne mažiau kaip dviejų trauminių poveikių pasėkoje (1 t., b.l. 51).

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-1801 ( 06), 11-2986(06), 11-3096(06) (t.1, b.l. 98-112) patvirtina, kad ant antklodės (paimtos iš įvykio vietoje esančio A. J. namelio) rasti pavieniai geltonos spalvos vilnos pluoštai, rudai oranžinės spalvos ir baltos spalvos rami pluoštai yra vienodi (bendro grupinio priklausomumo) su D. K. marškinių audeklo atitinkamais pluoštais. Ant A. J. megztinio rasti pavieniai violetiniai juodos spalvos vilnos pluoštai, rudai oranžinės spalvos ir baltos spalvos rami pluoštai yra vienodi (bendro grupinio priklausomumo) su D. K. marškinių audeklo atitinkamais pluoštais. Ant A. J. švarko rasti pavieniai rudai oranžinės spalvos rami pluoštai ir žalsvai rudos spalvos poliesteriais pluoštas yra vienodi (bendro grupinio priklausomumo) su D. K. marškinių audeklo atitinkamais pluoštais. Ant A. J. striukės, švarko, kelnių rasti pavieniai juodos spalvos medvilnės pluoštai yra vienodi (bendro grupinio priklausomumo ) su D. K. džinsinių kelnių audeklo pluoštais. Ant D. K. bliuzono ir džinsinių kelnių rastos pilkai juodos spalvos plastiko mikrodalelės yra vienodos (bendro grupinio priklausomumo ) su A. J. batų padų plastiku. Ant D. K. pilkai juodos spalvos puskojinės rastos tamsiai pilkos spalvos odos dalelės yra vienodo (bendro grupinio priklausomumo ) su A. J. batų oda. Ant antklodės ir ant D. K. drabužių rasta vienodų pašalinių dalelių - tos pačios spygliuočių medžių rūšies, paprastosios eglės (Picea excelsa Link.), pavienių medienos dalelių. Ant D. K. drabužių ir ant A. J. drabužių, rasta vienodų pašalinių dalelių: tos pačios spygliuočių medžių rūšies, paprastosios pušies (Pinus sylvestris L.), pavienių medienos dalelių ir tos pačios rūšies varpinio augalo- smiltyninio lendrūno (Calamagrostis epigeios (L.) Roth), varpučių ir jų dalių. Ant tiriamųjų D. K. drabužių, ant A. J. drabužių ir ant antklodės yra labai smulkių varpinių augalų lapų ir stiebų dalelių. Neatmetama tikimybė, kad D. K. drabužiai kontaktavo su antklode ir A. J. drabužiais.

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-1465 (07) (t. 1, b.l.115-117) patvirtina, kad pakuotėje su žolėmis iš įvykio vietos yra smiltyninio lendrūno (Calamagrostis epigeios (L.) Roth) žiedynai ir stiebų dalys. Tos pačios rūšies augalo - smiltyninio lendrūno (Calamagrostis epigeios (L.) Roth) varpučių ir jų dalių rasta ant A. K. ir A. J. drabužių. Medienos pavyzdžiai nuo suoliuko (iš įvykio vietos) prie sudeginto namelio ir sudeginto namelio lentelių dalys yra spygliuočių medžių - paprastosios pušies (Pinus sylvestris L.) medienos. Tos pačios spygliuočių medžių rūšies - paprastosios pušies (Pinus sylvestris L.) medienos dalelių rasta ant tirtų D. K., A. J. drabužių ir ant antklodės.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu išnagrinėtų įrodymų visumą, daro išvadą, kad ne kas kitas, o būtent kaltinamasis A. J. tyčia, neteisėtai atėmė gyvybę D. K.. Teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai patvirtina, kad nukentėjusiojo D. K. mirties priežastis buvo kaltinamojo padarytas sveikatos sutrikdymas.

Lietuvos Respublikos baudžiamieji įstatymai numato, kad nužudymas laikomas padarytas tiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui ir to siekė. Duomenų, kad kaltinamasis A. J. būtų norėjęs nukentėjusiojo mirties, byloje nėra. Tačiau, suduodamas stiprų smūgį į galvą nenustatytu kietu buku, metalizuojančiu geležimi bei turinčiu plokščią paviršių daiktu, kaltinamasis ne tik numatė, jog gali atimti gyvybę D. K., bet ir leido sąmoningai tokioms pasekmėms atsirasti. Esant tokioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad D. K. nužudymas padarytas netiesiogine tyčia, todėl kaltinamojo A. J. veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo visuomenei laipsnį, į tai, kad jis priskiriamas labai sunkiems (BK 11 str.) nusikaltimams, į nepataisomas šio nusikaltino pasekmes (D. K. mirtis), į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad jis teisiamas jau penktą kartą, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir daro išvadą, kad jam skirtina reali laisvės bausmė, numatyta įstatymo už šį nusikaltimą, savo dydžiu artima sankcijoje nustatytos bausmės vidurkiui.

Nukentėjusiosios J. S. civilinis ieškinys dėl 2432,29 Lt turtinės žalos (turėtų laidojimo išlaidų) bei 20000 Lt ieškinys dėl neturtinės žalos yra realūs, motyvuotai pagrįsti ir tenkintini, nes žala padaryta būtent nusikalstamais A. J. veiksmais. Nukentėjusiųjų nepilnamečių M. ir O. K. įstatyminės atstovės L. K. pareikštas civilinis ieškinys dėl 100000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 252 str., paliktinas nenagrinėtas, neatvykus atstovei į teismo posėdį.

Nuteistojo turtas: pas jį kratos metu surasti 3 Lt, šiuo metu saugomi Jonavos r. PK, bei 109,1 Lt, esantys asmeninėje A. J. AB „DnB NORD“ banko Jonavos skyriaus sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), į kurį laikinai apribotos jo teisės (t.3, b. l. 20-21), panaudotinas civilinių ieškinių atlyginimui.

Daiktiniai įrodymai: D. K. plaukų pavyzdžiai, mikrodalelės nuo D. K., A. J. drabužių, avalynės ir antklodės, medienos pavyzdžiai, apdegusio namelio lentos, žolės pavyzdžiai, keptuvė, kastuvas, antklodė, D. K. ir A. J. drabužiai bei batai, nagų nuokarpos ir kraujo pavyzdys, - sunaikintini kaip menkaverčiai ir negalintys būti sunaudoti, kasos kvitai grąžintini UAB „Žibalas“ o vaizdajuostė gražintina Jonavos rajono apylinkės prokuratūrai (BPK 94 str.)

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 298, 301, 302, 308 str. teismas

nusprendė:

A. J. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d., ir nubausti laisvės atėmimu (10) dešimčiai metų. Pagal Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. į bausmės laiką įskaityti iš dalies atliktą bausmę pagal Jonavos rajono apylinkės teismo 2006-06-30 nuosprendį ir paskirti A. J. galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą (12) dvylikai metų, atliekant ją pataisos namuose.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 66 str. į bausmės laiką įskaityti 2008-05-23 nutartimi taikytą kardomąjį kalinimą nuo 2008-05-23 iki 2008-09-16, tai yra iki nuosprendžio paskelbimo dienos. Kardomąją priemonę - suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos palikti nepakeistą.

Priteisti iš A. J. nukentėjusiajai J. S. 2432,29 Lt turtinės (laidojimo išlaidų) bei 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Įstatyminės atstovės L. K. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos palikti nenagrinėtą.

Nuteistojo turtą: pas jį kratos metu rastus 3 Lt, saugomus Jonavos r. PK, bei 109,1 Lt, esančius asmeninėje A. J. AB „DnB NORD“ banko Jonavos skyriaus sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), į kurį laikinai apribotos jo teisės, panaudoti civilinių ieškinių atlyginimui.

Daiktinius įrodymus: vaizdajuostę - grąžinti Jonavos rajono apylinkės prokuratūrai, kasos kvitus – UAB „Žibalas“, o D. K. plaukų pavyzdžius, mikrodaleles nuo D. K., A. J. drabužių, avalynės ir antklodės, medienos pavyzdžius, apdegusio namelio lentas, žolės pavyzdžius, keptuvę, kastuvą, antklodę, D. K. ir A. J. drabužius bei batus, nagų nuokarpas ir kraujo pavyzdį, - sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas Jurgis Kiškis