Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Z. Z. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 1 d. nutarimo Z. Z. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas 2010 m. rugpjūčio 17 d. Z. Z. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis, tą pačia dieną, apie 0.23 val., neturėdamas teisės vairuoti ir būdamas neblaivus (2,47 promilės) vairavo automobilį. Šiais veiksmais administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, t. y. padarė teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 129 straipsnyje.

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2010 m. spalio 1 d. priėmė nutarimą, kuriuo Z. Z. pripažino kaltu padarius ATPK 129 straipsnyje nustatytą pažeidimą ir paskyrė 4 000 Lt baudą. Teismas konstatavo, kad Z. Z. administracinės bylos nagrinėjime nedalyvavo, nors apie posėdžio vietą ir laiką buvo informuotas tinkamai – jam pasirašytinai buvo įteiktas teismo šaukimas, todėl teismas administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjo Z. Z. nedalyvaujant. Teismas nurodė, kad Z. Z. kaltė įrodyta byloje surinkta medžiaga: policijos pareigūnų D. D. ir L. S. tarnybiniais pranešimais, asmens blaivumo testu, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo, transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu Nr. 774 ir Transporto priemonės perdavimo-priėmimo aktu, policijos įskaitos duomenimis, iš kurių matyti, kad Z. Z. nėra įgijęs teisės vairuoti transporto priemones.

II.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Skundžiamu nutarimu Z. Z. buvo paskirta administracinė nuobauda už ATPK 129 straipsnyje įtvirtinto administracinio teisės pažeidimo padarymą, t. y. už tai, kad jis neturėdamas teisės vairuoti ir būdamas neblaivus vairavo transporto priemonę.

Vadovaujantis ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėms atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir ekspertų išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų tyrimo ir vertinimo aspektu, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje minėti teisės normų reikalavimai buvo pažeisti.

Apeliaciniame skunde keliamas veikos kvalifikavimo pagrįstumo klausimas, nurodant, kad apeliantas transporto priemonės nevairavo. Nustatyta, kad policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuota, jog jie sustabdė Z. Z. vairuojamą automobilį (b. l. 16–17). Tačiau Z. Z. teigia, kad jis tik įsėdo į automobilį, kad galėtų įjungti šviesas. Tokiu būdu apelianto pateikta versija nesutampa su policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotomis aplinkybėmis. Naujos versijos kėlimas yra įstatymo leidžiama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gynybos priemonė, todėl kiekvienu atveju nauja pozicija turi būti kruopščiai, be išankstinio skeptiško nusistatymo, ištirta ir įvertinta.

Iš bylos medžiagos matyti, kad surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, Z. Z. nuo paaiškinimo atsisakė (b. l. 4), nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teismo posėdyje, nedalyvavo, nors apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką buvo informuotas tinkamai (b. l. 26), o apeliaciniame skunde jis savo kaltę dėl jam inkriminuoto pažeidimo neigia, nurodydamas, jog transporto priemonės nevairavo. Apeliantas teigia, kad jis dalyvavo 2010 m. rugsėjo 22 d. teismo posėdyje ir pateikė savo įvykio versiją. Byloje yra duomenų, kad 2010 m. rugsėjo 22 d. turėjo įvykti teismo posėdis (b. l. 23). Byloje esantys įrodymai taip pat patvirtina, kad apeliantas nurodytą dieną buvo teisme, nes jam 2010 m. rugsėjo 22 d. buvo išaiškintos jo, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, teisės ir pareigos (b. l. 25). Tačiau byloje nėra teismo posėdžio protokolo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo posėdžio protokolas ypač svarbus apeliacinio proceso metu, kadangi administracinio teisės pažeidimo bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjų kolegija nenusprendžia kitaip (Administracinių bylų teisenos įstatymo 137 str. 2 d.), todėl byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai paprastai vertinami pagal byloje esančią medžiagą. Nesant byloje teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas turi labai ribotas galimybes įvertinti byloje pirmosios instancijos teisme atliktą įrodymų tyrimą, ypač liudytojų duotus parodymus ir kitų asmenų žodinius paaiškinimus (2007 m. liepos 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1-1333/2007, publikuota „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 12, 2007 m.). Nesant teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės patikrinti apelianto teiginių, kad 2010 m. rugsėjo 22 d. teismo posėdyje jis buvo apklaustas, taip pat nesant teismo posėdžio protokolo, neįmanoma nustatyti, kokius parodymus teisme davė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, ar jis pateikė savo įvykio versiją, kurią pirmosios instancijos teismas turėjo kruopščiai, be išankstinio skeptiško nusistatymo, ištirti ir ją motyvuotai paneigti arba patvirtinti.

Taip pat, pirmosios instancijos teismas, nors privalėjo visapusiškai ištirti visus pažeidimo padarymą patvirtinančius įrodymus, vadovavosi tik byloje esančia rašytine medžiaga, pažeidimą užfiksavę policijos pareigūnai D. D. ir L. S. nebuvo apklausti. Pažymėtina, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką vien tik rašytiniai pažeidimo padarymą galinčių patvirtinti asmenų paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 str.) ir jų nepakeičia (pvz. 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-1192/2009, 2010 m. kovo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-1533/2010, 2010 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-5014/2010). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nekviesdamas ir neapklausdamas liudytojų, nesilaikė ATPK 248 straipsnio reikalavimų visapusiškai, pilnai ir objektyviai išsiaiškinti bylos aplinkybes. Pažymėtina, kad byloje esantys policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai nėra pakankamai informatyvūs, juose nėra detaliai atpasakota, kaip buvo stabdomas apelianto vairuojamas automobilis, o šios aplinkybės yra ypač svarbios tiriant apelianto iškeltą versiją, nes jis automobilio vairavimo faktą neigia.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas neištyrė ir nevertino visų bylos išnagrinėjimui svarbių įrodymų, nenustatė visų faktinių bylos aplinkybių, nepašalino byloje esančių prieštaravimų, taip pažeisdamas ATPK 248 straipsnyje įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus, todėl, siekiant pašalinti iškilusius neaiškumus, skundžiamas nutarimas naikinamas, o byla grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu,

nutaria:

Z. Z. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 1 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Nutartis neskundžiama.